Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
1 eilutė: 1 eilutė:
'''[[Krakiai|KRAKIAI]]''', kaimas [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijoje]]. Pirmasis iki šiol žinomas rašytinis dokumentas, kuriame paminėtas Krakių kaimas (sioło Kroki) yra 1661 m. [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventorius. Čia nurodytos 7 valstiečių pavardės. Tačiau šis dokumentas išsilaikęs labai blogai ir sunkiai perskaitomas. Tos pačios pavardės pateiktos ir 1665 m. inventoriuje, esančiame toje pat inventorių byloje. Kaime yra dirbamų 11/2 valako ir 6 valakai pievų (valakas – apie 21,3 ha). Turint omenyje, kad viename kieme galėjo būti po 5-7 gyventojus, tai kaime iš viso jų buvo apie 35-49. 1728 m. iventoriuje jau nurodyta 12 gyventojų pavardžių. Didesnė dalis jų naujos, galbūt čia atsikėlė po XVIII a. pradžios vidaus ir Šiaurės karo, o taip pat po 1708-1711 m. kraštą nuniokujusio maro. Vietiniai gyventojai baudžiavos nėjo, todėl už naudojamą žemę turėjo mokėti činšo mokestį Viekšnių dvarui. 1738 m. toks mokestis buvo 130 zlotų nuo viso kaimo. Be to, už Vozgirdų apyrubę ir Traušio, Geriko, Urbonaičio bei Galerio užežius (užusienius) moka kaimo vyrai  - iš viso 8 zlotus. 1775 m. inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 17 ūkių, kurie moka 618 činšo mokestį. Taip pat visas kaimas privalo duoti dvarui nustatytą pyliavą: kiekvienas ūkis per metus turi atvežti po vežimą šieno (iš viso 16 vežimų), duoti po du rugių ir  miežių bei po 7 avižų pūrus, per metus atidirbti 60 dienų. Kaimo vaitas (seniūnas) yra Mykolas Juška.  1789 m. jau buvo 18 ūkių, visas kaimas moka 1242,60 zlotų mokestį. Krakių k. vaitas buvo Martynas Juška. Šiuose inventoriuose nurodyta, kad Krakių kaimas priklauso Paventės vaitystei.
-----------------------
[[Vaizdas:Laisves gatves rekosntrukcija.MKE.2011-08-27.jpg|thumb|right|160px|Laisvės gatvės rekonstrukcija 2011-08-27]]
[[Vaizdas:Laisves gatves rekosntrukcija.MKE.2011-08-27.jpg|thumb|right|160px|Laisvės gatvės rekonstrukcija 2011-08-27]]
'''[[Laisvės gatvė|LAISVĖS GATVĖ]]''', '''Didžioji gatvė''', [[Mažeikiai|Mažeikių]] miesto centrinė gatvė; ilgiausia gatvė.  
'''[[Laisvės gatvė|LAISVĖS GATVĖ]]''', '''Didžioji gatvė''', [[Mažeikiai|Mažeikių]] miesto centrinė gatvė; ilgiausia gatvė.  
19 eilutė: 21 eilutė:


2011 m. gegužės 29 d. medvarlė rasta ir pirmą kartą nufotografuota Mažeikių rajone, Dautarų miško vakariniame pakraštyje (Nomeda Vėlavičienė).
2011 m. gegužės 29 d. medvarlė rasta ir pirmą kartą nufotografuota Mažeikių rajone, Dautarų miško vakariniame pakraštyje (Nomeda Vėlavičienė).
--------------
[[Vaizdas:Baublys.MKE.2009-10-10.jpg|thumb|right|160px|„Baublys" Kalupio kair. krante]]
'''[[Viekšnių baublys|VIEKŠNIŲ BAUBLYS]]''', [[Viekšniai|Viekšnių]] vinkšnos muziejėlis ant [[Kalupis|Kalupio]] kranto.
Įrengtas nudžiūvus 7 m perimetro vinkšnai, kurios viduje po gaisro buvo susidariusi 2 m skersmens ertmė. Ant jos pritvirtinta lenta su užrašu „Viekšnių vinkšnų vinkšna". 2008 m. apdegusį kamieno vidų išvalė Alfonsas Videikis, kalvis [[Stankus Algirdas|Algirdas Stankus]] nukalė stogo viršūnei kryžių su vėtrunge - dūdą pučiančiu angelu, Vytautas Pakalniškis lentelėmis užklojo stogą.
2011 m. balandžio mėn. baublį pašventino Viekšnių parapijos klebonas Kęstutis Zybartas. Baublyje įrengta angeliukų kolekcija, kurioje apie dvi dešimtys didesnių ir mažesnių angeliukų iš medžio, keramikos, plastiko. Pats didžiausias aukso spalvos angelas rankoje laiko žvakidę, kuri įžiebiama ypatingais atvejais. Angeliukus surinko A. Videikis.
--------------
--------------

11:00, 11 rugsėjo 2011 versija

KRAKIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Pirmasis iki šiol žinomas rašytinis dokumentas, kuriame paminėtas Krakių kaimas (sioło Kroki) yra 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventorius. Čia nurodytos 7 valstiečių pavardės. Tačiau šis dokumentas išsilaikęs labai blogai ir sunkiai perskaitomas. Tos pačios pavardės pateiktos ir 1665 m. inventoriuje, esančiame toje pat inventorių byloje. Kaime yra dirbamų 11/2 valako ir 6 valakai pievų (valakas – apie 21,3 ha). Turint omenyje, kad viename kieme galėjo būti po 5-7 gyventojus, tai kaime iš viso jų buvo apie 35-49. 1728 m. iventoriuje jau nurodyta 12 gyventojų pavardžių. Didesnė dalis jų naujos, galbūt čia atsikėlė po XVIII a. pradžios vidaus ir Šiaurės karo, o taip pat po 1708-1711 m. kraštą nuniokujusio maro. Vietiniai gyventojai baudžiavos nėjo, todėl už naudojamą žemę turėjo mokėti činšo mokestį Viekšnių dvarui. 1738 m. toks mokestis buvo 130 zlotų nuo viso kaimo. Be to, už Vozgirdų apyrubę ir Traušio, Geriko, Urbonaičio bei Galerio užežius (užusienius) moka kaimo vyrai - iš viso 8 zlotus. 1775 m. inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 17 ūkių, kurie moka 618 činšo mokestį. Taip pat visas kaimas privalo duoti dvarui nustatytą pyliavą: kiekvienas ūkis per metus turi atvežti po vežimą šieno (iš viso 16 vežimų), duoti po du rugių ir miežių bei po 7 avižų pūrus, per metus atidirbti 60 dienų. Kaimo vaitas (seniūnas) yra Mykolas Juška. 1789 m. jau buvo 18 ūkių, visas kaimas moka 1242,60 zlotų mokestį. Krakių k. vaitas buvo Martynas Juška. Šiuose inventoriuose nurodyta, kad Krakių kaimas priklauso Paventės vaitystei.


Laisvės gatvės rekonstrukcija 2011-08-27

LAISVĖS GATVĖ, Didžioji gatvė, Mažeikių miesto centrinė gatvė; ilgiausia gatvė.

Prasideda ties Vytauto gatve, prie Mažeikių-Šiaulių geležinkelio pervažos, ir tęsiasi į šiaurės vakarus ir į šiaurę iki Reivyčių mikrorajono. Iki XX a. 10 deš. pr. kada prie Mažeikių buvo prijungta elektrotechnikos gamyklos gyvenvietė, Vydūno ir Algirdo atkarpa buvo vadinama S. Neries. Šiuo metu nuo Laisvės gatvės atsišakoja šios gatvės: kairėje pusėje - P. Vileišio, Vasario 16-osios, Vydūno, A. Baranausko, Maironio, Žemaitės, Kęstučio, Algirdo, Reivyčių, M. Valančiaus, dešinėje pusėje - Vytauto, Pramonės, Laižuvos, Mindaugo (kerta), V. Burbos, J. Jablonskio, Vilniaus , V. Kudirkos, M. Jankaus, Šiaurės, Sienos, Sodžiaus, Energetikų, Tylioji.

Gatvė pradėjo formuotis XIX a. 8 deš. Nutiesus geležinkelį iki 1-o pasaulinio karo pabaigos ši gatvė vadinosi Didžioji. 1895 m. ji buvo išgrįsta akmenimis. Šios gatvės gale 1894 m. buvo pastatyta medinė cerkvė. Tarpukariu ši cerkvė reorganizuota į mokinių bažnytėlę, kuri pavadinta Šv. Aloyzo bažnyčia. Šalia cerkvės 1896 m. buvo pastatyta pirmoji Mažeikiuose švietimo įstaiga - Valstybinė pradinė mokykla „Cerkovnaja škola". Ši mokykla stovėjo ten, kur dabar yra Merkelio Račkausko gimnazijos sporto salė, tik šiek tiek arčiau Savivaldybės pastato. Šis pastatas nugriautas 7 deš. pabaigoje toje vietoje pastatyta sporto salė.


Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos įsteigtos taurės 2011 metų medžiotojų ir žvejų draugijos šventės laimėjusioms komandoms

MAŽEIKIŲ MEDŽIOTOJŲ IR ŽVEJŲ DRAUGIJA. Turi 2000 narių (2008 m.): 450 medžiotojų ir 1500 žvejų. Vadovas Egidijus Virkutis (nuo 2006 m.). Draugija vykdo žvėrių selekciją, šėrimą, brakonieriavimo prevenciją. Kas antrus metus rengia tradicines šventes.

Draugija įkurta prieš Antrąjį pasaulinį karą ir vadinosi Mažeikių apskrities medžiotojų draugija; joje buvo 89 medžiotojai. 1935 m. liepos 14 d. surengė šaudymo varžybas. Rusijai okupavus Lietuvą, medžiotojų draugija buvo panaikinta. 1945 m. vėl atkurta. Mažeikių draugijos pirmininku buvo išrinktas latvis Juris Zveinikis. Paskui pirmininkavo Mykolas Švarcas, Feliksas Urbonas, Antanas Urbonavičius. Nuo 1979 metų - Stanislovas Braslauskas (medžiotojas nuo 1952 m.). Vėliau jį pakeitė Romanas Songaila, po to - Boleslovas Aleksandravičius, Jonas Siminkevičius. Paskui devyniolika metų draugijai vėl vadovavo S. Braslauskis. 2005 m. draugijos vadovas buvo Edmundas Rapalas, o nuo 2006 m. - Egidijus Virkutis.


Europinė medvarlė (Hyla arborea)

EUROPINĖ MEDVARLĖ (Hyla arborea), beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, medvarlių (Hylidae) šeimos varliagyvis.

Kūnas iki 4,5 cm. Gyvena netoli vandens krūmuose ir medžiuose tarp lapų. Aktyvi prieblandoje. Minta įvairiais bestuburiais, ypač vabzdžiais. Žiemoja sausumoje, įvairiuose urveliuose, plyšiuose, įsirausia po nukritusiais lapais. Patelės išneršia apie 800-1000 ikrelių ir priklijuoja juos prie dugno augalijos. Buožgalviai baigia metamorfozę ir išlipa į krantą antroje liepos pusėje - rugpjūčio mėn.

Lietuvoje labai reta rūšis. Saugoma Berno konvencijos – II kategorija. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

2011 m. gegužės 29 d. medvarlė rasta ir pirmą kartą nufotografuota Mažeikių rajone, Dautarų miško vakariniame pakraštyje (Nomeda Vėlavičienė).