Strepetys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
32 baitai pašalinti ,  18:16, 2 gruodžio 2013
S
robotas: smulkūs taisymai
(Naujas puslapis: {{taxobox animal | {{PAGENAME}}| | {{PAGENAME}} (''Leuciscus leuciscus'')}} {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }} {{Taxobox sous-embranchement |...)
 
S (robotas: smulkūs taisymai)
 
17 eilutė: 17 eilutė:
Vidutinio dydžio, pailgi, iš išorės panašūs į [[šapalas|šapalus]]. Nugara apvali, tamsiai pilka, šonai pilkšvai mėlyni arba gelsvi, pereinantys į sidabrinę spalvą. Nugariniai ir uodeginiai pelekai tamsiai pilki, analiniai, pilviniai ir krūtininiai - pilkšvai gelsvi. Auga lėtai, dažniausiai esti 20-25 cm ilgio ir 50-150 g svorio, retai siekia 30 cm ir 300-400 g, gyvena apie 7 m.
Vidutinio dydžio, pailgi, iš išorės panašūs į [[šapalas|šapalus]]. Nugara apvali, tamsiai pilka, šonai pilkšvai mėlyni arba gelsvi, pereinantys į sidabrinę spalvą. Nugariniai ir uodeginiai pelekai tamsiai pilki, analiniai, pilviniai ir krūtininiai - pilkšvai gelsvi. Auga lėtai, dažniausiai esti 20-25 cm ilgio ir 50-150 g svorio, retai siekia 30 cm ir 300-400 g, gyvena apie 7 m.


Neršia upių pakraščiuose, seklumose ant žvirgždo, balandžio mėn., kai vandens temperatūra yra 6-8°C. Jaunikliai minta planktoniniais organizamis, suaugę - vėžiagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, kirmėlėmis, augaliniu maistu, neretai kitų žuvų ikrais ir jų mailiumi.
Neršia upių pakraščiuose, seklumose ant žvirgždo, balandžio mėn., kai vandens temperatūra yra 6-8 °C. Jaunikliai minta planktoniniais organizamis, suaugę - vėžiagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, kirmėlėmis, augaliniu maistu, neretai kitų žuvų ikrais ir jų mailiumi.


Gyvena tuntais upėse, mėgsta sraunumas, tačiau kartais strepečių galima aptikti pratakiuose tvenkiniuose ir net ežeruose. Strepečiai reikšmingi mėgėjiškai žūklei.
Gyvena tuntais upėse, mėgsta sraunumas, tačiau kartais strepečių galima aptikti pratakiuose tvenkiniuose ir net ežeruose. Strepečiai reikšmingi mėgėjiškai žūklei.


== Paplitimas Mažeikių rajone ==
== Paplitimas Mažeikių rajone ==
Rajono vandens telkiniuose dažna rūšis, tačiau populiacijos negausios. Paplitę [[Venta|Ventoje]] ir didesniuose intakuose - [[Varduva|Varduvoje]], [[Šerkšnė|Šerkšnėje]], [[Kvistė|Kvistėje]], [[Virvytė|Virvytėje]], [[Vadakstis|Vadakstyje]], [[Viešetė|Viešetėje]], [[Ašva|Ašvoje]]. Kvistės upėje gausumas siekia 15,8 ind./ha, biomasė - 3,32 kg/ha.
Rajono vandens telkiniuose dažna rūšis, tačiau populiacijos negausios. Paplitę [[Venta|Ventoje]] ir didesniuose intakuose - [[Varduva|Varduvoje]], [[Šerkšnė]]je, [[Kvistė]]je, [[Virvytė]]je, [[Vadakstis|Vadakstyje]], [[Viešetė]]je, [[Ašva|Ašvoje]]. Kvistės upėje gausumas siekia 15,8 ind./ha, biomasė - 3,32 kg/ha.


== Apsauga ==
== Apsauga ==
29 eilutė: 29 eilutė:
<small>
<small>
* Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.
* Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.
* Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 32. ISBN 9986-875-48-x.
* Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 32. ISBN 9986-875-48-X.
</small>
</small>


[[Kategorija:Žuvys]]
[[Kategorija:Žuvys]]
809

pakeitimai

Naršymo meniu