Viliotė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
13:18, 26 kovo 2017 versija, sukurta Algirdas (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Viliotė
Viliotes tvenkinys.MKE.2009-08-09.jpg
Viliotės tvenkinys
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Gyventojai: 8 (2003 m.)
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį: Failas dingęs
Viliotės k.

VILIOTĖ, kaimas Židikų seniūnijoje, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Rytiniu pakraščiu į Kvistę teka Dubupis, vakariniu - Gedvydas (abu kair. Kvistės intakai). Rytuose ribojasi su Asteikių k., šiaurinėje dalyje priena Ąžuolyno miškas.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 25 ūkiai, 164 gyv., 2001 m. - 11 gyv. (5 vyr., 6 mot.), 2003 m. - 2 ūkiai, 8 gyv.

  • 1899-01-09 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, atsargos jaunesnysis puskarininkis Klemas Alšauskas;
  • 1937-06-31 gimė architektas Petras Šadauskas;
  • 1941-11-23 gimė Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas Klemas Inta;
  • 1943 m. gimė tautodailininkas, restauratorius Antanas Gricius.

Kaime išlikę trobesiai prisišlieję prie kelio, vedančio į Skuodą. Seniau visi šie pastati priklausė pasiturintiems ūkininkams Baranauskams, kurie gelbėdamiesi nuo tremties, pasitraukė į Vakarus (jų visi septyni vaikai gyveno ar gyvena užsienyje). Caro laikais Viliotės žemė priklausiusi Renavo dvarui. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėjus žemės reformą, Renavo dvaro žemė buvo išdalyta. Išdalytoje žemėje ėmė kurtis naujakuriai, todėl ir susiformavo Viliotės kaimas. Pokario metais, vadinamoje Serapinų aikštelėje, vykdavo gegužinės, Joninės[1].

Etimologija

Asmenvardžio Vilius priesaginė daugiskaitinė forma.

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 170 - 174. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  1. Rudokienė B. Buvo kaimas, ir kaimo neliko? //Santarvė. - 1996. - Lapkričio 7. - Nr. 128. - P. 4.