Rubikų Šv. Roko bažnyčia - Versijų istorija

Algirdas: /* Kunigai */

2018-07-22T19:36:40Z

Kunigai

← Ankstesnė versija		22:36, 22 liepos 2018 versija
17 eilutė:		17 eilutė:
	* Antanas Bunkus, 1952-1953 m. klebonas.		* Antanas Bunkus, 1952-1953 m. klebonas.
	* Saulius Styra		* Saulius Styra
			* Modestas Ramanauskas (nuo 2018-07), [[Sedos bažnyčia\|Sedos Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų]] parapijos klebonas.
	{{reflist}}		{{reflist}}
	<small>		<small>

Algirdas: /* Kunigai */

2016-08-20T09:36:37Z

Kunigai

← Ankstesnė versija		12:36, 20 rugpjūčio 2016 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	Bažnyčioje įrengti trys altoriai.		Bažnyčioje įrengti trys altoriai.
	== Kunigai ==		== Kunigai ==
	* Anupras Stonys, ~~mirė~~ 1942 m.		* Anupras Stonys. Jis kunigavo ir dėstė Telšių kunigų seminarijoje. Kiekvieną vasarą atvykdavo į Rubikus paatostogauti. Jo sumanymu, pas Perminus sodyboje buvo pastatyta maža koplytėlė, į kurią pamaldų metu galėjo įeiti kunigas ir zakristijonas. Rudeniui kunigui išvykus į Telšius, koplytėlė buvo uždaroma ir pamaldos joje nevykdavo. Ir taip rejus metus iš eilės. Pablogėjus A. Stonio sveikatai (jis sirgo tuberkulioze), jis į Telšius nebegrįžo po 1935 metų vasaros ir nusprendė Rubikuose statyti bažnyčią. Mirė 1942 m.
	* Jonas Lukošius, Rubikų klebonas, 1946 m. ištremtas, paleistas 1954 m. <ref>Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Čikaga, 1980. - T. 1. - P. 75.</ref>.		* Jonas Lukošius, Rubikų klebonas, 1946 m. ištremtas, paleistas 1954 m. <ref>Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Čikaga, 1980. - T. 1. - P. 75.</ref>.
	* Antanas Bunkus, 1952-1953 m. klebonas.		* Antanas Bunkus, 1952-1953 m. klebonas.

Algirdas 09:28, 20 rugpjūčio 2016

2016-08-20T09:28:43Z

← Ankstesnė versija		12:28, 20 rugpjūčio 2016 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai\|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.		'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai\|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.

	1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Buvo išrinktas bažnyčios komitetas: Severinas Rapalas, Petras Kreišmonas, Petras Lukošius, Kazimieras Valančiauskas, Viktoras Niūniava, Kazimieras Kesminas. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai S. Rapalas ir Antanas Antanavičius. Buvo važiuojama per kaimus ir renkamos lėšos, statybinės medžiagos. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus iš Mitkaičių kaimo, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas [[Nikodemas Petkus\|Nikodemas Juozapas Petkus]] <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Žemę kapinėms dovanojo K. Kesminas. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies statula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla\|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol. Pirmasis zakristijonas - Kazimieras Jučinskas, vargonininkas - Domas Antanavičius. Kunigaujant Anuprui Stoniui klebonija buvo pas Oną Perminaitę. Kadangi O. Perminaitės tėvų namas buvo labai mažas, tai gyventojų sutarimu buvo pastatytas didelis priestatas ir ten įkurdintas kunigas. 1942 metais mirus kunigui A. Stoniui ir kunigauti pradėjus kitam kunigui, buvo atsisakyta O. Perminaitės paslaugų ir ji naujo kunigo į buvusią kleboniją neįsileido. Tada Morta Končienė prie savo namų leido pristatyti priestatą ir kunigas apsigyveno tenai.		1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Buvo išrinktas bažnyčios komitetas: Severinas Rapalas, Petras Kreišmonas, Petras Lukošius, Kazimieras Valančiauskas, Viktoras Niūniava, Kazimieras Kesminas. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai S. Rapalas ir Antanas Antanavičius. Buvo važiuojama per kaimus ir renkamos lėšos, statybinės medžiagos. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus iš Mitkaičių kaimo, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas [[Nikodemas Petkus\|Nikodemas Juozapas Petkus]] <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.

			Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Žemę kapinėms dovanojo K. Kesminas. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies statula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei.

			1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla\|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol. Pirmasis zakristijonas - Kazimieras Jučinskas, vargonininkas - Domas Antanavičius. Kunigaujant Anuprui Stoniui klebonija buvo pas Oną Perminaitę. Kadangi O. Perminaitės tėvų namas buvo labai mažas, tai gyventojų sutarimu buvo pastatytas didelis priestatas ir ten įkurdintas kunigas. 1942 metais mirus kunigui A. Stoniui ir kunigauti pradėjus kitam kunigui, buvo atsisakyta O. Perminaitės paslaugų ir ji naujo kunigo į buvusią kleboniją neįsileido. Tada Morta Končienė prie savo namų leido pristatyti priestatą ir kunigas apsigyveno tenai.

	Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.		Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.

Algirdas 09:26, 20 rugpjūčio 2016

2016-08-20T09:26:27Z

← Ankstesnė versija		12:26, 20 rugpjūčio 2016 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai\|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.		'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai\|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.

	1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Buvo išrinktas bažnyčios komitetas: Severinas Rapalas, Petras Kreišmonas, Petras Lukošius, Kazimieras Valančiauskas, Viktoras Niūniava, Kazimieras Kesminas. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai S. Rapalas ir Antanas Antanavičius. Buvo važiuojama per kaimus ir renkamos lėšos, statybinės medžiagos. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus iš Mitkaičių kaimo, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas [[Nikodemas Petkus\|Nikodemas Juozapas Petkus]] <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Žemę kapinėms dovanojo K. Kesminas. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies statula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla\|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol. Pirmasis zakristijonas - Kazimieras Jučinskas, vargonininkas - Domas Antanavičius.		1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Buvo išrinktas bažnyčios komitetas: Severinas Rapalas, Petras Kreišmonas, Petras Lukošius, Kazimieras Valančiauskas, Viktoras Niūniava, Kazimieras Kesminas. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai S. Rapalas ir Antanas Antanavičius. Buvo važiuojama per kaimus ir renkamos lėšos, statybinės medžiagos. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus iš Mitkaičių kaimo, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas [[Nikodemas Petkus\|Nikodemas Juozapas Petkus]] <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Žemę kapinėms dovanojo K. Kesminas. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies statula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla\|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol. Pirmasis zakristijonas - Kazimieras Jučinskas, vargonininkas - Domas Antanavičius. Kunigaujant Anuprui Stoniui klebonija buvo pas Oną Perminaitę. Kadangi O. Perminaitės tėvų namas buvo labai mažas, tai gyventojų sutarimu buvo pastatytas didelis priestatas ir ten įkurdintas kunigas. 1942 metais mirus kunigui A. Stoniui ir kunigauti pradėjus kitam kunigui, buvo atsisakyta O. Perminaitės paslaugų ir ji naujo kunigo į buvusią kleboniją neįsileido. Tada Morta Končienė prie savo namų leido pristatyti priestatą ir kunigas apsigyveno tenai.

	Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.		Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.

	Bažnyčioje įrengti trys altoriai. ~~Zakrastijonas Kazimieras Juočinskas.~~		Bažnyčioje įrengti trys altoriai.

	== Kunigai ==		== Kunigai ==
			* Anupras Stonys, mirė 1942 m.
	* Jonas Lukošius, Rubikų klebonas, 1946 m. ištremtas, paleistas 1954 m. <ref>Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Čikaga, 1980. - T. 1. - P. 75.</ref>.		* Jonas Lukošius, Rubikų klebonas, 1946 m. ištremtas, paleistas 1954 m. <ref>Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Čikaga, 1980. - T. 1. - P. 75.</ref>.
	* Antanas Bunkus, 1952-1953 m. klebonas.		* Antanas Bunkus, 1952-1953 m. klebonas.

Algirdas 09:18, 20 rugpjūčio 2016

2016-08-20T09:18:53Z

← Ankstesnė versija		12:18, 20 rugpjūčio 2016 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai\|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.		'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai\|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.

	1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai Rapalas ir Antanavičius. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas [[Nikodemas Petkus\|Nikodemas Juozapas Petkus]] <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies ~~stattula~~ buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla\|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol.		1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Buvo išrinktas bažnyčios komitetas: Severinas Rapalas, Petras Kreišmonas, Petras Lukošius, Kazimieras Valančiauskas, Viktoras Niūniava, Kazimieras Kesminas. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai S. Rapalas ir Antanas Antanavičius. Buvo važiuojama per kaimus ir renkamos lėšos, statybinės medžiagos. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus iš Mitkaičių kaimo, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas [[Nikodemas Petkus\|Nikodemas Juozapas Petkus]] <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Žemę kapinėms dovanojo K. Kesminas. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies statula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla\|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol. Pirmasis zakristijonas - Kazimieras Jučinskas, vargonininkas - Domas Antanavičius.

	Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.		Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.
17 eilutė:		17 eilutė:
	<small>		<small>
	* Statys naują bažnytėlę. Seda // Rytas. - 1935. - Birž. 4. - Nr. 126.		* Statys naują bažnytėlę. Seda // Rytas. - 1935. - Birž. 4. - Nr. 126.
			* Vytautas Malūkas. Rubikų Šv. Roko bažnyčios 80-metis: žmonės, įvykiai, datos // Santarvė. - 2016. - Rugpj. 20. - Nr. 93. - P. 6, 8.
	</small>		</small>

Algirdas 08:19, 20 rugpjūčio 2016

2016-08-20T08:19:23Z

← Ankstesnė versija		11:19, 20 rugpjūčio 2016 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai\|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.		'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai\|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.

	1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai Rapalas ir Antanavičius. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas Nikodemas Juozapas Petkus <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies stattula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla\|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol.		1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai Rapalas ir Antanavičius. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas [[Nikodemas Petkus\|Nikodemas Juozapas Petkus]] <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies stattula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla\|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol.

	Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.		Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.

Algirdas 21:13, 15 gruodžio 2012

2012-12-15T21:13:41Z

← Ankstesnė versija		00:13, 16 gruodžio 2012 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai\|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.		'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai\|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.

	1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai Rapalas ir Antanavičius. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas Petkus <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies stattula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla\|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol.		1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai Rapalas ir Antanavičius. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas Nikodemas Juozapas Petkus <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies stattula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla\|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol.

	Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.		Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.

78.58.116.97 17:50, 29 spalio 2010

2010-10-29T17:50:39Z

← Ankstesnė versija		20:50, 29 spalio 2010 versija
15 eilutė:		15 eilutė:

	{{reflist}}		{{reflist}}
			<small>
			* Statys naują bažnytėlę. Seda // Rytas. - 1935. - Birž. 4. - Nr. 126.
			</small>

	== Nuorodos ==		== Nuorodos ==

212.59.17.5: /* Kunigai */

2010-05-05T10:12:36Z

Kunigai

Naujas puslapis

[[Vaizdas:Rubiku baznycia.MKE.jpg|thumb|right|280px|Rubikų Šv. Roko bažnyčia ir varpinė]]
[[Vaizdas:Rubiku baznycia. MKE.2005-08-06.jpg|thumb|right|280px|]]
'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.

1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai Rapalas ir Antanavičius. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas Petkus <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies stattula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol.

Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.

Bažnyčioje įrengti trys altoriai. Zakrastijonas Kazimieras Juočinskas.

== Kunigai ==
* Jonas Lukošius, Rubikų klebonas, 1946 m. ištremtas, paleistas 1954 m. <ref>Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Čikaga, 1980. - T. 1. - P. 75.</ref>.
* Antanas Bunkus, 1952-1953 m. klebonas.
* Saulius Styra

{{reflist}}

== Nuorodos ==
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=824&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Rubikų Šv. Roko bažnyčios panoramos]

[[Kategorija: Bažnyčios]]
[[Kategorija: Rubikai]]