Tiškai - Versijų istorija

Algirdas 17:33, 24 gegužės 2024

2024-05-24T17:33:53Z

← Ankstesnė versija		20:33, 24 gegužės 2024 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).		Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).

	[[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".		*[[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".
			*[[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.
	[[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė (Grūstė). Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, ~~kuri~~ nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.		Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė (Grūstė). Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kurį nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

	II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.		II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.
29 eilutė:		28 eilutė:
	Tiškų kaimo ribos ėjo nuo Keražų kepelių pagal Varduvos upe, po to palei [[Bradumas\|Bradumo]] upelį iki Skeivio malūno ir Tiškų vieškelio ribos.		Tiškų kaimo ribos ėjo nuo Keražų kepelių pagal Varduvos upe, po to palei [[Bradumas\|Bradumo]] upelį iki Skeivio malūno ir Tiškų vieškelio ribos.

	Prie Grūstės kelio, prie įvažiavimo į raštinę, buv. kolūkio pirmininko G.Geimano iniciatyva stovi Stanislovo Kuzmos išdrožtas stogastulpis, skirtas žemdirbiui ir žemei išaukštinti. 2012 m. pavasarį seniūnija pasirūpino ir gražiai sutvarkė skulptūros aplinką.		Prie Grūstės kelio, prie įvažiavimo į raštinę, buv. kolūkio pirmininko G. Geimano iniciatyva stovi Stanislovo Kuzmos išdrožtas stogastulpis, skirtas žemdirbiui ir žemei išaukštinti. 2012 m. pavasarį seniūnija pasirūpino ir gražiai sutvarkė skulptūros aplinką.

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2024-05-24T06:55:04Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		09:55, 24 gegužės 2024 versija
21 eilutė:		21 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė. Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.		Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė (Grūstė). Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

	II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.		II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.

Algirdas 06:45, 24 gegužės 2024

2024-05-24T06:45:03Z

← Ankstesnė versija		09:45, 24 gegužės 2024 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).		Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).

	+ [[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".		[[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".
	+ [[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.
			[[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==

Algirdas 06:44, 24 gegužės 2024

2024-05-24T06:44:27Z

← Ankstesnė versija		09:44, 24 gegužės 2024 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).		Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).

	[[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".		+ [[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".
	[[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.		+ [[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė. Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.		Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė. Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

	II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.		II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.

Algirdas 06:43, 24 gegužės 2024

2024-05-24T06:43:46Z

← Ankstesnė versija		09:43, 24 gegužės 2024 versija
15 eilutė:		15 eilutė:
	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==
	Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).		Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).

			[[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".
			[[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==

TiEgle: /* Istorinės žinios */

2022-02-02T20:44:06Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		23:44, 2 vasario 2022 versija
17 eilutė:		17 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Minimas Tiškų dvaras, kuris ~~mažiausiai~~ nuo ~~1846~~ m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė. Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.		Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė. Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

	II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.		II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.

TiEgle 20:12, 2 vasario 2022

2022-02-02T20:12:40Z

← Ankstesnė versija		23:12, 2 vasario 2022 versija
17 eilutė:		17 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Minimas Tiškų dvaras, kuris nuo 1846 m. iki ~~1930 m.~~ priklausė ~~Daukantams~~. Pavadinta nuo gyvenusių ~~trijų brolių dvarininkų~~ Tiškų, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.		Minimas Tiškų dvaras, kuris mažiausiai nuo 1846 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė. Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

	II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.		II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.

TiEgle: /* Istorinės žinios */

2018-11-26T10:12:09Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		13:12, 26 lapkričio 2018 versija
17 eilutė:		17 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Minimas Tiškų dvaras, kuris nuo 1846 m. iki 1930 m. priklausė Daukantams~~. Vietovė šitaip vadinama apie 400 metų~~. Pavadinta nuo gyvenusių trijų brolių dvarininkų Tiškų, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.		Minimas Tiškų dvaras, kuris nuo 1846 m. iki 1930 m. priklausė Daukantams. Pavadinta nuo gyvenusių trijų brolių dvarininkų Tiškų, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

	II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.		II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.

TiEgle: /* Istorinės žinios */

2018-11-26T09:44:17Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		12:44, 26 lapkričio 2018 versija
17 eilutė:		17 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Jau 1687 m. minimi Tiškai (iki tol Grusnė). 1775 m. Padūmės mokestį (Nuo 1649 m.įvestas nedidelis valstybinis padūmės mokestis,kuris buvo privalomas valstiečiams, miestiečiams,smulkiems bajorams. Jo dydis priklausė nuo turto.Faktiškai tai buvo tipinis žemės mokestis.) už ūkius mokėjo šie bajorai: Jokūbas Tiškus, Tomas Petkinas, Steponas Tiškus, Ona Tiškutė, Benediktas Tiškus, Mykolas Šimanskis. Minimas Tiškų dvaras, kuris nuo 1846 m. iki 1930 m. priklausė Daukantams. Vietovė šitaip vadinama apie 400 metų. Pavadinta nuo gyvenusių trijų brolių dvarininkų Tiškų, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.		Minimas Tiškų dvaras, kuris nuo 1846 m. iki 1930 m. priklausė Daukantams. Vietovė šitaip vadinama apie 400 metų. Pavadinta nuo gyvenusių trijų brolių dvarininkų Tiškų, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

	II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.		II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.

TiEgle: /* Istorinės žinios */ Klaidingai buvau parašiusi kaimo pavadinimą

2017-10-07T11:55:07Z

Istorinės žinios: Klaidingai buvau parašiusi kaimo pavadinimą

← Ankstesnė versija		14:55, 7 spalio 2017 versija
17 eilutė:		17 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Jau 1687 m. minimi Tiškai (iki tol ~~Grunsė~~). 1775 m. Padūmės mokestį (Nuo 1649 m.įvestas nedidelis valstybinis padūmės mokestis,kuris buvo privalomas valstiečiams, miestiečiams,smulkiems bajorams. Jo dydis priklausė nuo turto.Faktiškai tai buvo tipinis žemės mokestis.) už ūkius mokėjo šie bajorai: Jokūbas Tiškus, Tomas Petkinas, Steponas Tiškus, Ona Tiškutė, Benediktas Tiškus, Mykolas Šimanskis. Minimas Tiškų dvaras, kuris nuo 1846 m. iki 1930 m. priklausė Daukantams. Vietovė šitaip vadinama apie 400 metų. Pavadinta nuo gyvenusių trijų brolių dvarininkų Tiškų, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.		Jau 1687 m. minimi Tiškai (iki tol Grusnė). 1775 m. Padūmės mokestį (Nuo 1649 m.įvestas nedidelis valstybinis padūmės mokestis,kuris buvo privalomas valstiečiams, miestiečiams,smulkiems bajorams. Jo dydis priklausė nuo turto.Faktiškai tai buvo tipinis žemės mokestis.) už ūkius mokėjo šie bajorai: Jokūbas Tiškus, Tomas Petkinas, Steponas Tiškus, Ona Tiškutė, Benediktas Tiškus, Mykolas Šimanskis. Minimas Tiškų dvaras, kuris nuo 1846 m. iki 1930 m. priklausė Daukantams. Vietovė šitaip vadinama apie 400 metų. Pavadinta nuo gyvenusių trijų brolių dvarininkų Tiškų, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas\|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

	II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.		II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.