Petraičiai - Versijų istorija

Algirdas 18:13, 21 liepos 2015

2015-07-21T18:13:36Z

← Ankstesnė versija		21:13, 21 liepos 2015 versija
49 eilutė:		49 eilutė:
	{{reflist}}		{{reflist}}
	<small>		<small>
	* Petraičių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6428. - 25 lap.		* Petraičių k. planas, 1882 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2810.
	* Petraičių k. planas 1870 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1708. - 1 lap.		* Petraičių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6428. - 25 lap.
			* Petraičių k. planas 1870 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1708. - 1 lap.
	</small>		</small>

	[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]

Algirdas 08:22, 19 liepos 2015

2015-07-19T08:22:19Z

← Ankstesnė versija		11:22, 19 liepos 2015 versija
49 eilutė:		49 eilutė:
	{{reflist}}		{{reflist}}
	<small>		<small>
			* Petraičių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6428. - 25 lap.
	* Petraičių k. planas 1870 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1708. - 1 lap.		* Petraičių k. planas 1870 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1708. - 1 lap.
	</small>		</small>

	[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]

Algirdas 11:37, 8 balandžio 2012

2012-04-08T11:37:23Z

← Ankstesnė versija		14:37, 8 balandžio 2012 versija
48 eilutė:		48 eilutė:
	* Lukošiūtė Sandra. Petraičiai: kaimas, kuriame gyvena jo senoji dvasia // Santarvė. - 1997. - Rugpjūčio 28. - Nr. 9. - P. 3-4.		* Lukošiūtė Sandra. Petraičiai: kaimas, kuriame gyvena jo senoji dvasia // Santarvė. - 1997. - Rugpjūčio 28. - Nr. 9. - P. 3-4.
	{{reflist}}		{{reflist}}
			<small>
			* Petraičių k. planas 1870 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1708. - 1 lap.
			</small>

	[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]

78.58.116.97 20:46, 27 birželio 2010

2010-06-27T20:46:21Z

← Ankstesnė versija		23:46, 27 birželio 2010 versija
27 eilutė:		27 eilutė:

	1999 m. Kultūros paveldo centras (vad. E. Ivanauskas) kaime žvalgė senkapio teritoriją. Rasta smulkių žmonių kaulų, sagtelė ir medalikėlis iš suardytų XVIII-XX a. kapų <ref>Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 407.</ref>.		1999 m. Kultūros paveldo centras (vad. E. Ivanauskas) kaime žvalgė senkapio teritoriją. Rasta smulkių žmonių kaulų, sagtelė ir medalikėlis iš suardytų XVIII-XX a. kapų <ref>Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 407.</ref>.

			== Sunaikintas paveldas ==
			* Koplytėlė. - Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, neg. Nr. 7038 (J. Timuko nuotr., 1938 m.), publikuota: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 59. ISBN 5-415-00554-4.

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
	* Berštvos, Berktvos - miškas. Daugiausia auga beržai.		* Berštvos, Berktvos - miškas. Daugiausia auga beržai.

78.58.116.97 17:10, 10 sausio 2010

2010-01-10T17:10:39Z

Naujas puslapis

{{kaimai|
pavadinimas = Petraičiai|
foto = Petraiciai1.MKE.2005-08-13.JPG|
size = 260px|
pavad = Petraičių kaimo kapinaitės. Kryžius, past. 1999 m.|
seniunija = Židikų|
gyv = 82|
gyvmetai = 2003|
koor = |
alt = |
|}}
'''PETRAIČIAI''', kaimas [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], 4,6 km į šiaurės vakarus, tarp Židikų-Vainuodės ir Židikų-Skuodo kelių. Šiaurėje, pietuose ir vakaruose ribojasi su Skuodo raj., rytuose - su [[Senmiestė|Senmiestės]], pietryčiuose - su [[Liūliškiai|Liūliškių]] k., centrinėje dalyje yra Židių-Vižančių vieškelis. Petraičių kaimą nuo Skliaustės (Skuodo raj.) skiria [[Lūšis|Lūšės]] upelis. Kaime yra [[Gabižis|Gabižio]] ištakos, [[Berštvos miškas]].

== Gyventojai ==
Gyventojų siaičius: 1902 m. - 261 gyv., 1923 m. - 57 ūkiai, 315 gyv., 2001 m. - 72 gyv. (39 vyr., 33 mot.), 2003 m. - 32 ūkiai, 82 gyv. 1764 m. gyveno 6 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

Iš Petraičių k. kilusi liaudies dainininkė [[Gramalienė - Barkauskaitė Julija|Julija Gramalienė]], kurios sodyboje išlikusi koplytėlė, Antanas Bričkus - agronomas, Seimo narys, paskutinis prieškario metų palangos burmistras, 1944 m. su dviem vaikais pasitraukęs į Vakarus. Po karo A. Bričkus apsigyveno JAV, Bostone<ref>Marija Eidimtienė. Pasienio žemė - Viliotė ir Petraičiai // Būdas žemaičių. Trečiadienio valanda. - 2003 m. - Rugs. 10.</ref>. 1929-02-26 Petraičių k. gimė kalbininkas, habilituotas mokslų daktaras [[Urbutis Vincas|Vincas Urbutis]].

== Istorinės žinios ==
[[Vaizdas:Petraiciu II kapinaites.MKE. 2005-08-13.jpg|thumb|right|260px|Petraičių k. kapinaitės (0,02 ha)]]

Petraičių kaimas paminėtas 1614 m. J. K. Chodkevičiaus fundacijos Kražių jėzuitų kolegijai nuoraše <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>.

Petraičių kaime yra dvejos kapinės, vadinamos markapiais. Vienos kapinės yra 0,2 km į šiaurės vakarus nuo kaimo centro. Jos įrengtos nuokalnėje į pietus. Aplinkui ariama žemė. Istorijos ir kultūros paminklų bei laidojimo žymių nėra. Plotas 0,02 ha, perimetras 63 m. Yra vienas kryžius.

Kitos kapinės yra 0,1 km į šiaurę nuo centro. Tai maža kalvelė, aplinkui ariama žemės. Plotas 0,08 ha, permetras 118 m. Yra du mediniai kryžiai, iš jų vienas pastatytas 1999 m. ir aptvertas tvorele. Apaugusios beržais, šermukšniais ir kt.

1999 m. Kultūros paveldo centras (vad. E. Ivanauskas) kaime žvalgė senkapio teritoriją. Rasta smulkių žmonių kaulų, sagtelė ir medalikėlis iš suardytų XVIII-XX a. kapų <ref>Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 407.</ref>.
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
* Berštvos, Berktvos - miškas. Daugiausia auga beržai.
* Gaulyšius - upelis. Žemė, kur upelis tekėjo, buvo vadinama Lugnu. Čia buvo Lugno pelkė, o seniau ežeras. Tame ežere augo lugnai (baltosios lelijos). Per Gaulyšiaus upelį buvusi brasta. Dabar kanalas.
* Katriškių pelkės. Apaugusios įvairiomis žolėmis ir krūmokšniais. Tose pelkėse labai daug varlių. Kuomet tik eisi pro tas pelkes, visuomet girdėsi, kai anos kurkia tą pačią melodiją: „Katr, katr, katr...” Dėl to žmonės ir pavadino tas pelkes Katriškėmis<ref>Papasakojo Leonas Kekys, g. 1901 m., gyv. Petraičių k. Užrašė Lina Žutautaitė.</ref>.
* Paurynas - miškas. Auga daug lazdynų ir krūmokšnių.
* Pempynai - pelkės. Taip vadinamos todėl, kad tose pelkėse augo visokie įvairūs žolynai, krūmokšniai. Ten perėdavo galybė pempių.
* Pimpinės akmuo buvo į šiaurę nuo kelio Mažeikiai-Skuodas, į pietus nuo J. Gramalienės sodybos. Atrodė didelis, plokščias kaip stalas. Melioratorių sunaikintas pokario metais. Padavimai: prie akmens naktimis klaidindavo, pasiklydę žmonės iki pat ryto eidavo vietoje, ratu aplink akmenį. Buvo ir sakoma, kad čia „rēk naktį et atsargē, tėn klaidėn” <ref>Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - V., 1998. P. 155 - 186.</ref>.
* Strykio eglynas. Jame yra akmuo, panašus į karstą. Po tuo akmeniu esąs palaidotas velnias. Ir kas eina pro tą eglyną, tą visą laiką gąsdina. Žmonės pasakoja, kad po tą mišką vaikščioja velnio dvasia ir visus gąsdina. Kartą žmogus aręs dirvą netoli miško, pamatė iš miško ateinančių velnių gaują. Jis, baisiai persigandęs, paliko savo arklius, žagrę ir pabėgo. Parbėgo namo ir visa tai papasakojo namiškiams. Ir jie labai išsigando išgirdę tokį pasakojimą. Visi žmonės bijoję pro tą mišką praeiti <ref> Papasakojo Petrė Jocienė, g. 1906 m., gyv. Skuodo raj., Ylakių apyl, Petraičių k.</ref>.
* Upokšnelis, Ajerynas - nedidelis, sraunus upelis. Dabar kanalas.

== Etimologija ==
Pasakojama, jog tame kaime gyveno Petraitis. Jis valdė dideles žemes ir turėjo du sūnus. Po jo mirties tas žemes perėmė valdyti sūnūs. Ir taip ilgą laiką jie čia gyveno ir valdė dideles žemes. Todėl ir pavadino tą kaimą Petraičiais <ref>Papasakojo Leonas Kekys, gim. Petraičių kaime. Užrašė Lina Žutautaitė.</ref>.

== Literatūra ==
* Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 170 - 174. ISBN 9955-9934-0-5.
* Lukošiūtė Sandra. Petraičiai: kaimas, kuriame gyvena jo senoji dvasia // Santarvė. - 1997. - Rugpjūčio 28. - Nr. 9. - P. 3-4.
{{reflist}}

[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]