Pievinis satyriukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
11 eilutė: 11 eilutė:


== Biologija ==
== Biologija ==
Sparno ilgis 18 - 20 mm. Skraido birželio – liepos mėn. Apsigyvena drėgnose paupių, paežerių pievose, švylinėse žemapelkėse, durpynų pakraščiuose. Lytinis dimorfizmas nors ir neryškus, bet pastebimas: patino priekinio sparno viršūnė su nežymia juoda dėmele, o patelės priekinio sparno išoriniame krašte dvi dėmės, užpakaliniame - keturios. Rūšis labai panaši į gelsvąjį (''Coenonympha pamphilus'') ir tamsųjį (''C. glycerion'') satyriukus. Kiaušinėlius deda po vieną ant mitybinių augalų. Vikšrai iš jų išsirita rugsėjo mėn. ir žiemoja. Vikšrai žali, su per vidurį einančia žalia juosta, kuri padengta gelsvais gumburėliais. Šalia jos yra dar dvi balsvos linijos. Minta švyliais (''Eriophorum'' sp.), saidromis (''Rhynochospora'' sp.), viksvomis (''Carex'' sp.). Lėliukė žalia.
Sparno ilgis 18-20 mm. Skraido birželio – liepos mėn. Apsigyvena drėgnose paupių, paežerių pievose, švylinėse žemapelkėse, durpynų pakraščiuose. Lytinis dimorfizmas nors ir neryškus, bet pastebimas: patino priekinio sparno viršūnė su nežymia juoda dėmele, o patelės priekinio sparno išoriniame krašte dvi dėmės, užpakaliniame - keturios. Rūšis labai panaši į gelsvąjį (''Coenonympha pamphilus'') ir tamsųjį (''C. glycerion'') satyriukus. Kiaušinėlius deda po vieną ant mitybinių augalų. Vikšrai iš jų išsirita rugsėjo mėn. ir žiemoja. Vikšrai žali, su per vidurį einančia žalia juosta, kuri padengta gelsvais gumburėliais. Šalia jos yra dar dvi balsvos linijos. Minta švyliais (''Eriophorum'' sp.), saidromis (''Rhynochospora'' sp.), viksvomis (''Carex'' sp.). Lėliukė žalia.




17 eilutė: 17 eilutė:


== Paplitimas rajone ir gausumas ==
== Paplitimas rajone ir gausumas ==
Rajone labai reta, tik pagal literatūrinius šaltinius žinoma rūšis. Vienintelė nurodoma radvietė - Grauminalės pelkynų apylinkės. (V. Monsevičius).  
Rajone labai reta, tik pagal literatūrinius šaltinius žinoma rūšis. Vienintelė nurodoma radvietė - Grauminalės pelkynų apylinkės(V. Monsevičius; R. Kinduris, 2013-06-15 foto).  


== Apsauga ==
== Apsauga ==

Dabartinė 23:17, 11 vasario 2014 versija

Pievinis satyriukas
Pievinis santyriukas.R.Kindurio.130615-29-copy.jpg
Pievinis satyriukas
(Coenonympha tullia)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Nariuotakojai
Arthropoda
Klasė Vabzdžiai
Insecta
Būrys Drugiai
Lepidoptera
Šeima Pleštekės
Nymphalidae
Gentis Coenonympha

Rūšis Pievinis satyriukas
Coenonympha tullia
(Müller, 1764)

PIEVINIS SATYRIUKAS (Coenonympha tullia) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos dieninis drugys.

Biologija

Sparno ilgis 18-20 mm. Skraido birželio – liepos mėn. Apsigyvena drėgnose paupių, paežerių pievose, švylinėse žemapelkėse, durpynų pakraščiuose. Lytinis dimorfizmas nors ir neryškus, bet pastebimas: patino priekinio sparno viršūnė su nežymia juoda dėmele, o patelės priekinio sparno išoriniame krašte dvi dėmės, užpakaliniame - keturios. Rūšis labai panaši į gelsvąjį (Coenonympha pamphilus) ir tamsųjį (C. glycerion) satyriukus. Kiaušinėlius deda po vieną ant mitybinių augalų. Vikšrai iš jų išsirita rugsėjo mėn. ir žiemoja. Vikšrai žali, su per vidurį einančia žalia juosta, kuri padengta gelsvais gumburėliais. Šalia jos yra dar dvi balsvos linijos. Minta švyliais (Eriophorum sp.), saidromis (Rhynochospora sp.), viksvomis (Carex sp.). Lėliukė žalia.


Rūšies populiacijos nyksta buveinėms užaugant krūmais ir medžiais, sausinant šlapžemes.

Paplitimas rajone ir gausumas

Rajone labai reta, tik pagal literatūrinius šaltinius žinoma rūšis. Vienintelė nurodoma radvietė - Grauminalės pelkynų apylinkės(V. Monsevičius; R. Kinduris, 2013-06-15 foto).

Apsauga

Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą - 3 (R) kategorija.