Palnosai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
10:57, 15 rugsėjo 2012 versija, sukurta Algirdas (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Palnosai
Palnosai.MKE.2010-08-10.jpg
Palnosai, riboženklis. Aut. V. Baltutis, 2010 m.
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Koordinatės: 22° 38' 02 ryt. il., 56° 14' 58 š. pl.
Gyventojai: 355 (2001 m.)
Palnosai.MKE.2006-08-11.jpg
Koplyčia (past. 1996 m.) Santeklių g. 6 su užrašu „Jėzau būk mums gailestingas"

.

Buv. Palnosų pradinės mokyklos vietoje Palnosų k. bendruomenės pastatytas paminklas su užrašu „Neišvengusiems karo audrų 1940-1990".
Palnosų kaimo kapinaitės
Palnosų pieno supirkimo punktas

PALNOSAI, kaimas Viekšnių seniūnijoje. Kaime yra Daubiškių pagrindinė mokykla, kuri 1993 m. iš Daubiškių k. (Mikucko dvaro) perkelta į buv. kolūkio kontorą, pieno supirkimo punktas, medicinos punktas, biblioteka (2004 m. buvo 202 skaitytojai, dokumentų fondas - 11956 egz.). Ant Kerbeso upelio yra Palnosų tvenkinys. Veikia bendruomenės centras. Yra dvi mišrių prekių parduotuvės.

Gatvės

Yra šios gatvės: Ašvėnų (ilgis 0,170 km), Beržų (0,260 km), Bulvelių (0,180 km), Daubiškių (0,170 km), Kviečių (0,520 km), Linelių (0,340 km), Maumedžių (0,430 km), Miežių (0,400 km), Rugių (0,370 km), Santeklių (1,600 km), Taikos (1,280 km), Žemaitės (0,400 km). Visos gatvės asfaltuotos, 8 m pločio. Bendras gatvių ilgis - 6,12 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 15 ūkių, 107 gyv., palivarke - 1 ūkis ir 16 gyventojų, 1996 m. - 180 ūkių ir 494 gyv., 1997 m. - 186 šeimos, 508 gyv., 1998 m. - 227 ūkiai ir 576 gyv., 2000 m. - 229 ūkiai ir 568 gyv., 2001 m. - 555 gyv. (283 vyr., 272 mot.).

Istorinės žinios

Istoriškai kaimas iki I pasaulinio karo priklausė Santeklių dvarui - T.Gužauskaitei. Po karo buvo Palnosų seniūnija (seniūnas 1927-1939 m. buvo Domas Dargis). 1941-1952 m. iš Palnosų kaimo ištremti 5 gyventojai.

1948-12-23 kaime susikūrė „Raudonosios vėliavos" kolūkis (pirmininkas Jonas Uščinas). Kolūkis turėjo 17 arklių, 17 karvių, 36 kiaules, 15 plūgų, 16 vežimų. Kolektyvizacijos laikotarpiu veikė klubas-skaitykla (1956 m. buvo 274 egz. knygų). Buvo "Raudonosios vėliavos", vėliau Palnosų kolūkis (daug metų pirmininku buvo Petras Bukauskas), 1964 m. prijungtas "Ašvėnų" kolūkis. Nuo 1965 m. gyvenvietė (pirmieji namus pasistatė J. Samulevičius, J. Balsys, P. Petkus).

Kaime buvo smuklė, vad. "Kalninė", kurią XIX a. vid. pastatė Santeklių dvaro savininkai. Vėliau šiame pastate buvo parduotuvė, kuri veikė iki pat II pasaulinio karo pradžios. 1975 m. metais buvo numatyta karčemą restauruoti. Kultūros namai (pagyvenusių žmonių tautinių šokių ratelis, moterų ansamblis, etnografinis ansamblis pirma koncertą surengė 1973 03 08 - jo dalyviai Kazimiera Kugrienė, Ona Jasutienė, Anelė Petkienė, Agnė Ūkanienė)

Kaimo rytiniame pakraštyje, paventyje, tarp Ventos upės ir Viekšnių-Palnosų-Daubiškių-Akmenės kelio yra Palnosų senkapis - vietinės reikšmės archeologijos paminklas (vad. Santeklių senkapiu). Prie Kerbeso upelio yra latvių kapinės, kuriose daugiausia buvo laidojama XIX-XX a. Čia palaidota Frida Lacytė, Daubiškių dvaro savininko dukra (?).

2010-08-14 buvo surengta Palnosų kaimo stogastulpio-riboženklio atidengimo šventė. Viekšnių Jono Krikštytojo bažnyčioje aukotos šv. Mišios, pašventintas pats stogastulpis, o Palnosų kultūros centre vyko prisiminimų popietė ir fotografijų paroda „Palnosai seniau ir šiandien“.

2012 m. rugsėjo 7 d. atidarytas naujas sporto aikštynas prie Daubiškių pagrindinės mokyklos.

Etimologija

Kaimo pavadinimo kilmė aiškinama taip: šio kaimo piemenys labai mėgdavę visokius pasilinksminimus. Kartą jie susirinko prie kelio sankryžos. Kai pro juos važiavo vežimas, piemenys tuoj pat jį sustabdė ir pradėjo tarpusavyje peštis. Vežikas puolė juos skirti. Piemenys to tik ir telaukę, puolė vežiką ir pabalnojo nosį. Nuo to laiko visą tą gyvenvietę imta vadinti Balnosiais. Tik po kurio laiko vienas šventikas, atlikdamas bažnytines apeigas, pakrikštijo Palnosais.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  • Vilkys A. Kai prabyla senovės paminklai // Vienybė. - 1970. - Rugpj. 4.
  • Vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 372 - 373.
  • Orvydas P. Senosios karčemos jaunystė // Vienybė. - 1975. - Geg. 20.
  • Laurinavičius J. Kai kūrėsi kolūkiai // Vienybė. - 1980. - Spal. 21.
  • 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.