https://mke.lt/index.php?action=history&feed=atom&title=Sodin%C4%97_devynbals%C4%97
Sodinė devynbalsė - Versijų istorija
2026-05-27T15:10:49Z
Šio puslapio versijų istorija projekte
MediaWiki 1.45.1
https://mke.lt/index.php?title=Sodin%C4%97_devynbals%C4%97&diff=43725&oldid=prev
MKE-Robotas: robotas: smulkūs taisymai
2013-12-02T16:16:33Z
<p>robotas: smulkūs taisymai</p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">19:16, 2 gruodžio 2013 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l16">16 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">16 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Biologija ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Biologija ==</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Parskrenda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Perimvietės teritorijoje patinas pradeda krauti kelis lizdus. Patelė pasirenka vieną iš jų ir jį užbaigia sukti. Lizdai dažniausiai susukami iš sausų žolių stiebelių, šaknelių, kartais įmaišo voratinklių. Gūžtą iškloja švelniomis sausomis žolelėmis, šaknelėmis, arklio ašutais, žvėrių šeriais. Lizdai aptinkami įvairiuose krūmuose, jaunuose medeliuose (ypač eglutėse, kadagiuose), didesnių medžių apatinėse šakose, kartais tarp paparčių, labai retai – ant žemės. Gegužės pabaigoje – birželio mėn. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;"> </del>patelė padeda 4 – 6 pilkšvus, išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri abu porelės nariai 11 – 12 parų. Jaunikliai lizde išbūna 11 – 12 dienų. Savarankiškai jaunikliai pradeda gyventi sulaukę 25 – 30 dienų amžiaus. Dalis porų per vasarą išveda dvi jauniklių vadas. </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Parskrenda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Perimvietės teritorijoje patinas pradeda krauti kelis lizdus. Patelė pasirenka vieną iš jų ir jį užbaigia sukti. Lizdai dažniausiai susukami iš sausų žolių stiebelių, šaknelių, kartais įmaišo voratinklių. Gūžtą iškloja švelniomis sausomis žolelėmis, šaknelėmis, arklio ašutais, žvėrių šeriais. Lizdai aptinkami įvairiuose krūmuose, jaunuose medeliuose (ypač eglutėse, kadagiuose), didesnių medžių apatinėse šakose, kartais tarp paparčių, labai retai – ant žemės. Gegužės pabaigoje – birželio mėn. patelė padeda 4 – 6 pilkšvus, išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri abu porelės nariai 11 – 12 parų. Jaunikliai lizde išbūna 11 – 12 dienų. Savarankiškai jaunikliai pradeda gyventi sulaukę 25 – 30 dienų amžiaus. Dalis porų per vasarą išveda dvi jauniklių vadas. </div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Minta daugiausiai minkštais bestuburiais: musėmis, uodais, drugeliais, jų vikšrais, vorais. Vasaros pabaigoje ir rudenį lesa įvairias uogas. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;"> </del></div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Minta daugiausiai minkštais bestuburiais: musėmis, uodais, drugeliais, jų vikšrais, vorais. Vasaros pabaigoje ir rudenį lesa įvairias uogas. </div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Biotopai ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Biotopai ==</div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l26">26 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">26 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Paplitimas ir gausumas ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Paplitimas ir gausumas ==</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 350000 - 450000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;"> </del>dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 7000 – 8000 porų.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 350000 - 450000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 7000 – 8000 porų.</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Radimvietės ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Radimvietės ==</div></td></tr>
</table>
MKE-Robotas
https://mke.lt/index.php?title=Sodin%C4%97_devynbals%C4%97&diff=10283&oldid=prev
Deivis: /* Paplitimas ir gausumas */
2007-11-23T15:29:19Z
<p><span class="autocomment">Paplitimas ir gausumas</span></p>
<p><b>Naujas puslapis</b></p><div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} ||{{PAGENAME}} (''Sylvia borin'')}}<br />
{{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br />
{{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br />
{{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br />
{{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br />
{{Taxobox famille |Devynbalsiniai |Sylviidae}}<br />
{{Taxobox genre |Devynbalsės|Sylvia}} <br />
{{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Sylvia borin|(Boddaert, 1783)}}<br />
{{Taxobox fin}}<br />
'''SODINĖ DEVYNBALSĖ''' (''Sylvia borin''), [[devynbalsiniai|devynbalsinių]] (''Sylviidae'') šeimos paukštis<br />
<br />
== Statusas ==<br />
<br />
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br />
<br />
== Biologija ==<br />
<br />
Parskrenda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Perimvietės teritorijoje patinas pradeda krauti kelis lizdus. Patelė pasirenka vieną iš jų ir jį užbaigia sukti. Lizdai dažniausiai susukami iš sausų žolių stiebelių, šaknelių, kartais įmaišo voratinklių. Gūžtą iškloja švelniomis sausomis žolelėmis, šaknelėmis, arklio ašutais, žvėrių šeriais. Lizdai aptinkami įvairiuose krūmuose, jaunuose medeliuose (ypač eglutėse, kadagiuose), didesnių medžių apatinėse šakose, kartais tarp paparčių, labai retai – ant žemės. Gegužės pabaigoje – birželio mėn. patelė padeda 4 – 6 pilkšvus, išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri abu porelės nariai 11 – 12 parų. Jaunikliai lizde išbūna 11 – 12 dienų. Savarankiškai jaunikliai pradeda gyventi sulaukę 25 – 30 dienų amžiaus. Dalis porų per vasarą išveda dvi jauniklių vadas. <br />
<br />
Minta daugiausiai minkštais bestuburiais: musėmis, uodais, drugeliais, jų vikšrais, vorais. Vasaros pabaigoje ir rudenį lesa įvairias uogas. <br />
<br />
== Biotopai ==<br />
<br />
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiuose išretėjusiuose, šviesiuose miškuose, krūmais apaugusiose upių ir ežerų pakrantėse, parkuose, soduose, kapinėse. Aptinkama geležinkelių, kelių apsauginių juostų želdiniuose. Mėgsta lapuočių ar su eglių priemaiša, gausiu pomiškiu ir traku miško medynus. Vengia grynų spygliuočių miškų. <br />
<br />
== Paplitimas ir gausumas ==<br />
<br />
Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 350000 - 450000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 7000 – 8000 porų.<br />
<br />
== Radimvietės ==<br />
<br />
Gausiausios perimvietėse yra Ventos upės ir jos intakų pakrančių, gyvenviečių želdiniuose.<br />
<br />
== Apsauga ==<br />
<br />
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br />
<br />
[[Kategorija:Paukščiai]]</div>
Deivis