Šviesioji sniegdryžė

Šviesioji sniegdryžė
Šviesioji sniegdryžė (Chionodoxa luciliae)
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Lelijainiai Liliopsida
Eilė	Smidriečiai Asparagales
Šeima	Hiacintiniai Hyacinthaceae
Gentis	Sniegdryžė Chionodoxa
Rūšis	Šviesioji sniegdryžė Chionodoxa luciliae Boiss

ŠVIESIOJI SNIEGDRYŽĖ (Chionodoxa luciliae), hiacintinių (Hyacinthaceae) šeimos žemaūgis, grupes sudarantis svogūninis augalas.

Aukštis 10-15 cm. Svogūnai iki 1,5 cm skersmens. Lapai plačiai linijiški, ryškiai žali, baigus žydėti nudžiūsta. Žiedai iki 1,5 cm skersmens, ryškūs šviesiai violetiniai arba rožiniai, varpelio pavidalo, žvaigždiškai atsilenkusiais žiedlapiais, baltu viduriu. Ant vieno žiedynkočio 5-6 ir daugiau žiedų. Žydi III-IV mėn.

Dauginamas dukteriniais svogūnais ir sėklomis. Nereiklios aplinkos sąlygoms ir atsparios žiemos šalčiams. Mėgsta šviesias ar pusiau užpavėsintas vietas, puveningas, bet nelabai sunkias, pakankamai drėgnas, nerūgščias dirvas. Ne tokias derlingas dirvas naudinga patręsšti geru pūdiniu arba perpuvusiomis išsivėdinusiomis durpėmis. Rudenį svogūnai sodinami 5-10 cm gyliu, 7-15 cm atstumu vienas nuo kito. Vienoje vietoje sniedryžės gali augti 3-4 ir net 5-6 metus. Kasmet rudenį naudinga jas patręšti mineralinių trąšų mišiniu, o prieš žiemą mulčiuoti. Svogūnai iškasami, kai pradeda gelsti ir džiūti lapai. Nuvalius žemes, kelias dienas džiovinami 20°C temperatūros gerai vėdinamoje patalpoje, po to švariai nuvalomi ir iki rugsėjo laikomi 15-17°C temperatūroje.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auginamas darželiuose, kapinėse. Lengvai sulaukėja.