Miškinė dedešva

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Miškinė dedešva
Nuotraukos laikinai nėra
Miškinė dedešva (Malva silvestris)
Sistematika
Karalystė Augalai
Plantae
Skyrius Magnolijūnai
Magnoliophyta
Klasė Magnolijainiai
Magnoliopsida
Eilė Dedešviečiai
Malvales
Šeima Dedešviniai
Malvaceae
Gentis Dedešva
Malva
Rūšis Miškinė dedešva
Malva silvestris
L.

MIŠKINĖ DEDŠVA (Malva silvestris), dedešviniai (Malvaceae) šeimos augalas.

Stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, skiautėti. Žiedai dideli ir rožiniai, po 2-5 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius - skeltavaisis. Sėklos beveik juodod arba tamsiai rudos. Žydi birželio-spalio mėn.

Savybės ir panaudojimas

Vaistinei žaliavai renkami dedešvos lapai ir žiedai. Žiedai skinami be žiedkočių, paraudę, bet dar ne visai išsiskleidę. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje, ne aukštesnėje, kaip 40° C temperatūroje. Išdžiūvę žiedai turi būti mlsvai violetiniai.

Medicinoje gaminamas dedešvos lapų ir žiedų užpilas, kurie naudojami kaip antiuždegiminiai vaistai esant virškinamojo trakto uždegimams, bronchitui, laringitui. Dedešvos gleivės, esančios užpile, saugo virškinamojo trakto sieneles nuo dirginančių medžiagų. Tačiau, jeigu yra sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, užpilo nereikėtų vartoti.

Liaudies medicinoje dedešvos užpilu skalaujama burnos ertmė, jeigu yra jos uždegimas. Užpilas gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai išdžiūvusių ir susmulkintų lapų bei žiedų užpilami 200 ml verdančio vandens, po pusės valandos nukošiami. Reriama po 3-4 valg. šaukštus 3-4 kartus per dieną.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auga dykvietėse ir pakelėse.

Etimologija

Liaudyje dar vadinama dedešra, girnelės, kastūrė, roželės.