Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:LaimaSkabickiene.MKE.2011-04-09.jpg|thumb|right|160px|Laima Skabickienė]]
'''[[Skabickienė Laima|SKABICKIENĖ LAIMA]]''', [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitė-Šatrijos Raganos]] premijos laureatė.
Metų mokytojo premijos atrankos komisija išrinko 2011-ųjų Metų mokytoja.
---------------------
[[Vaizdas:Tirksliu darzelis.MKE.2009-09-05.jpg|thumb|right|160px|Tirkšlių darželis „Giliukas"]]
[[Vaizdas:Tirksliu darzelis.MKE.2009-09-05.jpg|thumb|right|160px|Tirkšlių darželis „Giliukas"]]
'''[[Tirkšlių darželis|TIRKŠLIŲ DARŽELIS „GILIUKAS"]]''', vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaiga Tirkšliuose.
'''[[Tirkšlių darželis|TIRKŠLIŲ DARŽELIS „GILIUKAS"]]''', vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaiga Tirkšliuose.

21:44, 6 kovo 2012 versija

Laima Skabickienė

SKABICKIENĖ LAIMA, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, rašytojos Marijos Pečkauskaitė-Šatrijos Raganos premijos laureatė.

Metų mokytojo premijos atrankos komisija išrinko 2011-ųjų Metų mokytoja.


Tirkšlių darželis „Giliukas"

TIRKŠLIŲ DARŽELIS „GILIUKAS", vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaiga Tirkšliuose.

Įsteigtas 1951-10-01. Tada jis pradėjo dirbti „Jaunosios gvardijos" kolūkio skirtose patalpose. Vaikus skaičius nuolat augo, tad teko statyti priestatą, kuris buvęs nejaukus ir šaltas. Nuo 1977 m. rugsėjo darželis perkeltas į dabartinį pastatą. Šiame pastate kartu veikė ir siuvykla. 2004 m. darželyje buvo 32 vaikai. 2005 metais Tirkšlių darželiui suteiktas ūkinis – finansinis savarankiškumas. Tais pačiais metais pradėta Tirkšlių darželio pastato atnaujinimas.

Darželyje veikia keturios skirtingo amžiaus vaikų grupės (viena priešmokyklinė, dvi - ikimokyklinės, viena - lopšelio): „Bitutės", „Pelėdžiukai", „Boružiukai" ir „Ežiukai". Darželyje dirba 27 darbuotojai.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. darželiui suteiktas pavadinimas „Giliukas".


SIMUTIS ANICETAS (g. 1909-02-11 Tirkšliuose - m. 2006-03-08 Niujorke; 2007-05-22 perlaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje), ekonomistas, diplomatas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose.

1929 m. baigė Telšių Vyskupo Valančiaus gimnazijos 7 klases, o 1930 m. - Kauno „Aušros" gimnaziją. 1931-1935 m. studijavo ekonomiką VDU, 1937-1940 m. studijas tęsė Kolumbijos universitete Niujorke, kur 1940 m. gavo magistro laipsnį. Nuo 1931 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, 1936 m. perkeltas dirbti į Niujorką Lietuvos generalinio konsulato sekretoriumi, 1939 m. paskirtas konsuliniu atašė, o 1951-01-01 - vicekonsulu, generaliniu konsulu. 1991 metais ambasadorius A. Simutis buvo pirmasis Lietuvos atstovas, įteikęs skiriamuosius raštus Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.


Juodeikių hidroelektrinė

JUODEIKIŲ HIDROELEKTRINĖ yra Juodeikių k., dešinėje Varduvos tvenkinio pusėje, 6,7 km nuo Varduvos upės žiočių, 38,5 m nuo vandens pertekliaus pralaidos. Tai galingiausia hidroelektrinė rajone.

Hidroelekrinę 1996 metais pastatė UAB „Pajaras". Jos statinius sudaro vandens paima, vamzdynas (du 1,2 skersmens plieniniai vamzdžiai), hidroelektrinė ir transformatorinė pastotė. Vandens paima - šliužo tipo su dviem plokščiais 2,0x2,0 m ratiniais uždoriais ir šiukšlių bei žuvų sulaikymo grotelėmis. Sumontuotos dvi turbinos, kurių bendras galingumas 820 kW. Valdymas automatizuotas. Juodeikių hidroelektrinė naudoja didžiausią rajone Varduvos tvenkinio vandenį.


Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“

MAŽEIKIŲ MUZIEJUS V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė Adelė Cholodinskienė (nuo 1967 m.).

Oficiali įkūrimo data yra 1928 m., kada mokytojas Stasys Ličkūnas perėmė „Senovės pažinimo kuopelės" vadovo pareigas iš Vlado Pūnio ir savo namuose Kankinių gatvėje Nr. 18 viename kambarėlyje patalpino asmeninę senienų kolekciją ir kuopelės „Senovės daiktų rinkinį". Šiame name, kuris stovėjo ties parko teritorija, muziejus išbuvo apie ketverius metus. Muziejus jokių dotacijų iš valdžios negavo,laikėsi vien entuziazmu. St. Ličkūnas muziejui vadovavo iki 1944 m. Jis aplankė visus Mažeikių apskrities archeologijos paminklus,ardomuose senkapiuose vykdė žvalgomuosius tyrimus ir skelbė tuometinėje spaudoje.

1930 m. išleistas neperiodinis muziejaus leidinys "Senovė" Nr. 3. Iš tikrųjų išleistas tik vienas numeris, o numeracija pratęsta nuo „Senovės pažinimo kuopelės" leidinio "Praeitis", kurio išėjo du numeriai. 1931 - 1935 m. Mažeikių muziejus buvo prisijungęs prie „Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka" ir vadinosi Mažeikių "Alkos" muziejus. Šis pavadinimas išliko iki 1948 m. Iš šios draugijos pradėjus gauti dotacijas, muziejus jau galėjo nuomotis patalpas. 1932 m. jis periskėlė į Bažnyčios gatvės pradžioje išnuomotas patalpas. Muziejaus išlaikymui trūko lėšų, todėl 1937 m. etnografijos, archeologijos, liaudies meno rinkiniai buvo parduoti Vytauto didžiojo kultūros muziejui - su sąlyga, kad šie rinkiniai bus ekposnuojami Mažeikiuose.