Merkelio Račkausko gimnazija - Versijų istorija

Algirdas 17:42, 29 gruodžio 2017

2017-12-29T17:42:01Z

← Ankstesnė versija		20:42, 29 gruodžio 2017 versija
25 eilutė:		25 eilutė:
	[[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG\|thumb\|left\|200px\|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]		[[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG\|thumb\|left\|200px\|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]
	[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.MKE.jpg\|thumb\|left\|200px\|Centriniai gimanzijos rūmai]]		[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.MKE.jpg\|thumb\|left\|200px\|Centriniai gimanzijos rūmai]]
	[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg\|thumb\|left\|200px\|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas ~~Družinskas~~. Pašventintas 2004-11-19]]		[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg\|thumb\|left\|200px\|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas. Pašventintas 2004-11-19]]

	1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė]]je Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.		1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė]]je Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.

Algirdas: /* Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. */

2016-05-19T18:21:40Z

Dabartinė gimnazija nuo 1996 m.

← Ankstesnė versija		21:21, 19 gegužės 2016 versija
70 eilutė:		70 eilutė:
	== Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. ==		== Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. ==
	1996 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 42 M. Račkausko vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji gimnazija visoje Telšių apskrityje. Vasarą buvo sukurti emblemos ir vėliavos projektai. Buvęs mokinys [[Žebrauskas Stasys\|St. Žebrauskas]] sukūrė gimnazijos himną. Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje nebegalėjo būti pradinių klasių, jos buvo perkeltos į kitas miesto mokyklas.		1996 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 42 M. Račkausko vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji gimnazija visoje Telšių apskrityje. Vasarą buvo sukurti emblemos ir vėliavos projektai. Buvęs mokinys [[Žebrauskas Stasys\|St. Žebrauskas]] sukūrė gimnazijos himną. Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje nebegalėjo būti pradinių klasių, jos buvo perkeltos į kitas miesto mokyklas.

			2016-05-17 prie paradinių laiptų atidengta grindinyje įmontuota marmurinė paminklinė lenta Mažeikių gimnazijos mokytojams ir mokiniams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1941-1954 m. Paminklinė lenta pagaminta Alytuje, iš ten atvykę žmonės ją ir įmontavo. Šioje atminimo lentoje įamžinti: buvęs Mažeikių gimnazijos direktorius [[Juozas Rainys]], vicedirektorius [[Antanas Januševičius]], mokytojai [[Antanas Baranauskas]] ir [[Bronius Remys]], mokiniai [[Valerijonas Dainoravičius]], [[Antanas Grabažis]], [[Antanas Janušauskas]], [[Antanas Juzumas]] ir [[Vladislovas Pilinka]], „Didžiosios kovos" apygardos štabo viršininkas [[Aleksandras Zapkus\|Aleksandras Zapkus-Piliakalnis]], Žemaičių apygardos „Alkos" rinktinės vadas [[Kazys Venckus\|Kazys Venckus-Adomaitis]], Ylakių Lietuvos Laisvės armijos kuopos narys [[Antanas Dima]] bei pogrindžio organizacijos [[Rusenantis Aukuras\|„Rusenantis aukuras"]] narys [[Jonas Kairys\|Jonas Kairys-Old Šaterchand]]. Atminimo lentos įamžinimo iniciatorius - Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas [[Albertas Ruginis]], buvęs šios mokyklos mokinys <ref> Vytautas Malūkas. Įamžintas laisvės gynėjų atminimas // Santarvė. - 2016. - Geg. 19. - Nr. 56. - P. 1.</ref>.

	== Renovacija ==		== Renovacija ==

Algirdas 21:56, 24 gruodžio 2013

2013-12-24T21:56:26Z

← Ankstesnė versija		00:56, 25 gruodžio 2013 versija
171 eilutė:		171 eilutė:
	* 1940 m. - [[Lempertas Izraelis\|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.		* 1940 m. - [[Lempertas Izraelis\|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.
	* 1940 m. - [[Jankauskas Kostas\|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas.		* 1940 m. - [[Jankauskas Kostas\|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas.
			* 1941 m. - [[Alfonsas Kaikaris]], docentas, provizorius, farmacijos istorikas, muziejininkas.
	* 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas\|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.		* 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas\|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.
	* 1942 m. - [[Grabys Juozas\|Juozas Grabys]], kunigas.		* 1942 m. - [[Grabys Juozas\|Juozas Grabys]], kunigas.

MKE-Robotas: robotas: smulkūs taisymai

2013-12-02T15:49:44Z

robotas: smulkūs taisymai

Rodyti skirtumus

Algirdas 09:33, 15 birželio 2013

2013-06-15T09:33:09Z

← Ankstesnė versija		12:33, 15 birželio 2013 versija
247 eilutė:		247 eilutė:
	* 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas\|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis\|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.		* 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas\|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis\|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.
	* 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas\|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.		* 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas\|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.
			* 1967 m. - [[Janušas Vytautas\|Vytautas Janušas]], fizikos mokslų daktaras.
	* 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.		* 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.
	* 1968 m. - [[Liutkus Viktoras\|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.		* 1968 m. - [[Liutkus Viktoras\|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.

Algirdas: /* Gimnazija 1925-1949 m. */

2013-05-04T07:48:46Z

Gimnazija 1925-1949 m.

← Ankstesnė versija		10:48, 4 gegužės 2013 versija
50 eilutė:		50 eilutė:

	== Gimnazija 1925-1949 m. ==		== Gimnazija 1925-1949 m. ==
	1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius\|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė.		1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius\|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė. Pagal 1926 m. sudarytą sąmatą mokyklos tarnautojų algoms buvo numatyta skirti 90.612, raštinės, ūkio ir kelionės išlaidoms - 4040, inventoriui - 1860, mokslo priemonėms ir knygynui - 4947, namų nuomai - 1141, pastatų remontui - 1000, iš viso 103600 litų. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 46, l. 17-21.</ref>.

	1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų.		1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų.

Algirdas: /* Gimnazija 1925-1949 m. */

2013-05-04T07:32:17Z

Gimnazija 1925-1949 m.

← Ankstesnė versija		10:32, 4 gegužės 2013 versija
54 eilutė:		54 eilutė:
	1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų.		1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų.

	1930 m. rudenį buvo 261 (I kl. - 48, II kl. - 36, III kl. - 37, IV kl. - 33, V kl. - 30, VI kl. - 38, VII kl. - 20, VIII kl. - 19), iš jų 4 žydai, 3 lenkai, 6 latviai, 8 rusai, 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1936 m. rudenį gimnazijoje mokėsi 307 mokiniai (142 berniukai ir 165 mergaitės), iš jų 5 latviai, 1 lenkas, 31 žydas, 8 rusai. Pagal klases buvo: I kl. - 20, II kl. - 83, III kl. - 60, IV kl. - 50, VI kl. - 37, VII kl. - 38 ir VIII kl. - 19 mokinių. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. 1938-1939 m. m. pabaigoje iš viso mokykloje mokėsi 333 mokiniai. Todėl 1939 m. birželio mėn. gimanzijos direktorius kreipėsi į Vidurinio mokslo departamentą, prašydamas leisti atidaryti I, II ir VI lygiagretes klases, nes jose buvo daug mokinių. Mokykla turėjo 7 nuosavas ir 3 nuomojamas patalpas klasėms <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 15, l. 114.</ref>.		1930 m. vasarą Juozas Šablinskas atliko mokyklos remontą už 6290 litų<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b.46, l. 24.</ref>. 1930 m. rudenį buvo 261 (I kl. - 48, II kl. - 36, III kl. - 37, IV kl. - 33, V kl. - 30, VI kl. - 38, VII kl. - 20, VIII kl. - 19), iš jų 4 žydai, 3 lenkai, 6 latviai, 8 rusai, 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1936 m. rudenį gimnazijoje mokėsi 307 mokiniai (142 berniukai ir 165 mergaitės), iš jų 5 latviai, 1 lenkas, 31 žydas, 8 rusai. Pagal klases buvo: I kl. - 20, II kl. - 83, III kl. - 60, IV kl. - 50, VI kl. - 37, VII kl. - 38 ir VIII kl. - 19 mokinių. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. 1938-1939 m. m. pabaigoje iš viso mokykloje mokėsi 333 mokiniai. Todėl 1939 m. birželio mėn. gimanzijos direktorius kreipėsi į Vidurinio mokslo departamentą, prašydamas leisti atidaryti I, II ir VI lygiagretes klases, nes jose buvo daug mokinių. Mokykla turėjo 7 nuosavas ir 3 nuomojamas patalpas klasėms <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 15, l. 114.</ref>.

	Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia\|Šv. Aloyzo bažnytėlė]] ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.		Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia\|Šv. Aloyzo bažnytėlė]] ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.

Algirdas: /* Žymiausi mokiniai */

2012-12-15T14:08:05Z

Žymiausi mokiniai

← Ankstesnė versija		17:08, 15 gruodžio 2012 versija
188 eilutė:		188 eilutė:
	* 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas\|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.		* 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas\|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.
	* iki 1944 m. - mokėsi [[Sprindys Algimantas\|Algimantas Sprindys]], architektas, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto architektūros katedros docentas, architektūros studijos vadovas.		* iki 1944 m. - mokėsi [[Sprindys Algimantas\|Algimantas Sprindys]], architektas, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto architektūros katedros docentas, architektūros studijos vadovas.
			* iki 1944 m. - mokėsi [[Urbutis Vincas\|Vincas Urbutis]], lietuvių kalbininkas, habilituotas mokslų daktaras (1971 m.).
	* iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas\|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.		* iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas\|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.
	* iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija\|Sofija Šviesaitė]], poetė.		* iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija\|Sofija Šviesaitė]], poetė.

Algirdas: /* Žymiausi mokiniai */

2012-12-05T20:52:01Z

Žymiausi mokiniai

← Ankstesnė versija		23:52, 5 gruodžio 2012 versija
202 eilutė:		202 eilutė:
	* 1946 m. - [[Norkus Povilas\|Povilas Norkus]], habilituotas fizinių mokslų (chemijos) daktaras, profesorius.		* 1946 m. - [[Norkus Povilas\|Povilas Norkus]], habilituotas fizinių mokslų (chemijos) daktaras, profesorius.
	* 1946 m. - [[Gedvilas Algirdas\|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas.		* 1946 m. - [[Gedvilas Algirdas\|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas.
			* 1946 m. - [[Beniuševičius Vladas\|Vladas Beniuševičius]], vaikų chirurgas traumatologas, medicinos mokslų kandidatas (nostr. dr).
	* 1948 m. - [[Sabonienė Regina\|Regina Stonytė-Sabonienė]], chemijos mokslų daktarė.		* 1948 m. - [[Sabonienė Regina\|Regina Stonytė-Sabonienė]], chemijos mokslų daktarė.
	* 1948 m. - [[Milkintas Antanas\|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.		* 1948 m. - [[Milkintas Antanas\|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.

Algirdas: /* Gimnazija 1925-1949 m. */

2012-12-01T19:26:31Z

Gimnazija 1925-1949 m.

← Ankstesnė versija		22:26, 1 gruodžio 2012 versija
54 eilutė:		54 eilutė:
	1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų.		1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų.

	1930 m. rudenį buvo 261 (I kl. - 48, II kl. - 36, III kl. - 37, IV kl. - 33, V kl. - 30, VI kl. - 38, VII kl. - 20, VIII kl. - 19), iš jų 4 žydai, 3 lenkai, 6 latviai, 8 rusai, 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1936 m. rudenį gimnazijoje mokėsi 307 mokiniai (142 berniukai ir 165 mergaitės), iš jų 5 latviai, 1 lenkas, 31 žydas, 8 rusai. Pagal klases buvo: I kl. - 20, II kl. - 83, III kl. - 60, IV kl. - 50, VI kl. - 37, VII kl. - 38 ir VIII kl. - 19 mokinių. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>.		1930 m. rudenį buvo 261 (I kl. - 48, II kl. - 36, III kl. - 37, IV kl. - 33, V kl. - 30, VI kl. - 38, VII kl. - 20, VIII kl. - 19), iš jų 4 žydai, 3 lenkai, 6 latviai, 8 rusai, 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1936 m. rudenį gimnazijoje mokėsi 307 mokiniai (142 berniukai ir 165 mergaitės), iš jų 5 latviai, 1 lenkas, 31 žydas, 8 rusai. Pagal klases buvo: I kl. - 20, II kl. - 83, III kl. - 60, IV kl. - 50, VI kl. - 37, VII kl. - 38 ir VIII kl. - 19 mokinių. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. 1938-1939 m. m. pabaigoje iš viso mokykloje mokėsi 333 mokiniai. Todėl 1939 m. birželio mėn. gimanzijos direktorius kreipėsi į Vidurinio mokslo departamentą, prašydamas leisti atidaryti I, II ir VI lygiagretes klases, nes jose buvo daug mokinių. Mokykla turėjo 7 nuosavas ir 3 nuomojamas patalpas klasėms <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 15, l. 114.</ref>.

	Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia\|Šv. Aloyzo bažnytėlė]] ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.		Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia\|Šv. Aloyzo bažnytėlė]] ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.

← Ankstesnė versija		00:56, 25 gruodžio 2013 versija
171 eilutė:		171 eilutė:
	* 1940 m. - [[Lempertas Izraelis\|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.		* 1940 m. - [[Lempertas Izraelis\|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.
	* 1940 m. - [[Jankauskas Kostas\|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas.		* 1940 m. - [[Jankauskas Kostas\|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas.
			* 1941 m. - [[Alfonsas Kaikaris]], docentas, provizorius, farmacijos istorikas, muziejininkas.
	* 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas\|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.		* 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas\|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.
	* 1942 m. - [[Grabys Juozas\|Juozas Grabys]], kunigas.		* 1942 m. - [[Grabys Juozas\|Juozas Grabys]], kunigas.

← Ankstesnė versija		12:33, 15 birželio 2013 versija
247 eilutė:		247 eilutė:
	* 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas\|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis\|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.		* 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas\|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis\|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.
	* 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas\|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.		* 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas\|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.
			* 1967 m. - [[Janušas Vytautas\|Vytautas Janušas]], fizikos mokslų daktaras.
	* 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.		* 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.
	* 1968 m. - [[Liutkus Viktoras\|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.		* 1968 m. - [[Liutkus Viktoras\|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.

← Ankstesnė versija		17:08, 15 gruodžio 2012 versija
188 eilutė:		188 eilutė:
	* 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas\|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.		* 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas\|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.
	* iki 1944 m. - mokėsi [[Sprindys Algimantas\|Algimantas Sprindys]], architektas, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto architektūros katedros docentas, architektūros studijos vadovas.		* iki 1944 m. - mokėsi [[Sprindys Algimantas\|Algimantas Sprindys]], architektas, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto architektūros katedros docentas, architektūros studijos vadovas.
			* iki 1944 m. - mokėsi [[Urbutis Vincas\|Vincas Urbutis]], lietuvių kalbininkas, habilituotas mokslų daktaras (1971 m.).
	* iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas\|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.		* iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas\|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.
	* iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija\|Sofija Šviesaitė]], poetė.		* iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija\|Sofija Šviesaitė]], poetė.

← Ankstesnė versija		23:52, 5 gruodžio 2012 versija
202 eilutė:		202 eilutė:
	* 1946 m. - [[Norkus Povilas\|Povilas Norkus]], habilituotas fizinių mokslų (chemijos) daktaras, profesorius.		* 1946 m. - [[Norkus Povilas\|Povilas Norkus]], habilituotas fizinių mokslų (chemijos) daktaras, profesorius.
	* 1946 m. - [[Gedvilas Algirdas\|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas.		* 1946 m. - [[Gedvilas Algirdas\|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas.
			* 1946 m. - [[Beniuševičius Vladas\|Vladas Beniuševičius]], vaikų chirurgas traumatologas, medicinos mokslų kandidatas (nostr. dr).
	* 1948 m. - [[Sabonienė Regina\|Regina Stonytė-Sabonienė]], chemijos mokslų daktarė.		* 1948 m. - [[Sabonienė Regina\|Regina Stonytė-Sabonienė]], chemijos mokslų daktarė.
	* 1948 m. - [[Milkintas Antanas\|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.		* 1948 m. - [[Milkintas Antanas\|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.