Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė - Versijų istorija

Algirdas: Atšauktas Timberhouse (Aptarimas | įnašas) keitimas (47184 versija)

2020-07-26T21:24:03Z

Atšauktas Timberhouse (Aptarimas | įnašas) keitimas (47184 versija)

← Ankstesnė versija		00:24, 27 liepos 2020 versija
8 eilutė:		8 eilutė:
	== Istorija ==		== Istorija ==

	Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Pirmoji laikina cerkvė įrengta ~~[https://timberhouse.lt/karkasiniu-skydiniu-namu-statyba/~~ mediniame gyvenamajame name] 1867 m. už Kauno stačiatikių Šv. Nikolajaus brolijos ir aukotojų lėšas. Ikona laikinai buvo pasiskolinta iš Panevėžyje dislokuotos carinės kariuomenės žygio cerkvės. Kiti kulto reikmenys pasiskolinti iš Šiaulių ir Telšių cerkvių.		Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Pirmoji laikina cerkvė įrengta mediniame gyvenamajame name 1867 m. už Kauno stačiatikių Šv. Nikolajaus brolijos ir aukotojų lėšas. Ikona laikinai buvo pasiskolinta iš Panevėžyje dislokuotos carinės kariuomenės žygio cerkvės. Kiti kulto reikmenys pasiskolinti iš Šiaulių ir Telšių cerkvių.

	Liustracinė komisija iš valstybinės žemės paskyrė sklypą, o valstybės iždas apie 13 tūkstančių carinių rublių naujos mūrinės cerkvės statybai. Iki 1831 m. ši žemė priklausė kunigaikščiui Sapiegai. Dabartinio cerkvės šventoriaus vietoje buvo vaismedžių sodas. Rytinėje pusėje buvo mokytojo namas, pietinėje - pašto stotis ir savivaldybės pastatai. Aplink buvo įvairūs sandėliai ir pagalbinės patalpos. Statybos statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvė pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergijaus Radonežiečio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Įrengtos trys krosnys. Altorius paauksuotas. Čia pritvirtintos keturios ikonos. Garbingoje vietoje pakabinta švento Petro ikona, pagaminta caro Aleksandro Aleksandrovičiaus užsakymu. Buvo dešimt langų su dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Centrinėje dalyje - du apvalūs langai. Vienas kupolas dengtas balto metalo skarda, su dviem paauksuotais kryžiais. Virš centrinio įėjimo į cerkvę - dar vienas paauksuotas kryžius. Stogas dengtas skarda.		Liustracinė komisija iš valstybinės žemės paskyrė sklypą, o valstybės iždas apie 13 tūkstančių carinių rublių naujos mūrinės cerkvės statybai. Iki 1831 m. ši žemė priklausė kunigaikščiui Sapiegai. Dabartinio cerkvės šventoriaus vietoje buvo vaismedžių sodas. Rytinėje pusėje buvo mokytojo namas, pietinėje - pašto stotis ir savivaldybės pastatai. Aplink buvo įvairūs sandėliai ir pagalbinės patalpos. Statybos statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvė pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergijaus Radonežiečio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Įrengtos trys krosnys. Altorius paauksuotas. Čia pritvirtintos keturios ikonos. Garbingoje vietoje pakabinta švento Petro ikona, pagaminta caro Aleksandro Aleksandrovičiaus užsakymu. Buvo dešimt langų su dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Centrinėje dalyje - du apvalūs langai. Vienas kupolas dengtas balto metalo skarda, su dviem paauksuotais kryžiais. Virš centrinio įėjimo į cerkvę - dar vienas paauksuotas kryžius. Stogas dengtas skarda.
28 eilutė:		28 eilutė:
	Labai iškilmingai 1938 m. cerkvėje vyko šv.Sergijaus Radonežiečio atlaidai. Mat ši šventė sutapo su Rusijos krikšto 950-mečiu. Į šventorių ir cerkvę tikintieji ėjo pro gausiai vainikais, gėlėmis ir elektros lemputėmis papuoštą medinę arką. Po iškilmingų pamaldų gausi procesija su šv. Ikonomis, vėliavomis ir giesmėmis nuėjo prie Ventos. Buvo pašventintas vanduo.		Labai iškilmingai 1938 m. cerkvėje vyko šv.Sergijaus Radonežiečio atlaidai. Mat ši šventė sutapo su Rusijos krikšto 950-mečiu. Į šventorių ir cerkvę tikintieji ėjo pro gausiai vainikais, gėlėmis ir elektros lemputėmis papuoštą medinę arką. Po iškilmingų pamaldų gausi procesija su šv. Ikonomis, vėliavomis ir giesmėmis nuėjo prie Ventos. Buvo pašventintas vanduo.

	Karo metais (1940-1945-aisiais) cerkvės veikla apmirė. Sekmadieniais buvo laikomos mišios, nors šventiką A.Černaj tarybinė valdžia terorizavo. Po karo, 1946 m., šventiku pradėjo dirbti Nikandr Miuller. Nuniokotai cerkvei atstatyti parapijiečiai aukojo pinigus, dalį lėšų skyrė Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė.		Karo metais (1940-1945-aisiais) cerkvės veikla apmirė. Sekmadieniais buvo laikomos mišios, nors šventiką A.Černaj tarybinė valdžia terorizavo. Po karo, 1946 m., šventiku pradėjo dirbti Nikandr Miuller. Nuniokotai cerkvei atstatyti parapijiečiai aukojo pinigus, dalį lėšų skyrė Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė.

	== Šventikai ==		== Šventikai ==
	1867-1869 m. dirbo vienuolis Vosylius Tomkevičius, 1869-1872 m. šventikas Gabrielius Zosimovičius, 1872-1897 m. [[Batalinas Michailas\|Michail Joanovič Batalin]], 1897-1899 m. Vladimiras Chirstačevskis, 1899-1903 m. Aleksandras Horbacevičius, 1903-1915 m. Fiodoras Šipica, 1920-1923 m. Michailas Pavlovičius, 1923-1930 m. Genadijus Romaniukas, 1930 m. - 1945 m.? [[Černaj Aleksandras\|Aleksandras Černaj]], Simeoh Feovcevas, 1946 m. - Nikanoras Miuller, Aleksandr Stašenko (čia dirbo apie 30 metų).		1867-1869 m. dirbo vienuolis Vosylius Tomkevičius, 1869-1872 m. šventikas Gabrielius Zosimovičius, 1872-1897 m. [[Batalinas Michailas\|Michail Joanovič Batalin]], 1897-1899 m. Vladimiras Chirstačevskis, 1899-1903 m. Aleksandras Horbacevičius, 1903-1915 m. Fiodoras Šipica, 1920-1923 m. Michailas Pavlovičius, 1923-1930 m. Genadijus Romaniukas, 1930 m. - 1945 m.? [[Černaj Aleksandras\|Aleksandras Černaj]], Simeoh Feovcevas, 1946 m. - Nikanoras Miuller, Aleksandr Stašenko (čia dirbo apie 30 metų).

Timberhouse: Smulkus Keitimas

2020-07-20T11:16:03Z

Smulkus Keitimas

← Ankstesnė versija		14:16, 20 liepos 2020 versija
8 eilutė:		8 eilutė:
	== Istorija ==		== Istorija ==

	Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Pirmoji laikina cerkvė įrengta mediniame gyvenamajame name 1867 m. už Kauno stačiatikių Šv. Nikolajaus brolijos ir aukotojų lėšas. Ikona laikinai buvo pasiskolinta iš Panevėžyje dislokuotos carinės kariuomenės žygio cerkvės. Kiti kulto reikmenys pasiskolinti iš Šiaulių ir Telšių cerkvių.		Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Pirmoji laikina cerkvė įrengta [https://timberhouse.lt/karkasiniu-skydiniu-namu-statyba/ mediniame gyvenamajame name] 1867 m. už Kauno stačiatikių Šv. Nikolajaus brolijos ir aukotojų lėšas. Ikona laikinai buvo pasiskolinta iš Panevėžyje dislokuotos carinės kariuomenės žygio cerkvės. Kiti kulto reikmenys pasiskolinti iš Šiaulių ir Telšių cerkvių.

	Liustracinė komisija iš valstybinės žemės paskyrė sklypą, o valstybės iždas apie 13 tūkstančių carinių rublių naujos mūrinės cerkvės statybai. Iki 1831 m. ši žemė priklausė kunigaikščiui Sapiegai. Dabartinio cerkvės šventoriaus vietoje buvo vaismedžių sodas. Rytinėje pusėje buvo mokytojo namas, pietinėje - pašto stotis ir savivaldybės pastatai. Aplink buvo įvairūs sandėliai ir pagalbinės patalpos. Statybos statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvė pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergijaus Radonežiečio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Įrengtos trys krosnys. Altorius paauksuotas. Čia pritvirtintos keturios ikonos. Garbingoje vietoje pakabinta švento Petro ikona, pagaminta caro Aleksandro Aleksandrovičiaus užsakymu. Buvo dešimt langų su dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Centrinėje dalyje - du apvalūs langai. Vienas kupolas dengtas balto metalo skarda, su dviem paauksuotais kryžiais. Virš centrinio įėjimo į cerkvę - dar vienas paauksuotas kryžius. Stogas dengtas skarda.		Liustracinė komisija iš valstybinės žemės paskyrė sklypą, o valstybės iždas apie 13 tūkstančių carinių rublių naujos mūrinės cerkvės statybai. Iki 1831 m. ši žemė priklausė kunigaikščiui Sapiegai. Dabartinio cerkvės šventoriaus vietoje buvo vaismedžių sodas. Rytinėje pusėje buvo mokytojo namas, pietinėje - pašto stotis ir savivaldybės pastatai. Aplink buvo įvairūs sandėliai ir pagalbinės patalpos. Statybos statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvė pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergijaus Radonežiečio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Įrengtos trys krosnys. Altorius paauksuotas. Čia pritvirtintos keturios ikonos. Garbingoje vietoje pakabinta švento Petro ikona, pagaminta caro Aleksandro Aleksandrovičiaus užsakymu. Buvo dešimt langų su dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Centrinėje dalyje - du apvalūs langai. Vienas kupolas dengtas balto metalo skarda, su dviem paauksuotais kryžiais. Virš centrinio įėjimo į cerkvę - dar vienas paauksuotas kryžius. Stogas dengtas skarda.
28 eilutė:		28 eilutė:
	Labai iškilmingai 1938 m. cerkvėje vyko šv.Sergijaus Radonežiečio atlaidai. Mat ši šventė sutapo su Rusijos krikšto 950-mečiu. Į šventorių ir cerkvę tikintieji ėjo pro gausiai vainikais, gėlėmis ir elektros lemputėmis papuoštą medinę arką. Po iškilmingų pamaldų gausi procesija su šv. Ikonomis, vėliavomis ir giesmėmis nuėjo prie Ventos. Buvo pašventintas vanduo.		Labai iškilmingai 1938 m. cerkvėje vyko šv.Sergijaus Radonežiečio atlaidai. Mat ši šventė sutapo su Rusijos krikšto 950-mečiu. Į šventorių ir cerkvę tikintieji ėjo pro gausiai vainikais, gėlėmis ir elektros lemputėmis papuoštą medinę arką. Po iškilmingų pamaldų gausi procesija su šv. Ikonomis, vėliavomis ir giesmėmis nuėjo prie Ventos. Buvo pašventintas vanduo.

	Karo metais (1940-1945-aisiais) cerkvės veikla apmirė. Sekmadieniais buvo laikomos mišios, nors šventiką A.Černaj tarybinė valdžia terorizavo. Po karo, 1946 m., šventiku pradėjo dirbti Nikandr Miuller. Nuniokotai cerkvei atstatyti parapijiečiai aukojo pinigus, dalį lėšų skyrė Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė.		Karo metais (1940-1945-aisiais) cerkvės veikla apmirė. Sekmadieniais buvo laikomos mišios, nors šventiką A.Černaj tarybinė valdžia terorizavo. Po karo, 1946 m., šventiku pradėjo dirbti Nikandr Miuller. Nuniokotai cerkvei atstatyti parapijiečiai aukojo pinigus, dalį lėšų skyrė Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė.

	== Šventikai ==		== Šventikai ==
	1867-1869 m. dirbo vienuolis Vosylius Tomkevičius, 1869-1872 m. šventikas Gabrielius Zosimovičius, 1872-1897 m. [[Batalinas Michailas\|Michail Joanovič Batalin]], 1897-1899 m. Vladimiras Chirstačevskis, 1899-1903 m. Aleksandras Horbacevičius, 1903-1915 m. Fiodoras Šipica, 1920-1923 m. Michailas Pavlovičius, 1923-1930 m. Genadijus Romaniukas, 1930 m. - 1945 m.? [[Černaj Aleksandras\|Aleksandras Černaj]], Simeoh Feovcevas, 1946 m. - Nikanoras Miuller, Aleksandr Stašenko (čia dirbo apie 30 metų).		1867-1869 m. dirbo vienuolis Vosylius Tomkevičius, 1869-1872 m. šventikas Gabrielius Zosimovičius, 1872-1897 m. [[Batalinas Michailas\|Michail Joanovič Batalin]], 1897-1899 m. Vladimiras Chirstačevskis, 1899-1903 m. Aleksandras Horbacevičius, 1903-1915 m. Fiodoras Šipica, 1920-1923 m. Michailas Pavlovičius, 1923-1930 m. Genadijus Romaniukas, 1930 m. - 1945 m.? [[Černaj Aleksandras\|Aleksandras Černaj]], Simeoh Feovcevas, 1946 m. - Nikanoras Miuller, Aleksandr Stašenko (čia dirbo apie 30 metų).

Algirdas 16:31, 22 kovo 2017

2017-03-22T16:31:37Z

← Ankstesnė versija		19:31, 22 kovo 2017 versija
60 eilutė:		60 eilutė:
	<small>		<small>
	* Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai // Būdas žemaičių. - 2002 m. sausio 25 d. Nr. 10; 2002 vasario 8 d. Nr. 16; 2002 m. vasario 15 d., Nr.19; kovo 1 d., Nr.25.		* Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai // Būdas žemaičių. - 2002 m. sausio 25 d. Nr. 10; 2002 vasario 8 d. Nr. 16; 2002 m. vasario 15 d., Nr.19; kovo 1 d., Nr.25.
			* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
	</small>		</small>

Algirdas: /* Svarbesnės datos */

2014-07-22T08:06:03Z

Svarbesnės datos

← Ankstesnė versija		11:06, 22 liepos 2014 versija
47 eilutė:		47 eilutė:
	* 1947 m. liepos mėn., dalyvaujant Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybei, Šiaulių šventikui Nikolaj Savickij, Viekšnių cerkvė buvo iš naujo atšventinta.		* 1947 m. liepos mėn., dalyvaujant Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybei, Šiaulių šventikui Nikolaj Savickij, Viekšnių cerkvė buvo iš naujo atšventinta.
	* 1994 m. birželio 8 d. įsibrauta pro langą į cerkvę ir pavogta: 20 ikonų, 6 knygos, žvakidė, paauksuotas kryžius ir auksinis šaukštelis <ref>Apvogta cerkvė // Lietuvos aidas. — 1994. — Birž. 10.</ref>.		* 1994 m. birželio 8 d. įsibrauta pro langą į cerkvę ir pavogta: 20 ikonų, 6 knygos, žvakidė, paauksuotas kryžius ir auksinis šaukštelis <ref>Apvogta cerkvė // Lietuvos aidas. — 1994. — Birž. 10.</ref>.
	* 2014-07-18 paminėtos Palaimintojo Sergijaus Radonežskio 700-osios gimimo metinės. Šv. Mišias aukojo Klaipėdos krašto dekanas, archijerėjus Vladimiras, archijerėjus Georgijus, Šiaulių Apaštalų Petro ir Povilo cerkvės kunigas vienuolis Olegas, kunigas vienuolis Grigorijus iš Klaipėdos bei Mažeikių Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės kunigas igumenas Nestoras. Pasibaigus Mišioms, šventė pratęsta šalia cerkvės esančioje miestelio Vasaros estradoje. Kunigas vienuolis Olegas ne tik pasveikino šventės dalyvius, bet ir atliko keletą savo kūrybos dainų. Sau pritardamas gitara, keletą dainų atliko Vytautas Girčius. Koncerte skambėjo eilės, giedojo Anisos Dauskurtienės vadovaujamas Mažeikių Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės choras, programą parodė Saldaus miesto Rusų kultūros centro ansamblis „Lyra" ir jo vadovas Fiodoras Krupenkinas, Viekšnių kultūros centro liaudiškos muzikos ansamblis „Virventa" (vad. Rimantas Mikalauskas)<ref>Vytautas Malūkas. Viekšniuose - didžiulė šventė stačiatikiams // Santarvė. - 2014. - Liep. 22. - Nr. 82. - P. 1-2.</ref>.		* 2014-07-18 paminėtos Palaimintojo Sergijaus Radonežskio 700-osios gimimo metinės. Šv. Mišias aukojo Klaipėdos krašto dekanas, archijerėjus Vladimiras, archijerėjus Georgijus, Šiaulių Apaštalų Petro ir Povilo cerkvės kunigas vienuolis Olegas, kunigas vienuolis Grigorijus iš Klaipėdos bei [[Mažeikių cerkvė\|Mažeikių Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės]] kunigas igumenas Nestoras. Pasibaigus Mišioms, šventė pratęsta šalia cerkvės esančioje miestelio Vasaros estradoje. Kunigas vienuolis Olegas ne tik pasveikino šventės dalyvius, bet ir atliko keletą savo kūrybos dainų. Sau pritardamas gitara, keletą dainų atliko Vytautas Girčius. Koncerte skambėjo eilės, giedojo Anisos Dauskurtienės vadovaujamas Mažeikių Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės choras, programą parodė Saldaus miesto Rusų kultūros centro ansamblis „Lyra" ir jo vadovas Fiodoras Krupenkinas, Viekšnių kultūros centro liaudiškos muzikos ansamblis [[Virventa\|„Virventa"]] (vad. [[Rimantas Mikalauskas]])<ref>Vytautas Malūkas. Viekšniuose - didžiulė šventė stačiatikiams // Santarvė. - 2014. - Liep. 22. - Nr. 82. - P. 1-2.</ref>.

	== Literatūra ==		== Literatūra ==

Algirdas: /* Svarbesnės datos */

2014-07-22T08:03:26Z

Svarbesnės datos

← Ankstesnė versija		11:03, 22 liepos 2014 versija
47 eilutė:		47 eilutė:
	* 1947 m. liepos mėn., dalyvaujant Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybei, Šiaulių šventikui Nikolaj Savickij, Viekšnių cerkvė buvo iš naujo atšventinta.		* 1947 m. liepos mėn., dalyvaujant Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybei, Šiaulių šventikui Nikolaj Savickij, Viekšnių cerkvė buvo iš naujo atšventinta.
	* 1994 m. birželio 8 d. įsibrauta pro langą į cerkvę ir pavogta: 20 ikonų, 6 knygos, žvakidė, paauksuotas kryžius ir auksinis šaukštelis <ref>Apvogta cerkvė // Lietuvos aidas. — 1994. — Birž. 10.</ref>.		* 1994 m. birželio 8 d. įsibrauta pro langą į cerkvę ir pavogta: 20 ikonų, 6 knygos, žvakidė, paauksuotas kryžius ir auksinis šaukštelis <ref>Apvogta cerkvė // Lietuvos aidas. — 1994. — Birž. 10.</ref>.
			* 2014-07-18 paminėtos Palaimintojo Sergijaus Radonežskio 700-osios gimimo metinės. Šv. Mišias aukojo Klaipėdos krašto dekanas, archijerėjus Vladimiras, archijerėjus Georgijus, Šiaulių Apaštalų Petro ir Povilo cerkvės kunigas vienuolis Olegas, kunigas vienuolis Grigorijus iš Klaipėdos bei Mažeikių Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės kunigas igumenas Nestoras. Pasibaigus Mišioms, šventė pratęsta šalia cerkvės esančioje miestelio Vasaros estradoje. Kunigas vienuolis Olegas ne tik pasveikino šventės dalyvius, bet ir atliko keletą savo kūrybos dainų. Sau pritardamas gitara, keletą dainų atliko Vytautas Girčius. Koncerte skambėjo eilės, giedojo Anisos Dauskurtienės vadovaujamas Mažeikių Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės choras, programą parodė Saldaus miesto Rusų kultūros centro ansamblis „Lyra" ir jo vadovas Fiodoras Krupenkinas, Viekšnių kultūros centro liaudiškos muzikos ansamblis „Virventa" (vad. Rimantas Mikalauskas)<ref>Vytautas Malūkas. Viekšniuose - didžiulė šventė stačiatikiams // Santarvė. - 2014. - Liep. 22. - Nr. 82. - P. 1-2.</ref>.

	== Literatūra ==		== Literatūra ==

78.58.116.97: /* Šventikai */

2011-08-01T20:29:42Z

Šventikai

← Ankstesnė versija		23:29, 1 rugpjūčio 2011 versija
31 eilutė:		31 eilutė:

	== Šventikai ==		== Šventikai ==
	1867-1869 m. dirbo vienuolis Vosylius Tomkevičius, 1869-1872 m. šventikas Gabrielius Zosimovičius, 1872-1897 m. [[Batalinas Michailas\|Michail Joanovič Batalin]], 1897-1899 m. Vladimiras Chirstačevskis, 1899-1903 m. Aleksandras Horbacevičius, 1903-~~iki I-o pasaul~~. ~~karo pradžios~~ Fiodoras Šipica, 1920-1923 m. Michailas Pavlovičius, 1923-1930 m. Genadijus Romaniukas, 1930 m. - 1945 m.? [[Černaj Aleksandras\|Aleksandras Černaj]], Simeoh Feovcevas, 1946 m. - Nikanoras Miuller, Aleksandr Stašenko (čia dirbo apie 30 metų).		1867-1869 m. dirbo vienuolis Vosylius Tomkevičius, 1869-1872 m. šventikas Gabrielius Zosimovičius, 1872-1897 m. [[Batalinas Michailas\|Michail Joanovič Batalin]], 1897-1899 m. Vladimiras Chirstačevskis, 1899-1903 m. Aleksandras Horbacevičius, 1903-1915 m. Fiodoras Šipica, 1920-1923 m. Michailas Pavlovičius, 1923-1930 m. Genadijus Romaniukas, 1930 m. - 1945 m.? [[Černaj Aleksandras\|Aleksandras Černaj]], Simeoh Feovcevas, 1946 m. - Nikanoras Miuller, Aleksandr Stašenko (čia dirbo apie 30 metų).

	== Giedotojai ==		== Giedotojai ==

Algirdas: Atmestas 213.236.43.18 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija

2011-07-07T09:11:17Z

Atmestas 213.236.43.18 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija

← Ankstesnė versija		12:11, 7 liepos 2011 versija
61 eilutė:		61 eilutė:
	</small>		</small>

	~~Gee whiz, and I thguoht this would be hard to find out.~~		== Kiti straipsniai ==
			* [[Mažeikių cerkvė]]
			[[Kategorija:Kulto pastatai]]
			[[Kategorija:Viekšniai]]

213.236.43.18: /* Kiti straipsniai */

2011-07-05T23:13:33Z

Kiti straipsniai

← Ankstesnė versija		02:13, 6 liepos 2011 versija
61 eilutė:		61 eilutė:
	</small>		</small>

	~~== Kiti straipsniai ==~~		Gee whiz, and I thguoht this would be hard to find out.
	* [[Mažeikių cerkvė]]
	~~[[Kategorija:Kulto pastatai]]~~
	~~[[Kategorija:Viekšniai]]~~

Algirdas: /* Kiti straipsniai */

2011-06-28T18:13:44Z

Kiti straipsniai

← Ankstesnė versija		21:13, 28 birželio 2011 versija
62 eilutė:		62 eilutė:

	== Kiti straipsniai ==		== Kiti straipsniai ==
	* [[~~Mažeikų~~ cerkvė]]		* [[Mažeikių cerkvė]]
	[[Kategorija:Kulto pastatai]]		[[Kategorija:Kulto pastatai]]
	[[Kategorija:Viekšniai]]		[[Kategorija:Viekšniai]]

Algirdas 18:13, 28 birželio 2011

2011-06-28T18:13:13Z

← Ankstesnė versija		21:13, 28 birželio 2011 versija
61 eilutė:		61 eilutė:
	</small>		</small>

			== Kiti straipsniai ==
			* [[Mažeikų cerkvė]]
	[[Kategorija:Kulto pastatai]]		[[Kategorija:Kulto pastatai]]
	[[Kategorija:Viekšniai]]		[[Kategorija:Viekšniai]]