Pikeliai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Pikeliai
Pikeliai. Koplytsulpis. MKE.JPG
Koplytstulpis 1710 m. maro aukoms atminti Pikeliuose, past. 1827 m.
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Koordinatės: 56° 25' 0 š.p., 22° 7' 0 r.ilg
Altitudė: 79
Gyventojai: 515 (2001 m.)

PIKELIAI, miestelis Židikų seniūnijoje, prie Lūšės upės ir Latvijos sienos. Rytuose ribojasi su Giniočių, pietuose - su Juodeikėlių k. Keliai į Židikus per Lūšę, Latviją, Juodeikėlius, Mažeikius. Miestelis radialinio plano.

Yra bažnyčia, pagrindinė mokykla, medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 462 gyventojai), biblioteka (nuo 1947 m.; dokumentų fondas 6825 egz., 2004 m. 198 skaitytojai), paštas, vandens tvenkinys.

Gatvės

Pikelių miestelyje yra šios gatvės: Ateities (ilgis 0,3 km, asfaltuota), Ąžuolų (0,15 km), Juodeikėlių (1,7 km, žvyruota), Liepų (0,1 km, asfaltuota), Lūšės (0,4 km, asfaltuota), Mažeikių (0,7 km, asfaltuota), Kaubrių (0,5 km), Pievų (0,2 km), Pušyno (0,7 km), Ramybės (0,35 km, asfaltuota/žvyruota), Sodžiaus (1,0 km), Tvenkinio (1,3 km, žvyruota), Vilties (1,1 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 8,5 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1739 m. - 13 šeimų, 1780 m. - 41, 1833 m. - 821, 1897 m. - 1758 gyv., 1902 m. miestelyje - 2142 gyv., 1923 m. kaime 43 ūkiai, 261 gyv., miestelyje - 84 ūkiai, 575 gyv., 1959 m. - 372, 1970 m. - 417, 1972 m. - 452, 1979 - 405, 1986 - 451, 2001 m. - 520 gyv. (270 vyr., 250 mot.).

Iš Pikelių ir jų apylinkės yra kilę: kun. J. Kurmavičius, gen. Edvardas Adamkavičius ir jo brolis provizorius, knygnešys Pranas Adamkavičius (g. 1883 - miręs Sibire), gyd. O. Milevičius, plk. J. Tumas, alaus pramonininkai broliai Šadauskai, plk. L. Kenstavičius, plk. Vanagas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras Klemensas Ruginis (1893 - 1986), aktorė ir dainininkė Morta Grikštaitė - Vaičkienė (1890 - 1977). Pikelių parapijos ilgamečiu klebonu (1909 – 1940) buvo kan. Povilas Morkys, daug nusipelnęs tos apylinkės švietimui. Pikelių apyl. 1932-04-03 gimė dailininkas tapytojas, skulptorius Eduardas Jonušas. Gyveno knygnešys Feliksas Kaktavičius, daraktorius Antanas Stanevičius (g. apie 1828 m.).

Istorinės žinios

Pikeliai
Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia ir paminklas Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms (past. 1930 m., remontuotas 1988 m.)
Pikeliai.MKE.2009-07-05.jpg

1568 m. minimas Pikelių kaimas, 1598 m. - dvaras. Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1594 m. nurodoma, kad priklauso Grūstės valsčiui, 1598 m. buvo buvo 19 valakų 17 rykščių, 1599 m. minimas prie Lūšės upelio (Sprogis, 1888:230).

Pikelių dvarvietė yra 1,7 km į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 450 m į šiaurės rytus nuo tilto per Skutulo upelį Pikelių–Naudvarės kelyje, 400 m į pietvakarius nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai–Mažeikių naftos gamykla). Dvarvietė apima apie 300 m ilgio R–V kryptimi pailgą iki 150 m pločio kalvą – aukštumos kyšulį į buvusį platesnį Skutulo upelio slėnį, kiek nuolaidėjantį į pietų pusę. Paskutiniai pastatai dvarvietėje stovėjo dar šio XX a. pradžioje. Pats Pikelių dvaras turėjo būti XVIII–XIX a.(G. Zabiela, 1996).

Reformacijos sąjūdžio metu Pikeliuose apgyvendinta keliolika pabėgėlių šeimų iš Škotijos bei Anglijos, pabėgusių iš ten apie 1576 m. nuo religinio persekiojimo. Galimas dalykas, kad buvo ir reformatų bendruomenė ir jos maldų namai, nes buvo išlikusios reformatų kapinės. Apie 1910 m. sklypo savininkas kapinaites išarė[1].

1625 m. minima, kad protestantas Bilevičius surinkęs žmones užpuolė Pikelių bažnyčią ir ją sugriovė. 1636 m. bažnyčia atstatyta. Vyskupas J. Karpis 1739 m. atgavo jau priklausantį bažnytinį turtą. Bažnyčia buvo vienos navos. Kada pristatytos dar dvi navos, nežinoma. Spėjama, kad galėjo tai būti 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data[2]. 1841 m. parapijai priklausė 2 valakai 24 margai žemės, 2722 rubliai, 2 baudžiauninkai. Parapija apjungė 2275 katalikus.

Pikeliai nukentėjo per Šiaurės karą (1700–1721). 1710 m. Pikelius su apylinkėmis palietė maras, daug žmonių išmirė. 1827 m. maro aukoms atminti miestelyje pastatytas mūrinis koplytstulpis. Jame yra įrašas: „Fundace P. Jozef Agnieszka Milewiczow P.P. 1827".

1769 m. Pikeliai pirmą kartą įvardyti miesteliu; privilegija suteikta 1769-05-24, turgaus diena - antradienis, vienas prekymetis būdavo birželio 29 d. [3].

1805 m. minima parapinė mokykla; 1805 m. joje mokėsi 10, 1807 m. - 8 berniukai, 1815 m. - 25 berniukai ir 4 mergaitės.[4]. Ši mokykla 1865 m. pertvarkyta į valdinę pradinę mokyklą; 1911 m. įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, 1910 - 1911 m. veikė „Saulės” draugijos mokykla.

Pikeliai garsūs ir savo revoliucinėmis tradicijomis. 1863 m. sukilimo metu čia narsiai kovėsi su caro kariuomene Jono Stanevičiaus, Arturo Groso-Aleksandraičio ir Dluskio Jablonauskio vadovaujami sukilėlių būriai[5].

1905 m. kovo mėn. ir gegužės 7 d. Pikelių apylinkių valstiečiai dalyvavo anticarinėse demonstracijose. Pikeliai nukentėjo per I pasaulinį karą, 1920 ir 1921 m. degė; 1944 m. hitlerininkai traukdamiesi Pikelius sugriovė. 1950 - 1963 m. veikė 10 lovų ligoninė. 1957 m. atidaryti kultūros namai. 1950 - 1963 m. Pikeliai buvo apyl. centras. Veikė vaistinė (nuo 1946 m.)[6].

Pikeliuose buvo įsikūrusi didelė žydų bendruomenė (plačiau žr. Pikelių žydų bendruomenė), yra išlikusios žydų kapinės. Tarpukaryje veikė aštuonios žydų parduotuvės, Adomkevičiaus vaistinė. Buvo dvi žydų šventyklos: medinė ir mūrinė. 1935 m. miestelyje kilo gaisras, sudegė medinė žydų sinagoga (šulė), 6 namai Židikų gatvėje. Atstatė tik žydas Zalcmonas (buv. pradinė mokykla). Pikeliuose buvo įsteigtas vartotojų kooperatyvas, veikė pavasarininkų, jaunalietuvių, moterų (angelaičių) organizacijos. Miestelio seniūnas buvo Zenonas Liuteka.[7].

1940 m. Pikeliuose susikūrė komjaunimo organizacija, į kurią įstojo Stasė ir Jadzė Račkauskaitės, Romualdas Račkauskas, Zelikas Rastovskis, Antanina Simonavičiūtė, Marcelė Rutkelaitė, sekretorius Juozas Vanagas. Miestelyje duris atvėrė klubas-skaitykla. [8]. 1940 m. miestelyje buvo penki tarybiniai kariai, buvo postas. 1941 m. susirėmus su vokiečiais rusų kareiviai iš čia pasitraukė. 1944 m. miestelyje apsistojo vokiečių kariai, kurie apsigyveno pas žmones, buvo tankų, veikė tankų remontas. 1944 m. spalio 8 d. po pietų Pikelius užėmė rusų kariai, kurie čia išsilaikė iki lapkričio 1 d.[9].

2009 m. birželio 13 d. Pikeliuose atkurta Lietuvos šaulių sąjungos aikštė. Paminklinį akmenį, kuriame iškaltas Vyčio kryžius bei žodžiai „Lietuvos šaulių sąjungos aikštė", atidengė prieš kelerius metus Anapilin išėjusio aikštės prižiūrėtojo ir saugotojo Juozapo Petkevičiaus našlė Irena Petkevičienė, Mažeikių kuopos garbės šaulys Augustas Mylė bei jaunoji Pikelių šaulė Indrė Kesminaitė. [10].

Pikeliuose yra buvusios, bet neišlikusios anglų-škotų pabėgėlių kapinaitės [11].

2010 m. Pikelių parapijos karitietės miestelyje, bendruomenės patalpose, įkūrė paramos šeimai centrą [12].

Kapinės

Pikelių senosios kapinės. Kryžius, past. 1935 m. klebono P. Morkio iniciatyva

Pikeliuose be žydų kapinių yra dar kelios kapinės. Tai veikiančios Pikelių kapinės ir dvejos senos, neveikiančios. Vienos iš jų, vadinamos Senkapiais, yra miestelio centre. Plotas 0,10 ha, perimetras 128 m, apjuostos sukrautų akmenų tvora. Kapinių paviršius lygus. Pagal tvorą iš vidaus apsodintos medžių eile. Rytuose kapinės ribojasi su sodu, o iš kitų pusių - su kiemais. Yra vienas medinis kryžius, pastatytas 1935 m. Pikelių bažnyčios klebono Povilo Morkio iniciatyva.

Kitos kapinės yra 0,7 km į šiaurę nuo Pikelių. Jos įrengtos mažos kalvelės viršūnėje, su nuolydžiu į šiaurės vakarus. Kapinių teritorija apaugusi mišku. Pietrytiniu kapinių pakraščiu praeina lauko keliukas. Plotas 0,11 ha, perimetras 138 m.

Prie pat Pikelių - Lūšės vieškelio augo Didžioji pušis. Medis 23 m aukščio, perimetras 3,2 m, lajos plotas 270 kv. m. Ant storosios šakos buvo karami nepaklusnūs baudžiauninkai ir 1863 metų sukilimo maištininkai. 1971 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. buvo priskirta prie rajoninės reikšmės paminklų. Yra buvęs gandralizdis. 1993 m. pušis nulūžo.

Sunaikintas paveldas

  • Skulptūra Rūpintojėlis. - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 122. ISBN 9986-9000-1-8.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Pikelių k. vietovardžiai užrašyti 1972 m.

  • Adamkavičiaus sodyba, Adamkavičiaus kalvelė - 0,3 km į vakarus nuo Pikelių. Tai generolo Edvardo Adamkevičiaus tėviškė.
  • Bažnyčios kalnas - kalva, esanti 800 m į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 530 m į vakarus nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai–Mažeikių naftos gamykla), 450 m į šiaurės rytus nuo Skutulo upelio kairiojo kranto. Tai apie 80 m ilgio Š–P kryptimi, 18–20 m pločio R–V kryptimi, stačiais, neaukštais (1,5–2 m aukščio) šlaitais, plokščiu, lygiu viršumi. Pasak padavimų, ant Bažnyčios kalno stovėjusi bažnyčia, ji prasmegusi, čia vaidendavęsi, praeiviai paklysdavę[13].
  • Buivydo kapeliai - 2 km nuo Pikelių, netoli Lūšės upės. Čia buvo laidojami nuo maro mirę žmonės. Pavadinti pagal žemės savininko pavardę.
  • Intos kalnelis - krūmokšniais apaugusi kalvele, 0,5 km nuo Pikelių. Dydis 8 x 8 m. Gyveno Inta.
  • Jono kalnelis - krūmais apaugusi nedidelė kalvelė prie Lūšės upės, netoli buv. Pikelių malūno, 1 km į šiaurę nuo Pikelių. Gyveno Jonas, kuris ant to kalnelio savo dukters atminimui pastatė koplytėlę.
  • Kaltų sodyba, taip buvo vadinama sodyba, esanti apie 1 km nuo Pikelių, prie miškelio. Gyveno Labrencas. Teritorijos plotas apie 16 ha.
  • Kryžkelių Želvys - kryžkelė, 2 km nuo Pikelių centro. Čia susikerta du keliai - vienas į Juodeikius, o kitas į Pikelius. Pavadinta pagal prie kryžkelės gyvenusio žmogaus pavardę.
  • Kupriškė - kalnelis 2 km nuo Pikelių, prie Lūšės upelio. Apaugęs krūmais ir atrodo panašus į kuprą. Seniau čia buvo koplytėlė.
  • Labrenco pievos - 0,5 km į rytus nuo Pikelių. Dabar ganykla. Plotas apie 3 ha. Priklausė Labrencui.
  • Medijono sodyba - 2 km į pietus nuo Pikelių. Čia gyveno Želvys. Jo sodyba buvo apaugusi krūmais, medžiais ir todėl žmonės praminė Medijonu. Plotas 5 - 6 ha.
  • Milevičiaus sodas - 200 m į vakarus nuo Pikelių. Čia buvo sodas-bitynas. Anksčiau gyvenęs dvarininkas Milevičius. Plotas 50 ha.
  • Motuziškė - vietovė prie buv. karvidžių, 1 km į rytus nuo Pikelių. Čia gyveno ūkininkas Motuzas. Dabar išlikęs gyvenamas namas ir nedidelis sodas. Teritorijos plotas apie 24 ha.
  • Perkūnkalnis - kalva, esanti 700 m į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 400 m į vakarus nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai - naftos gamykla). Kalva maždaug 60 m ilgio (šiaurės-pietų kryptimi), 40 m pločio (rytų-vakarų kryptimi), 1-1,5 m aukšio, su iškilia aikštele. Padavimai: Šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji Pikelių bažnyčia, kurią sugriovė Perkūnas. 25 m į pietus nuo kalvos vienas šalia kito guli du akmenys, 110 m į pietus yra Bažnyčios kalnas[14][15].
  • Senkapiai - kapeliai Pikeliuose. Čia stovi kryžius.
  • Žydlaukiai - dirbama žemė, 0,5 km į pietus nuo Pikelių. Čia buvo laukai, kurie priklausė žydams. Jie čia ganė avis, kiaules, karves. Plotas apie 50 ha.

Etimologija

Pikelių kaimo vardas kildinamas iš asmenvardžio Pikelis; kitų manymu, jis kilęs iš dievaičio Pykuolio vardo. XIX a. pabaigoje buvo manoma, kad Pikeliai - Pykuolio šventyklos vieta.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - Vilnius, 1992. - T. 4. - P. 406.
  2. Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.
  3. E.Meilus. Žemaitijos kumigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje - XVIII a. Raida, gyventojai, amatai, prekyba. - V., 1997.
  4. Michał Ambros. Zarys statystyczny zskoł wydziału Wilenskiego // Ateneum Wilenskie. - Wilno, 1939. - T. 14. - P. 174-175.
  5. Algė Jankevičienė. Pikeliai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - Nr. 1974; S. Biūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - 1986. - P. 3.
  6. Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 374.
  7. S. Bliūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - Mažeikiai, 1986. - P. 67.
  8. A. Ercupas. Žydėk vasarom, tėviške // Pergalės vėliava. - 1980. - Birželio 5. - Nr. 66. - P.3.
  9. S. Bliūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - Mažeikiai, 1986 m. - P. 9.
  10. Malūkas V. Pikeliuose atkurta unikali Šaulių aikštę // Santarvė. - 2009. - Birželio 16. - Nr. 67. - P. 1-2.
  11. Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Santarvė
  12. Neringa Bogužienė. Pikeliuose duris atvėrė paramos šeimai centras // Santarvė. - 2010 . - Liepos 31. - Nr. 84. - P. 4, 10.
  13. G. Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais. http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/archpamz/15.htm.
  14. V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. - P. 155 - 186,
  15. G. Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais. http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/archpamz/15.htm.

  • Piekiely [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1916. - 1 žml. lap.
  • Pikeliai [Kartografija]: kosminio vaizdo žemėlapis / Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. - Vilnius: Valst. geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. - 1 žml.
  • Pikiele [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1915. - 1 žml. lap.

Nuorodos