Vadagiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 22 eilutė: | 22 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Vadagių kaimo dalis prie Kulijos malūno buvo vadinamas '''Letukiais'''. Letukių k. (Lietuki) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės | Vadagių kaimo dalis prie Kulijos malūno buvo vadinamas '''Letukiais'''. Letukių k. (Lietuki) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. Pavadinimas žinomas ir XIX a. I pusės kartografinėje medžiagoje. | ||
==Etimologija== | ==Etimologija== | ||
Dabartinė 20:40, 19 rugpjūčio 2022 versija
|
Straipsnis šiuo metu rašomas. |
| Vadagiai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Sedos seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Gyventojai: | 269 (2001 m.) | ||
VADAGIAI, kaimas Sedos seniūnijoje. Rytiniu pakraščiu teka Varduva; jos kairiajame krante yra Vadagių piliakalnis, vadinamas Pilale, Švedkalniu. Išlikęs apleistas Kulijos malūnas. Pietuose ribojasis su Renavu, vakaruose - su Skėrių k. Veikia Vadagių hidroelektrinė, yra tvenkinys.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. palivarke - 8, kaime - 132 gyv., 1923 m. - 19 ūkių, 138 gyv., 1999 m. - 337, 2001 m. - 269 gyv. (137 vyr., 132 mot.).
- XIX a. gyveno knygnešys Vaitiekus Vizgaudis.
- 1900-03-08 Letukių k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Andrius Krapauskas;
- 1936-09-11 gimė tautodailininkė Genovaitė Čejauskaitė;
- 1953-04-16 gimė fizikas, fizinių mokslų daktaras Romualdas Danielius.
Istorinės žinios
Vadagių kaimo dalis prie Kulijos malūno buvo vadinamas Letukiais. Letukių k. (Lietuki) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis Grūstės valsčius Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu [1]. Pavadinimas žinomas ir XIX a. I pusės kartografinėje medžiagoje.
Etimologija
Augalo dagys priešdėlinis daugiskaitinis vedinys.
Šaltiniai
- Letukių k. planas, 1902 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2822.
- Letukių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1906 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6899. - 13 lap.
- ↑ Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.