Šiliai

Šiliai
Židikų-Sedos kelias per Šilių k. Deš. pusėje Juzumų sodyba
Informacija
Seniūnija:	Sedos seniūnija
Gyventojai:	29 (2001 m.)

Šilių k. planas

ŠILIAI, kaimas Židikų ir Sedos seniūnijose, abipus Židikų-Sedos kelio, buv. Račalių kolūkio teritorijoje. Plotas apie 230 ha. Kelias, vingiuojantis per kaimą, dalija jį į dvi dalis: rytinę ir vakarinę. Rytinę - didesnę kaimo dalį - keliukas, vedantis į Ukrinus, padalija dar pusiau.

Šilių kaimas rytuose ribojasi su Vadagių, šiaurėje - su Kražiškių ir Račalių, vakaruose - su Tvaskučių, pietuose - Skėrių k.

Nedideli Šilių vienkiemiai daugiausia buvo susispietę pietrytinėje kaimo dalyje ant plokščios plynos aukštumos, nes šiaurės vakaruose buvo ganyklos: šlapios, kemsėtos, krūmais apaugusios pievos, Vejų lankomis vadinamos. Jos užėmė maždaug penktąją dalį visų kaimo žemių. Čia nebuvo nė vienos sodybos. Tik pačiame kaimo pakraštyje gyveno Lietuvos nepriklausomybės savanoris-kūrėjas Jonas Jasmontas ir Antanas Juška.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 9 gyv., 1923 m. - 8 ūkiai, 63 gyv., 1973 m. buvo 16 sodybų, 20 šeimų, 2001 m. - 29 gyv. (12 vyr., 17 mot.).

Šilių k. 1925-09-10 gimė pedagogė, kultūros veikėja, kraštotyrininkė Emilija Juzumaitė - Miltenienė.

Istorinės žinios

Vieškelis į Kražiškius

1921-1928 m. vykdant žemės reformą Šilių kaimo žemė buvo išdalinta bežemiams ir mažažemiams gyventojams. Kūrėsi nauji ūkiai. 1925-1935 m. Šiliuose buvo 13 ūkių: Antano Barkausko, Jono Jaručio, Viktorino Jaručio, Jono Jasmonto, Simono Jasmonto, Antano Juškos, Juozo Juškos, Kleopo Juškos, Fortūnato Juzumo,Antano Mitkaus, Domininko Mitkaus, Jono Mitkaus ir Kazimiero Ubos. Kaime gyveno 96 žmonės: 41 vyras ir 55 moterys

Aukščiausioje kaimo vietoje, netoli Jono Jaručio sodybos, 1927 m. buvo pastatytas trianguliacijos bokštas, kuris tarnavo sudarant žemėlapius. Keletą vasarų Lietuvos kareiviai darbavosi ir budėjo prie šio bokšto. Pasakojama, kad 1933 m. čia lankėsi archeologas generolas Vladas Nagevičius.

Pijus Mitkus buvo kalvis. Jis 1937 m. Šiliuose buvo įsirengęs liejyklą.

Per karą žuvo keturi Šilių kaimo gyventojai, vienas pasitraukė į Vakarus, dar vienas buvo kalinamas, paskui ištremtas. Trys moterys (jos dar prieš karą buvo nutekėjusios į kitą kaimą ) su mažamečiais vaikais buvo ištremtos į Sibirą.

Iš 96 buvusių kaimo gyventojų, 1992 m. tik 10 begyveno Šiliuose. Tai buvusių ūkininkų vaikai ir anūkai: Julija Barkauskaitė-Milienė, Vanda Baužytė-Barkauskienė, Julija Juškaitė-Druskinienė, Zita Jasmontaitė-Mitkienė, Jadvyga Mitkutė-Motuzienė,Juozas ir Kazimieras Juškos, Steponas Juzumas, Pranas Uba ir Martynas Sadleckis. 36 šiliškiai gyvena kituose Lietuvos kaimuose, miesteliuose, miestuose.

Šilių kaimas anksčiau priklausė Renavo dvarui, kurio savininkas XIX a. pab. ir XX a. pr. buvo grafas Feliksas Milžinskis. 1909 m. Šiliuose gyveno Barkauskas, Gineitis, Jarutis, Juška, Liulys, Mitkus ir Šakys. Gineitis ir Šakys savo žemės neturėjo, todėl nuomojo ją iš dvaro. Negalėdami atlikti visų dvaro nustatytų prievolių, jie nuomojamos žemės atsisakė ir išvyko kitur. 1909 m. jų žemę (apie 80 ha) išsinomuojo Petronėlė ir Fortūnatas Juzumai. Leonas Jarutis 1914 m. išėjo į karą ir žuvo. Jonas Jarutis vienintelis visame kaime turėjo įsirengęs rūsį. Vladas Jarutis žuvo 1945 metų žiemą pakeliui į Berlyną. Tų pačių metų vasarą nuo stribo kulkos krito Petras Jarutis. Šilių kaimo gyventoja Stefanija Petrikauskienė 1945 metais su šeima buvo išvežta į Sibirą. Vikterinas Jarutis buvo padaręs koplytėlę su paties išdrožta Dievo Motinos Marijos statula, Be to, jis neatsisakydavo patalkiuose pagriežti savo darbo smuiku.

Lit. šaltiniuose nurodoma, kad 1934 m. iš Šilių k. į Kauno istorijos muziejų pateko IX-XI a. kapams būdingų ugnies neliestų dirbinių (radiniai KVIM, 955:1-3).

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

• Baidpakalnės
• Gedučių daubos, Šilių kaimo vidury. Jas iškasė užkariautojai švedai, nes norėję užlieti vandeniu ir užveisti žuvų.
• Jesutiškė, laukai Šilių kaimo rytuose. Plotas 4 ha. Buvusi Jasučių žemė, apaugusi medžiais ir krūmais.
• Sodybos kalnas, kalva Varduvos upės pakrantėje. Sodybos kalnu buvo pavadintas 1948 m. buvusioje Račalių seniūnijoje susibūręs pirmasis kolūkis, kurio pirmininku išrinktas Antanas Mitkus iš Šilių k. Neilgai kolūkiečiai džiaugėsi tuo etnografiniu vardu. Rajono valdininkams spaudžiant, Sodybų kalnas buvo pavadintas Raudonosios žvaigždės kolūkiu.
• Vejų lankos, pievos Šilių kaime, 6 km į pietus nuo Židikų, prie pat kelio Židikai-Seda. Buvusios pievos - veja, apaugusios krūmokšniais. Dabar numelioruotos. Plotas apie 4 ha.

Etimologija

Kaimo pavadinimas kilęs nuo viržių, kuriuos vietiniai gyventojai vadina šilais. Čia seniau augo miškai, o juose šilai.

Literatūra

• Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 166 - 170. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

• Šilių k. planas, 1911 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2829.
• Šilių k. planas, 1902 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2830.
• Šilių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6399. - 17 lap.
• Šilių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1902 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6876. - 16 lap.
• Šilių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1911 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6998. - 3 lap.
• Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1977. - T. III. - P. 111.
• Juzumaitė-Miltenienė E. Šiliai - mano gimtinė. Kraštotyrinis darbas. - Ylakiai, 1992. - 9 p.
• Malūkas V. Šilių kaimo žmonės gyvena draugiškai, ramiai ir taikiai // Santarvė. - 2009. - Sausio 31. - Nr. 13. - P. 8, 12.
• Poškus A. Kur Vejų lankos žaliavo // Būdas žemaičių. - 2001. - Kovo 9. - Nr. 19.