Šerkšnės hidrografinis draustinis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Šerkšnės hidrografinis draustinis
Serksnes hidrografinis draustinis. MKE.jpg
Seniūnija Mažeikių apylinkės seniūnija, Šerkšnėnų seniūnija
Plotas 211 ha
Įsteigimo data 1992 m.
Koordinatės  ?
Tipas  Hidrografinis

ŠERKŠNĖS HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS yra Mažeikių apylinkės ir Šerkšnėnų seniūnijose. Apima Šerkšnės upę su jos slėniais nuo Žemalės-Šerkšnėnų kelio iki tilto ties Bugeniais.

Draustinyje saugoma Šerkšnės atkarpa su slėnio natūraliomis pievomis, paties upelio ir sraunių intakų vingiai, miškų masyvai, gausi ir įvairi augalija bei gyvūnija.

Biologinė įvairovė

Draustinyje atsiveria pirmykščio natūralaus upelio su istoriškai susiformavusiomis salpinėmis pievomis reginys. Upeliui būdingi neplatūs krantai, kurie tankiai apaugę įprastais paupių medžiais ir krūmais bei įvairia žoline augalija. Kiek didesnius paupio plotus užima šlapios ir apydrėgnės pievos. Statesnėse vietose pasitaiko sausviečių augalijos bendrijų ir rūšių. Neretos čia reto paprastojo burbulio, miškinio lendrūno, pelkinės vingiorykštės ir geltonžiedės plukės bendrijos.

Didesnė dauguma Šerkšnės upės pievų yra drėgnos, su vandeningais duburiais, pažemėjimais, senvagėmis, nedideliais intakais. Todėl jų augmenija ir gyvūnija labai mozaikiška.

Augalija

Draustinyje iš viso užregistruotos 354 augalų rūšys, iš kurių 3 įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą:

  • Pievinis plauretis - Gymnadenia conopsea (L.) R.Br. Auga pievoje, kairiajame Šerkšnės upės krante, ties Kiminiškėmis. Rastas melsvosios melvenės, kiškio ašarėlių bendrijoje.
  • Dėmėtoji gegūnė - Dactylorhiza maculata (L.) Soo. Pavienių egzempliorių pasitaiko drėgnose draustinio pievose. Reta.
  • Melsvasis mėlitas - Sesleria uliginosa Opiz. Sudaro savotiškas bendrijas sausoje durpingoje pievoje dešiniajame Šerkšnės upės krante, apie 150 m į pietus nuo Kiminiškių.

Krūmynuose aptikta įvairiausių gluosnių rūšių. Paupiuose auga šermukšniai, lazdynai, laukinės kriaušės ir obelys, ievos, alksniai. Labai įdomios ir vertingos yra paprastojo burbulio bendrijos, sudarydamos ištisines „burbulių” pievas. Burbulių pievose auga pelkinės purienos, viksvos, čeriukai, rugštynės. Puplaiškių sąžalynai paplitę liūliuojančiose ir užpelkėjusiose draustinio teritorijose, kurių nėra daug.

Vabzdžiai

Labai gausi ir įvairi draustinio entomofauna: rastos 109 vabalų, iš kurių keturios pirmą kartą Lietuvoje:

  • Nykštukžygis - Dyschirius laeviusculus Putz. 1991 m. rugpjūčio 2 d. sugautas Šerkšnės pakrantėje. Ši rūšis paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje. Mėgsta molingus, saulėtus upių krantus.
  • Sukutis - Gyrinus aeratus Steph. Iš viso pagauta 16 egz. Vabalas paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje bei Sibire.
  • Trumpasparnis - Gyrophaena joyi Wend., priklausantis trumpasparnių šeimai. Vabalas pagautas Šerkšnės pakrančių krūmų paklotėje. Paplitimas mažai žinomas. Nurodomas iš įvairių Vidurio Europos vietų.
  • Žvilgvabalis - Epurea distincta Grimm. Paplitę Anglijoje, Vidurio Europoje, Italijoje ir Sibire. Visur retas.

Įdomūs muskusinis ir drebulinis ūsuočiai, eglinis ožiaragis, marmurinis bronzinukas ir kt. vabalai. Užregistruotos 18 dieninių drugių rūšys. Čia galima pamatyti machaoną, didįjį perlinuką, admirolą, kilniąją vaivą bei daugelį kitų nuostabių drugių.

Žuvys

Šaltiniuotame ir skaidriame vendenyje be įprastų žuvų rūšių gyvena rainės ir paprastieji upėtakiai.

Paukščiai

Draustinyje užregistruota virš 124 paukščių rūšių. Pats gražiausias ir įdomiausias sparnuotis - tulžys. Stačiuose Šerkšnės šlaituose išraustuose urveliuose peri 4 šių retų į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių poros. Nedideliuose draustinio miškeliuose peri 2 suopių ir 1 paukštvanagių pora. Pastebėtas juodasis gandras, mažasis erelis rėksnys.

Žinduoliai

Iš žinduolių tipiški yra pievinis ir rudasis pelėnai, pilkasis kiškis, bebras, stirna. Reti ir saugotini baltasis kiškis, ūdra, rudasis ausylis ir vandeninis pelėausis. Be to, čia gyvena kirstukai, lapės, stirnos, šernai ir kt.