Viekšnių vaistinė

VIEKŠNIŲ VAISTINĖ. Ją 1860 m. liepos 17 d. įsteigė provizorius Teodoras v. Goldner, kuris 1859 m. persikėlė iš Telšių ir nupirko iš Jofės šeimyninę sodybą, esančią prie turgavietės su istoriniu, seniausiu Viekšniuose namu. Pagrindinė jo dalis išliko dar iš antros XVIII amžiaus pusės ir buvo pastatyta pirmojo Viekšniuose rabino Abe Jofės. 1883 m. iš T. Goldnerio kunigas Kazimeras Aleksandravičius perpirko savo sūnėnui Vincentui Aleksandravičiui, kuris ją valdė 42 metus. Iš pat pradžių vaistinės namas buvo apleistas, čerpėmis dengtas stogas kiauras, todėl lietui lyjant į namą plūsdavo vanduo. V. Aleksandravičius vaistinę pavertė pavyzdinga įstaiga, kurioje daugelis ano meto farmacininkų atliko praktiką: Simonas Gaudiešis, vėliau įsikūręs Šilalėje, Antanas Kaikaris, vėliau turėjęs vaistinę Laižuvoje, kurio sūnus, ilgametis Kauno universiteto dėstytojas, įsteigęs garsųjį Kauno farmacijos muziejų, Akmenės vaistininkas Augustinas Rušinas, viekšniškių mokytojų O. ir A. Rušinaičių tėvas ir kt.

V. Aleksandravičiaus sūnus provizorius Juozas, 1925 m. gavęs chemiko-vaistininko diplomą, nuo 1926 m. paveldėjo Viekšnių vaistinę ir tęsė savo tėvo tradicijas, nuolat padėdamas besimokančiam jaunimui. Viekšnių vaistinėje dirbo iki 1971 m.

Vaistinėje apsilankydavo Antano Biržiškos šeima, kunigas, poetas, Laižuvoje apsigyvenęs Antanas Vienažindys, vėliau - rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetas, kanauninkas Jonas Mačiulis-Maironis.

Šaltiniai

• Bulanovienė I. (Centrinės vaistinės vedėja). Tolimos ištakos // Vienybė. — 1985. — Liep. 20.
• Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. 1. Iš kartos į kartą // Vienybė. — 1995. — Bal. 12.