Šablonas:Šios savaitės straipsnis
PADVARIAI, kaimas Viekšnių seniūnijoje, 2 km į rytus nuo Viekšnių. Dauguma sodybų buvo paventyje tarp Viekšnių ir Palnosų. Rytuose, arčiau Palnosų, kaimas išsiplėtė ir kiek į šiaurę. Žiūrint nuo Šiaulių-Mažeikių plento į pietus - Padvarių kaimas, o į šiaurę - Padvarelių kaimas (išnykęs).
Kaimas į viensėdžius pradėtas išskirstyti 1926 metais matininko Straupos ir padėjėjo Barzdaičio, o 1927 m. matininko J. Šileikos, o matavimo darbai baigti 1928 metais matininko Sergiejaus Paulionio. Tarpukaryje buvo šie ūkiai: Jono Nagio, Juozo Švažo, Prano Petkaus, Petronėlės Švažaitės, Adomo Permino, Jono Virbauskio, Mečislovo Jasučio, Juozo Ramanauskio, Stepo Mačiaus, Igno Virbauskio, Jono Kristino, Kazio Dobravolskio, Onos Mikalauskienės, Antano Permino, Simo jasučio, Prano Giedrio.
BUTKUS KAZYS (g. 1906-04-26 Viekšniuose), Lietuvos kariuomenės karininkas, kapitonas.
Baigė keturias Viekšnių progimnazijos klases. 1923-10-26 įstojo ir mokėsi karo mokykloje. 1926-09-09 ją baigęs (VIII laid.) leitenanto laipsniu paskirtas į 8 pėstininkų pulką 3 kuopos jaunesniuoju karininku, 1926-11-01 - 6 kuopos jaunesniuoju karininku. 1930-10-31 perkeltas į mokomąją kuopą jaunesniuoju karininku. 1931-05-30 pakeltas į leitenantus. 1931-07-01 paskirtas 6 kuopos vyr. karininku, 1934-08-31 perkeltas į karo aviaciją, paskirtas priešlėktuvinės kuopos būrio vadu, 1935-09-02 paskirtas 1 aerodromo kuopos vyr. karininku, 1935-12-01 - šios kuopos vadu. 1935-12-31 suteiktas kapitono laipsnis. 1937-04-01 pačiam prašant paleistas į atsargą.
SEDOS SINAGOGA yra Sedoje, Basanavičaus g.10, 100 m į rytus nuo Varduvos upės.
Pastatas netaisyklingo stačiakampio plano su uždara laiptinės iškyša vakarinėje pusėje, orientuotas rytų-vakarų kryptimi, pagrindinis įėjimas yra vakaruose. Ilgis 22, plotis 16 m. Stogas buvo valminis (2005 m. pavasarį įgriuvo). Langai stačiakampiai su trikampiais sandrikais, pastogė papuošta dvieiliu karnizu su smulkiais dantukais. Šoniniuose fasaduose ryški riba tarp vyrų salės ir dviaukštės dalies. Salėje stulpų pėdsakų nėra; tebėra moterų galerijos arkinių angų žymės. 2003-12-30 įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą.
Pirmoji Sedos sinagoga paminėta 1657 m. inventoriuje. Vėliau ji minima 1694 m. ir 1764 m. inventoriuose. Visuose dokumentuose nurodama ta pati objekto lokalizacija – sklypų gale, prie malūno tvenkinio, t.y. tuometiniame Mozės Samuilovičiaus sklype, už kurį žydų bendruomenė turėjo mokėti dvarui 15 talerių. Tuose pačiuose dokumentuose minimos ir žydų kapinės. XVIII a. viduryje žydai už savo pastatus dvarui mokėjo 8 timpas.
VIEKŠNIŲ BAUBLYS, Viekšnių vinkšnos muziejėlis ant Kalupio kranto.
Įrengtas nudžiūvus 7 m perimetro vinkšnai, kurios viduje po gaisro buvo susidariusi 2 m skersmens ertmė. Ant jos pritvirtinta lenta su užrašu „Viekšnių vinkšnų vinkšna". 2008 m. apdegusį kamieno vidų išvalė Alfonsas Videikis, kalvis Algirdas Stankus nukalė stogo viršūnei kryžių su vėtrunge - dūdą pučiančiu angelu, Vytautas Pakalniškis lentelėmis užklojo stogą.
2011 m. balandžio mėn. Baublį pašventino Viekšnių parapijos klebonas Kęstutis Zybartas. Baublyje įrengta angeliukų kolekcija, kurioje apie dvi dešimtys didesnių ir mažesnių angeliukų iš medžio, keramikos, plastiko. Pats didžiausias aukso spalvos angelas rankoje laiko žvakidę, kuri įžiebiama ypatingais atvejais. Angeliukus surinko A. Videikis.
2011 m. spalio 17 d. Viekšnių Baublys sudegė. Gaisro priežastis – vaikų išdykavimas su ugnimi.