Šaltinis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Pūrupio versmė iš Račių alkakalnyje atsiveriančio Račių šaltinio

ŠALTINIS, mažas iš žemės trykštantis vandens telkiniukas. Čia pateikti šaltiniai, kurie užrašyti renkant rajono vietovardžius XX a. 8 deš.

Mažeikių rajono šaltiniai

  • Akių šaltinis, Strygalės k. Prie jo eidavę negaluojantys žmonės ir plaudavęsi skaudančias akis, nes buvo tikima, kad šaltinis turi gydomąjį poveikį. Dabar šaltinio akis uždumblėjusi, jo vandeniu girdė galvijus.
  • Būdupio šaltinis, Senmiestės k. Didelės Būdupio pelkės tesėsi šiaurės vakarinėje kaimo dalyje į šiaurę nuo tekėjusio Gyslos upelio. Padavimas: Pelkių pakraščiais klaidžiodavo nekrikštytos dūšelės. Pelkėse buvo labai gražus, niekda neužšąlantis šaltinis. Žmonės, pritrūkę vandens, visada ten važiuodavo vandens semtis (V. Vaitkevičius, 1998).
  • Daukanto šaltinis yra Daukantų ūkyje, prie Nendrės upelio (Šerkšnės deš. intakas). Šaltinį sudaro 5 mažos ir 2 didelės „akys”. Žmonės vandenį semia akims gydyti. Po to, kai šaltinis įteka į Stirtupį, jis imamas vadinti Nendre (V.Vaitkevičius, 1998).
  • Driežšaltinis, Voverių k., pavenčiuose. Auga driežgegužiai, puplaiškiai auga. Žiemą neužšąla. Ilgis 150 m.
  • Grūstės papelkys, buvę į pietvakarius nuo Mockaus pušynėlio, Grūstės k. Tai buvusi maždaug 1 ha ploto pelkė-bala, kur tryško apie 20 atvirų šaltinių, verdančių dugne. Pasakojama, kad čia nuskendęs dvaras ar miestelis. Dieną šaltinių dugne buvo matyti plytų. Ūkininkai papelkio nešienaudavo, čia neganydavo ir vaikams neleisdavo čia braidyti (V.Vaitkevičius, 1998).
  • Kirkų šaltinis, Kirkų k. vakarinėje dalyje, 100 m į šiaurės rytus nuo Z.Baravikienės sodybos, Smalupio upelio kairiojo kranto šlaite. Čia veržiasi kelios geležingo vandens versmės. Jų vanduo laikomas gydančiu, kaimo gyventojai vanndeniu gydydavo akių, sąnarių, skrandžio ligas, skausmus (V. Vaiktevičius, 1998).
  • Kražiškių šaltinis, vad. „verdantysis šaltinis". Pagal Kražiškių kaimo visą rytinę dalį teka Varduvos upė. Kaimo šiaurėje, kur ši upė daro viengį, yra „verdantysis šaltinis”. Šio šaltinio vanduo buvęs toks skaidrus ir švarus, jog jo vandenį žmonės vartoję kaip vaistus akims. Jo vanduo visą laiką burbuliavęs, tarsi viręs. Todėl šis šaltinis pavadintas „verdančiuoju”. Apie 1983 m. buvo jau beveik užneštas smėliu.
  • Laumės pirtis, šaltinis Čekų k., į pietus nuo kaimo, vadinamojoje Užimtinių pievoje, ant kalnelio. Padavimas: „Vakarais laumės tame šaltinėlyje maudosi; kas į tą vietą ateinąs, visi paklystą. Tas įsitikinimas žmonėse ir dabar tebesąs” (pasakojo A. Lizdenis, gimęs apie 1905 m. Žibikų kaime. Užrašyta 1935 metais).
  • Leckavos šaltinis, Leckavos k. Šalia Gilupio, piliakalnio pašilaitėje, buvo šaltinis, į kurį anksčiau buvo įstatyta statinė. Žmonės vandens nešdavosi namo buteliais. Šaltinis užslinko šlaitui šliaužiant. Šventorėlio kalnelio pietų-pietvakarių papėdėje, Gilupio griovoje trykšta ir nuteka į Gilupį šaltinis. Tai maždaug 50 cm skersmens verdanti akis. Tikima šaltinio vandenio gydomosiomis savybėmis, daugiausia žmonės plaudavosi akis (kai „ašarodavo, bėgdavo, kai puto"). Šaltinis lankomas, valomas ir dabar, nešamasi vandens namo (V. Vaitkevičius, 1998 m).
  • Mergų šaltinis, arba Panų Kalno šaltinis, Pasruojės k. Kalvos papėdėje yra šaltinis, kurio vanduo būdavo laikomas stebuklingu - pagydančiu skaudančias akis.
  • Mockaus šaltinis, buvo Grūstės kaimo pietinėje dalyje, 130 m į vakarus nuo kelio Vaičaičiai - Seda, apie 100 m į šiaurę nuo Mockaus sodybos, vadinamajame Mockaus eglynėlyje. Vieta, apie kurią pasakojami padavimai, pietvarakrinėje miškelio dalyje, klampioje, pelkėtoje, šaltiniuotoje vietoje („liurlyne”). Dabar vieta numelioruota. Užrašyti keli padavimai: A. Čia stovėjo bažnyčia, kuri prasmego kiaurai žemę (kitų manymu, buvo miestas). Šimtmečiai pasakojo, jog Bružui apsireiškė, kad jo miškelyje, kur bažnyčia nuskendo, yra 12 statinaičių aukso. Jis turįs nueiti vidurnaktį, auksą atkasti ir toje vietoje vėl pastatyti bažnyčią. Tačiau nenuėjęs ir to nepadaręs. Kitą naktį jam vėl apsireiškė ir pasakė, kad jis blogai padaręs nenueidamas (kiti sako, kad Bružui pasirodė kunigas, kuris rodė į auksą ir liepė statyti bažnyčią, bet tas neapsiėmė, tai kunigas tik pasakė, kad kažkiek metų dar reikės jam vargti). B Kartą naktį praeiviui akimirką pasirodė (iškilęs ?) visas miestas ir gražūs rūmai. C. Kartą metuose čia kunigas laiko mišias, bet niekas nežino, kada, tik žino, kad vasarą. Jeigu kokį žmogų jis pamato, tuoj veda į požemius ir rodo pinigus. Vienu metu miškelio aikštelėje įsitaisė gyventi ubagas su ubage, jis buvo aklas, tai ji turėjo jį vedžioti. Kai ubagas mirė, greit apako ir ubagė. Žmonės kalbėjo, kad ji surado tuos kunigo pinigus ir apako, lygiai taip buvo apakęs ir tas ubagas. D. Kartą medžiotojas čia pametė patroną, kuris nukrito į rūsį, ten atsidūrė ir pats medžiotojas, matė pinigus, bet kas toliau atsitiko - neprisimena. Mockaus eglynėlis iš kokių 150 senų eglių. Miškelio viduryje buvęs atviras pailgas šaltinis. Žmonės kalbėjo, kad tole vietoje esanti nuskendusi bažnyčia. Ta vieta buvusi laikoma šventa: niekas nekirtęs medžių ir neganęs galvijų” (B. Kviklys, 1991). Miškelyje iškasdavo visokių plytgalių, „bromo plytų”(V. Vaitkevičius, 1998).
  • Račių šaltinis, Račių k. ant alkakalnio, pietinėje aikštelės dalyje prie trikamienio beržo yra šaltinis, kuris rytų kryptimi nuteka pakalnėn. Nurodoma, jog toliau šaltinis vadinamas Pūrupiu, įtekančiu į Šerkšnės ųpe.
  • Užpilių šaltinis, Užpilių slėnyje, 290 m. į šiaurę nuo S. Virketaitės sodybos, 320 m į pietryčius nuo Rimolių piliakalnio rytinio pylimo krašto, 16 m į rytus nuo kairiojo čia tekančios Varduvos upės kranto. Į šaltinį įleistas 90 cm aukščio ir 92 cm skersmens cementinis žiedas. Žmonės sako, kad šaltinis verda ir žiemą, ir vasarą. Žmonės vartoja šitą vandenį nuo visokių ligų (1926 m.; VAK), bet labiausiai tikima, kad vanduo sveikas akims plauti. Sakoma, kad vienu metu kažkas šaltinio vandenį tyrė, norėjo jį pilstyti ir pardavinėti. Laukai į šaiurės rytus nuo šaltinio vadinami Švedų pečiais. (V. Vaitkevičius, 1998).
  • Valatkiškė, šaltinis Domėnų k. Kitoje upės pusėje prie Jeržempolės yra šaltinis. Tą vietą vadina Valatkiške. Prie šaltinio buvusi ir sodyba, nes buvo galima rasti pamatų liekanų. Jeržempolės kapinėse išlikęs vienas kryžius, kurį padaræs Rindeika.

Šaltiniai

  • Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.