Gyvolių piliakalnis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
20:35, 7 spalio 2009 versija, sukurta 78.58.46.114 (Aptarimas) (→‎Padavimai)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Gyvolių piliakalnis
Gyvolių piliakalnis 2009 m. rudenį, po archeologinių kasinėjimų
Gyvolių piliakalnis, 2006 m. balandžio mėn.
Griovys

GYVOLIŲ PILIAKALNIS (A575 P), Švedkalnis, yra Viekšnių seniūnijoje, Gyvolių k., 2,2 km į pietus nuo Ventos ir Virvytės santakos, 50 m į vakarus nuo Tryškių-Gyvolių kelio, Virvytės deš. krante, prie jos ir bevardžio upelio santakos. Priklauso Ventos regioninio parko zonai, įeina į Virvytės hidrografinį draustinį.

Piliakalnio aikštelė 40x30 m dydžio, ovali, pailga pietų-šiaurės kryptimi, perimetras 100-200 m. Aikštelės pietiniame ir rytiniame kraštuose išlikęs supiltas pylimas, kuris yra apie 60 m ilgio, 2 m aukščio ir 13 m pločio. Pylimo išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 50 m ilgio, 17 m pločio bei 1,5 m gylio griovį. Piliakalnio šlaitai statūs, 11 m aukščio. Apaugęs lapuočiais medžiais, tačiau aikštelės medžiai beveik visi iškirsti. Šalia piliakalnio yra kapinaitės, kuriose palaidota maro metu mirę žmonės.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Manoma, kad iki XIII a. ant piliakalnio stovėjo nedidelė gynybinė pilis, tikriausiai sunakinta 1201 metais baltų genties žemėse įsikūrus kryžiuočių ir kalavijuočių ordinams. Mažeikių rajono savivaldybė piliakalnį planuoja konservuoti ir pritaikyti lankymui. Piliaklanis prižiūrimas, iškirsti krūmai, nupjaunama žolė, padarytas privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė.

Tyrimai

2009 m. rugsėjo mėn. archeologinius tyrimus vykdė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" vienuolikos žmonių grupė, vadovaujama archeologės Elenos Pranckėnaitės. Kultūrinis sluoksnis nėra storas, sovietiniais metais sumaitotas bulviarūsių, apkasų, duobių. Tyrimų metu rasti keli XIII-XIV a. keramikos pavyzdžiai - puodo šukės ir mediniai įtvirtinimai [1].

Padavimai

Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar Švedkalniu vadinamas.

Prie Gyvolių piliakalnio gyveno kokios 5-6 Grybauskų kartos. Pasakojama, kad Juzefa Grybauskienė gimdė dvynukes dukteris. Gimdė sunkiai ir mirė, o dukrelės paliko. Ją palaidojo ant kalnelio prie piliakalnio. Ant kapo, pačiame kalnelio viduryje, pastatė labai gražią mūrinę koplytėlę. Vieną kartą jau penkiametės dvynės savo girtuoklio tėvo buvo išvytos iš namų. Nubėgo ant kapelių, prie tos koplytėlės. Kai tik čia atbėgo, iš kažin kur atėjo jauna, graži moteris, apsirengusi balta labai ilga suknele. Moteris apgaubė ta suknele mergaites, kad nesušaltų ir nesulytų. Kai išaušo, nuėmė suknelę ir liepė grįžti pas savo tėvą. Mergaitės nepažino tos moters, bet kai papasakojo, visi suprato, kad tai buvo čia palaidotoji jų motina. Ją palaidojo su balta ilga suknia. Daugiau čia niekas nėra palaidotas. Viena Juzefa Grybauskienė. Ta koplytėlė jau prieš 50 metų buvo apgriuvusi.

Šaltiniai

  1. Birutė Steponavičienė. Mūsų istorija - iš praeities šukių. Restauruotas piliakalnis lauks lankytojų // Būdas žemaičių. - 2009. - Rugsėjo 18. - Nr. 74. - P. 1, 4, 8.

  • Respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 97, 98.
  • Kerys B. Gyvolių piliakalnis // Vienybė. - 1993. - Spal. 6.
  • XI - XV a. pradžios piliakalnių sąrašas // Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. - V., 1995. - P. 198, 203, 211.
  • Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.
  • Lietuvos piliakalniai. - V., 2004. T. II. P. 78 - 79.

Nuorodos