Kazimieras Aleksandravičius

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

ALEKSANDRAVIČIUS KAZIMIERAS (g. 1823-11-26 Linkuvoje, Pakruojo raj. – m. 1884-07-24 Žagarėje), kunigas, vertėjas, draudžiamosios lietuvių literatūros platintojas.

Kazimieras Aleksandravičius apie 1878 m.

Gimė valstiečių šeimoje. 1844–1848 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Kunigavo įvairiose Žemaičių vyskupijos parapijose. Po įšventinimo paskirtas Linkuvos vikaru, 1850 m. perkeltas į Pandėlį, 1851 m. paskirtas Jūžintų klebonu. 1857 m. perkeltas į Biržus. Padėjo 1863 m. sukilėliams. Artimai bendravo su I.Vaišvila ir Simonu Daukantu, po rašytojo mirties vaistinėje saugojo jo biblioteką. 1865 m. pažemintas pareigose – perkeltas į Naująją Žagarę vikaru. 1866 m. paskirtas Salų filialistu (Rokiškio raj.). Nuo 1869 m. perkeltas į Naująją Žagarę klebonu. Apie 1870 m. minimas platinęs lietuvišką spaudą Žagarėje.

Išvertė lenkų dramaturgo J.Koženiovskio komediją „Šiaučius ir jo šeiminikštis“, 1890 m. išspausdintą „Varpe“.

K. Aleksandravičius globojo Zofijos Aleksandravičiūtės-Navickeinės senelį, savo brolio Anupro sūnų Vincentą, kurį pasirinkęs paveldėtoju, dovanojo jam 5 tūkstančius sidabro rublių Viekšnių vaistinei pirkti, tačiau su sąlyga, kad Vincetasir kiti būsimieji vaistinės paveldėtojai kasmet skirs po 6 proc. nuo dovanotojo turto vienam gabiam neturtingam giminaičiui mokyti.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  • Plastinina B. Į knygą sugulė vienos giminės trijų kartų gyvenimai // Santarvė. - 2006. - Lapkričio 11. - Nr. 127. - P. 4, 12.