Ankstyvasis šalpusnis
Ankstyvasis šalpusnis | |
---|---|
Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara) | |
Sistematika | |
Karalystė | Augalai Plantae |
Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
Eilė | Astriečiai Asterales |
Šeima | Astriniai Asteraceae |
Gentis | Šalpusnis Tussilago |
Rūšis | Ankstyvasis šalpusnis Tussilago farfara Lej. |
|
ANKSTYVASIS ŠALPUSNIS, paprastasis šalpusnis (Tussilago farfara), astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Šakniastiebis vertikalus, apie 20-250 cm ilgio. Pavasarį šalpusnis užaugina 10-15 cm aukštumo, menkučiais, siaurais žvyneliais apsauginį stiebą, kurio gale yra geltonų žiedų kuokštelis, panašus į kiaulpienės žiedą. Žiedo vidus yra tuščias. Nužydėjusio žiedo vietoje atsiranda balti pūkai (lukštavaisis su skristuku), kuriuos išnešioja (ir taip išplatina) vėjas sėdamas juose esančias sėkleles. Lapai, panašūs į pasagas, atsiranda po žydėjimo; lapų apatinė pusė pilka. Žydi balandžio-gegužės mėn.
Auga molėtoje žemėje, pagrioviais ir pievose.
Vaistinės savybės
Arbata iš šalpusnio lapų ir žiedų gera priemonė nuo kvėpavimo organų katariškų ligų, kosulio, užkimimo, krūtinės kataro dusulio ir nuo džiovos, kai ji dar neįsišaknijusi. Nuo moterų gimdos organų sutrikimų reikia dėti kompresus ant skaudančios vietos su šalpusnių arbatoje mirkyta drobe. Švieži lapai, truputį sudaužyti su švariu peilio kotu taip, kad pasirodytų sunka, dedami ant skaudulių karščio ištraukimui, kojų vočių ir veido rožės.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga pagrioviuose, molinguose šlaituose, upių ir upelių pakrantėse, bergždynuose. Dažna rūšis.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.