Pasruojė - Versijų istorija

MKE-Robotas: robotas: smulkūs taisymai

2013-12-02T16:10:19Z

robotas: smulkūs taisymai

← Ankstesnė versija		19:10, 2 gruodžio 2013 versija
17 eilutė:		17 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Apie 1 km į vakarus nuo kelio Telšiai-Seda, UAB „Žemaitijos žuvis" tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje yra kalnas, vadinamas Panų kalnu, arba '''Mergakalniu'''. Tai pailga, smėlėta ir pušimis apaugusi kalva, kuri yra apie 210 m ilgio ir 100-150 m pločio. Šlaitai nuolaidūs, 5-6 m aukščio. Iš šiaurės, vakarų ir pietų yra tvenkiniai, rytų - miškas. Kalvos viršūnė plokščia, ji iškilusi 124,1 m virš jūros lygio. Teritorijos plotas apie 2,5 ha.		Apie 1 km į vakarus nuo kelio Telšiai-Seda, UAB „Žemaitijos žuvis" tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje yra kalnas, vadinamas Panų kalnu, arba '''Mergakalniu'''. Tai pailga, smėlėta ir pušimis apaugusi kalva, kuri yra apie 210 m ilgio ir 100-150 m pločio. Šlaitai nuolaidūs, 5-6 m aukščio. Iš šiaurės, vakarų ir pietų yra tvenkiniai, rytų - miškas. Kalvos viršūnė plokščia, ji iškilusi 124,1 m virš jūros lygio. Teritorijos plotas apie 2,5 ha.

	Panų kalnas jau buvo žinomas F. Pokrovskiui, kuris jį įtraukė į savo 1899 m. Vilniuje išleistą Kauno gubernijos archeologijos žemėlapį<ref>F. Pokrovskij. Archiologičeskaja karta Kovenskoj guberniji. - Vilna, 1899. - P. 82.</ref>. Paminėtas ir 1928 m. P. Tarasenkos knygoje „Lietuvių archeologijos medžiaga" <ref>P. Tarasenka. Lietuvių archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 206.</ref>.		Panų kalnas jau buvo žinomas F. Pokrovskiui, kuris jį įtraukė į savo 1899 m. Vilniuje išleistą Kauno gubernijos archeologijos žemėlapį<ref>F. Pokrovskij. Archiologičeskaja karta Kovenskoj guberniji. - Vilna, 1899. - P. 82.</ref>. Paminėtas ir 1928 m. P. Tarasenkos knygoje „Lietuvių archeologijos medžiaga" <ref>P. Tarasenka. Lietuvių archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 206.</ref>.
27 eilutė:		27 eilutė:
	Apie Panų kalną užrašyta keletą padavimų:<ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 383.</ref> 1. Kalne senovėje buvo šventykla. 2. Kalne stovėjo vienuolynas, kuriame gyveno jaunos panos - vienuolės. 3. Stovėjo bažnyčia, kurioje švedų užpuolimo metu slėpėsi mergaitės. Bet jos buvo švedų nužudytos, pati bažnyčia sugriauta. 4. Sakoma, kad švedai užtikę apie 2000 slaptuose požemiuose pasislėpusių merginų ir angą užvertę dideliu akmeniu. 5. Ant kalno buvo pastatyti trys kryžiai trims mergelėms kankinėms, ėjusioms naktį išvaduoti lietuvių, atminti, o pats kalnas pavadintas Trijų mergelių kalnu.		Apie Panų kalną užrašyta keletą padavimų:<ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 383.</ref> 1. Kalne senovėje buvo šventykla. 2. Kalne stovėjo vienuolynas, kuriame gyveno jaunos panos - vienuolės. 3. Stovėjo bažnyčia, kurioje švedų užpuolimo metu slėpėsi mergaitės. Bet jos buvo švedų nužudytos, pati bažnyčia sugriauta. 4. Sakoma, kad švedai užtikę apie 2000 slaptuose požemiuose pasislėpusių merginų ir angą užvertę dideliu akmeniu. 5. Ant kalno buvo pastatyti trys kryžiai trims mergelėms kankinėms, ėjusioms naktį išvaduoti lietuvių, atminti, o pats kalnas pavadintas Trijų mergelių kalnu.

	Panų kalnas kaip turintis istorinę ir mitologinę vertę 1996-12-23 įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (M 17). Jau 1972 m. jis buvo įrašytas į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą.		Panų kalnas kaip turintis istorinę ir mitologinę vertę 1996-12-23 įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (M 17). Jau 1972 m. jis buvo įrašytas į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą.

	{{reflist}}		{{reflist}}
34 eilutė:		34 eilutė:

	</small>		</small>
	[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]]
			[[Kategorija:Sedos seniūnijos kaimai]]

Algirdas 12:07, 8 balandžio 2012

2012-04-08T12:07:32Z

← Ankstesnė versija		15:07, 8 balandžio 2012 versija
30 eilutė:		30 eilutė:

	{{reflist}}		{{reflist}}
			<small>
			* Pasruojės k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1441. - 1 lap.

			</small>
	[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]]

78.58.116.97 20:00, 2 lapkričio 2010

2010-11-02T20:00:37Z

← Ankstesnė versija		23:00, 2 lapkričio 2010 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==
	Gyventojų skaičius (viso kaimo): 1923 m. - 302, 1959 m. - 203, 1970 m. - 157, 1979 m. - 129 gyv., 1986 m. - 99<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 315.</ref>, 2001 m. - 15 (7 vyr., 8 mot.)(tik Sedos sen.).		Gyventojų skaičius (viso kaimo): 1923 m. - 302, 1959 m. - 203, 1970 m. - 157, 1979 m. - 129 gyv., 1986 m. - 99<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 315.</ref>, 2001 m. - 15 (7 vyr., 8 mot.)(tik Sedos sen.).

			* 1895-04-12 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Virketis Kostas\|Kostas Virketis]].

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==

78.58.171.97 16:35, 12 sausio 2008

2008-01-12T16:35:49Z

Naujas puslapis

{{kaimai|
pavadinimas = Pasruojė|
foto = |
size = |
pavad = |
seniunija = Sedos|
gyv = 15 |
koor = |
alt = |
|}}
'''PASRUOJĖ''', '''Pasruoja''', '''Pasruojis''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]] ir Telšių raj., Gadūnavo sen., 7 km į pietus nuo [[Seda|Sedos]], prie [[Sruoja|Sruojos]] upės (Varduvos deš.). Yra UAB „Žemaitijos žuvis" (žuvininkystės ūkis).

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius (viso kaimo): 1923 m. - 302, 1959 m. - 203, 1970 m. - 157, 1979 m. - 129 gyv., 1986 m. - 99<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 315.</ref>, 2001 m. - 15 (7 vyr., 8 mot.)(tik Sedos sen.).

== Istorinės žinios ==
Apie 1 km į vakarus nuo kelio Telšiai-Seda, UAB „Žemaitijos žuvis" tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje yra kalnas, vadinamas Panų kalnu, arba '''Mergakalniu'''. Tai pailga, smėlėta ir pušimis apaugusi kalva, kuri yra apie 210 m ilgio ir 100-150 m pločio. Šlaitai nuolaidūs, 5-6 m aukščio. Iš šiaurės, vakarų ir pietų yra tvenkiniai, rytų - miškas. Kalvos viršūnė plokščia, ji iškilusi 124,1 m virš jūros lygio. Teritorijos plotas apie 2,5 ha.

Panų kalnas jau buvo žinomas F. Pokrovskiui, kuris jį įtraukė į savo 1899 m. Vilniuje išleistą Kauno gubernijos archeologijos žemėlapį<ref>F. Pokrovskij. Archiologičeskaja karta Kovenskoj guberniji. - Vilna, 1899. - P. 82.</ref>. Paminėtas ir 1928 m. P. Tarasenkos knygoje „Lietuvių archeologijos medžiaga" <ref>P. Tarasenka. Lietuvių archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 206.</ref>.

Panų kalno rytinėje dalyje nuo seno stovėjo dvi koplytėlės. 1980-04-03 jos buvo nuverstos ir nustumtos į tvenkinį. Koplytėlės atstatytos 1990 m. liepos mėn.

Kalnas gausiai lankomas liepos mėn. pradžioje per Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Čia duodami įžadai meldžiant sveikatos, laimės. Aukojami pinigai, žvakės. Pastaraisiais metais po apsilankymo kalne paliekamas nors mažas, iš pagaliukų padarytas kryželis.

Apie Panų kalną užrašyta keletą padavimų:<ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 383.</ref> 1. Kalne senovėje buvo šventykla. 2. Kalne stovėjo vienuolynas, kuriame gyveno jaunos panos - vienuolės. 3. Stovėjo bažnyčia, kurioje švedų užpuolimo metu slėpėsi mergaitės. Bet jos buvo švedų nužudytos, pati bažnyčia sugriauta. 4. Sakoma, kad švedai užtikę apie 2000 slaptuose požemiuose pasislėpusių merginų ir angą užvertę dideliu akmeniu. 5. Ant kalno buvo pastatyti trys kryžiai trims mergelėms kankinėms, ėjusioms naktį išvaduoti lietuvių, atminti, o pats kalnas pavadintas Trijų mergelių kalnu.

Panų kalnas kaip turintis istorinę ir mitologinę vertę 1996-12-23 įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (M 17). Jau 1972 m. jis buvo įrašytas į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą.

{{reflist}}
[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]]