Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė - Versijų istorija

Algirdas: /* Šventikai */

2017-05-26T06:13:26Z

Šventikai

← Ankstesnė versija		09:13, 26 gegužės 2017 versija
37 eilutė:		37 eilutė:
	* Anatolijus Stalbovskis, pradėjo tarnauti atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę. Tarnavo ir Mažeikiuose, ir Viekšniuose. 1991 m. metropolitas Chrizostomas paskyrė A. Stalbovskį Kauno soboro Blagoveščenskij šventiku. Dar trejetą metų jis važinėjoiš Kauno į Mažeikiuse ir Viekšnius, kur cerkvėse aukojo Mišias.		* Anatolijus Stalbovskis, pradėjo tarnauti atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę. Tarnavo ir Mažeikiuose, ir Viekšniuose. 1991 m. metropolitas Chrizostomas paskyrė A. Stalbovskį Kauno soboro Blagoveščenskij šventiku. Dar trejetą metų jis važinėjoiš Kauno į Mažeikiuse ir Viekšnius, kur cerkvėse aukojo Mišias.
	* igumenas Nestoras, nuo 1994 m. Jo pastangomis parapijiečiai ėmėsi atkurti prieškarines cerkvės tradicijas. Jam tarnaujant cerkvė ir jos aplinka stipriai pasikeitė. Kitokia tapo stogo forma, iš naujo nudažytas ir pats pastatas, atnaujintas visas vidaus interjeras, įrengta vieta chorui. Atliekant visus šiuos darbus, daug pastangų įdėjo ilgametis cerkvės seniūnas Adamas Navaričius.		* igumenas Nestoras, nuo 1994 m. Jo pastangomis parapijiečiai ėmėsi atkurti prieškarines cerkvės tradicijas. Jam tarnaujant cerkvė ir jos aplinka stipriai pasikeitė. Kitokia tapo stogo forma, iš naujo nudažytas ir pats pastatas, atnaujintas visas vidaus interjeras, įrengta vieta chorui. Atliekant visus šiuos darbus, daug pastangų įdėjo ilgametis cerkvės seniūnas Adamas Navaričius.
			* 2017 m. popas klebonas igumenas Aleksijus.


	Pokario metais šventikai keitėsi. Nors cerkvėje beveik kasmet lankėsi stačiatikių cerkvės vadovai, tačiau tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. 1981 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskirtas naujas Viekšnių ir Mažeikių cerkvių dvasinis vadovas Vladimir Poliščiuk. Jis metraštyje apgailestavo, kad pamaldose dalyvavo tik 21 žmogus.		Pokario metais šventikai keitėsi. Nors cerkvėje beveik kasmet lankėsi stačiatikių cerkvės vadovai, tačiau tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. 1981 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskirtas naujas Viekšnių ir Mažeikių cerkvių dvasinis vadovas Vladimir Poliščiuk. Jis metraštyje apgailestavo, kad pamaldose dalyvavo tik 21 žmogus.

Algirdas: /* Dabartinė cerkvė */

2015-01-15T13:01:43Z

Dabartinė cerkvė

← Ankstesnė versija		16:01, 15 sausio 2015 versija
28 eilutė:		28 eilutė:
	Dauguma Mažeikių rusakalbių gyventojų buvo tikintys ir gausiai lankėsi cerkvėje. Per Antrąjį pasaulinį karą cerkvė stipriai nenukentėjo. 1947 m. oficialiai buvo įregistruota stačiatikių parapija. Pokariu šventikai keitėsi, tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę cerkvė atgijo. Kiekvieną sekmadienį rytais čia laikomos mišios, krikštijami vaikai, vyksta laidotuvių apeigos, visos stačiatikių religinės šventės. Iš Telšių kas sekmadienį atvyksta šventikas Nestoras. Prie cerkvės veikia rusų sekmadieninė mokyklėlė, kurioje vaikai ruošiami cerkvės šventėms, supažindinami su cerkvės istorija, papročiais, tradicijomis, mokosi tarnauti Mišioms. Cerkvės chorui vadovauja regentė Margarita Mašina, Lietuvos muzikos akademijos magistrė. Prie cerkvės yra nedidelė špitolė, kurioje yra nedidelė bibliotekėlė. Dabar vadovauja Anisa Dauskurtienė. Be choro prie cerkvės, rusų bendruomenė yra subūrusi dainuojančių mokytojų kolektyvą, kuris pasirodo įvairių švenčių, išvykų metu.		Dauguma Mažeikių rusakalbių gyventojų buvo tikintys ir gausiai lankėsi cerkvėje. Per Antrąjį pasaulinį karą cerkvė stipriai nenukentėjo. 1947 m. oficialiai buvo įregistruota stačiatikių parapija. Pokariu šventikai keitėsi, tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę cerkvė atgijo. Kiekvieną sekmadienį rytais čia laikomos mišios, krikštijami vaikai, vyksta laidotuvių apeigos, visos stačiatikių religinės šventės. Iš Telšių kas sekmadienį atvyksta šventikas Nestoras. Prie cerkvės veikia rusų sekmadieninė mokyklėlė, kurioje vaikai ruošiami cerkvės šventėms, supažindinami su cerkvės istorija, papročiais, tradicijomis, mokosi tarnauti Mišioms. Cerkvės chorui vadovauja regentė Margarita Mašina, Lietuvos muzikos akademijos magistrė. Prie cerkvės yra nedidelė špitolė, kurioje yra nedidelė bibliotekėlė. Dabar vadovauja Anisa Dauskurtienė. Be choro prie cerkvės, rusų bendruomenė yra subūrusi dainuojančių mokytojų kolektyvą, kuris pasirodo įvairių švenčių, išvykų metu.

	Mažeikių cerkvės stačiatikių bendruomenė užsiima ir visuomenine veikla. Ji dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su Saldus rajono, Klaipėdos, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių rusų bendruomenėmis.		Mažeikių cerkvės stačiatikių bendruomenė užsiima ir visuomenine veikla. Ji dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su Saldus rajono, Klaipėdos, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių rusų bendruomenėmis. 2014 m. kartu su Viekšnių šv. Sergijaus cerkve Mažeikių rusų bendruomenė surengė Palaimintojo Sergijaus Radonežskio 700-ųjų gimimo metinių minėjimą.

	== Šventikai ==		== Šventikai ==

Algirdas: /* Dabartinė cerkvė */

2015-01-15T12:58:47Z

Dabartinė cerkvė

← Ankstesnė versija		15:58, 15 sausio 2015 versija
26 eilutė:		26 eilutė:
	Prieškario metais cerkvė buvo gausiai lankoma, turėjo didelį chorą. Susivieniję Viekšnių ir Mažeikių cerkvių chorai 1936 m. rugpjūčio 16 ir 23 dienomis surengė viešus koncertus. Jungtiniam chorui vadovavo Kauno stačiatikių eparchijos choro vadovas I.F.Petrov. Buvo atliekamos religinio ir pasaulietinio turinio giesmės ir dainos. Įvyko ypatingai iškilmingi atlaidai Kauno stačiatikių cerkvės Metropolito veiklos 25-mečiui pažymėti. Buvo suburta šv.Sergiejaus Radonež seserija. Ji rūpinosi senelių ir beglobių vaikų priežiūra. Tą patį 1936 metų rudenį Viekšnių ir Mažeikių cerkvėse lankėsi Amerikos lietuvių bendruomenės vyskupas Steponas Giniotis. Kartą per metus cerkvėje lankydavosi Kauno stačiatikių eparchijos Metropolitas.		Prieškario metais cerkvė buvo gausiai lankoma, turėjo didelį chorą. Susivieniję Viekšnių ir Mažeikių cerkvių chorai 1936 m. rugpjūčio 16 ir 23 dienomis surengė viešus koncertus. Jungtiniam chorui vadovavo Kauno stačiatikių eparchijos choro vadovas I.F.Petrov. Buvo atliekamos religinio ir pasaulietinio turinio giesmės ir dainos. Įvyko ypatingai iškilmingi atlaidai Kauno stačiatikių cerkvės Metropolito veiklos 25-mečiui pažymėti. Buvo suburta šv.Sergiejaus Radonež seserija. Ji rūpinosi senelių ir beglobių vaikų priežiūra. Tą patį 1936 metų rudenį Viekšnių ir Mažeikių cerkvėse lankėsi Amerikos lietuvių bendruomenės vyskupas Steponas Giniotis. Kartą per metus cerkvėje lankydavosi Kauno stačiatikių eparchijos Metropolitas.

	Dauguma Mažeikių rusakalbių gyventojų buvo tikintys ir gausiai lankėsi cerkvėje. Per Antrąjį pasaulinį karą cerkvė stipriai nenukentėjo. 1947 m. oficialiai buvo įregistruota stačiatikių parapija. Pokariu šventikai keitėsi, tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę cerkvė atgijo. Kiekvieną sekmadienį rytais čia laikomos mišios, krikštijami vaikai, vyksta laidotuvių apeigos, visos stačiatikių religinės šventės. Iš Telšių kas sekmadienį atvyksta šventikas Nestoras. Prie cerkvės veikia rusų sekmadieninė mokyklėlė, kurioje vaikai ruošiami cerkvės šventėms, supažindinami su cerkvės istorija, papročiais, tradicijomis, mokosi tarnauti Mišioms. Cerkvės chorui vadovauja regentė Margarita Mašina, Lietuvos muzikos akademijos magistrė. Prie cerkvės yra nedidelė špitolė, kurioje yra nedidelė bibliotekėlė.		Dauguma Mažeikių rusakalbių gyventojų buvo tikintys ir gausiai lankėsi cerkvėje. Per Antrąjį pasaulinį karą cerkvė stipriai nenukentėjo. 1947 m. oficialiai buvo įregistruota stačiatikių parapija. Pokariu šventikai keitėsi, tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę cerkvė atgijo. Kiekvieną sekmadienį rytais čia laikomos mišios, krikštijami vaikai, vyksta laidotuvių apeigos, visos stačiatikių religinės šventės. Iš Telšių kas sekmadienį atvyksta šventikas Nestoras. Prie cerkvės veikia rusų sekmadieninė mokyklėlė, kurioje vaikai ruošiami cerkvės šventėms, supažindinami su cerkvės istorija, papročiais, tradicijomis, mokosi tarnauti Mišioms. Cerkvės chorui vadovauja regentė Margarita Mašina, Lietuvos muzikos akademijos magistrė. Prie cerkvės yra nedidelė špitolė, kurioje yra nedidelė bibliotekėlė. Dabar vadovauja Anisa Dauskurtienė. Be choro prie cerkvės, rusų bendruomenė yra subūrusi dainuojančių mokytojų kolektyvą, kuris pasirodo įvairių švenčių, išvykų metu.

	Mažeikių cerkvės stačiatikių bendruomenė užsiima ir visuomenine veikla. Ji dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su Saldus rajono, Klaipėdos, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių rusų bendruomenėmis.		Mažeikių cerkvės stačiatikių bendruomenė užsiima ir visuomenine veikla. Ji dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su Saldus rajono, Klaipėdos, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių rusų bendruomenėmis.

Algirdas 13:04, 8 gegužės 2013

2013-05-08T13:04:54Z

← Ankstesnė versija		16:04, 8 gegužės 2013 versija
8 eilutė:		8 eilutė:

	== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==		== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==
	1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai\|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla\|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė\|Šventosios Dvasios]] vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Gaurilas ~~Zašimovičius~~. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I.S. Kručkovas, Kronštato pirklys I.A. Kozlovskis ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.		1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai\|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla\|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė\|Šventosios Dvasios]] vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Gaurilas Zasimovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I.S. Kručkovas, Kronštato pirklys I.A. Kozlovskis ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.

	1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.		1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.

Algirdas 10:14, 8 gegužės 2013

2013-05-08T10:14:30Z

← Ankstesnė versija		13:14, 8 gegužės 2013 versija
8 eilutė:		8 eilutė:

	== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==		== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==
	1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai\|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla\|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė\|Šventosios Dvasios]] vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Gaurilas ~~Zasimovičius~~. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I.S. Kručkovas, Kronštato pirklys I.A. Kozlovskis ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.		1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai\|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla\|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė\|Šventosios Dvasios]] vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Gaurilas Zašimovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I.S. Kručkovas, Kronštato pirklys I.A. Kozlovskis ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.

	1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.		1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.

Algirdas: /* Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas */

2012-12-28T17:22:10Z

Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas

← Ankstesnė versija		20:22, 28 gruodžio 2012 versija
8 eilutė:		8 eilutė:

	== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==		== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==
	1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai\|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla\|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė\|Šventosios Dvasios]] vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Gaurilas Zasimovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.		1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai\|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla\|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė\|Šventosios Dvasios]] vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Gaurilas Zasimovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I.S. Kručkovas, Kronštato pirklys I.A. Kozlovskis ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.

	1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.		1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.

Algirdas: /* Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2012-12-28T16:44:06Z

Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		19:44, 28 gruodžio 2012 versija
15 eilutė:		15 eilutė:

	== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==		== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==
	Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių.		Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė ir raštinė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių.

	1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazija. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzos, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazija. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzos, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

	== Dabartinė cerkvė ==		== Dabartinė cerkvė ==
	1929 m. stačiatikių bendruomenėje buvo apie 300 tikinčiųjų. Naujos cerkvės statybai stačiatikių bendruomenė sukaupė per 12000 litų. Vyriausybė nemokamai paskyrė žemės sklypą ir 5000 litų. Cerkvės komitetas buvo sukaupęs statybinės medienos. Ją pardavus buvo gauta apie 5000 litų.		1929 m. stačiatikių bendruomenėje buvo apie 300 tikinčiųjų. Naujos cerkvės statybai stačiatikių bendruomenė sukaupė per 12000 litų. Vyriausybė nemokamai paskyrė žemės sklypą ir 5000 litų. Cerkvės komitetas buvo sukaupęs statybinės medienos. Ją pardavus buvo gauta apie 5000 litų.

Algirdas: /* Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas */

2012-12-28T15:55:03Z

Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas

← Ankstesnė versija		18:55, 28 gruodžio 2012 versija
8 eilutė:		8 eilutė:

	== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==		== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==
	1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai\|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla\|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė\|Šventosios Dvasios]] vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas ~~Zasim(p)ovičius~~. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.		1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai\|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla\|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė\|Šventosios Dvasios]] vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Gaurilas Zasimovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.

	1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.		1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.

Algirdas 17:12, 19 gegužės 2012

2012-05-19T17:12:24Z

← Ankstesnė versija		20:12, 19 gegužės 2012 versija
40 eilutė:		40 eilutė:
	Pokario metais šventikai keitėsi. Nors cerkvėje beveik kasmet lankėsi stačiatikių cerkvės vadovai, tačiau tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. 1981 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskirtas naujas Viekšnių ir Mažeikių cerkvių dvasinis vadovas Vladimir Poliščiuk. Jis metraštyje apgailestavo, kad pamaldose dalyvavo tik 21 žmogus.		Pokario metais šventikai keitėsi. Nors cerkvėje beveik kasmet lankėsi stačiatikių cerkvės vadovai, tačiau tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. 1981 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskirtas naujas Viekšnių ir Mažeikių cerkvių dvasinis vadovas Vladimir Poliščiuk. Jis metraštyje apgailestavo, kad pamaldose dalyvavo tik 21 žmogus.

	~~Galima, bet sunkiai. Kaip ir kikeviename kitame moksle, jogoje yra niuansų, vietų, kur reikalingas ypatingas akcentas~~. ~~Ir nebūtinai mokytojas~~. ~~Nesutikau dar tokio Lietuvoj~~, ~~kurs mokytoją turi~~. Bendrakeleivis gal greičiau, ar dėstytojas, instruktorius, treneris.Literatūros nuorodos Klausimas skaudus, kalbant apie lietuvišką literatūrą, nebent aš nesu užtikęs jos gausumo. Yra Bhagavatgita, keletas upanišadų, Šri Aurobindo knyga.		== Literatūra ==
			* Algimantas Muturas. Apie ką kalba cerkvės varpai. - Kaunas: Gabija, 2006. - 208 p. ISBN 9955-440-40-6

	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==
	<small>		<small>

Rytis: Atmestas 221.181.232.145 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo 188.143.232.12 versija

2012-05-18T11:35:35Z

Atmestas 221.181.232.145 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo 188.143.232.12 versija

← Ankstesnė versija		14:35, 18 gegužės 2012 versija
19 eilutė:		19 eilutė:
	1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazija. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzos, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazija. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzos, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

	~~Jau užsisakiau~~. ~~Veikia lyg~~ ir ~~gerai~~.~~Planuoju kada nors papastinti beachmrk'ų rezultatus~~, ~~temperatūras~~ ir ~~oro srautus dėžėje~~ ~~Asrock plokštės ASUS gamyklose gaminamos~~, ~~tai viskas ten~~ su ~~jomis gerai~~		== Dabartinė cerkvė ==
			1929 m. stačiatikių bendruomenėje buvo apie 300 tikinčiųjų. Naujos cerkvės statybai stačiatikių bendruomenė sukaupė per 12000 litų. Vyriausybė nemokamai paskyrė žemės sklypą ir 5000 litų. Cerkvės komitetas buvo sukaupęs statybinės medienos. Ją pardavus buvo gauta apie 5000 litų.

			1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilovskis, statybos komiteto nariai S.Tomanov, Vladas Burba ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve.

			Prieškario metais cerkvė buvo gausiai lankoma, turėjo didelį chorą. Susivieniję Viekšnių ir Mažeikių cerkvių chorai 1936 m. rugpjūčio 16 ir 23 dienomis surengė viešus koncertus. Jungtiniam chorui vadovavo Kauno stačiatikių eparchijos choro vadovas I.F.Petrov. Buvo atliekamos religinio ir pasaulietinio turinio giesmės ir dainos. Įvyko ypatingai iškilmingi atlaidai Kauno stačiatikių cerkvės Metropolito veiklos 25-mečiui pažymėti. Buvo suburta šv.Sergiejaus Radonež seserija. Ji rūpinosi senelių ir beglobių vaikų priežiūra. Tą patį 1936 metų rudenį Viekšnių ir Mažeikių cerkvėse lankėsi Amerikos lietuvių bendruomenės vyskupas Steponas Giniotis. Kartą per metus cerkvėje lankydavosi Kauno stačiatikių eparchijos Metropolitas.

			Dauguma Mažeikių rusakalbių gyventojų buvo tikintys ir gausiai lankėsi cerkvėje. Per Antrąjį pasaulinį karą cerkvė stipriai nenukentėjo. 1947 m. oficialiai buvo įregistruota stačiatikių parapija. Pokariu šventikai keitėsi, tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę cerkvė atgijo. Kiekvieną sekmadienį rytais čia laikomos mišios, krikštijami vaikai, vyksta laidotuvių apeigos, visos stačiatikių religinės šventės. Iš Telšių kas sekmadienį atvyksta šventikas Nestoras. Prie cerkvės veikia rusų sekmadieninė mokyklėlė, kurioje vaikai ruošiami cerkvės šventėms, supažindinami su cerkvės istorija, papročiais, tradicijomis, mokosi tarnauti Mišioms. Cerkvės chorui vadovauja regentė Margarita Mašina, Lietuvos muzikos akademijos magistrė. Prie cerkvės yra nedidelė špitolė, kurioje yra nedidelė bibliotekėlė.

			Mažeikių cerkvės stačiatikių bendruomenė užsiima ir visuomenine veikla. Ji dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su Saldus rajono, Klaipėdos, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių rusų bendruomenėmis.

	== Šventikai ==		== Šventikai ==