Rekečiai - Versijų istorija

Algirdas 11:33, 26 kovo 2017

2017-03-26T11:33:16Z

← Ankstesnė versija		14:33, 26 kovo 2017 versija
33 eilutė:		33 eilutė:
	* [[Gargasas Antanas\|Antanas Gargasas]] (g. 1825-08-16 Rekečių k., m. 1883-10-07), vikaras, 1863 m. sukilimo dalyvis. Sukilėlius sumušus, suimtas ir nuteistas mirties bausme: 1863 10 07 sušaudytas Telšių ganyklose.		* [[Gargasas Antanas\|Antanas Gargasas]] (g. 1825-08-16 Rekečių k., m. 1883-10-07), vikaras, 1863 m. sukilimo dalyvis. Sukilėlius sumušus, suimtas ir nuteistas mirties bausme: 1863 10 07 sušaudytas Telšių ganyklose.
	* [[Švažas Albertas\|Albertas Švažas]] (g. 1918 m. Rekečių k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, „Tėvynės apsaugos rinktinės" narys, rezistencinio pasipriešinim dalyvis; žuvo Milių bunkeryje 1948-01-07.		* [[Švažas Albertas\|Albertas Švažas]] (g. 1918 m. Rekečių k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, „Tėvynės apsaugos rinktinės" narys, rezistencinio pasipriešinim dalyvis; žuvo Milių bunkeryje 1948-01-07.

			==Etimologija==
			Asmenvardžio ''Reketis'' daugiskaitinė forma.

	{{reflist}}		{{reflist}}

Algirdas 16:26, 22 kovo 2017

2017-03-22T16:26:52Z

← Ankstesnė versija		19:26, 22 kovo 2017 versija
43 eilutė:		43 eilutė:
	* Anušauskas A., Kučinskas V. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944 - 1953 m. kovų žemėlapiai. - V., 1991. - P. 10, 63. -		* Anušauskas A., Kučinskas V. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944 - 1953 m. kovų žemėlapiai. - V., 1991. - P. 10, 63. -
	* 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.		* 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
			* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
	</small>		</small>

Algirdas 16:55, 3 vasario 2014

2014-02-03T16:55:07Z

← Ankstesnė versija		19:55, 3 vasario 2014 versija
24 eilutė:		24 eilutė:
	1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>, vėliau [[Bronius Tėvelis]]. 1927 m. mokyklos vedėjas buvo A. Konsmanas. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.		1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>, vėliau [[Bronius Tėvelis]]. 1927 m. mokyklos vedėjas buvo A. Konsmanas. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.

	1922-02-12 įkurta ~~Rekečių~~ pavasarininkų kuopa, kurioje buvo 63 nariai <ref>Pavasaris. - 1922. - Nr. 10. - P. 22-23.</ref>.		1922-02-12 įkurta Rekėčių pavasarininkų kuopa, kurioje buvo 63 nariai. Kuopos pirmininkas Pr. Nagys (iki 1922-08-27 buvo Rekėčių prad. m-klos vedėja), vicepirmininkas A. Miežis, sekretorius E. Končiutė, iždininkė St. Barkauskytė, knygininkas Ignas Opulskis <ref>M. Silkauskaitė. Rekeėčiai // Pavasaris. - 1922. - Nr. 10. - P. 22-23.</ref>.

	Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).		Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2014-02-03T16:50:16Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		19:50, 3 vasario 2014 versija
23 eilutė:		23 eilutė:

	1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>, vėliau [[Bronius Tėvelis]]. 1927 m. mokyklos vedėjas buvo A. Konsmanas. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.		1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>, vėliau [[Bronius Tėvelis]]. 1927 m. mokyklos vedėjas buvo A. Konsmanas. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.

			1922-02-12 įkurta Rekečių pavasarininkų kuopa, kurioje buvo 63 nariai <ref>Pavasaris. - 1922. - Nr. 10. - P. 22-23.</ref>.

	Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).		Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2014-01-18T19:53:03Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		22:53, 18 sausio 2014 versija
22 eilutė:		22 eilutė:
	1863 m. liepos 13 (25) Rekečių k. įvyko sukilėlių susirėmimas su caro kariuomene. Vėliau, 1905 metais, to kaimo gyventojas Augustinas Rušinas buvo įsivėlęs į revoliucinio judėjimo įvykius, nes pas jį vykdavo nelegalūs susirinkimai. Dėl šių įvykių A.Rušinas turėjo pasitraukti į Ameriką. Sugrįžęs, Akmenėje atidarė vaistinę.		1863 m. liepos 13 (25) Rekečių k. įvyko sukilėlių susirėmimas su caro kariuomene. Vėliau, 1905 metais, to kaimo gyventojas Augustinas Rušinas buvo įsivėlęs į revoliucinio judėjimo įvykius, nes pas jį vykdavo nelegalūs susirinkimai. Dėl šių įvykių A.Rušinas turėjo pasitraukti į Ameriką. Sugrįžęs, Akmenėje atidarė vaistinę.

	1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>, vėliau Bronius Tėvelis. 1927 m. mokyklos vedėjas buvo A. Konsmanas. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.		1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>, vėliau [[Bronius Tėvelis]]. 1927 m. mokyklos vedėjas buvo A. Konsmanas. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.

	Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).		Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).

Algirdas 13:17, 9 birželio 2013

2013-06-09T13:17:14Z

← Ankstesnė versija		16:17, 9 birželio 2013 versija
22 eilutė:		22 eilutė:
	1863 m. liepos 13 (25) Rekečių k. įvyko sukilėlių susirėmimas su caro kariuomene. Vėliau, 1905 metais, to kaimo gyventojas Augustinas Rušinas buvo įsivėlęs į revoliucinio judėjimo įvykius, nes pas jį vykdavo nelegalūs susirinkimai. Dėl šių įvykių A.Rušinas turėjo pasitraukti į Ameriką. Sugrįžęs, Akmenėje atidarė vaistinę.		1863 m. liepos 13 (25) Rekečių k. įvyko sukilėlių susirėmimas su caro kariuomene. Vėliau, 1905 metais, to kaimo gyventojas Augustinas Rušinas buvo įsivėlęs į revoliucinio judėjimo įvykius, nes pas jį vykdavo nelegalūs susirinkimai. Dėl šių įvykių A.Rušinas turėjo pasitraukti į Ameriką. Sugrįžęs, Akmenėje atidarė vaistinę.

	1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>, vėliau Bronius Tėvelis. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.		1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>, vėliau Bronius Tėvelis. 1927 m. mokyklos vedėjas buvo A. Konsmanas. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.

	Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).		Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).

Algirdas 12:15, 14 rugpjūčio 2011

2011-08-14T12:15:39Z

← Ankstesnė versija		15:15, 14 rugpjūčio 2011 versija
22 eilutė:		22 eilutė:
	1863 m. liepos 13 (25) Rekečių k. įvyko sukilėlių susirėmimas su caro kariuomene. Vėliau, 1905 metais, to kaimo gyventojas Augustinas Rušinas buvo įsivėlęs į revoliucinio judėjimo įvykius, nes pas jį vykdavo nelegalūs susirinkimai. Dėl šių įvykių A.Rušinas turėjo pasitraukti į Ameriką. Sugrįžęs, Akmenėje atidarė vaistinę.		1863 m. liepos 13 (25) Rekečių k. įvyko sukilėlių susirėmimas su caro kariuomene. Vėliau, 1905 metais, to kaimo gyventojas Augustinas Rušinas buvo įsivėlęs į revoliucinio judėjimo įvykius, nes pas jį vykdavo nelegalūs susirinkimai. Dėl šių įvykių A.Rušinas turėjo pasitraukti į Ameriką. Sugrįžęs, Akmenėje atidarė vaistinę.

	1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.		1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>, vėliau Bronius Tėvelis. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.

	Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).		Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).

Algirdas 11:36, 14 rugpjūčio 2011

2011-08-14T11:36:27Z

← Ankstesnė versija		14:36, 14 rugpjūčio 2011 versija
32 eilutė:		32 eilutė:
	* [[Švažas Albertas\|Albertas Švažas]] (g. 1918 m. Rekečių k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, „Tėvynės apsaugos rinktinės" narys, rezistencinio pasipriešinim dalyvis; žuvo Milių bunkeryje 1948-01-07.		* [[Švažas Albertas\|Albertas Švažas]] (g. 1918 m. Rekečių k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, „Tėvynės apsaugos rinktinės" narys, rezistencinio pasipriešinim dalyvis; žuvo Milių bunkeryje 1948-01-07.

	~~== Šaltiniai ==~~		{{reflist}}
	<small>		<small>
	* Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.		* Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.

Algirdas 11:36, 14 rugpjūčio 2011

2011-08-14T11:36:05Z

← Ankstesnė versija		14:36, 14 rugpjūčio 2011 versija
22 eilutė:		22 eilutė:
	1863 m. liepos 13 (25) Rekečių k. įvyko sukilėlių susirėmimas su caro kariuomene. Vėliau, 1905 metais, to kaimo gyventojas Augustinas Rušinas buvo įsivėlęs į revoliucinio judėjimo įvykius, nes pas jį vykdavo nelegalūs susirinkimai. Dėl šių įvykių A.Rušinas turėjo pasitraukti į Ameriką. Sugrįžęs, Akmenėje atidarė vaistinę.		1863 m. liepos 13 (25) Rekečių k. įvyko sukilėlių susirėmimas su caro kariuomene. Vėliau, 1905 metais, to kaimo gyventojas Augustinas Rušinas buvo įsivėlęs į revoliucinio judėjimo įvykius, nes pas jį vykdavo nelegalūs susirinkimai. Dėl šių įvykių A.Rušinas turėjo pasitraukti į Ameriką. Sugrįžęs, Akmenėje atidarė vaistinę.

	1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.		1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.

	Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).		Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).

Algirdas: Atmestas 212.179.87.179 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija

2011-07-07T09:07:16Z

Atmestas 212.179.87.179 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija

← Ankstesnė versija		12:07, 7 liepos 2011 versija
32 eilutė:		32 eilutė:
	* [[Švažas Albertas\|Albertas Švažas]] (g. 1918 m. Rekečių k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, „Tėvynės apsaugos rinktinės" narys, rezistencinio pasipriešinim dalyvis; žuvo Milių bunkeryje 1948-01-07.		* [[Švažas Albertas\|Albertas Švažas]] (g. 1918 m. Rekečių k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, „Tėvynės apsaugos rinktinės" narys, rezistencinio pasipriešinim dalyvis; žuvo Milių bunkeryje 1948-01-07.

	A ~~wodnferul job~~. ~~Super helpful information~~.		== Šaltiniai ==
			<small>
			* Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
			* Tėvelis Br. Viekšnių mokyklos // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
			* Nezabitauskas A. 1863 metų sukilėliai // Vienybė. - 1968. - Birž. 8.
			* Juozapavičienė M. Darbšti bibliotekininkė // Vienybė. - 1973. - Lapkr. 3.
			* Garliauskas A. Inteligentija 1940 - 1941 metais. - V., 1991. - P. 133 - 134.
			* Anušauskas A., Kučinskas V. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944 - 1953 m. kovų žemėlapiai. - V., 1991. - P. 10, 63. -
			* 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
			</small>

	== Nuorodos ==		== Nuorodos ==