Rimoliai - Versijų istorija

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2023-08-27T11:41:11Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		14:41, 27 rugpjūčio 2023 versija
19 eilutė:		19 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Rimoliai jau minimi ~~1645~~-02-02 Sedos RKB krikštų metrikų knygoje <ref> LVIA, f. 1455, ap. 1, b. 13, l. 2.</ref>. Kaimas susiformavo išdalijus naujakūriams Sapiegų dvaro žemę. Šio dvaro žemės dar atiteko Padvarnininkų, Kulšėnų, Nausodės k. Piliakalnio aikštelėje XIX a. ir XX a. pr. buvo kaimo kapinės<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 84 - 85.</ref>.		Rimoliai jau minimi 1646-02-02 Sedos RKB krikštų metrikų knygoje <ref> LVIA, f. 1455, ap. 1, b. 13, l. 2.</ref>. Kaimas susiformavo išdalijus naujakūriams Sapiegų dvaro žemę. Šio dvaro žemės dar atiteko Padvarnininkų, Kulšėnų, Nausodės k. Piliakalnio aikštelėje XIX a. ir XX a. pr. buvo kaimo kapinės<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 84 - 85.</ref>.

	Lenkausko sodyboje buvo koplytėlė prie medžio su Pietos skulptūrine grupe. Paminklas buvo įrašytas į kultūros paminklų sąrašą<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 681</ref><ref>Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 415.</ref>. Koplytėlė suiro, skulptūros perduotos į [[Mažeikių muziejus\|Mažeikių muziejų]].		Lenkausko sodyboje buvo koplytėlė prie medžio su Pietos skulptūrine grupe. Paminklas buvo įrašytas į kultūros paminklų sąrašą<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 681</ref><ref>Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 415.</ref>. Koplytėlė suiro, skulptūros perduotos į [[Mažeikių muziejus\|Mažeikių muziejų]].

Algirdas 11:40, 27 rugpjūčio 2023

2023-08-27T11:40:26Z

← Ankstesnė versija		14:40, 27 rugpjūčio 2023 versija
19 eilutė:		19 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	~~Rimolių kaimas~~ susiformavo išdalijus naujakūriams Sapiegų dvaro žemę. Šio dvaro žemės dar atiteko Padvarnininkų, Kulšėnų, Nausodės k. Piliakalnio aikštelėje XIX a. ir XX a. pr. buvo kaimo kapinės<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 84 - 85.</ref>.		Rimoliai jau minimi 1645-02-02 Sedos RKB krikštų metrikų knygoje <ref> LVIA, f. 1455, ap. 1, b. 13, l. 2.</ref>. Kaimas susiformavo išdalijus naujakūriams Sapiegų dvaro žemę. Šio dvaro žemės dar atiteko Padvarnininkų, Kulšėnų, Nausodės k. Piliakalnio aikštelėje XIX a. ir XX a. pr. buvo kaimo kapinės<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 84 - 85.</ref>.

	Lenkausko sodyboje buvo koplytėlė prie medžio su Pietos skulptūrine grupe. Paminklas buvo įrašytas į kultūros paminklų sąrašą<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 681</ref><ref>Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 415.</ref>. Koplytėlė suiro, skulptūros perduotos į [[Mažeikių muziejus\|Mažeikių muziejų]].		Lenkausko sodyboje buvo koplytėlė prie medžio su Pietos skulptūrine grupe. Paminklas buvo įrašytas į kultūros paminklų sąrašą<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 681</ref><ref>Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 415.</ref>. Koplytėlė suiro, skulptūros perduotos į [[Mažeikių muziejus\|Mažeikių muziejų]].

Algirdas 11:36, 26 kovo 2017

2017-03-26T11:36:06Z

← Ankstesnė versija		14:36, 26 kovo 2017 versija
27 eilutė:		27 eilutė:
	== Sunaikintas paveldas ==		== Sunaikintas paveldas ==
	* Skulptūra Šv. Jonas Nepomukas (fragmentas). - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 48. ISBN 9986-9000-1-8.		* Skulptūra Šv. Jonas Nepomukas (fragmentas). - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 48. ISBN 9986-9000-1-8.

			==Etimologija==
			Asmenvardžio ''Rimas'' priesaginė daugiskaitinė forma.

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

Algirdas 16:08, 29 sausio 2015

2015-01-29T16:08:01Z

← Ankstesnė versija		19:08, 29 sausio 2015 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	pavad = Kryžius Rimolių k. laukuose\|		pavad = Kryžius Rimolių k. laukuose\|
	seniunija = Sedos\|		seniunija = Sedos\|
	gyv = ~~5 (2011 m.)~~\|		gyv = 9 \|
	koor = \|		koor = \|
	alt = \|		alt = \|

Algirdas 16:07, 29 sausio 2015

2015-01-29T16:07:24Z

← Ankstesnė versija		19:07, 29 sausio 2015 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	pavad = Kryžius Rimolių k. laukuose\|		pavad = Kryžius Rimolių k. laukuose\|
	seniunija = Sedos\|		seniunija = Sedos\|
	gyv = 9\|		gyv = 5 (2011 m.)\|
	koor = \|		koor = \|
	alt = \|		alt = \|

Algirdas 16:06, 29 sausio 2015

2015-01-29T16:06:25Z

← Ankstesnė versija		19:06, 29 sausio 2015 versija
16 eilutė:		16 eilutė:

	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==
	Gyventojų skaičius: 1902 m. - 29, 1923 m. - 8 ūkiai, 46 gyv., 1959 m. - 37, 1970 m. - 24, 2001 m. - 9 ~~gyv.~~ (5 vyr., 4 mot.).		Gyventojų skaičius: 1902 m. - 29, 1923 m. - 8 ūkiai, 46 gyv., 1959 m. - 37, 1970 m. - 24, 2001 m. - 9 (5 vyr., 4 mot.), 2011 m. - 5 gyv.

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==

78.58.116.97 21:30, 27 birželio 2010

2010-06-27T21:30:17Z

← Ankstesnė versija		00:30, 28 birželio 2010 versija
24 eilutė:		24 eilutė:

	Šiuo pavadinimu yra pasivadinęs Sedos etnografinis ansamblis [[Rėmolee]].		Šiuo pavadinimu yra pasivadinęs Sedos etnografinis ansamblis [[Rėmolee]].

			== Sunaikintas paveldas ==
			* Skulptūra Šv. Jonas Nepomukas (fragmentas). - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 48. ISBN 9986-9000-1-8.

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

Algirdas 15:27, 28 birželio 2008

2008-06-28T15:27:58Z

Naujas puslapis

{{kaimai|
pavadinimas = Rimoliai|
foto = Rimoliai1.MKE.2008-06-27.jpg|
size = 260px |
pavad = Kryžius Rimolių k. laukuose|
seniunija = Sedos|
gyv = 9|
koor = |
alt = |
|}}
[[Vaizdas:Rimoliu piliakalnis.MKE.2008-06-27.jpg|thumb|right|260px|[[Rimolių piliakalnis|Rimolių piliakalnio]] riboženklis ir įvažiavimas į piliakalnio aikštelę]]

'''RIMOLIAI''', '''Rimaliai''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], 2 km į šiaurę nuo [[Seda|Sedos]], tarp [[Varduva|Varduvos]] upės ir Sedos-Židikų kelio. Šiaurėje ribojasi su [[Dūmaičiai|Dūmaičių]], rytuose - su [[Kulšėnai|Kulšėnų]] k.

Prie Varduvos yra [[Rimolių piliakalnis]], vad. Užpiliu.

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 29, 1923 m. - 8 ūkiai, 46 gyv., 1959 m. - 37, 1970 m. - 24, 2001 m. - 9 gyv. (5 vyr., 4 mot.).

== Istorinės žinios ==
Rimolių kaimas susiformavo išdalijus naujakūriams Sapiegų dvaro žemę. Šio dvaro žemės dar atiteko Padvarnininkų, Kulšėnų, Nausodės k. Piliakalnio aikštelėje XIX a. ir XX a. pr. buvo kaimo kapinės<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 84 - 85.</ref>.

Lenkausko sodyboje buvo koplytėlė prie medžio su Pietos skulptūrine grupe. Paminklas buvo įrašytas į kultūros paminklų sąrašą<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 681</ref><ref>Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 415.</ref>. Koplytėlė suiro, skulptūros perduotos į [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejų]].

Šiuo pavadinimu yra pasivadinęs Sedos etnografinis ansamblis [[Rėmolee]].

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
Vykintas Vaitkevičius savo knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės" nurodo su su Užpiliais susijusius objektus<ref>Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - V., 1998. P. 155 - 186:</ref>.
* Akmuo su dubeniu - buvo Užpiliuose po ąžuolu. Nurodoma, kad šis akmuo turėjo vieną ar net keturis ar penkis dubenis. Apie 1989 m. akmuo panaudotas antkapių gamybai.
* Šaltinis - Užpilių slėnyje, 290 m. į šiaurę nuo S. Virketaitės sodybos, 320 m. į pietryčius nuo [[Rimolių piliakalnis|Rimolių piliakalnio]] rytinio pylimo krašto, 16 m. į rytus nuo kairiojo čia tekančios Varduvos upės kranto. Į šaltinį įleistas 90 cm. aukščio ir 92 cm. skr. cementinis žiedas. Žmonės pasakoja, kad šaltnis verda ir žiemą, ir vasarą, o vandenį vartoja nuo visokių ligų, ypač akims plauti. Buvo norima net šį vandenį pilstyti ir pardavinėti. Laukai į šiaurės rytus nuo šaltinio vadinami Švedų pečiais.

{{reflist}}
[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]]