Šliaudrys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Šliaudrys
IMGP3970-crop.jpg
Šliaudrys (Aporia crataegi)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Nariuotakojai
Arthropoda
Klasė Vabzdžiai
Insecta
Būrys Drugiai
Lepidoptera
Šeima Baltukai
Pieridae
Gentis Aporia

Rūšis Šliaudrys
Aporia crataegi
(Linnaeus, 1758)
Gudobelinio baltuko vikšras

ŠLIAUDRYS (Aporia crataegi), gudobelinis baltukas, baltukų (Pieridae) šeimos dieninis drugys.

Drugys išskleistais sparnais 65 mm pločio. Sparnai balti, su aiškiomis juodomis gyslomis. Krūtinė ir pilvelis juodi.

Vikšras

Vikšras 45 mm ilgio, apaugęs aksomiškais plaukeliais, iš apačios melsvai pilkas, iš viršaus - tamsus, su juodomis ir oranžinėmis išilginėmis juostelėmis. Polifagai. Kenkia vaismedžiams ir įvairiems lapuočiams medžiams: obelims, kriaušėms, šermukšniams, ievoms, gudobelėms.

Žiemoja jauni vikšrai ant medžių gūžtose, sudarytose iš keleto voratinkliais sutrauktų lapų. Gūžtoje kiekvienas vikšras glūdi atskiriame voratinkliniams kokone. Pavasarį, kai paros vidutinė temperatūra pakyla iki 12°C, vikšrai išlenda iš gūžtų ir pradeda maitintis: graužia vaismedžių brinkstančius pumpurus, o vėliau ir lapus. Dažnai jie nuėda visus medžių lapus, palieka tik storesnes gyslas. Iš pradžių vikšrai laikosi kolonijomis ir skeletuoja lapus. Atšalus orui, jie slepiasi lizduose. Paaugę vikšrai išsiskirsto kas sau ir gyvena pavieniui. Baigus žydėti obelims, jie jau būna užaugę ir virsta lėliukėmis čia pat ant šakų ir kamienų.

Lėliukė

Lėliukės kampuotos, šviesiai pilkos spalvos, su juodomis dėmėmis, pritvirtinamos prie šakučių paprastai tvirtu voratinkliu. Lėliukės fazė trunka 10-12 dienų.

Biologija ir vystymasis

Drugiai skraido birželio, liepos mėnesį, dienomis. Minta žiedų nektaru. Drugiai yra higrofiliniai, todėl daug jų galima matyti prie vandens. Kai oro drėgmė mažesnė kaip 75 proc., jų vislumas sumažėja. Kiaušinėlius deda krūvelėmis ant lapų viršutinės pusės. Viena patelė padeda vidutiniškai 500 kiaušinėlių. Kiaušinėlių fazė - 14-18 dienų. Išriedėję vikšrai laikosi krūvelėmis ir skeletuoja lapus. Maitinasi jie gana neilgai, apie 3 svaites. Rugpjūčio mėnesį, pasigaminę žiemines gūžtas, vikšrai nustoja maitintis ir vystytis. Kai rudenį nukrinta lapai, šios žieminio gudobelinio baltuko vikšrų gūžtos matomos iš tolo ir jas nesunku nurinkti. Daug šių lizdų sunaikina zylės ir kiti paukščiai. Generacija metinė.

Paplitimas Mažeikių rajone

Dažnas lapuočių miškuose, soduose retas.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 122. ISBN 9986-767-02-1.

Nuorodos