Stočkai

Stočkai
Viekšnių-Pievėnų kelias per Stočkų kaimą
Informacija
Seniūnija:	Viekšnių seniūnija
Gyventojai:	15 (2001 m.)

Pievys ties Stočkų k.

STOČKAI, dvaras, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje, 11 km į pietvakarius nuo Viekšnių, prie Viekšnių-Pievėnų kelio. Per kaimą teka Pievys. Šiaurėje ribojasi su Meškelių, pietuose ir pietryčiuose - su Boguslavo k.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. Stočkų dvare - 2 ūkiai, 62 gyv., 1959 m. - 143, 1970 m. - 78 gyv., 1981 m. - 7 ūkiai, 17 gyv., 1996 m. - 7 ūkiai, 18 gyv., 1998 m. - 8 ūkiai, 17 gyv., 2000 m. - 9 ūkiai, 18 gyv., 2001 m. - 15 gyv. (7 vyrai ir 8 moterys).

Stočkų k. 1937-01-01 gimė tautodailininkas tapytojas ir literatas Aloyzas Pacevičius.

Istorinės žinios

1791 metais Varšuvos seimas nutarė išparduoti karališkuosius dvarus. Mstislavlio vaivadai Ksaverui Chominskiui po jo mirties (1809 m. Vilniuje) priklausęs Stočkų dvaras 1811 m. atiteko jo broliui Ignui Chominskiui. 1868 m. rudenį buvo užmuštas Stočkų dvaro savininkas. Dvaro žemėje buvo Meškelių kapinaitės (jose palaidotas sukilėlių vadas S. Pisanka). 1874-02-03 Stočkų dvaro rekrūtas Jonas Gulbinauskas su kitais bernais jėga pasipriešino gaudytojams.

Stočkų dvaras išparceliuotas 1919 m. Prieš I pasaulinį karą ir tarpukaryje jo savininkai buvo Krišjanis Berzinis ir Samuėlis Litmanas. Nemažai dvaro žemės buvo išdalinta iš nepriklausomybės kovų grįžusiems savanoriams. Išparceliuotas dvaras pavadintas Stočkų kaimu. Sodybos buvo išsidėsčiusios palei vieškelį ir palei Pievį.

1941 m. birželio mėn. iš kaimo ištremti 6 (Venckų šeima, Adolfas Bertulis, Žanas Birzinis - 60 metų amžiaus paskutinis Stočkų dvaro savininkas, žuvo Rešiotų lageryje), 1948 m. - 7 žmonės (Lukšų ir Meškių šeimos). Pokario metais aplinkiniuose miškuose susibūrė Prano Petriko vadovaujamas rezistencinio pasipriešinimo būrys, kuris pateko į saugumo pinkles ir buvo sunaikintas.

Stočkuose ant Pievio veikė Litmano Zamelio, vėliau Krišjanio Berzinio vandens malūnas, kuris sudegė per II pasaulinį karą. Ties Stočkų ir Meškelių kaimų riba buvo pradinė mokykla.

Kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, 0,7 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų-Stočkų kelio ir į Viekšnius kelių kryžkelės, 0,27 km į vakarus nuo Pievio upelio yra Stočkų kaimo senosios kapinės. Plotas 0,04 ha. Neaptvertos, apaugusios medžiais ir krūmais. Išlikęs metalinis kryžius su tekstu: Ferdinand Krondorf. Geb. 10 Maerz 1815, gest. 21 April 1882. Kapinės 2003-06-20 įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą (L 1378). Kaime minimos dar vienos kapinės, apaugusios medžiais ir krūmais. Jų plotas 0,01 ha.

Žinomesni gyventojai: kalviai Artūras Šetleris ir Leonas Jurkaitis, stalius Adomas Garalis, siuvėjas Augustinas Švažas, Stasė Jagielienė, Adolfas Bertulis, Fricas Venckus, Petras Lukšas, Leonas Meškys. 1900-11-26 Stočkų dvare gimė Jonas Plekaitis, pokario metais rėmė rezistencinio pasipriešinimo dalyvius, buvo kolūkio „Artojėlis" pirmininkas, 1950 m. nuteistas 25 metams kalėjimo ir 5 metams tremties; iš tremties grįžo 1955 m. ir iki pensijos kolūkyje dirbo kerdžiumi.

Literatūra

• Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 144 - 148. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

• Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
• Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
• Lietuvos valstiečių judėjimas 1861 - 1914 metais. - V., 1975. - P. 142, 228
• Muturas A., Rozga L. Tarpukario metų pramonė // Vienybė. - 1999. - Birž. 5.
• Rozga L. Akmenės rajono istorijos apybraiža. - Akmenė, 1990. - 48 p. - P. 16, 18.
• Gulago aukos: 1941 06 14 - 22 tremtinių sąrašas // Vienybė. - 1990. - Liep. 19, 21, 24, 26
• Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - 803 p.
• 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
• Riauka A., Rozga L. Stočkų vardas ąžuolų sakmėj: Mūsų kaimų biografijos // Vienybė. - 1998. - Rugpj. 11

Nuorodos

• Vikipedija, Stočkai