Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg|thumb|right|160px|Mažeikių ligoninė 1924 m.]]
[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg|thumb|right|160px|Mažeikių ligoninė 1924 m.]]
'''[[MAŽEIKIŲ LIGONINĖ]]'''. Iki ligoninės įkurimo mieste dirbo privatūs gydytojai. 1914 m. gegužės 4 d. mirė vienintelis mieste dirbęs gydytojas Panzeržinskis, turėjęs daug praktikos ir užsitarnavęs gyventojų pagarbą. Gydytojas gydė ne tik miesto, bet buvo kviečiamas ir pas aplinkinių vietovių ligonius. Miestiečiai reikalvo naujo gydytojo lietuvio <ref>Mažeikiškis. Reikalingas gydytojas // Viltis. - 1914. - Geg. 7 (20). - Nr. 99. - P. 3. </ref>. Juo tapo gyd. Mikuckis, atsikėlęs iš Telšių (dirbo iki 1914 m. birželio mėn.). Tačiau žydai suskubo pasikviesti savo tautietį gydytoją ir jam mokėti priemoką 800 rub. per metus <ref>L. Kvistys. Įvairūs atsitikimai // Viltis. - 1914. - Birž. 12 (24). - Nr. 127. - P. 2.</ref>.
'''[[Mažeikių ligoninė|MAŽEIKIŲ LIGONINĖ]]'''. Iki ligoninės įkurimo mieste dirbo privatūs gydytojai. 1914 m. gegužės 4 d. mirė vienintelis mieste dirbęs gydytojas Panzeržinskis, turėjęs daug praktikos ir užsitarnavęs gyventojų pagarbą. Gydytojas gydė ne tik miesto, bet buvo kviečiamas ir pas aplinkinių vietovių ligonius. Miestiečiai reikalvo naujo gydytojo lietuvio <ref>Mažeikiškis. Reikalingas gydytojas // Viltis. - 1914. - Geg. 7 (20). - Nr. 99. - P. 3. </ref>. Juo tapo gyd. Mikuckis, atsikėlęs iš Telšių (dirbo iki 1914 m. birželio mėn.). Tačiau žydai suskubo pasikviesti savo tautietį gydytoją ir jam mokėti priemoką 800 rub. per metus <ref>L. Kvistys. Įvairūs atsitikimai // Viltis. - 1914. - Birž. 12 (24). - Nr. 127. - P. 2.</ref>.


Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.
Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.

20:31, 28 vasario 2014 versija

Mažeikių ligoninė 1924 m.

MAŽEIKIŲ LIGONINĖ. Iki ligoninės įkurimo mieste dirbo privatūs gydytojai. 1914 m. gegužės 4 d. mirė vienintelis mieste dirbęs gydytojas Panzeržinskis, turėjęs daug praktikos ir užsitarnavęs gyventojų pagarbą. Gydytojas gydė ne tik miesto, bet buvo kviečiamas ir pas aplinkinių vietovių ligonius. Miestiečiai reikalvo naujo gydytojo lietuvio [1]. Juo tapo gyd. Mikuckis, atsikėlęs iš Telšių (dirbo iki 1914 m. birželio mėn.). Tačiau žydai suskubo pasikviesti savo tautietį gydytoją ir jam mokėti priemoką 800 rub. per metus [2].

Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas Vladas Burba, atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.


Aleksandras Černajus

ALEKSANDRAS ČERNAJUS, Александр Чернай (g. 1900-08-26), Viekšnių cerkvės šventikas.

Mokėsi karo mokykloje, bet prasidėjus revoliucijai mokyklos nebaigė. 1925 m. buvo baigęs šventikų kursus prie Vilniaus dvasinės stačiatikių seminarijos. 1931 m. išdirbęs aštuonerius metus Utenos cerkvės šventiku, Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybės nurodymu buvo perkeltas į Viekšnius. 1932 m. vasarą suremontavo ir perdažė cerkvę, restauravo paauksuotus kryžius, šventorių aptvėrė tvora. Į cerkvę buvo atvesta elektra. Subūrė jaunimo savišvietos būrelį ir styginių instrumentų orkestrą. Įsteigė skaityklą - biblioteką. Užmezgė draugiškus ryšius su Rygos muzikos mėgėjų draugijos „Bajanas" pirmininku Vladimir Michailovič Kniaževskiu.

1943 m. gruodžio mėn. Viekšniuose apsilankęs Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas A. Černajui suteikė aukštesnįjį šventiko laipsnį.


Sedos sinagoga
Sedos sinagoga, 2006 m. rugsėjo mėn.

SEDOS SINAGOGA yra Sedoje, Basanavičaus g.10, 100 m į rytus nuo Varduvos upės.

Pastatas netaisyklingo stačiakampio plano su uždara laiptinės iškyša vakarinėje pusėje, orientuotas rytų-vakarų kryptimi, pagrindinis įėjimas yra vakaruose. Ilgis 22, plotis 16 m. Stogas buvo valminis (2005 m. pavasarį įgriuvo). Langai stačiakampiai su trikampiais sandrikais, pastogė papuošta dvieiliu karnizu su smulkiais dantukais. Šoniniuose fasaduose ryški riba tarp vyrų salės ir dviaukštės dalies. Salėje stulpų pėdsakų nėra; tebėra moterų galerijos arkinių angų žymės. 2003-12-30 įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą.

Pirmoji Sedos sinagoga paminėta 1657 m. inventoriuje. Vėliau ji minima 1694 m. ir 1764 m. inventoriuose. Visuose dokumentuose nurodama ta pati objekto lokalizacija – sklypų gale, prie malūno tvenkinio, t.y. tuometiniame Mozės Samuilovičiaus sklype, už kurį žydų bendruomenė turėjo mokėti dvarui 15 talerių. Tuose pačiuose dokumentuose minimos ir žydų kapinės. XVIII a. viduryje žydai už savo pastatus dvarui mokėjo 8 timpas.


Urvikių kaimo kapinės, vad. Šepučio kapeliais. Cementinis kryžius, past. 1932-05-01. Priekinėje dalyje iškaltas užrašas „JAUNYSTĖS JĖGAS / DIEVUI IR TĖVYNEI", užpakalinėje - „L.K.J. S-GA. / PAVASARIS / URVIKIŲ KUOPA / ŠEŠIŲ METŲ SUKAK- / TUVĖS 1932.V.1."

URVIKIŲ KAPINĖS, Šepučio kapeliai, yra Urvikių k., gyvenvietės pietvakarių pakrašyje. Kapinių paviršius beveik lygus, su nežymiu nuolydžiu į šiaurę, apaugęs retu beržynu; yra ąžuolų, drebulių, viena pušis, auga mažos eglaitės. Pietiniu pakraščiu praeina Mažeikių-Purplių vieškelis.

Plotas 0,07 ha, perimetras 102 m, apjuostos pylimu-grioviu. Laidojimo žymių ir antkapinių paminklų nėra, išskyrus du betoninius kryžius, statytus 1932 m., iš jų vienas pastatytas ant girnų.

Kapinėse buvo dailės paminklas - koplytstulpis (past. 1934 m.) su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningosios skulptūra (yra Mažeikių muziejuje). Anksčiau jos buvo įrašytos į archeologijos paminklų sąrašą (A V653).


Baibelis

BAIBELIS, upelis Mažeikių apylinkės seniūnijoje, Maigų k.

Įvairioje kartografinėje medžiagoje nurodomi skirtingi šio upelio pavadinimai. XIX a. planuose vadinamas Barzdupiu, bet tėkmė nurodyta iš Dargių k. Baibelio pavadinimu vadinamas kitas upelis - Kutuvis, tekantis iš Maigų ežero į Ventą per Milių k. Vėlesniuose žemėlapiuose vadinamas Baibeliu, o vaga nurodyta iš Žiogaičių k. esančios Barzdinės pelkės.

Kad būtų išvengta painiavos, upelio atkarpą nuo Dargių k. per Baibelius iki Maigų ežero reikėtų vadinti Baibeliu, o nuo Barzdinės pelkės iki santakos su Baibeliu, esančiu Baibelio pievoje, vadinti Barzdupiu - kairiuoju Baibelio intaku.

Aukštupyje teka į pietus, vidurupyje nežymiai pasuka į pietryčius ir įteka į Maigų ežerą. Iki Mažeikių-Šiaulių geležinkelio teka ištiesintu kanalu, per Ubagyno mišką – natūralia vaga, žemupyje – vaga vėl ištiesinta. Žemupyje turi kair. intaką Šaltenius.

Baibelio upelis yra 72-74 m. virš jūros lygio. Krantai žemi, vidurupyje apaugę krūmais. Dugas uždumblėjęs. XIX a. per upelį įrengtas Mažeikių-Šiaulių geležinkelio betoninis tiltas. Netoli Maigų ežero, deš. pakrantėje, miškelyje yra Maigų kapeliai.

  1. Mažeikiškis. Reikalingas gydytojas // Viltis. - 1914. - Geg. 7 (20). - Nr. 99. - P. 3.
  2. L. Kvistys. Įvairūs atsitikimai // Viltis. - 1914. - Birž. 12 (24). - Nr. 127. - P. 2.