Sedos kultūros paveldo objektai - Versijų istorija

MKE-Robotas: robotas: smulkūs taisymai

2013-12-02T15:50:57Z

robotas: smulkūs taisymai

← Ankstesnė versija		18:50, 2 gruodžio 2013 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''SEDOS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI'''		'''SEDOS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI'''
	{{rašomas}}		{{rašomas}}
	== Magazinas==		== Magazinas ==
	[[Vaizdas:Seda.Magazinas.MKE.2006-09-02.jpg\|thumb\|right\|150px\|Magazinas]]		[[Vaizdas:Seda.Magazinas.MKE.2006-09-02.jpg\|thumb\|right\|150px\|Magazinas]]
	Sedos magazinas stovi miesto vakarinėje dalyje, [[Varduva\|Varduvos]] upės dešiniajame krante, netoli [[Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia\|Šv. Jono Nepomuko bažnyčios]]. Pastato galiniai fasadai orientuoti šiaurės - pietų kryptimis; pietinėje dalyje yra kelias į Ylakius. Spėjama, kad dabartinis mūrinis magazino pastatas yra pastatytas buvusio medinio tokios pat paskirties pastato vietoje<ref>Kleponytė D., Kondrataitė D. Sedos grūdų sandėlis // Seda. Žemaičių pareitis Nr. 5. - V., 1997. - 328 p. - P. 172 - 177.</ref>.		Sedos magazinas stovi miesto vakarinėje dalyje, [[Varduva\|Varduvos]] upės dešiniajame krante, netoli [[Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia\|Šv. Jono Nepomuko bažnyčios]]. Pastato galiniai fasadai orientuoti šiaurės - pietų kryptimis; pietinėje dalyje yra kelias į Ylakius. Spėjama, kad dabartinis mūrinis magazino pastatas yra pastatytas buvusio medinio tokios pat paskirties pastato vietoje<ref>Kleponytė D., Kondrataitė D. Sedos grūdų sandėlis // Seda. Žemaičių pareitis Nr. 5. - V., 1997. - 328 p. - P. 172 - 177.</ref>.

	Pastatas masyvus, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir priestatu, išsikišančiu rytinio šoninio fasado viduryje. Priestatas - dviejų aukštų. Stogas - pusvalminis. Ilgis - 27,90 m; plotis - 11,44 m; aukštis - 8,70 m. Plotas - 425 kv. m, kubatūra - 3097 kub. m.		Pastatas masyvus, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir priestatu, išsikišančiu rytinio šoninio fasado viduryje. Priestatas - dviejų aukštų. Stogas - pusvalminis. Ilgis - 27,90 m; plotis - 11,44 m; aukštis - 8,70 m. Plotas - 425 kv. m, kubatūra - 3097 kub. m.

	Magazinas pastatytas XIX a. II p. Sapiegų dvaro teritorijoje. XX a. I p. buvo valstybės žinioje Po karo pastatas buvo naudojamas kaip Rajkoopsąjungos sandėlis. Nuo 1974 m. - paminklų dirbtuvės.		Magazinas pastatytas XIX a. II p. Sapiegų dvaro teritorijoje. XX a. I p. buvo valstybės žinioje Po karo pastatas buvo naudojamas kaip Rajkoopsąjungos sandėlis. Nuo 1974 m. - paminklų dirbtuvės.
30 eilutė:		30 eilutė:
	== Koplytstulpis ==		== Koplytstulpis ==
	[[Vaizdas:Seda. Koplytstulpis.MKE.2006-09-02.jpg\|thumb\|left\|150px\|Koplytstulpis]]		[[Vaizdas:Seda. Koplytstulpis.MKE.2006-09-02.jpg\|thumb\|left\|150px\|Koplytstulpis]]
	Koplytstulpis, vad. ''Mūro kryžiumi'', yra miesto šiaurės rytinėje dalyje, Dariaus ir Girėno gatvėje, ties 25 numeriu pažymėtu namu. Aukštis apie 8 m. Pagrindo ilgis 1,88, plotis - 1,88 m. Apie 6,5 m aukšyje yra koplytėlė, joje medinė skulptūra „Kristus, nešantis kryžių". Stiebe yra dvi nišos, kuriose stovi po „Pietos" ir Marijos medinę skulptūrą. Virš jų, nuo gatvės pusės, ant stiebo yra pritvirtintas medinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Stiebo viršutinėje dalyje yra skaičiai - 1900. Koplytstulpio stogelis keturšlaitis, viršūnė baigiasi kryžiumi.		Koplytstulpis, vad. ''Mūro kryžiumi'', yra miesto šiaurės rytinėje dalyje, Dariaus ir Girėno gatvėje, ties 25 numeriu pažymėtu namu. Aukštis apie 8 m. Pagrindo ilgis 1,88, plotis - 1,88 m. Apie 6,5 m aukšyje yra koplytėlė, joje medinė skulptūra „Kristus, nešantis kryžių". Stiebe yra dvi nišos, kuriose stovi po „Pietos" ir Marijos medinę skulptūrą. Virš jų, nuo gatvės pusės, ant stiebo yra pritvirtintas medinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Stiebo viršutinėje dalyje yra skaičiai - 1900. Koplytstulpio stogelis keturšlaitis, viršūnė baigiasi kryžiumi.

	Buvo pasakojama, kad koplytstulpis žymi vietą, kur anksčiau baisus ponas kardavęs žmones ir juos liepdavęs paprasčiausiai užakėti. Nukankintiems Gramauskienės sode, kur Varlupis įteka į Varduvą, buvo įrengtos kapinaitės. Anksčiau ten yra buvę keli mediniai kryžiai. Taip pat teigiama, kad šis koplytsulpis pastatytas 1900 m., kad saugotų miestelį nuo didžiausių žmonijos nelaimių: karų, marų, badų. Iš tikrųjų koplytsulpis pašventintas 1905-09-05 ir skirtas spaudos atgavimui pažymėti. Tarpukaryje paminklą aplankydavo su bažnytine procesija, prie jo buvo meldžiamasi, giedama		Buvo pasakojama, kad koplytstulpis žymi vietą, kur anksčiau baisus ponas kardavęs žmones ir juos liepdavęs paprasčiausiai užakėti. Nukankintiems Gramauskienės sode, kur Varlupis įteka į Varduvą, buvo įrengtos kapinaitės. Anksčiau ten yra buvę keli mediniai kryžiai. Taip pat teigiama, kad šis koplytsulpis pastatytas 1900 m., kad saugotų miestelį nuo didžiausių žmonijos nelaimių: karų, marų, badų. Iš tikrųjų koplytsulpis pašventintas 1905-09-05 ir skirtas spaudos atgavimui pažymėti. Tarpukaryje paminklą aplankydavo su bažnytine procesija, prie jo buvo meldžiamasi, giedama

	Koplystulpį tvorele aptvėrė kalvis Gintalas. D. Ramanausko, tuometinio Sedos vykdomojo komiteto pirmininko dėka, paminklas buvo restauruotas<ref> Šverebas Povilas. Nuolat šmėžavęs akyse // Būdas žemaičių. - 1998. - Birželio 2. - Nr. 29.</ref>.		Koplystulpį tvorele aptvėrė kalvis Gintalas. D. Ramanausko, tuometinio Sedos vykdomojo komiteto pirmininko dėka, paminklas buvo restauruotas<ref> Šverebas Povilas. Nuolat šmėžavęs akyse // Būdas žemaičių. - 1998. - Birželio 2. - Nr. 29.</ref>.

	==Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas==		== Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas ==
	[[Vaizdas:Tevynes rinktines kariu kapaviete Sedoje. MKE.jpg\|thumb\|right\|150px\|]]		[[Vaizdas:Tevynes rinktines kariu kapaviete Sedoje. MKE.jpg\|thumb\|right\|150px\|]]
	[[Vaizdas:Sedos senosios kapines1.MKE.2006-09-02.jpg\|thumb\|right\|150px\|Sedos senosios kapinės: kair. p. Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas, deš. p. - prtizanų kapas]]		[[Vaizdas:Sedos senosios kapines1.MKE.2006-09-02.jpg\|thumb\|right\|150px\|Sedos senosios kapinės: kair. p. Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas, deš. p. - prtizanų kapas]]
	Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas yra [[Sedos senosios kapinės\|Sedos senosiose kapinėse]], pietvarkarinėje jų dalyje. Į pietus yra kapinių tvora, į šiaurės vakarus - partizanų kapas, į vakarus - kapinių vakarinė riba, kitur - kapai. Teritorijos plotas 8,65x9,50 m. Teritoriją juosia teraco bordiūras (8,65x9,50 m). Pagal šiaurinę kapavietės pusę nutiestas šaligatvis, o gale - paminklas, kurį sudaro betono postamentas, granito plokštė, ant jos pritvirtinta metalinė lentelė su įrašu: "ČIA PALAIDOTA VIRŠ 100 / TĖVYNĖS APSAUGOS RINKTINĖS / KARIŲ IR KARININKŲ, ŽUVUSIŲ / 1944 M. SPALIO 7 D. KOVOJE / SU RAUDONAJA ARMIJA / PRIE SEDOS". Šalia stovi metalinė lenta (1,05x0,53 m) su įrašu: "ŽUVĘ UŽ LIETUVOS LAISVĘ / MJR.P.PUODŽIŪNAS / J.MARCINKEVIČIUS / A.CHMIELIAUSKAS / A.BARANAUSKAS / S.KUNKULEVIČIUS / KPT.A.POČEBUTAS / B.BARUKEVIČIUS / LTN.J.BISTRICKAS / J.MASKOLIŪNAS / J.SASNAUSKAS / A.SAIMININKAS / V.BALKEVIČIUS / J.VILIMAVIČIUS / R.JUKNEVIČIUS / P.PERKEVIČIUS / K.ŽUKAUSKAS / K.ZAVADSKAS / J.ZAVADSKAS / K.TRUŠINSKAS / S.BIKULČIUS / A.UNSKINAS / A.RŪGŠTELĖ / V.MAČERNIS / A.RUDOKAS / J.DARAŠKA / M.VEIKŠRA / J.DŪDĖNAS / S.TRUKLICA / N.VEIKŠRA / L.KIRDEIKIS / P.LEITONAS / V.PAJAUJIS / A.ALAUNĖ / S.OPULSKIS / P.BLINSKIS / P.MOZŪRA / P.ARMINAS / V.SATEIKA / N.JAKUTIS / P.OPULSKIS / P.ČEPĖNAS / J.VAIKUTIS / K.VAIKUTIS / J.DULEŠKA / S.VAIKUTIS / J.KARDLIS / J.MATULIS / V.BUTKUS / V.NIAURA / J.RIBOKAS / P.VIKUTIS / J.VITKUS / K.UBONIS / P.VAPSVA / P.POŠKUS / D.GEČAS / A.TENYS / P.RUDIS / KITI LIEKA NEŽINOMAIS KAREIVIAIS". Teritorijoje dar stovi aukštas, medinis dviejų kryžmų kryžius su medine Nukryžiuotojo skulptūra. Kryžiuje įrėžta data: "1944/10.7", žemiau: "1991".		Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas yra [[Sedos senosios kapinės\|Sedos senosiose kapinėse]], pietvarkarinėje jų dalyje. Į pietus yra kapinių tvora, į šiaurės vakarus - partizanų kapas, į vakarus - kapinių vakarinė riba, kitur - kapai. Teritorijos plotas 8,65x9,50 m. Teritoriją juosia teraco bordiūras (8,65x9,50 m). Pagal šiaurinę kapavietės pusę nutiestas šaligatvis, o gale - paminklas, kurį sudaro betono postamentas, granito plokštė, ant jos pritvirtinta metalinė lentelė su įrašu: "ČIA PALAIDOTA VIRŠ 100 / TĖVYNĖS APSAUGOS RINKTINĖS / KARIŲ IR KARININKŲ, ŽUVUSIŲ / 1944 M. SPALIO 7 D. KOVOJE / SU RAUDONAJA ARMIJA / PRIE SEDOS". Šalia stovi metalinė lenta (1,05x0,53 m) su įrašu: "ŽUVĘ UŽ LIETUVOS LAISVĘ / MJR.P.PUODŽIŪNAS / J.MARCINKEVIČIUS / A.CHMIELIAUSKAS / A.BARANAUSKAS / S.KUNKULEVIČIUS / KPT.A.POČEBUTAS / B.BARUKEVIČIUS / LTN.J.BISTRICKAS / J.MASKOLIŪNAS / J.SASNAUSKAS / A.SAIMININKAS / V.BALKEVIČIUS / J.VILIMAVIČIUS / R.JUKNEVIČIUS / P.PERKEVIČIUS / K.ŽUKAUSKAS / K.ZAVADSKAS / J.ZAVADSKAS / K.TRUŠINSKAS / S.BIKULČIUS / A.UNSKINAS / A.RŪGŠTELĖ / V.MAČERNIS / A.RUDOKAS / J.DARAŠKA / M.VEIKŠRA / J.DŪDĖNAS / S.TRUKLICA / N.VEIKŠRA / L.KIRDEIKIS / P.LEITONAS / V.PAJAUJIS / A.ALAUNĖ / S.OPULSKIS / P.BLINSKIS / P.MOZŪRA / P.ARMINAS / V.SATEIKA / N.JAKUTIS / P.OPULSKIS / P.ČEPĖNAS / J.VAIKUTIS / K.VAIKUTIS / J.DULEŠKA / S.VAIKUTIS / J.KARDLIS / J.MATULIS / V.BUTKUS / V.NIAURA / J.RIBOKAS / P.VIKUTIS / J.VITKUS / K.UBONIS / P.VAPSVA / P.POŠKUS / D.GEČAS / A.TENYS / P.RUDIS / KITI LIEKA NEŽINOMAIS KAREIVIAIS". Teritorijoje dar stovi aukštas, medinis dviejų kryžmų kryžius su medine Nukryžiuotojo skulptūra. Kryžiuje įrėžta data: "1944/10.7", žemiau: "1991".

	1990-1991 m. kapas sutvarkytas, 1991 m. pastatytas kryžius Tėvynės apsaugos rinktinės kariams, kryžių suprojektavo ir padarė P.Varkojis. Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė <ref>Kazlauskas V. Tėvynės apsaugos rinktinė. - V., 1997 </ref>,<ref> Kazlauskas V. Kovos dvasia. - V., 1995. - P. 112-148, 166-182</ref>, <ref> Seda. - Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997. - P. 259-261</ref>.		1990-1991 m. kapas sutvarkytas, 1991 m. pastatytas kryžius Tėvynės apsaugos rinktinės kariams, kryžių suprojektavo ir padarė P.Varkojis. Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė <ref>Kazlauskas V. Tėvynės apsaugos rinktinė. - V., 1997 </ref>,<ref> Kazlauskas V. Kovos dvasia. - V., 1995. - P. 112-148, 166-182</ref>, <ref> Seda. - Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997. - P. 259-261</ref>.

	== Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapai ==		== Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapai ==
50 eilutė:		50 eilutė:
	Antkapį sudaro betono bordiūras, juosiantis du kauburėlius, apsodintus želdiniais ir du Lietuvos kario betoniniai kryžiai (h 0,86 m; 0,42x0,08 m), stovintys ant dviejų pakopų betoninių postamentų (žemutinė dalis - h 0,17 m; 0,70x0,41 m; viršutinė dalis - h 0,37 m; 0,60x0,37 m). Lietuvos kario kryžiaus, esančio kair. pusėje, kryžmoje iškaltas įrašas: "pulk. M. KAREIVA / 1901-1944", kitas Lietuvos kario kryžius be įrašų. Minėtus kryžius skiria išklotos betoninės plytelės. Teritorija apsodinta gėlėmis. 1993 m. spalio 10 d. iškilmingai pašventintas naujas betoninis Lietuvos kario kryžius, pastatytas ant M. Kareivos kapavietės Sedos mero Br. Kukulskio iniciatyva. Sutvarkyta ir šalia esanti 2 ar 3 karininkų kapavietė.		Antkapį sudaro betono bordiūras, juosiantis du kauburėlius, apsodintus želdiniais ir du Lietuvos kario betoniniai kryžiai (h 0,86 m; 0,42x0,08 m), stovintys ant dviejų pakopų betoninių postamentų (žemutinė dalis - h 0,17 m; 0,70x0,41 m; viršutinė dalis - h 0,37 m; 0,60x0,37 m). Lietuvos kario kryžiaus, esančio kair. pusėje, kryžmoje iškaltas įrašas: "pulk. M. KAREIVA / 1901-1944", kitas Lietuvos kario kryžius be įrašų. Minėtus kryžius skiria išklotos betoninės plytelės. Teritorija apsodinta gėlėmis. 1993 m. spalio 10 d. iškilmingai pašventintas naujas betoninis Lietuvos kario kryžius, pastatytas ant M. Kareivos kapavietės Sedos mero Br. Kukulskio iniciatyva. Sutvarkyta ir šalia esanti 2 ar 3 karininkų kapavietė.

	Į šiaurės vakarus yra Tėvynės apsaugos rinktinės nežinomo kario kapas (MC 22015), į pietvakarius - Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas (MC 2365) ir partizanų kapas (MC 27517).		Į šiaurės vakarus yra Tėvynės apsaugos rinktinės nežinomo kario kapas (MC 22015), į pietvakarius - Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas (MC 2365) ir partizanų kapas (MC 27517).

	Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė.		Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė.
68 eilutė:		68 eilutė:
	{{reflist}}		{{reflist}}

	[[Kategorija: Paveldo objektai]]		[[Kategorija:Paveldo objektai]]
	[[Kategorija: Seda]]		[[Kategorija:Seda]]

Algirdas 18:39, 21 rugpjūčio 2011

2011-08-21T18:39:07Z

← Ankstesnė versija		21:39, 21 rugpjūčio 2011 versija
64 eilutė:		64 eilutė:
	[[Vaizdas:Tarybiniu kariu kapines Sedoje.MKE.2006-09-02.jpg\|thumb\|right\|150px\|Tarybinių karių kapinės]]		[[Vaizdas:Tarybiniu kariu kapines Sedoje.MKE.2006-09-02.jpg\|thumb\|right\|150px\|Tarybinių karių kapinės]]

	Yra Liudo Giros g., prie Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos. Kapinėse yra palaidoti tarybiniai kariai <ref> Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P.69.</ref>.		Yra Liudo Giros g., prie Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos. Kapinėse yra palaidoti tarybiniai kariai <ref> Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P.69.</ref>. Žr. [[Sedos karių kapinės]].

	{{reflist}}		{{reflist}}

78.58.116.97: /* Paminklas Vytautui Didžiajam */

2010-02-13T13:43:04Z

Paminklas Vytautui Didžiajam

Naujas puslapis

'''SEDOS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI'''
{{rašomas}}
== Magazinas==
[[Vaizdas:Seda.Magazinas.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|right|150px|Magazinas]]
Sedos magazinas stovi miesto vakarinėje dalyje, [[Varduva|Varduvos]] upės dešiniajame krante, netoli [[Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Šv. Jono Nepomuko bažnyčios]]. Pastato galiniai fasadai orientuoti šiaurės - pietų kryptimis; pietinėje dalyje yra kelias į Ylakius. Spėjama, kad dabartinis mūrinis magazino pastatas yra pastatytas buvusio medinio tokios pat paskirties pastato vietoje<ref>Kleponytė D., Kondrataitė D. Sedos grūdų sandėlis // Seda. Žemaičių pareitis Nr. 5. - V., 1997. - 328 p. - P. 172 - 177.</ref>.

Pastatas masyvus, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir priestatu, išsikišančiu rytinio šoninio fasado viduryje. Priestatas - dviejų aukštų. Stogas - pusvalminis. Ilgis - 27,90 m; plotis - 11,44 m; aukštis - 8,70 m. Plotas - 425 kv. m, kubatūra - 3097 kub. m.

Magazinas pastatytas XIX a. II p. Sapiegų dvaro teritorijoje. XX a. I p. buvo valstybės žinioje Po karo pastatas buvo naudojamas kaip Rajkoopsąjungos sandėlis. Nuo 1974 m. - paminklų dirbtuvės.

== Vandens malūnas ==
[[Vaizdas:Sedos maluno tvenkinys1.MKE.jpg|thumb|right|150px|Vandens malūnas]]
Sedos vandens malūnas yra Vytauto g. 36, Varduvos upės dešiniajame krante.Malūnas stovi Sedos miestelio vakarinėje dalyje, prie Varduvos upės kilpos (dešiniajame krante), prie Vytauto gatvės. Nuo upės iki malūno atvestas kanalas. Atstumas nuo Varduvos upės žiočių iki hidrotechninio statinio - 60,7 km. Teritorija apima saugomą malūną, patvanką ir kanalą, kuriuo vanduo sugrįžta į Varduvą. Malūnas pailgo stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge. Pastato rytinė dalis perdengia vandens kanalą, atvestą iš Varduvos upės. Pastatas apleistas, apgriuvęs, kiauru stogu - būklė avarinė.

Buvęs Sedos dvaro (Sapiegų) malūnas ir užtvanka minimi jau 1613 m. <ref> LVIA, F. 669, A. 2, B. 331, L. 71</ref>. Jis buvo medinis. XIX a. per. jo vietoje pastatytas mūrinis malūnas. Jis aprašomas 1848 m. dvaro inventoriuje: mūrinis malūnas 16,5x21,5 sieksnių dydžio, trejų girnų, tame pačiame pastate malūnininko butas: keturi kambariai, virtuvė, priemenė. Bute trys krosnys iš plytų, viena iš žalių koklių. Visame malūne - septyniolika durų ir vienuolika langų, stogas čerpinis. Prie malūno - čerpėmis dengta arklidė <ref>LVIA, F. 525, A. 2, B. 3194, L. 8</ref>.

Malūnas pastatytas XIX a. pr. 1961 m. išardyta užtvanka. Pamatai - plytų ir akmenų mūro. Perdangos - medinės ir metalinės sijos. Stogas - valminis, konstrukcija medinė, danga šiferis. Sienos - plytų ir akmenų mūro, tinkuotos (vietomis tinkas nutrupėjęs).
Pastatas turi architektūrinę ir istorinė vertę, todėl Valstybinė paminklosaugos komisija jį 1997-12-31 įtraukė į Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (S 472).

== Paminklas Vytautui Didžiajam ==
[[Vaizdas:Seda.Paminklas Vytautui.D.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|left|150px|Paminklas Vytautui Didžiajam]]
Miesto v. dalis, 40 m į š.r. nuo tilto per Varduvos u. Paminklas stovi skvere, išklotame plytelėmis, aptvertas aukštu betoniniu bordiūru, prie paminklo veda dviejų pakopų laiptai. Paminklas, vaizduojantis nukirsto medžio kamieną, užkeltas ant laiptuoto betoninio cokolio. Paminklo postamentas rausvo granito, apvalių formų. Paminklas pilko granito, fasadinėje pusėje dekoruotas išvynioto pergamento imitacija su skydo formos šlifuotoje plokštumoje iškaltais Vytauto Didžiojo simboliais. Apatinėje paminklo dalyje komponuotas balto metalo medalionas su Vytauto Didžiojo atvaizdu, apjuostas laurų vainiku. Laiptuotas cokolis: 233 x 243 cm, h - 20 cm; 184 x 194 cm, h - 20 cm, rausvo granito cokolis: 100 x 90 cm, h - 75 cm, paminklas: 55 x 45 cm, h - 118 cm. Pergamento lape komponuoti kunigaikščio karūna, skydo formos šlifuotoje plokštumoje monograma "V", sukryžiuotas kalavijas ir strėlė. Skydą juosia stilizuotų augalų vainikas, po juo - banderolė su datomis "1430-1930".
[[Vaizdas:Seda.Vytaut.Did.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|right|150px|Medalionas]]

Apatinėje paminklo dalyje yra balto metalo medalionas su Vytauto Didžiojo atvaizdu ir ratu einančiu įrašu: „VYTAUTAS DIDYSIS". Pokario metais varinis medalionas iš paminklo buvo išluptas, bet 1984 m. J. Juodeikio iniciatyva buvo padarytas aliuminis.

Paminklas atidengtas 1931-11-22, gal siejant su Sedos mokyklos 10-mečio metinėmis ar minint Vytauto Didžiojo 500 -ąsias mirties metines, vienas iš jubiliejinių Vytauto Didžiojo metų (1930 m.) reliktų, atspindintis tarpukario Lietuvos istoriją ir kultūrą. Paminklo pastatymo komiteto pirmininkas buvo Jurgis Košys, tuometinis Sedos mokyklos direktorius. Paminklą padirbo Mažeikių gatvėje gyvenęs akmenkalys [[Bielskis Povilas|Povilas Bielskis]] <ref>Žemaičių balsas. - 1931. - Nr. 48. </ref>. Būsimasis rašytojas, dailininkas, poetas [[Jurkus Paulius|Povilas Jurkus]] puošdamas paminklą padarė įrašą: „Visi lietuviai, dirbkime išvien!". Sedos jaunalietuviai 1933-05-03 prie paminklo pasodino ąžuoliukų. 1984 m. pensininkas mokytojas Justinas Juodeikis ryžosi paminklą apsaugoti, pritarimo susilaukė ir iš tuometinio Sedos vykdomojo komiteto pirmininko Stasio Kelerio. 1984 m. paminklas restauruotas pagal Mažeikių rajono architekto A. Kiškio projektą. 1988 m. birželio mėn. Sedos vidurinės mokykos mokytojai, mokiniai ir jų tėvai
prie paminklo surengė minėjimą, išgąsdinusį socializmo saugotojus. <ref> Šverebas P. Vytauto Didžiojo paminklas Sedoje // Gimtinė. - 1994. - Nr. 12. </ref>.

== Koplytstulpis ==
[[Vaizdas:Seda. Koplytstulpis.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|left|150px|Koplytstulpis]]
Koplytstulpis, vad. ''Mūro kryžiumi'', yra miesto šiaurės rytinėje dalyje, Dariaus ir Girėno gatvėje, ties 25 numeriu pažymėtu namu. Aukštis apie 8 m. Pagrindo ilgis 1,88, plotis - 1,88 m. Apie 6,5 m aukšyje yra koplytėlė, joje medinė skulptūra „Kristus, nešantis kryžių". Stiebe yra dvi nišos, kuriose stovi po „Pietos" ir Marijos medinę skulptūrą. Virš jų, nuo gatvės pusės, ant stiebo yra pritvirtintas medinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Stiebo viršutinėje dalyje yra skaičiai - 1900. Koplytstulpio stogelis keturšlaitis, viršūnė baigiasi kryžiumi.

Buvo pasakojama, kad koplytstulpis žymi vietą, kur anksčiau baisus ponas kardavęs žmones ir juos liepdavęs paprasčiausiai užakėti. Nukankintiems Gramauskienės sode, kur Varlupis įteka į Varduvą, buvo įrengtos kapinaitės. Anksčiau ten yra buvę keli mediniai kryžiai. Taip pat teigiama, kad šis koplytsulpis pastatytas 1900 m., kad saugotų miestelį nuo didžiausių žmonijos nelaimių: karų, marų, badų. Iš tikrųjų koplytsulpis pašventintas 1905-09-05 ir skirtas spaudos atgavimui pažymėti. Tarpukaryje paminklą aplankydavo su bažnytine procesija, prie jo buvo meldžiamasi, giedama

Koplystulpį tvorele aptvėrė kalvis Gintalas. D. Ramanausko, tuometinio Sedos vykdomojo komiteto pirmininko dėka, paminklas buvo restauruotas<ref> Šverebas Povilas. Nuolat šmėžavęs akyse // Būdas žemaičių. - 1998. - Birželio 2. - Nr. 29.</ref>.

==Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas==
[[Vaizdas:Tevynes rinktines kariu kapaviete Sedoje. MKE.jpg|thumb|right|150px|]]
[[Vaizdas:Sedos senosios kapines1.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|right|150px|Sedos senosios kapinės: kair. p. Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas, deš. p. - prtizanų kapas]]
Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas yra [[Sedos senosios kapinės|Sedos senosiose kapinėse]], pietvarkarinėje jų dalyje. Į pietus yra kapinių tvora, į šiaurės vakarus - partizanų kapas, į vakarus - kapinių vakarinė riba, kitur - kapai. Teritorijos plotas 8,65x9,50 m. Teritoriją juosia teraco bordiūras (8,65x9,50 m). Pagal šiaurinę kapavietės pusę nutiestas šaligatvis, o gale - paminklas, kurį sudaro betono postamentas, granito plokštė, ant jos pritvirtinta metalinė lentelė su įrašu: "ČIA PALAIDOTA VIRŠ 100 / TĖVYNĖS APSAUGOS RINKTINĖS / KARIŲ IR KARININKŲ, ŽUVUSIŲ / 1944 M. SPALIO 7 D. KOVOJE / SU RAUDONAJA ARMIJA / PRIE SEDOS". Šalia stovi metalinė lenta (1,05x0,53 m) su įrašu: "ŽUVĘ UŽ LIETUVOS LAISVĘ / MJR.P.PUODŽIŪNAS / J.MARCINKEVIČIUS / A.CHMIELIAUSKAS / A.BARANAUSKAS / S.KUNKULEVIČIUS / KPT.A.POČEBUTAS / B.BARUKEVIČIUS / LTN.J.BISTRICKAS / J.MASKOLIŪNAS / J.SASNAUSKAS / A.SAIMININKAS / V.BALKEVIČIUS / J.VILIMAVIČIUS / R.JUKNEVIČIUS / P.PERKEVIČIUS / K.ŽUKAUSKAS / K.ZAVADSKAS / J.ZAVADSKAS / K.TRUŠINSKAS / S.BIKULČIUS / A.UNSKINAS / A.RŪGŠTELĖ / V.MAČERNIS / A.RUDOKAS / J.DARAŠKA / M.VEIKŠRA / J.DŪDĖNAS / S.TRUKLICA / N.VEIKŠRA / L.KIRDEIKIS / P.LEITONAS / V.PAJAUJIS / A.ALAUNĖ / S.OPULSKIS / P.BLINSKIS / P.MOZŪRA / P.ARMINAS / V.SATEIKA / N.JAKUTIS / P.OPULSKIS / P.ČEPĖNAS / J.VAIKUTIS / K.VAIKUTIS / J.DULEŠKA / S.VAIKUTIS / J.KARDLIS / J.MATULIS / V.BUTKUS / V.NIAURA / J.RIBOKAS / P.VIKUTIS / J.VITKUS / K.UBONIS / P.VAPSVA / P.POŠKUS / D.GEČAS / A.TENYS / P.RUDIS / KITI LIEKA NEŽINOMAIS KAREIVIAIS". Teritorijoje dar stovi aukštas, medinis dviejų kryžmų kryžius su medine Nukryžiuotojo skulptūra. Kryžiuje įrėžta data: "1944/10.7", žemiau: "1991".

1990-1991 m. kapas sutvarkytas, 1991 m. pastatytas kryžius Tėvynės apsaugos rinktinės kariams, kryžių suprojektavo ir padarė P.Varkojis. Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė <ref>Kazlauskas V. Tėvynės apsaugos rinktinė. - V., 1997 </ref>,<ref> Kazlauskas V. Kovos dvasia. - V., 1995. - P. 112-148, 166-182</ref>, <ref> Seda. - Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997. - P. 259-261</ref>.

== Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapai ==
[[Vaizdas:M.Kareiva.MKE.2006-09-25.jpg|thumb|left|150px|Mečio Kareivos kapas]]

Yra Sedos senųjų kapinių pietvakarinėje dalyje. Plotas 0,00028 ha. Palaidotas Nepriklausomybės kovų dalyvis, pulkininkas, inžinierius, chemikas, docentas [[Kareiva Mečys|Mečys Kareiva]] (1901-1944) ir 2 ar 3 nežinomi Tėvynės apsaugos rinktinės karininkai <ref>Šverebas P. Pulkininkas inžinierius M. Kareiva - neeilinė asmenybė // Šiaulių kraštas. - 1995. - Lapkričio 23. - P. 9.</ref>. 1993-12-09 Mažeikiuose vykęs teismas patvirtino Mečio Kareivos palaidojimo Sedos senosiose kapinėse faktą.

Antkapį sudaro betono bordiūras, juosiantis du kauburėlius, apsodintus želdiniais ir du Lietuvos kario betoniniai kryžiai (h 0,86 m; 0,42x0,08 m), stovintys ant dviejų pakopų betoninių postamentų (žemutinė dalis - h 0,17 m; 0,70x0,41 m; viršutinė dalis - h 0,37 m; 0,60x0,37 m). Lietuvos kario kryžiaus, esančio kair. pusėje, kryžmoje iškaltas įrašas: "pulk. M. KAREIVA / 1901-1944", kitas Lietuvos kario kryžius be įrašų. Minėtus kryžius skiria išklotos betoninės plytelės. Teritorija apsodinta gėlėmis. 1993 m. spalio 10 d. iškilmingai pašventintas naujas betoninis Lietuvos kario kryžius, pastatytas ant M. Kareivos kapavietės Sedos mero Br. Kukulskio iniciatyva. Sutvarkyta ir šalia esanti 2 ar 3 karininkų kapavietė.

Į šiaurės vakarus yra Tėvynės apsaugos rinktinės nežinomo kario kapas (MC 22015), į pietvakarius - Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas (MC 2365) ir partizanų kapas (MC 27517).

Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė.

== Partizanų kapas ==
[[Vaizdas:Partizanu kapas Sedoje.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|left|150px|Partizanų kapas]]

Yra Sedos senųjų kapinių pietvakarinėje dalyje. Į vakarus yra kapinių vakarinė riba, kitur aplinkui kapai. Į pietus yra Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas. Teritorijos plotas 3,80x2,50 m. Antkapį sudaro teraco bordiūras (3,60x2,30 m), juosiantis želdinių vietą ir rudo, šlifuoto granito plokštė (1,20x1,20 m; gylis 0,10 m), kurioje iškaltas kryžius ir įrašas: "LLA ALKOS RINKTINĖS / KOVOTOJAI / KAZYS VENCKUS / 1914-1948 / FELIKSAS GERULSKIS / 1923-1948 / JUOZAS JAKUMAS / 1911-1948 / KAZYS STRAZDAUSKAS / - 1948". Čia palaidoti 4 Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai: rinktinės vadas Kazys Venckus-Adomaitis (g. 1914), kuopos vadas Feliksas Gerulskis-Pilėnas (g. 1923), Juozas Jakumas-Spalis (g. 1911) ir Kazys Strazdauskas-Bijūnėlis, 1948-08-06 žuvę Tirkšlių valsčiuje. 1999 m. palaikai perkelti iš Dagių k. miško. 2000 m. pastatytas paminklas <ref> Gaškaitė N., Kuodytė D., Kašėta A., Ulevičius B. Lietuvos partizanai 1944-1953 m. - K., 1996. - P. 267</ref>,<ref> Laisvės kovų archyvas. - 1994. - T. 11. - P. 127</ref>,<ref> Seda // Žemaičių praeitis 5. - Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997. - P. 270</ref>.

Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė.

== Tarybinių karių kapinės ==
[[Vaizdas:Tarybiniu kariu kapines Sedoje.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|right|150px|Tarybinių karių kapinės]]

Yra Liudo Giros g., prie Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos. Kapinėse yra palaidoti tarybiniai kariai <ref> Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P.69.</ref>.

{{reflist}}

[[Kategorija: Paveldo objektai]]
[[Kategorija: Seda]]