Leckava: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
(nerodoma 29 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
7 eilutė: 7 eilutė:
  pavad    = [[Leckavos koplytėlė|Leckavos dviaukštė koplytėlė]] - valstybės saugomas paminklas|
  pavad    = [[Leckavos koplytėlė|Leckavos dviaukštė koplytėlė]] - valstybės saugomas paminklas|
   seniunija = Reivyčių|
   seniunija = Reivyčių|
  plot = 456,5 ha|
   gyv    = 235|
   gyv    = 235|
   metai  = |
   metai  = |
16 eilutė: 17 eilutė:
[[Vaizdas:Leckava2.MKE.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Leckava2.MKE.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Leckava.MKE.2007-08-05.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Leckava.MKE.2007-08-05.jpg|thumb|right|230px|]]
[[vaizdas:Leckava.MKE.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Leckava.MKE.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Leckavos baznycia1.MKE..jpg|thumb|right|230px|[[Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia]]]]
[[Vaizdas:Leckavos baznycia1.MKE..jpg|thumb|right|230px|[[Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia]]]]
[[Vaizdas:Leckavos senosios kapines. MKE.jpg|thumb|right|230px|[[Leckavos kapinės]]]]
[[Vaizdas:Leckavos senosios kapines. MKE.jpg|thumb|right|230px|[[Leckavos kapinės]]]]
23 eilutė: 24 eilutė:
'''LECKAVA''', miestelis [[Reivyčių seniūnija|Reivyčių seniūnijoje]], netoli Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos, 9 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, prie [[Venta|Ventos]].
'''LECKAVA''', miestelis [[Reivyčių seniūnija|Reivyčių seniūnijoje]], netoli Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos, 9 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, prie [[Venta|Ventos]].


Yra [[Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia|bažnyčia]] (past. 1958 m.), [[Leckavos medicinos punktas|medicinos kabinetas]] (2009 m. Leckavos seniūnaitijoje aptarnaujamų žmonių skaičius - 526), Mažeikių viešosios bibliotekos [[Leckavos biblioteka|Leckavos filialas]] (2004 m. 202 skaitytojai, dokumentų fondas - 8967 vnt.), [[Ventos vandens matavimo stotis]]. Veikia [[Leckavos kaimo bendruomenė]], nuo 1965 m. kaimo kapela (vad. Vytautas Šuliokas); joje groja ir dainuoja 16 žmonių.  
Yra [[Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia|bažnyčia]] (past. 1958 m.), [[Leckavos medicinos punktas|medicinos kabinetas]] (2009 m. Leckavos seniūnaitijoje aptarnaujamų žmonių skaičius - 526), Mažeikių viešosios bibliotekos [[Leckavos biblioteka|Leckavos filialas]] (2004 m. 202 skaitytojai, dokumentų fondas - 8967 vnt.), [[Ventos vandens matavimo stotis]]. Veikia [[Leckavos kaimo bendruomenė]], nuo 1965 m. kaimo kapela (vad. Vytautas Šuliokas); joje groja ir dainuoja 16 žmonių.  


== Gatvės ==
== Gatvės ==
Remiantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005-07-21sprendimu Nr. T1-252 „Dėl gatvių pavadinimų suteikimo“ bei Valstybės įmonės Registrų centro 2005-08-16 raštu Nr. (1.30./1165) s-4273 Reivyčių seniūnijos Leckavos miestelio gatvėms suteikiami šie pavadinimai: Dariaus ir Girėno (ilgis 0,400 km, asfaltuota/žvyruota), Leckavos (1,200 km, brukio), Slėnio (0,200 km, asfaltuota), Sodo (0,400 km, žvyruota), Upelio (0,300 km, žvyruota), Ventos (0,400 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 2,90 km.
Remiantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005-07-21sprendimu Nr. T1-252 „Dėl gatvių pavadinimų suteikimo“ bei Valstybės įmonės Registrų centro 2005-08-16 raštu Nr. (1.30./1165) s-4273 Reivyčių seniūnijos Leckavos miestelio gatvėms suteikiami šie pavadinimai: Dariaus ir Girėno (ilgis 0,4 km, asfaltuota/žvyruota), Leckavos (1,2 km, brukio), Slėnio (0,2 km, asfaltuota), Sodo (0,4 km, žvyruota), Upelio (0,3 km, žvyruota), Ventos (0,4 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 2,90 km.


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==


Gyventojų skaičius: 1897 m. - 1176 gyv., 1923 m. kaime 31 ūkis, 169 gyv., miestelyje - 61 ūkis, 256 gyv., 1959 m. - 181 gyv., 2001 m. - 235 gyv. (118 vyr. ir 117 mot.).
Gyventojų skaičius: 1867 m. - 381, 1897 m. - 1176 gyv., 1909 m.- 2081 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 21. </ref>, 1923 m. kaime 31 ūkis, 169 gyv., miestelyje - 61 ūkis, 256 gyv., 1959 m. - 181 gyv., 1970 m. - 273, 1985 m. - 248, 2001 m. - 235 gyv. (118 vyr. ir 117 mot.).


* 1896-11-10 gimė žydų tapytojas [[Bekeris Zalė|Zalė Bekeris]];
* 1896-11-10 gimė žydų tapytojas [[Bekeris Zalė|Zalė Bekeris]];
38 eilutė: 39 eilutė:
* 1906-06-17 gimė dailininkas [[Liutkus Antanas|Antanas Liutkus]];  
* 1906-06-17 gimė dailininkas [[Liutkus Antanas|Antanas Liutkus]];  
* 1908-10-29 gimė Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, gydytojas [[Liutkus Juozas|Juozas Liutkus]].  
* 1908-10-29 gimė Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, gydytojas [[Liutkus Juozas|Juozas Liutkus]].  
* 1938-03-19 gimė kunigas [[Sidabras Juozas|Juozas Sidabras]]
* 1942-02-16 gimė Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Penitencinės teisės ir veiklos katedros vedėjas, docentas, socialinių mokslų daktaras [[Dermontas Julius|Julius Dermontas]].  
* 1942-02-16 gimė Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Penitencinės teisės ir veiklos katedros vedėjas, docentas, socialinių mokslų daktaras [[Dermontas Julius|Julius Dermontas]].  


44 eilutė: 46 eilutė:
== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==


Rašytoji Leckavos istorija prasideda nuo XVII a., bet archeologiniai paminklai rodo žmones čia gyvenus iš senovės laikų. Prie Leckavos atsiradimo prisidėjo Griežės (žr. atskirą aprašymą) reformų bažnyčia.Ten XVII a. pradžioje buvo nekit reformatų bažnyčia, bet ir mokykla. Tai negalėjo patikti katalikams. Taigi pamaldus Žemaičių seniūnas Liackis tik 1 km atstu nuo reformatų bažnyčios, kitoje Ventos pusėje, savo dvaro žemėje 1637 m. pastatė medinę Romos katalikų bažnytėlę, pakvietė kunigą, kurį ir išlaikė.Atsiradus dviem bažnyčioms, religinės kovos sustiprėjo; reformatai ir katalikai kartais net susimušdavo. Skundėsi valdžiai reformatus globojęs Magnus, skundėsi ir katalikų globėjas Liackis. 1644 m. Liackio statytoji bažnytėlė naktį į verbų sekmadienį sudegė. Jos vietoje Liackis 1645 m. pastatė kitą, didesnę bažnyčią ir, vyskupui leidus, atsikvietė du kunigus. Ši bažnyčia išbuvo iki 1783 m. Prie anrosios bažnyčios Liackis pastatydinęs keletą trobesių ir davęs daugiau žemės kitiems namas statytis.Pamažu pradėjo kurtis Leckavos miestelis. 1646 m., mirus Liackiui, ne tik dvaro, bet ir plačios apylinkės gyventojai jo labai gailėjosi. Jo statytąją bažnyčią žemaitiškai vadindavę Leckio bažnyčia; ir naujai įkurtą miestelį žmonės vadinę Leckio miesteliu – Leckava.
Rašytoji Leckavos istorija prasideda nuo XVII a., bet archeologiniai paminklai rodo žmones čia gyvenus iš senovės laikų. Prie Leckavos atsiradimo prisidėjo Griežės (žr. atskirą aprašymą) reformatų bažnyčia. Ten XVII a. pradžioje buvo ne tik reformatų bažnyčia, bet ir mokykla. Tai negalėjo patikti katalikams. Dėlto pamaldus Žemaičių seniūnas Liackis tik 1 km atstmu nuo reformatų bažnyčios, kitoje Ventos pusėje, savo dvaro žemėje 1637 m. pastatė medinę Romos katalikų bažnytėlę (nurodoma ir kiti metai - 1630 m.), pakvietė kunigą, kurį ir išlaikė. Atsiradus dviem bažnyčioms, religinės kovos sustiprėjo; reformatai ir katalikai kartais net susimušdavo. Skundėsi valdžiai reformatus globojęs Magnus, skundėsi ir katalikų globėjas Liackis. 1644 m. Liackio statytoji bažnytėlė naktį į verbų sekmadienį sudegė. Jos vietoje Liackis 1645 m. pastatė kitą, didesnę bažnyčią ir, vyskupui leidus, atsikvietė du kunigus. Ši bažnyčia išbuvo iki 1783 m. Prie anrosios bažnyčios Liackis pastatydinęs keletą trobesių ir davęs daugiau žemės kitiems namams statytis. Pamažu pradėjo kurtis Leckavos miestelis. 1646 m., mirus Liackiui, ne tik dvaro, bet ir plačios apylinkės gyventojai jo labai gailėjosi. Jo statytąją bažnyčią žemaitiškai vadindavę Leckio bažnyčia; ir naujai įkurtą miestelį žmonės vadinę Leckio miesteliu – Leckava.


1785 m. Adomas Gurskis Leckavoje pastatė naują medinę Šv. Lauryno kankinio bažnyčią, kurią tik 1881 m. pakonsekravo vysk. Beresnevičius. 1841 m. Leckava buvo Viekšnių filija, kuriai priklausė 1 valakas 6 margai žemės.Tada jos kunigą tebeišlaikė dvaras.Vėliau Leckava pakelta parapija. Priklausė Viekšnių dekanatui, 1938m. apjungė 2237 kat1622 m. Leckavoje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1630 m. pastatyta katalikų bažnyčia. 1658 m. Leckava pirmą kartą įvardita miesteliu. 1738-06-17 [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 5 kiemai, kurie moka 45 zlotų mokestį.
1785 m. Adomas Gurskis Leckavoje pastatė naują medinę Šv. Lauryno kankinio bažnyčią, kurią tik 1881 m. pakonsekravo vysk. Beresnevičius. 1841 m. Leckava buvo Viekšnių filija, kuriai priklausė 1 valakas 6 margai žemės. Tada jos kunigą tebeišlaikė dvaras. Vėliau Leckava pakelta parapija. Priklausė Viekšnių dekanatui, 1938 m. apjungė 2237 katalikus. 1658 m. Leckava pirmą kartą įvardita miesteliu. 1738-06-17 [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 5 kiemai, kurie moka 45 zlotų mokestį. 1840 m. Leckavoje gyveno 45 valstiečių, amatininkų ir smulkių prekybininkų šeimos, dauguma jų buvo žydai.  


Žinoma , kad leckaviškiai priešinosi rusų valdžiai . Naktį į 1862 XII. 6. Į Leckavos (Fermos ) dvarą atvyko 26 rusų valdininkai ir Viekšnių seniūnijos vadovai paimti į rekrūtų seniūnijos valstiečio Jono Gailiaus , dirbančio pas nuomininką Pisanka . Juos pamatę , Gailius ir kiti darbininkai , dirbę drauge jaujoje apsiginklavo geležinėmis šakėmis , kirviais ir basliais , puolė atvykusius ir sumuė ( vienas jų kitą dieną mirė ) . Gailius su   draugais   pabėgo )
Žinoma, kad leckaviškiai priešinosi rusų valdžiai. Naktį 1862-12-06 į Leckavos (Fermos) dvarą atvyko 26 rusų valdininkai ir Viekšnių seniūnijos vadovai paimti į rekrūtus seniūnijos valstietį Joną Gailių, dirbantį pas nuomininką Pisanka. Juos pamatę, Gailius ir kiti darbininkai, dirbę drauge jaujoje apsiginklavo geležinėmis šakėmis, kirviais ir basliais, puolė atvykusius ir sumušė (vienas jų kitą dieną mirė). Gailius su draugais pabėgo.


1863 m. sukilimo metu leckaviečiai   vel  priešinosi rusams, remdami   sukilėlius. Sukilimui pasibaigus rusai daug gyventojų ištrėmė, jų ūkiuse   įkurdindami savuosius kolonistus. Ir 1905 m. leckaviečiai maištavo prieš rusus: mitingavo, išdaužė valst. monopolio krautuvę. Tautinis liet. atgimimas prasidėjo XIX a. gale, kada   leckaviečius pasiekdavo draudžiamoji   spauda.
1863 m. sukilimo metu leckaviečiai vėl priešinosi rusams, remdami sukilėlius. Sukilimui pasibaigus rusai daug gyventojų ištrėmė, jų ūkiuse įkurdindami savuosius kolonistus. Ir 1905 m. leckaviečiai maištavo prieš rusus: mitingavo, išdaužė valst. monopolio krautuvę. Tautinis liet. atgimimas prasidėjo XIX a. gale, kada leckaviečius pasiekdavo draudžiamoji spauda.  


Iki 1 pas. karo Leckava buvo žinoma Jokūbinių mugėmis.1897 m. Leckavoje buvo 1176 gyventojsi. Buvo   trys pagrindinės, akmenimis grįstos gatvės. Savo laiku   buvo iškilęs sumanymas sujungti Ventos—Dubysos   upes kanalu ir pritaikinti  laivininkystei. Viena laivų sustojimo vietų būtų buvusi ir Leckavoje. Jau buvo pradėti statyti   tam tikri matininkų ženklai akmenų ir cemento mišinio. Pravedus geležinkelį, nuo   šio projekto atsisakyta.
Iki I-mo pasaulinio karo Leckava buvo žinoma [[Jokūbinės|Jokūbinių]] mugėmis. 1897 m. Leckavoje buvo 1176 gyventojai. Buvo trys pagrindinės, akmenimis grįstos gatvės. Savo laiku buvo iškilęs sumanymas sujungti Ventos—Dubysos upes kanalu ir jį pritaikyti laivininkystei. Viena laivų sustojimo vietų būtų buvusi ir Leckavoje. Jau buvo pradėti statyti tam tikri matininkų ženklai iš akmenų ir cemento mišinio. Pravedus geležinkelį, nuo šio projekto atsisakyta.


I pas. karo metu  Leckava sudegė; liepsnoje dingo didesnė pusė miestelio namų.
1913 m. rugsėjo 1 d. Leckavoje atidarytas pašto skyrius <ref>Įvairios žinios. Leckava // Viltis. - 1913. - Rugs. 8 (21). - Nr. 105. - P. 3.</ref>. 1915 m. Leckava sudegė; liepsnoje dingo didesnė pusė miestelio namų.


Vėlų 1919 m. rudenį Latvijos kariuomenė Leckavoje paėmė į nelaisvę kuopą bermontininkų, kurių tarpe buvo 21 vokiečių tautybės. Juos išskyrė, nuvarė pakalnėn prie Ventos, išrengė iki baltinių ir pradėjo šaudyti; 19 nušovė vietoje, o du metėsi plaukti. Vienas jų nušautas prie upės kranto, kitas, įbėgęs įčia pat augantį spygliuočių mišką, pabėgo. Nušautieji bermontininkai palaidoti vietoje.
Spaudoje nurodoma, kad leckaviškiai mažai skaito laikraščių ir dėlto esą mažai susipratusių žmonių <ref>Leckaviškėnas. Įvairios žinios. Leckava // Lietuvos aidas. - 1918. - Geg. 18. - Nr. 58. - P. 4. </ref>.


Nepriklausomybės metais Leckavos miestelis priklausė Mažeikių valsčiui. 1923 m. Leckavoje buvo 61 sodyba ir 256 gyv. Nuo 1928 m. gegužės 15 d. Leckavoje be esamų 3 prekymečių, buvo dar leidžiami 3 nauji prekymečiai: po šv.Lauryno atlaidų pirmą pirmadienį, po šv.Martyno pirmą pirmadienį ir po šv.Jurgio pirmą pirmadienį.<ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1928. - Nr. 9. - P. 29.</ref>.
Vėlų 1919 m. rudenį Latvijos kariuomenė Leckavoje paėmė į nelaisvę kuopą bermontininkų, kurių tarpe buvo 21 vokiečių tautybės. Juos išskyrė, nuvarė pakalnėn prie Ventos, išrengė iki baltinių ir pradėjo šaudyti; 19 nušovė vietoje, o du metėsi plaukti. Vienas jų nušautas prie upės kranto, kitas, įbėgęs į čia pat augantį spygliuočių mišką, pabėgo. Nušautieji bermontininkai palaidoti vietoje.


II pas. karo metu Leckava vėl nukentėjo. Karo veiksmų metu sudegė miestelis su bažnyčia. Pamaldos buvo laikomos paprastame name; rusai trukdė naują bažnyčią statyti. Tik 1958 m. ant senosios bažnyčios pamatų pastatyta medinė gyv. Namo išvaizdos bažnytėlė, kuriai reikalingas lėšas sudėjo ir statybos darbus atliko be galo nuskurdinti leckaviškiai. Ypač aktyvūs statybos rėmėjai buvę iš Sibiro grįžę leckaviškiai tremtiniai ( I ir II bolševikų okupacijos metu daugybė jų išgabeno į Irkutsko sritį ). Bažnytėlės statybai aukos buvo renkamos net Sibiro tremtinių tarpe. Viena tik B. Kryževičienė surinkusi ir Leckavos klebonui pasiuntusi iš ten 1230 rublių.
1931 m. įkurtas Vilniui vaduoti sąjungos Leckavos skyrius, kurio pirmininkas J. Strimaitis, sekretorius V. Šukevičius <ref>Lietuvos MA bibliotekos rankraščių skyrius: F. 183-762.</ref>.


Pokario metais Leckava padaryta Mažeikių rajono apylinkės ir Šviesos kolchozo centru. Yra mokykla, pašto agentūra, biblioteka, krautuvė. 1959 m. tebuvo 181 gyventojas.        
Nepriklausomybės metais Leckavos miestelis priklausė Mažeikių valsčiui. 1923 m. Leckavoje buvo 61 sodyba ir 256 gyv. Nuo 1928 m. gegužės 15 d. Leckavoje be esamų 3 prekymečių, buvo dar leidžiami 3 nauji prekymečiai: po šv.Lauryno atlaidų pirmą pirmadienį, po šv.Martyno pirmą pirmadienį ir po šv.Jurgio pirmą pirmadienį.<ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1928. - Nr. 9. - P. 29.</ref>.
Jokūbinės. Nuo seno Ventos ir Vadaksnies upių santakoje po Žemaičių Kalvarijos atlaidų sekmadieny ir pirmadieny vyko garsi  Jokūbonių mugė. Atvykdavo ne tik vietos žemaičiai, bet ir iš paprūsės, bei Liepojos daugybė prekybininkų, vertelgų iš Palangos atvažiuodavo  žuvininkai  su pilnais vežimais  rūkytų menkių. Būrėjų, imtynininkų, komediantų palapinės, alinės, bei arbatinės keliomis eilėmis nusitęsdavo daugiau kaip per kilometrą iki pat Leckavos miestelio. Faktiškai mugė tęsdavosi keturias dienas ir net ilgiau. Joje vyraudavo lietuvių ir latvių kalbos. Lietuvai ir Latvijai tapusioms nepriklausomomis jau 1920m. mugės vyko atskirai. Mugės vieta nuo Vadaksnies buvo atkelta  toliau nuo valstybinės sienos , beveik į patį Leckavos miestelį. Ši mugė buvo keleriopai mažesnė, bet jos tradicija išsilaikė iki 1940m. Dabartiniu metu ši šventė švenčiama vėl.


Leckavos kaime, kair. Vadaksties krante, prie Gilupio intako, lankoje yra kalnelis, vad. Šventorėliu (žr. [[Leckavos piliakalnis]]). Prie Vadaksties yra Kartuvių kalnas, ant kurio esą 1831-1863 m. nužudyta apie 200 sukilėlių.
II pas. karo metu Leckava vėl nukentėjo. Karo veiksmų metu sudegė miestelis su bažnyčia. Pamaldos buvo laikomos paprastame name; rusai trukdė naują bažnyčią statyti. Tik 1958 m. ant senosios bažnyčios pamatų pastatyta medinė gyv. Namo išvaizdos bažnytėlė, kuriai reikalingas lėšas sudėjo ir statybos darbus atliko be galo nuskurdinti leckaviškiai. Ypač aktyvūs statybos rėmėjai buvę iš Sibiro grįžę leckaviškiai tremtiniai (I ir II bolševikų okupacijos metu daugybė jų išgabeno į Irkutsko sritį). Bažnytėlės statybai aukos buvo renkamos net Sibiro tremtinių tarpe. Viena tik B. Kryževičienė surinkusi ir Leckavos klebonui pasiuntusi iš ten 1230 rublių.


2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1K-1657 patvirtintas Leckavos herbas<ref> Valstybės Žinios. - 2009. - Sausio 6. - Nr. 1. - Publ. Nr.: 1</ref>. Heraldikos komisijoje svarstant herbo sukūrimo idėjas, nuspręsta pavaizduoti mitologinį paukštį – feniksą. Pasak senovės graikų ir romėnų legendų, feniksas, turėjęs labai gražias auksines ir raudonas plunksnas, senatvėje iš kvapių žolelių susinešdavo didelį lizdą susidegindavo. O iš tų pelenų iškildavo jaunas feniksas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Mėlyname lauke vaizduojamas iš raudonų liepsnų kylantis auksinis paukštis feniksas, jo liežuvis raudonas. Mėlyna spalva simbolių kalboje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą ir sąžiningumą.
Pokario metais Leckava tapo Mažeikių rajono apylinkės ir Šviesos kolūkio centru. Yra mokykla, pašto agentūra, biblioteka, krautuvė. 1959 m. tebuvo 181 gyventojas.  


== Mokykla ==
Nuo seno Ventos ir Vadaksnies upių santakoje po Žemaičių Kalvarijos atlaidų sekmadienį ir pirmadienį vyko garsi Jokūbonių mugė. Atvykdavo ne tik vietos žemaičiai, bet ir iš paprūsės, bei Liepojos daugybė prekybininkų, vertelgų iš Palangos atvažiuodavo žuvininkai su pilnais vežimais rūkytų menkių. Būrėjų, imtynininkų, komediantų palapinės, alinės, bei arbatinės keliomis eilėmis nusitęsdavo daugiau kaip per kilometrą iki pat Leckavos miestelio. Faktiškai mugė tęsdavosi keturias dienas ir net ilgiau. Joje vyraudavo lietuvių ir latvių kalbos. Lietuvai ir Latvijai tapusioms nepriklausomomis jau 1920 m. mugės vyko atskirai. Mugės vieta nuo Vadaksnies buvo atkelta toliau nuo valstybinės sienos, beveik į patį Leckavos miestelį. Ši mugė buvo keleriopai mažesnė, bet jos tradicija išsilaikė iki 1940 m. Dabartiniu metu ši šventė švenčiama vėl.
1885 m. rusų valdžia Leckavoje įsteigė cerkvinę mokyklą ir ją pavedė Viekšnių popo globai. Mokyklai išlaikyti, mokytojo ir popo algoms mokėti per metus reikėjo 500 rublių. Vietos gyventojai šios mokyklos nemėgo ir savo vaikų į ją neleido, taip pat nemokėjo ir uždėtų mokyklai išlaikyti mokesčių. Popas valstiečius apskundė teisimui. 1885-05-05 Leckavos seniūnijos įgaliotinis Ignas Krūtinis Šiaulių apskrities teisme įrodė ir bylą laimėjo, kad mokyklos išlaikymui valstiečiai teisėtai nemoka mokesčių, nes mokykla esanti cerkvinė, joje mokama tik rusiškai ir ji neskirta katalikų vaikams, todėl katalikų vaikai jos nelanką ir katalikų kunigas čia neinąs mokyti tikybos<ref> Kaip leckaviškiai kovodavo su rusofikacija // XX amžius. - 1940. - Kovo 21. - Nr. 66. - P. 21.</ref>.


1901 m. valsčiaus  sueiga  nutarė, kad  Leckavos  mokykloje  būtų  mokama ne  tik  rusiškai, bet  ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. Su visų keturų skyrių vaikais dirbo mokytojas Krancevičius, o jam išvykus, mokytojas Opalka. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jaubvadinosi „Leckavskoje narodnoje učilišče”. Tai buvo vieno kompelkto mokykla. Mokytojai Seminiakas ir Duka. Jie lietuviškai nemokėjo, todėl vertėjais buco Bartkevičiai. 1910 m. Seminiako iniciatyva buvo pradėta stayti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujoje mokykloje. Buvo du komplektai. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš kompketų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių. 1914 m. mokytojai Seminiakas ir Duka išėjo į karą. Jų vietoje pradėjo dirbti Šteigmontaitė,  Eidimtaitė, Kristupaitis, Želvys. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. M-klos bibliotekoje buvo 300 knygų, chorui vadovavo mokyklos vedėjas Želvys, o meno ir namų ruošos būreliams mokytoja Marija Misiukevičienė. Iki 1927-09-01 mokytoja dirbo Stefanija Želvienė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>, nuo 1927-09-01 - Marija Šilkauskytė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>.
Leckavos kaime, kair. Vadaksties krante, prie Gilupio intako, lankoje yra kalnelis, vad. Šventorėliu (žr. [[Leckavos piliakalnis]]). Prie Vadaksties yra [[Kartuvių kalnas]], ant kurio esą 1831-1863 m. nužudyta apie 280 sukilėlių.


[[Vaizdas:Leckavos mokykla. MKE.jpg|thumb|left|210px|Šiame pastate įsikūrusi Leckavos pradinė mokykla, kuri yra Senamiesčio pagrindinės mokyklos filialas]]
2018 m. kaunietės Virgilijos Antanavičienės iniciatyva Lietuvos atkūrimo 100-mečio proga Leckavos miestelyje įamžinta buvusi mokykla – pakabinta informacinė lenta (autorius skulptorius Antanas Vaškys) su užrašu „Šiame pastate 1910–1966 m. veikė pradinė, vėliau septynmetė mokykla“. Tai ne pirmoji kaunietės dovana leckaviškiams: 2015 metais ant namo, kuriame gimė Popiežiaus Jono Pauliaus II motina, irgi pakabinta informacinė lenta.


1940 m. Leckavos pradiėje mokykloje mokėsi apie 60 mokinių. Mokė Stirbys ir Karvelytė. 1944 m. areštuojamas į į Sibirą ištremiamas mokytojas  Stirbys, ten ir mirė. Mokytoja Karvelytė spėja pasitraukti į Kauną. Mokykla uždaroma.
== Herbas ==


1945 m. mokykla vėl pradėjo darbą. Nuo mokslo metų pradžios iki 1948 m. pradinės mokyklos vedėju dirbo Simas Kasperavičius, mokytoja – Rekašienė. Mokėsi apie 70-80 mokinių. Po dveijų metų Leckavoje atidaroma progimnazijos 1-oji klasės. Direktore paskiriama Remenčiūtė. Progimanzija ir pradinė mokykla buvo atskirai. Pradinėje mokykloje mokėsi apie 80 mokinių, o progimnazijoje – apie 35.  
2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1K-1657 patvirtintas Leckavos herbas<ref> Valstybės Žinios. - 2009. - Sausio 6. - Nr. 1. - Publ. Nr.: 1</ref>. Heraldikos komisijoje svarstant herbo sukūrimo idėjas, nuspręsta pavaizduoti mitologinį paukštį – feniksą. Pasak senovės graikų ir romėnų legendų, feniksas, turėjęs labai gražias auksines ir raudonas plunksnas, senatvėje iš kvapių žolelių susinešdavo didelį lizdą susidegindavo. O iš tų pelenų iškildavo jaunas feniksas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Mėlyname lauke vaizduojamas iš raudonų liepsnų kylantis auksinis paukštis feniksas, jo liežuvis raudonas. Mėlyna spalva simbolių kalboje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą ir sąžiningumą.


Po metų mokyklos sujungiamos ir pavadinama naujoji mokykla Leckavos progimanzija. Direktoriumi dirba Albinas radvila, o mokytoja Lucija Želvytė. Trūko patalpų, todėl mokytojų butai pertvarkomi į klases.
== Mokykla ==
 
''Išsamiau žr.'' [[Leckavos mokykla]]
Nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. mokykla pavadinama septynmete. Buvusioje progimanzijoje įrengiamas bendrabutis. Direktoriumi dirbo A.radvila, mokytojais – Radvilienė, Želvytė, Liutkienė, Bartulionis, Pranaitytė. Jie moko 157 mokinius. Tai didžiausias mokinių skaičius visoje mokyklos istorijoje. Prasidėjus trėmimams į gyvūlinius vagonus sugrūdami pirmosios laidos abiturientai: Daukantaitė, Jašmontas, Šiaulys. Direktoriumi pradeda dirbti Stasys Petrulevičius, mokytojais Kišonaitė-Liutkienė, Bušmaitė-Radzinskienė, Račinskaitė, Krūmkalnytė-Petrulevičienė, Varnaitė, Kulbytė, Katkevičius. Mokosi 143 mokiniai.
 
Buvusios progimanzijos klasėje atidaromas atidaromas pradinių klasių  trečias kompelktas, bet po kelių metų, trūkstant mokinių, jis uždaromas.Buvusiame bendrabutyje įrengtos dirbtuvės.
 
1961 m. septynmetė mokykla perorganizuota į aštuonmetę. 1966 m. atidarytas priestatas. 8 klasės. Mokė    Šiuipienė, Stančiai, Liutkienė-Vaičiulytė, G.Liauba, V.Gargasas, Sneigienė, D. ir V.Gurauskai, Arlauskai, Tėvelavičiūtė, B.Petrulevičienė, A.Plaušinienė, A.Nagienė.


Ilgametė direktorė Lucija Makotienė, po to Algirdas Pocevičius.
1885 m. rusų valdžia Leckavoje įsteigė cerkvinę mokyklą ir ją pavedė Viekšnių popo globai.
1901 m. valsčiaus sueiga nutarė, kad Leckavos mokykloje būtų mokama ne tik rusiškai, bet ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jau vadinosi „Leckavskoje narodnoje učilišče”. 1910 m. Seminiako iniciatyva buvo pradėta statyti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujoje mokykloje. Buvo du komplektai. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš komplektų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. 1940 m. Leckavos pradinėje mokykloje mokėsi apie 60 mokinių. Mokė Stirbys ir Karvelytė. 1944 m. areštuojamas ir į Sibirą ištremtas mokytojas Stirbys, ten ir mirė. Mokytoja Karvelytė spėjo pasitraukti į Kauną. Mokykla uždaryta. 1945 m. mokykla vėl pradėjo darbą. Nuo mokslo metų pradžios iki 1948 m. pradinės mokyklos vedėju dirbo Simas Kasperavičius, mokytoja – Rekašienė. Mokėsi apie 70-80 mokinių. Po dviejų metų Leckavoje atidaryta progimnazijos 1-oji klasė. Direktore paskirta Remenčiūtė. Progimanzija ir pradinė mokykla buvo atskirai. Pradinėje mokykloje mokėsi apie 80 mokinių, o progimnazijoje – apie 35.  


Mokykla priklauso [[Senamiesčio pagrindinė mokykla|Senamiesčio pagrindinei mokyklai]] ir yra jos pradinio ugdymo skyriumi.
Po metų mokyklos sujungtos ir naujoji mokykla pavadinta Leckavos progimnazija. Nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. mokykla pavadinta septynmete. Buvusioje progimnazijoje įrengtas bendrabutis. 1961 m. septynmetė mokykla perorganizuota į aštuonmetę. 1966 m. atidarytas priestatas. Nuo 1995 m. mokykla priklausė [[Senamiesčio pagrindinė mokykla|Senamiesčio pagrindinei mokyklai]] ir buvo jos pradinio ugdymo skyrius. Dabar mokykla uždaryta.


== Sunaikintas paveldas ==
== Sunaikintas paveldas ==
96 eilutė: 92 eilutė:


== Etimologija ==
== Etimologija ==
Vietovė, greičiausiai, bus gavusi dvarininko Liackio vardą.
Vietovė, greičiausiai, bus gavusi dvarininko [[Jonas Alfonsas Liackis|Liackio]] vardą. Vėliau buvo pridėtas žodelis „va", ir atsirado Liachava, po to Leckava<ref>S. Novikovaitė. Leckavos istorinė praeitis. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 1988. - P. 1-2.</ref>.


== Kiti straipsniai ==
== Kiti straipsniai ==
107 eilutė: 103 eilutė:
{{reflist}}
{{reflist}}
<small>
<small>
* Leckavos k. planas, 1869 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3551.
* Tarybų Lietuvos encijklopedija. - V., 1986. - T. 2. - P. 500.
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 632-633 (1738 06 17 Viekšnių seniūnijos inventorius).  
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 632-633 (1738 06 17 Viekšnių seniūnijos inventorius).  
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1958. - T. 14. - P. 318.
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1958. - T. 14. - P. 318.
* A.Pocevičius. Mokykla švenčia... // Santarvė, 1993. - Nr.41.
* A.Pocevičius. Mokykla švenčia... // Santarvė, 1993. - Nr.41.
* Jurgita Taučiutė. Trečiadienio valanda: Apie Leckavą // Būdas žemaičių. - 2005. - rugpj. 3. - Nr. 86.
* Jurgita Taučiutė. Trečiadienio valanda: Apie Leckavą // Būdas žemaičių. - 2005. - rugpj. 3. - Nr. 86.
* Zuzana Jokubauskienė. Leckavos miestelio istorija ir nūdiena. Kraštotyrinis darbas. - 1998.
* Zuzana Jokubauskienė. Leckavos miestelio istorija ir nūdiena. Kraštotyrinis darbas. Leckava, 1998. - 56 p.
* Po gražiausias rajono vietoves: Leckava // Santarvė. - 1992. - Rugpjūčio 1. - Nr. 60. - P. 3.
* Po gražiausias rajono vietoves: Leckava // Santarvė. - 1992. - Rugpjūčio 1. - Nr. 60. - P. 3.
</small>
</small>
118 eilutė: 116 eilutė:
* [http://nemenoff-family.com/Latskova_today.htm Leckava šiandien], anglų k.
* [http://nemenoff-family.com/Latskova_today.htm Leckava šiandien], anglų k.
* [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_V/60 Słownik Geograficzny Królestwa Polskiego (1880-1902), V, p. 60: "Łacków".]  
* [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_V/60 Słownik Geograficzny Królestwa Polskiego (1880-1902), V, p. 60: "Łacków".]  
* [http://prahanoaki.blogspot.com/2010/12/leckava-1912.html Lithuanian philately blog: Leckava 1913]


[[Kategorija: Reivyčių seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija:Reivyčių seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Leckava]]
[[Kategorija:Leckava]]

Dabartinė 09:29, 24 kovo 2018 versija

 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
Leckava
Leckava, koplystulpis. MKE.jpg
Leckavos dviaukštė koplytėlė - valstybės saugomas paminklas
Leckavos herbas
Informacija
Seniūnija: Reivyčių seniūnija
Koordinatės: 56°23'40″ š. pl. 22°14'20″ r. ilg.
Plotas: 456,5 ha
Gyventojai: 235 (2001 m.)
Leckava
Lietuvos Tūkstantmečio aikštė Leckavoje: šv. Vaitiekaus ir šv. Brunono - pirmųjų Prūsų Lietuvos krikštytojų atiminimui paminklas, pašventintas 2009-08-16 per šv. Lauryno atlaidus
Leckava2.MKE.jpg
Leckava.MKE.2007-08-05.jpg
Leckava.MKE.jpg
Leckaviškio meistro Vytauto Edvardo Lukošiaus padarytas kryžius

LECKAVA, miestelis Reivyčių seniūnijoje, netoli Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos, 9 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, prie Ventos.

Yra bažnyčia (past. 1958 m.), medicinos kabinetas (2009 m. Leckavos seniūnaitijoje aptarnaujamų žmonių skaičius - 526), Mažeikių viešosios bibliotekos Leckavos filialas (2004 m. 202 skaitytojai, dokumentų fondas - 8967 vnt.), Ventos vandens matavimo stotis. Veikia Leckavos kaimo bendruomenė, nuo 1965 m. kaimo kapela (vad. Vytautas Šuliokas); joje groja ir dainuoja 16 žmonių.

Gatvės

Remiantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005-07-21sprendimu Nr. T1-252 „Dėl gatvių pavadinimų suteikimo“ bei Valstybės įmonės Registrų centro 2005-08-16 raštu Nr. (1.30./1165) s-4273 Reivyčių seniūnijos Leckavos miestelio gatvėms suteikiami šie pavadinimai: Dariaus ir Girėno (ilgis 0,4 km, asfaltuota/žvyruota), Leckavos (1,2 km, brukio), Slėnio (0,2 km, asfaltuota), Sodo (0,4 km, žvyruota), Upelio (0,3 km, žvyruota), Ventos (0,4 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 2,90 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1867 m. - 381, 1897 m. - 1176 gyv., 1909 m.- 2081 gyv. [1], 1923 m. kaime 31 ūkis, 169 gyv., miestelyje - 61 ūkis, 256 gyv., 1959 m. - 181 gyv., 1970 m. - 273, 1985 m. - 248, 2001 m. - 235 gyv. (118 vyr. ir 117 mot.).

Žinoma skiautinių meistrė - Birutė Stankevičienė (mirė 2008-07-05), kryždirbys Vytautas Edvardas Lukošius.

Istorinės žinios

Rašytoji Leckavos istorija prasideda nuo XVII a., bet archeologiniai paminklai rodo žmones čia gyvenus iš senovės laikų. Prie Leckavos atsiradimo prisidėjo Griežės (žr. atskirą aprašymą) reformatų bažnyčia. Ten XVII a. pradžioje buvo ne tik reformatų bažnyčia, bet ir mokykla. Tai negalėjo patikti katalikams. Dėlto pamaldus Žemaičių seniūnas Liackis tik 1 km atstmu nuo reformatų bažnyčios, kitoje Ventos pusėje, savo dvaro žemėje 1637 m. pastatė medinę Romos katalikų bažnytėlę (nurodoma ir kiti metai - 1630 m.), pakvietė kunigą, kurį ir išlaikė. Atsiradus dviem bažnyčioms, religinės kovos sustiprėjo; reformatai ir katalikai kartais net susimušdavo. Skundėsi valdžiai reformatus globojęs Magnus, skundėsi ir katalikų globėjas Liackis. 1644 m. Liackio statytoji bažnytėlė naktį į verbų sekmadienį sudegė. Jos vietoje Liackis 1645 m. pastatė kitą, didesnę bažnyčią ir, vyskupui leidus, atsikvietė du kunigus. Ši bažnyčia išbuvo iki 1783 m. Prie anrosios bažnyčios Liackis pastatydinęs keletą trobesių ir davęs daugiau žemės kitiems namams statytis. Pamažu pradėjo kurtis Leckavos miestelis. 1646 m., mirus Liackiui, ne tik dvaro, bet ir plačios apylinkės gyventojai jo labai gailėjosi. Jo statytąją bažnyčią žemaitiškai vadindavę Leckio bažnyčia; ir naujai įkurtą miestelį žmonės vadinę Leckio miesteliu – Leckava.

1785 m. Adomas Gurskis Leckavoje pastatė naują medinę Šv. Lauryno kankinio bažnyčią, kurią tik 1881 m. pakonsekravo vysk. Beresnevičius. 1841 m. Leckava buvo Viekšnių filija, kuriai priklausė 1 valakas 6 margai žemės. Tada jos kunigą tebeišlaikė dvaras. Vėliau Leckava pakelta parapija. Priklausė Viekšnių dekanatui, 1938 m. apjungė 2237 katalikus. 1658 m. Leckava pirmą kartą įvardita miesteliu. 1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 5 kiemai, kurie moka 45 zlotų mokestį. 1840 m. Leckavoje gyveno 45 valstiečių, amatininkų ir smulkių prekybininkų šeimos, dauguma jų buvo žydai.

Žinoma, kad leckaviškiai priešinosi rusų valdžiai. Naktį 1862-12-06 į Leckavos (Fermos) dvarą atvyko 26 rusų valdininkai ir Viekšnių seniūnijos vadovai paimti į rekrūtus seniūnijos valstietį Joną Gailių, dirbantį pas nuomininką Pisanka. Juos pamatę, Gailius ir kiti darbininkai, dirbę drauge jaujoje apsiginklavo geležinėmis šakėmis, kirviais ir basliais, puolė atvykusius ir sumušė (vienas jų kitą dieną mirė). Gailius su draugais pabėgo.

1863 m. sukilimo metu leckaviečiai vėl priešinosi rusams, remdami sukilėlius. Sukilimui pasibaigus rusai daug gyventojų ištrėmė, jų ūkiuse įkurdindami savuosius kolonistus. Ir 1905 m. leckaviečiai maištavo prieš rusus: mitingavo, išdaužė valst. monopolio krautuvę. Tautinis liet. atgimimas prasidėjo XIX a. gale, kada leckaviečius pasiekdavo draudžiamoji spauda.

Iki I-mo pasaulinio karo Leckava buvo žinoma Jokūbinių mugėmis. 1897 m. Leckavoje buvo 1176 gyventojai. Buvo trys pagrindinės, akmenimis grįstos gatvės. Savo laiku buvo iškilęs sumanymas sujungti Ventos—Dubysos upes kanalu ir jį pritaikyti laivininkystei. Viena laivų sustojimo vietų būtų buvusi ir Leckavoje. Jau buvo pradėti statyti tam tikri matininkų ženklai iš akmenų ir cemento mišinio. Pravedus geležinkelį, nuo šio projekto atsisakyta.

1913 m. rugsėjo 1 d. Leckavoje atidarytas pašto skyrius [2]. 1915 m. Leckava sudegė; liepsnoje dingo didesnė pusė miestelio namų.

Spaudoje nurodoma, kad leckaviškiai mažai skaito laikraščių ir dėlto esą mažai susipratusių žmonių [3].

Vėlų 1919 m. rudenį Latvijos kariuomenė Leckavoje paėmė į nelaisvę kuopą bermontininkų, kurių tarpe buvo 21 vokiečių tautybės. Juos išskyrė, nuvarė pakalnėn prie Ventos, išrengė iki baltinių ir pradėjo šaudyti; 19 nušovė vietoje, o du metėsi plaukti. Vienas jų nušautas prie upės kranto, kitas, įbėgęs į čia pat augantį spygliuočių mišką, pabėgo. Nušautieji bermontininkai palaidoti vietoje.

1931 m. įkurtas Vilniui vaduoti sąjungos Leckavos skyrius, kurio pirmininkas J. Strimaitis, sekretorius V. Šukevičius [4].

Nepriklausomybės metais Leckavos miestelis priklausė Mažeikių valsčiui. 1923 m. Leckavoje buvo 61 sodyba ir 256 gyv. Nuo 1928 m. gegužės 15 d. Leckavoje be esamų 3 prekymečių, buvo dar leidžiami 3 nauji prekymečiai: po šv.Lauryno atlaidų pirmą pirmadienį, po šv.Martyno pirmą pirmadienį ir po šv.Jurgio pirmą pirmadienį.[5].

II pas. karo metu Leckava vėl nukentėjo. Karo veiksmų metu sudegė miestelis su bažnyčia. Pamaldos buvo laikomos paprastame name; rusai trukdė naują bažnyčią statyti. Tik 1958 m. ant senosios bažnyčios pamatų pastatyta medinė gyv. Namo išvaizdos bažnytėlė, kuriai reikalingas lėšas sudėjo ir statybos darbus atliko be galo nuskurdinti leckaviškiai. Ypač aktyvūs statybos rėmėjai buvę iš Sibiro grįžę leckaviškiai tremtiniai (I ir II bolševikų okupacijos metu daugybė jų išgabeno į Irkutsko sritį). Bažnytėlės statybai aukos buvo renkamos net Sibiro tremtinių tarpe. Viena tik B. Kryževičienė surinkusi ir Leckavos klebonui pasiuntusi iš ten 1230 rublių.

Pokario metais Leckava tapo Mažeikių rajono apylinkės ir Šviesos kolūkio centru. Yra mokykla, pašto agentūra, biblioteka, krautuvė. 1959 m. tebuvo 181 gyventojas.

Nuo seno Ventos ir Vadaksnies upių santakoje po Žemaičių Kalvarijos atlaidų sekmadienį ir pirmadienį vyko garsi Jokūbonių mugė. Atvykdavo ne tik vietos žemaičiai, bet ir iš paprūsės, bei Liepojos daugybė prekybininkų, vertelgų iš Palangos atvažiuodavo žuvininkai su pilnais vežimais rūkytų menkių. Būrėjų, imtynininkų, komediantų palapinės, alinės, bei arbatinės keliomis eilėmis nusitęsdavo daugiau kaip per kilometrą iki pat Leckavos miestelio. Faktiškai mugė tęsdavosi keturias dienas ir net ilgiau. Joje vyraudavo lietuvių ir latvių kalbos. Lietuvai ir Latvijai tapusioms nepriklausomomis jau 1920 m. mugės vyko atskirai. Mugės vieta nuo Vadaksnies buvo atkelta toliau nuo valstybinės sienos, beveik į patį Leckavos miestelį. Ši mugė buvo keleriopai mažesnė, bet jos tradicija išsilaikė iki 1940 m. Dabartiniu metu ši šventė švenčiama vėl.

Leckavos kaime, kair. Vadaksties krante, prie Gilupio intako, lankoje yra kalnelis, vad. Šventorėliu (žr. Leckavos piliakalnis). Prie Vadaksties yra Kartuvių kalnas, ant kurio esą 1831-1863 m. nužudyta apie 280 sukilėlių.

2018 m. kaunietės Virgilijos Antanavičienės iniciatyva Lietuvos atkūrimo 100-mečio proga Leckavos miestelyje įamžinta buvusi mokykla – pakabinta informacinė lenta (autorius skulptorius Antanas Vaškys) su užrašu „Šiame pastate 1910–1966 m. veikė pradinė, vėliau septynmetė mokykla“. Tai ne pirmoji kaunietės dovana leckaviškiams: 2015 metais ant namo, kuriame gimė Popiežiaus Jono Pauliaus II motina, irgi pakabinta informacinė lenta.

Herbas

2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1K-1657 patvirtintas Leckavos herbas[6]. Heraldikos komisijoje svarstant herbo sukūrimo idėjas, nuspręsta pavaizduoti mitologinį paukštį – feniksą. Pasak senovės graikų ir romėnų legendų, feniksas, turėjęs labai gražias auksines ir raudonas plunksnas, senatvėje iš kvapių žolelių susinešdavo didelį lizdą susidegindavo. O iš tų pelenų iškildavo jaunas feniksas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Mėlyname lauke vaizduojamas iš raudonų liepsnų kylantis auksinis paukštis feniksas, jo liežuvis raudonas. Mėlyna spalva simbolių kalboje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą ir sąžiningumą.

Mokykla

Išsamiau žr. Leckavos mokykla

1885 m. rusų valdžia Leckavoje įsteigė cerkvinę mokyklą ir ją pavedė Viekšnių popo globai. 1901 m. valsčiaus sueiga nutarė, kad Leckavos mokykloje būtų mokama ne tik rusiškai, bet ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jau vadinosi „Leckavskoje narodnoje učilišče”. 1910 m. Seminiako iniciatyva buvo pradėta statyti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujoje mokykloje. Buvo du komplektai. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš komplektų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. 1940 m. Leckavos pradinėje mokykloje mokėsi apie 60 mokinių. Mokė Stirbys ir Karvelytė. 1944 m. areštuojamas ir į Sibirą ištremtas mokytojas Stirbys, ten ir mirė. Mokytoja Karvelytė spėjo pasitraukti į Kauną. Mokykla uždaryta. 1945 m. mokykla vėl pradėjo darbą. Nuo mokslo metų pradžios iki 1948 m. pradinės mokyklos vedėju dirbo Simas Kasperavičius, mokytoja – Rekašienė. Mokėsi apie 70-80 mokinių. Po dviejų metų Leckavoje atidaryta progimnazijos 1-oji klasė. Direktore paskirta Remenčiūtė. Progimanzija ir pradinė mokykla buvo atskirai. Pradinėje mokykloje mokėsi apie 80 mokinių, o progimnazijoje – apie 35.

Po metų mokyklos sujungtos ir naujoji mokykla pavadinta Leckavos progimnazija. Nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. mokykla pavadinta septynmete. Buvusioje progimnazijoje įrengtas bendrabutis. 1961 m. septynmetė mokykla perorganizuota į aštuonmetę. 1966 m. atidarytas priestatas. Nuo 1995 m. mokykla priklausė Senamiesčio pagrindinei mokyklai ir buvo jos pradinio ugdymo skyrius. Dabar mokykla uždaryta.

Sunaikintas paveldas

  • Skulptūra Pieta. - Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 59. ISBN 9986-9000-1-8.

Etimologija

Vietovė, greičiausiai, bus gavusi dvarininko Liackio vardą. Vėliau buvo pridėtas žodelis „va", ir atsirado Liachava, po to Leckava[7].

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 21.
  2. Įvairios žinios. Leckava // Viltis. - 1913. - Rugs. 8 (21). - Nr. 105. - P. 3.
  3. Leckaviškėnas. Įvairios žinios. Leckava // Lietuvos aidas. - 1918. - Geg. 18. - Nr. 58. - P. 4.
  4. Lietuvos MA bibliotekos rankraščių skyrius: F. 183-762.
  5. Savivaldybė. - Kaunas, 1928. - Nr. 9. - P. 29.
  6. Valstybės Žinios. - 2009. - Sausio 6. - Nr. 1. - Publ. Nr.: 1
  7. S. Novikovaitė. Leckavos istorinė praeitis. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 1988. - P. 1-2.

  • Leckavos k. planas, 1869 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3551.
  • Tarybų Lietuvos encijklopedija. - V., 1986. - T. 2. - P. 500.
  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 632-633 (1738 06 17 Viekšnių seniūnijos inventorius).
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1958. - T. 14. - P. 318.
  • A.Pocevičius. Mokykla švenčia... // Santarvė, 1993. - Nr.41.
  • Jurgita Taučiutė. Trečiadienio valanda: Apie Leckavą // Būdas žemaičių. - 2005. - rugpj. 3. - Nr. 86.
  • Zuzana Jokubauskienė. Leckavos miestelio istorija ir nūdiena. Kraštotyrinis darbas. Leckava, 1998. - 56 p.
  • Po gražiausias rajono vietoves: Leckava // Santarvė. - 1992. - Rugpjūčio 1. - Nr. 60. - P. 3.

Nuorodos