Bronius Pundzius

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
22:09, 31 sausio 2009 versija, sukurta 78.58.171.97 (Aptarimas)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Bronius Pundzius. Paminklinis akmuo gimtinėje, Pievėnuose

PUNDZIUS BRONIUS (g. 1907-09-15 Pievėnų k. - m. 1959-04-11 Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse), skulptorius, pedagogas.

1922 m. baigė Pievėnų pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Viekšnių gimnazijoje, 1926-1929 m. Kauno meno mokykloje studijavo skulptūrą. 1929 m. už mokinių streiko organizavimą buvo pašalintas iš mokyklos. 1933-1938 m. studijavo Paryžiuje aukštojoje dekoratyvinės dailės mokykloje. 1940-1941 ir 1944-1946 m. buvo Kauno valstybinio taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto skulptūros katedros vedėjas. 1947 m. suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1951 m. buvo Vilniaus dailės instituto profesorius.

Nuo 1929 metų pradėjo dalyvauti parodose. 1971 m. gimtinėje įsteigtas memorialinis muziejus.

Darbai

B. Pundzius sukūrė Kybartų bažnyčios didžiojo altoriaus skulptūras, Betygalos bažnyčios skulptūras (kartu su prof. Dubeneckiu), 1932 m. Kuršėnų bažnyčios skulptūrinius pagražinimus ir kt. Yra sukūręs apie 30 žymesnių lietuvių veikėjų ir menininkų biustų (1933 m. vasario mėn. laimėjo Maironio biusto, skirto Karo muziejaus sodeliui, konkursą), J. Naujalio bareljefą.

Iš kitų B. Pundziaus skulptūrų minėtinos: Rūpintojėlio figūra prof. Niemio antkapiui, skulptūrinė kompozicija „Trys milžinai” karininkų ramovės rūmams Kaune, Puntuko akmenyje iškalti Dariaus ir Girėno bareljefai, „Pergalės” paminklas Karaliaučiuje (kartu su skulptoriumi J. Mikėnu), Vilniuje skulptūrinė Neries tilto grupė „Taikos sargyboje” (1952 m.), rašytojo E. Mieželaičio biustas (1957 m.) ir kt.

Šaltiniai

  • Mažeikių rajono įžymių kultūros ir meno veikėjų biobibliografinis žodynas. - V., 1979. - P. 88.
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 458.
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1961. - T. 24. - P. 235-236.
  • XX a. Lietuvių dailės istorija. - V., 1983. - T. 2. - P. 180-189.

Nuorodos