Tošinukė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
S (robotas: smulkūs taisymai)
 
25 eilutė: 25 eilutė:
== Paplitimas ir gausumas ==
== Paplitimas ir gausumas ==


Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 60000 - 90000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, įprasta, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1500 – 2000 porų.
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 60000 - 90000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, įprasta, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1500 – 2000 porų.


== Radimvietės ==
== Radimvietės ==
34 eilutė: 34 eilutė:


Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.
[[Kategorija:Paukščiai]]
[[Kategorija:Paukščiai]]

Dabartinė 18:17, 2 gruodžio 2013 versija

Tošinukė
Nuotraukos laikinai nėra
Tošinukė (Hippolais icterina)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Devynbalsiniai
Sylviidae
Gentis Tošinukės
Hippolais
Rūšis Tošinukė
Hippolais icterina
Linnaeus, 1758

TOŠINUKĖ (Hippolais icterina) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Lizdus krauna daugiausiai beržuose, lazdynuose, liepose, kaštonuose, eglėse, pušyse. Mielai įsikuria smilginių strazdų kaimynystėje. Lizdą suka dažniausiai viena pati patelė 6 – 8 dienas. Lizdą suka iš beržų tošies, augalinių pūkų, kerpių, žalių samanų, voratinklių. Gūžtą iškloja arklio ašutais, šeriais, plunksnomis. Žmogaus kaimynystėje perinčios tošinukės į lizdus įpina įvairių siūlų, vatos, skudurėlių. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 6 rausvus, išmargintus rudomis ir juodomis dėmelėmis kiaušinius. Peri daugiausiai patelė 13 – 14 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Mirus jaunikliui, jį patelė snape nuneša ir išmeta apie 20 metrų nuo lizdo. Jaunikliai lizdą palieka būdami 13 – 14 dienų amžiaus. Minta įvairiais, minkštais vabzdžiais: musėmis, ilgakojais uodais, smulkiais drugeliais, jų vikšrais, auksaakėmis. Rudenį kartais sulesa įvairių uogų.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena lapuočiais apaugusiose vandens telkinių pakrantėse, soduose, parkuose, nedideliuose miškeliuose, ar didesnių miškų masyvų pakraščiuose. Mėgsta jaunuolynus, įvairius medynus su beržų priemaiša.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 60000 - 90000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, įprasta, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1500 – 2000 porų.

Radimvietės

Gausiausios perimvietės yra Ventos upės ir jos intakų pakrančių želdiniuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.