Viekšnių geležinkelio stotis - Versijų istorija

Algirdas 11:30, 31 kovo 2015

2015-03-31T11:30:37Z

← Ankstesnė versija		14:30, 31 kovo 2015 versija
10 eilutė:		10 eilutė:
	1868 m. projektuojant geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš Viekšniuose gyvenusių žydų 300 rb kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet jo negavę, stotį suplanavo už 3 km nuo Viekšnių centro<ref>M. Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. - Kaunas, 1938. - P. 76.</ref>. 1905 m. stotis, be pagrindinio, turėjo 2,399 varsto kelių, iš kurių 0,668 varsto skirta prasilenkimui. Joje stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Peronai buvo aptverti 45,30 sieksnių ilgio tvora. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Krovos darbams turėjo dvi dengtas platformas, du medinius pakhauzus ir dengtas vienerias svarstykles. Eismo ūkį sudarė 8 iešmai su kryžmėmis, 2 atramos, 2 dvigubos iešmininkų būdelės ir 2 semaforai. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamasis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statinės, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai.		1868 m. projektuojant geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš Viekšniuose gyvenusių žydų 300 rb kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet jo negavę, stotį suplanavo už 3 km nuo Viekšnių centro<ref>M. Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. - Kaunas, 1938. - P. 76.</ref>. 1905 m. stotis, be pagrindinio, turėjo 2,399 varsto kelių, iš kurių 0,668 varsto skirta prasilenkimui. Joje stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Peronai buvo aptverti 45,30 sieksnių ilgio tvora. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Krovos darbams turėjo dvi dengtas platformas, du medinius pakhauzus ir dengtas vienerias svarstykles. Eismo ūkį sudarė 8 iešmai su kryžmėmis, 2 atramos, 2 dvigubos iešmininkų būdelės ir 2 semaforai. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamasis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statinės, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai.

	Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 paplavų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juosė 85,19 sieksnių ilgio tvoros.		Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 paplavų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juosė 85,19 sieksnių ilgio tvoros. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamasis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statines, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai

	1913 m. Viekšnių geležinkelio stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas<ref>Liubomiras Viktoras Žeimantas. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915 m. - Vilnius, 2005. - P. 264-266.</ref>.		1913 m. Viekšnių geležinkelio stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas<ref>Liubomiras Viktoras Žeimantas. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915 m. - Vilnius, 2005. - P. 264-266.</ref>.

Algirdas 11:27, 31 kovo 2015

2015-03-31T11:27:01Z

← Ankstesnė versija		14:27, 31 kovo 2015 versija
12 eilutė:		12 eilutė:
	Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 paplavų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juosė 85,19 sieksnių ilgio tvoros.		Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 paplavų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juosė 85,19 sieksnių ilgio tvoros.

	1913 m. Viekšnių geležinkelio stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas<ref>Liubomiras Viktoras ~~Žemaitis~~. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915 m. - Vilnius, 2005. - P. 264-266.</ref>.		1913 m. Viekšnių geležinkelio stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas<ref>Liubomiras Viktoras Žeimantas. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915 m. - Vilnius, 2005. - P. 264-266.</ref>.

	== Viršininkai ==		== Viršininkai ==

Algirdas 11:33, 9 liepos 2013

2013-07-09T11:33:49Z

← Ankstesnė versija		14:33, 9 liepos 2013 versija
8 eilutė:		8 eilutė:
	== Istorija ==		== Istorija ==

	1868 m. projektuojant geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš ~~Viekšnių gyventojų~~ žydų 300 rb kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet negavę jo stotį suplanavo už 3 km nuo jo centro<ref>M. Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. - Kaunas, 1938. - P. 76.</ref>. 1905 m. stotis, be pagrindinio, turėjo 2,399 varsto kelių, iš kurių 0,668 varsto skirta prasilenkimui. Joje stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Peronai buvo aptverti 45,30 sieksnių ilgio tvora. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Krovos darbams turėjo dvi dengtas platformas, du medinius pakhauzus ir dengtas vienerias svarstykles. Eismo ūkį sudarė 8 iešmai su kryžmėmis, 2 atramos, 2 dvigubos iešmininkų būdelės ir 2 semaforai. Ugniagesybos reikmėms buvo ~~kilnojamsis~~ siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statinės, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai.		1868 m. projektuojant geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš Viekšniuose gyvenusių žydų 300 rb kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet jo negavę, stotį suplanavo už 3 km nuo Viekšnių centro<ref>M. Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. - Kaunas, 1938. - P. 76.</ref>. 1905 m. stotis, be pagrindinio, turėjo 2,399 varsto kelių, iš kurių 0,668 varsto skirta prasilenkimui. Joje stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Peronai buvo aptverti 45,30 sieksnių ilgio tvora. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Krovos darbams turėjo dvi dengtas platformas, du medinius pakhauzus ir dengtas vienerias svarstykles. Eismo ūkį sudarė 8 iešmai su kryžmėmis, 2 atramos, 2 dvigubos iešmininkų būdelės ir 2 semaforai. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamasis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statinės, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai.

	Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 paplavų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juosė 85,19 sieksnių ilgio tvoros.		Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 paplavų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juosė 85,19 sieksnių ilgio tvoros.

Algirdas 11:30, 10 kovo 2012

2012-03-10T11:30:35Z

← Ankstesnė versija		14:30, 10 kovo 2012 versija
10 eilutė:		10 eilutė:
	1868 m. projektuojant geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš Viekšnių gyventojų žydų 300 rb kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet negavę jo stotį suplanavo už 3 km nuo jo centro<ref>M. Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. - Kaunas, 1938. - P. 76.</ref>. 1905 m. stotis, be pagrindinio, turėjo 2,399 varsto kelių, iš kurių 0,668 varsto skirta prasilenkimui. Joje stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Peronai buvo aptverti 45,30 sieksnių ilgio tvora. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Krovos darbams turėjo dvi dengtas platformas, du medinius pakhauzus ir dengtas vienerias svarstykles. Eismo ūkį sudarė 8 iešmai su kryžmėmis, 2 atramos, 2 dvigubos iešmininkų būdelės ir 2 semaforai. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamsis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statinės, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai.		1868 m. projektuojant geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš Viekšnių gyventojų žydų 300 rb kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet negavę jo stotį suplanavo už 3 km nuo jo centro<ref>M. Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. - Kaunas, 1938. - P. 76.</ref>. 1905 m. stotis, be pagrindinio, turėjo 2,399 varsto kelių, iš kurių 0,668 varsto skirta prasilenkimui. Joje stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Peronai buvo aptverti 45,30 sieksnių ilgio tvora. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Krovos darbams turėjo dvi dengtas platformas, du medinius pakhauzus ir dengtas vienerias svarstykles. Eismo ūkį sudarė 8 iešmai su kryžmėmis, 2 atramos, 2 dvigubos iešmininkų būdelės ir 2 semaforai. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamsis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statinės, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai.

	Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 ~~papalvų~~ duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus ~~juose~~ 85,19 sieksnių ilgio tvoros.		Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 paplavų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juosė 85,19 sieksnių ilgio tvoros.

	1913 m. Viekšnių geležinkelio stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas<ref>Liubomiras Viktoras Žemaitis. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915 m. - Vilnius, 2005. - P. 264-266.</ref>.		1913 m. Viekšnių geležinkelio stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas<ref>Liubomiras Viktoras Žemaitis. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915 m. - Vilnius, 2005. - P. 264-266.</ref>.

Algirdas 17:12, 10 liepos 2011

2011-07-10T17:12:13Z

← Ankstesnė versija		20:12, 10 liepos 2011 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:0011E Pan A Indrulis Vinjete.MKE.jpg\|thumb\|right\|260px\|Viekšnių geležinkelio stotis prieš II pasaul. karą]]		[[Vaizdas:0011E Pan A Indrulis Vinjete.MKE.jpg\|thumb\|right\|260px\|Viekšnių geležinkelio stotis prieš II pasaul. karą]]
	[[Vaizdas:0222 Gele BK2004 Stotis.MKE.jpg\|thumb\|right\|260px\|Viekšnių geležinkelio stotis, 2004 m.]]		[[Vaizdas:0222 Gele BK2004 Stotis.MKE.jpg\|thumb\|right\|260px\|Viekšnių geležinkelio stotis, 2004 m.]]
	[[Vaizdas:Vieksniu gelezinkelio stotis.MKE.2006-07-18.JPG\|thumb\|right\|260px\|Anksčiau šiame pastate buvo Rekečių mokykla, vėliau įsikūrė geležinkelininkų kontora, o jai persikėlus į kitas patalpas, leista apsigyventi žmonėms]]		[[Vaizdas:Vieksniu gelezinkelio stotis.MKE.2006-07-18.JPG\|thumb\|right\|260px\|Anksčiau šiame pastate buvo [[Rekečiai\|Rekečių]] mokykla, vėliau įsikūrė geležinkelininkų kontora, o jai persikėlus į kitas patalpas, leista apsigyventi žmonėms]]
	'''VIEKŠNIŲ GELEŽINKELIO STOTIS'''.		'''VIEKŠNIŲ GELEŽINKELIO STOTIS'''.

78.58.46.114: /* Viršininkai */

2009-10-17T16:55:25Z

Viršininkai

Naujas puslapis

[[Vaizdas:0011E Pan A Indrulis Vinjete.MKE.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių geležinkelio stotis prieš II pasaul. karą]]
[[Vaizdas:0222 Gele BK2004 Stotis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių geležinkelio stotis, 2004 m.]]
[[Vaizdas:Vieksniu gelezinkelio stotis.MKE.2006-07-18.JPG|thumb|right|260px|Anksčiau šiame pastate buvo Rekečių mokykla, vėliau įsikūrė geležinkelininkų kontora, o jai persikėlus į kitas patalpas, leista apsigyventi žmonėms]]
'''VIEKŠNIŲ GELEŽINKELIO STOTIS'''.

Pro stotį vyko prekiniai ir keleiviniai traukiniai, buvo keleivių laukiamoji salė ir kasa. Dabar likęs tik traukinių prasilenkimo kelias.

== Istorija ==

1868 m. projektuojant geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš Viekšnių gyventojų žydų 300 rb kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet negavę jo stotį suplanavo už 3 km nuo jo centro<ref>M. Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. - Kaunas, 1938. - P. 76.</ref>. 1905 m. stotis, be pagrindinio, turėjo 2,399 varsto kelių, iš kurių 0,668 varsto skirta prasilenkimui. Joje stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Peronai buvo aptverti 45,30 sieksnių ilgio tvora. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Krovos darbams turėjo dvi dengtas platformas, du medinius pakhauzus ir dengtas vienerias svarstykles. Eismo ūkį sudarė 8 iešmai su kryžmėmis, 2 atramos, 2 dvigubos iešmininkų būdelės ir 2 semaforai. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamsis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statinės, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai.

Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 papalvų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juose 85,19 sieksnių ilgio tvoros.

1913 m. Viekšnių geležinkelio stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas<ref>Liubomiras Viktoras Žemaitis. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915 m. - Vilnius, 2005. - P. 264-266.</ref>.

== Viršininkai ==
* Piotras Jakovlevas (1885-1889 m.),
* Aleksandras Tomkovičius (Tomkavičius) (nuo 1889 m.). Buvo katalikas ir iš netoli kilęs, dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo kazokų ietimis sužeistas ir vos išgyvenęs.
* Stanislovas Pavlovičius (Paulavičius) (iki 1897 m.). Taip pat buvo katalikas.
* Michailas Gusevas (1897 m.),
* Sergejus Solovjovas (1898-1899 m.),
* Aleksandras Penikotas (1900-1901 m.),
* Vasilijus Gorbenka (1901-1902 m.),
* Ivanas Boreika (1902-1906 m.),
* Michailas Goželskis (1906-1913 m.),
* Petras Sauka (nuo 1913 m. iki kaizerinės Vokietijos okupacijos).
* Steponas Kačerauskas (1970-2002 m.)(1953 m. baigė Vilniaus geležinkelio technikos mokyklą ir penkiolika metų išdirbo Akmenės geležinkelio stotyje. Dirbo prekių priėmėju ir išdavėju, prekių kasininku)<ref>Laima Raugalienė. Visą gyvenimą paskyrė geležinkeliui // Būdas žemaičių. - 2004. - vasar. 4. - Nr. 5(68).</ref>.
* Emilija Stancevičienė (2002 m. - )

Viekšnių geležinkelio stoties viršininku dar yra buvęs poetas ir vertėjas Stasys Petrulis (1875 - apie 1908 m.)<ref>Tik faktai: Sukaktis // Vienybė. — 1995. — Lapkr. 4.</ref>.
{{reflist}}
[[Kategorija: Statiniai]]