Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia - Versijų istorija

Algirdas 08:04, 18 birželio 2019

2019-06-18T08:04:45Z

← Ankstesnė versija		11:04, 18 birželio 2019 versija
21 eilutė:		21 eilutė:
	Bažnyčią 1943 m. dekoravo dailininkas R. Kalpokas.		Bažnyčią 1943 m. dekoravo dailininkas R. Kalpokas.

	Nuo 1936 m. ~~giedojojams~~ akomponavo tik fisharmonija, o apie 1959 m. buvo pastatyti maži keturių balsų vargonėliai, parvežti iš Jelgavos. Prie jų buvo tik vinklada, dumplės ir klavitūra. Iš Akmenės bažnyčios gauta senų vargonų detalių, o iš Rygos pakviestas vargonų meistras Blukis surinko iš detalių ir suremontavo vargonus. Kauniškis Jurgis Astrauskas vargonus suderino, įdėjo principalą, prie jo priderino kitus balsus.		Nuo 1936 m. giedotojams akomponavo tik fisharmonija, o apie 1959 m. buvo pastatyti maži keturių balsų vargonėliai, parvežti iš Jelgavos. Prie jų buvo tik vinklada, dumplės ir klavitūra. Iš Akmenės bažnyčios gauta senų vargonų detalių, o iš Rygos pakviestas vargonų meistras Blukis surinko iš detalių ir suremontavo vargonus. Kauniškis Jurgis Astrauskas vargonus suderino, įdėjo principalą, prie jo priderino kitus balsus.

	1996-08-04 bažnyčioje atidengta memorialinė lenta jos statytojo Stanislovo Budvyčio garbei. Ją pa pašventino buvęs Telšių Katedros dekanas kunigas Juozas Šiurys.		1996-08-04 bažnyčioje atidengta memorialinė lenta jos statytojo Stanislovo Budvyčio garbei. Ją pa pašventino buvęs Telšių Katedros dekanas kunigas Juozas Šiurys.

Algirdas: /* Klebonai */

2018-11-03T12:36:36Z

Klebonai

← Ankstesnė versija		15:36, 3 lapkričio 2018 versija
50 eilutė:		50 eilutė:
	* Vaclovas Rašimas - Gerasimavičius (1941-1945 m.), klebonas. Gimė 1906 m. Jis pasirūpino karo metu žuvusio kunigo B. Jurgučio perlaidojimu Mažeikių kapinėse. 1949 m. buvo nuteistas 10 metų lagerio Kargopollage Archangelsko srityje, 1956 m. paleistas. Grįžęs įsijungė į Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios staybos darbą. Mirė 1960-01-13 [http://partizanai.org/failai/pdf/dabarties-kankiniai.pdf.], p. 178.		* Vaclovas Rašimas - Gerasimavičius (1941-1945 m.), klebonas. Gimė 1906 m. Jis pasirūpino karo metu žuvusio kunigo B. Jurgučio perlaidojimu Mažeikių kapinėse. 1949 m. buvo nuteistas 10 metų lagerio Kargopollage Archangelsko srityje, 1956 m. paleistas. Grįžęs įsijungė į Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios staybos darbą. Mirė 1960-01-13 [http://partizanai.org/failai/pdf/dabarties-kankiniai.pdf.], p. 178.
	* Alfonsas Sirys, atvyko iš Mosėdžio. Padėjo klebonui V. Rašimui atstatyti karo nuniokotą bažnyčią. Klebono pareigas perėmė 1946 m., bet oficialiai patvirtintas 1947 m. Tais pačiais metais apsikeitė parapijomis su Godunavo klebonu Stanislovu Gorodeckiu.		* Alfonsas Sirys, atvyko iš Mosėdžio. Padėjo klebonui V. Rašimui atstatyti karo nuniokotą bažnyčią. Klebono pareigas perėmė 1946 m., bet oficialiai patvirtintas 1947 m. Tais pačiais metais apsikeitė parapijomis su Godunavo klebonu Stanislovu Gorodeckiu.
			* Jurgis Latvėnas (g. 1894-m. 1959-05-15), 1950-08-02 - 1952-05 mansijonaras.
	* Stanislovas Gorodeckis (1947-1963)		* Stanislovas Gorodeckis (1947-1963)
	* Juozapas Miklovas (1963-1979), Mažeikių klebonas ir Viekšnių dekanas <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 78.</ref>.		* Juozapas Miklovas (1963-1979), Mažeikių klebonas ir Viekšnių dekanas <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 78.</ref>.
55 eilutė:		56 eilutė:
	[[Vaizdas:Jurgutis.MKE.2009-10-24.jpg\|thumb\|right\|200px\|Kunigo Bronislovo Jurgučio kapas Mažeikių kapinėse]]		[[Vaizdas:Jurgutis.MKE.2009-10-24.jpg\|thumb\|right\|200px\|Kunigo Bronislovo Jurgučio kapas Mažeikių kapinėse]]
	* Donatas Stulpinas.		* Donatas Stulpinas.

	== Kunigai vikarai, altaristos ==		== Kunigai vikarai, altaristos ==

Algirdas: /* Kunigai vikarai, altaristos */

2018-07-22T20:01:31Z

Kunigai vikarai, altaristos

← Ankstesnė versija		23:01, 22 liepos 2018 versija
68 eilutė:		68 eilutė:

	Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. bažnyčioje klebono ir vicedekano pareigas eina Rimvydas Marozas (g.1964-10-20, įšventinimas 1991-05-27). Vikarai: nuo 2004 m. gruodžio 18 d. Vytautas Norbutas (g. 1975-06-03, įšventinimas 2004-12-18), nuo 2002 balandžio 1 d. Vytautas Dvaržeckis (g. 1967-03-01, įšventinimas 1996-05-26). Nuo 2002 birželio 3 d. rezidentas jubiliatas Antanas Jurgaitis (g.1926-04-28, įšventinimas 1950-06-24).		Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. bažnyčioje klebono ir vicedekano pareigas eina Rimvydas Marozas (g.1964-10-20, įšventinimas 1991-05-27). Vikarai: nuo 2004 m. gruodžio 18 d. Vytautas Norbutas (g. 1975-06-03, įšventinimas 2004-12-18), nuo 2002 balandžio 1 d. Vytautas Dvaržeckis (g. 1967-03-01, įšventinimas 1996-05-26). Nuo 2002 birželio 3 d. rezidentas jubiliatas Antanas Jurgaitis (g.1926-04-28, įšventinimas 1950-06-24).
			* Antanas Šimkus, nuo 2018-07, rezidentas, administratorius ir aptarnauja [[Renavo bažnyčia\|Renavo Šv. Izidoriaus]] parapiją.
	{{reflist}}		{{reflist}}

	[[Kategorija:Bažnyčios]]		[[Kategorija:Bažnyčios]]

Algirdas: /* Istorija */

2016-08-20T08:50:26Z

Istorija

← Ankstesnė versija		11:50, 20 rugpjūčio 2016 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	1926 m. Birutės gatvėje bažnyčiai skirtame sklype buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 5. - Nr. 76. - P. 8.</ref>.Tačiau paskirtoji vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas tas, kad Birutės gatvė nebuvo išgrįsta, o Basanavičiaus gatve į bažnyčia būtų patogu ir sausa ateiti. 1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas Antanas Strazdas galutinai išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus ir nuramino susipriešinusius parapijiečius. Klebonas sudarė bažnyčios statybos komitetą, į kurį įėjo: Kazimieras Kulvinskas, Juozapas Poškus, Antanas Galminas, Kazimieras Dainius, Liudvikas Sidabras, Jonas Sidabras, Ona Stančikienė, Ignacas Krišmantas, Pranciškus Kumpikevičius, Antanas Osteika. 1928 m. vasario 10 d. Vyskupo patvirtintam komitetui vadovavo klebonas Antanas Strazdas. Po ilgų ginčų ir susirašinėjimų su Telšių Vyskupijos Kurija, 1929 m. galutinai apsispręsta bažnyčia Basanavičiaus gatvėje statyti jau nebe šv. Pranciškaus garbei, bet pašvęsti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai.		1926 m. Birutės gatvėje bažnyčiai skirtame sklype buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 5. - Nr. 76. - P. 8.</ref>.Tačiau paskirtoji vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas tas, kad Birutės gatvė nebuvo išgrįsta, o Basanavičiaus gatve į bažnyčia būtų patogu ir sausa ateiti. 1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas Antanas Strazdas galutinai išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus ir nuramino susipriešinusius parapijiečius. Klebonas sudarė bažnyčios statybos komitetą, į kurį įėjo: Kazimieras Kulvinskas, Juozapas Poškus, Antanas Galminas, Kazimieras Dainius, Liudvikas Sidabras, Jonas Sidabras, Ona Stančikienė, Ignacas Krišmantas, Pranciškus Kumpikevičius, Antanas Osteika. 1928 m. vasario 10 d. Vyskupo patvirtintam komitetui vadovavo klebonas Antanas Strazdas. Po ilgų ginčų ir susirašinėjimų su Telšių Vyskupijos Kurija, 1929 m. galutinai apsispręsta bažnyčia Basanavičiaus gatvėje statyti jau nebe šv. Pranciškaus garbei, bet pašvęsti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai.

	1929 m. rugpjūčio 4 d. kunigas Nikodemas Petkus pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Į pamatus buvo įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Statybai skirtas 2 ha sklypas.<ref>Eidimtienė M. Taip sunkiai statyti maldos namai // Būdas žemaičių. - 2004. - Bal. 14. - Nr. 42. - P. 4.</ref>. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai. Bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko Kurijai ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kunigas S. Budvytis pasikvietė architektą Vytautą Landsbergįo – Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti ir sumoderininti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų. Darbams vadovavo rangovas vokietis Bušmanas, kuris gyveno Mažeikiuose, Vytauto gatvėje <ref>Eidimtienė M. Kaip mažeikiškiai statė maldos namus // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugpjūčio 31. - Nr. 69. - P. 8. </ref>. 1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 metų.		1929 m. rugpjūčio 4 d. kunigas [[Nikodemas Petkus]] pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Į pamatus buvo įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Statybai skirtas 2 ha sklypas.<ref>Eidimtienė M. Taip sunkiai statyti maldos namai // Būdas žemaičių. - 2004. - Bal. 14. - Nr. 42. - P. 4.</ref>. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai. Bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko Kurijai ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kunigas S. Budvytis pasikvietė architektą Vytautą Landsbergįo – Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti ir sumoderininti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų. Darbams vadovavo rangovas vokietis Bušmanas, kuris gyveno Mažeikiuose, Vytauto gatvėje <ref>Eidimtienė M. Kaip mažeikiškiai statė maldos namus // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugpjūčio 31. - Nr. 69. - P. 8. </ref>. 1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 metų.

	1936 m. rugpjūčio 2 d. bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Tačiau bažnyčia pastatyta nevisiškai pagal projektą. Trūko grotų apie stogą, viduje įrengtas tik vienas altorius. Žmonėms nepatiko staiga nukirstas bažnyčios bokštas ir ji buvo pryliginta protestantiškai nei katalikiškai. Keistai ir neįprastai atrodė naujosios bažnyčios vidus: per ploni piliorai, nebuvo įprastų didingų skliautų, trūko jaukumo. Tačiau ši bažnyčia turėjo ir privalumų - buvo talpi, gera akustika.		1936 m. rugpjūčio 2 d. bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Tačiau bažnyčia pastatyta nevisiškai pagal projektą. Trūko grotų apie stogą, viduje įrengtas tik vienas altorius. Žmonėms nepatiko staiga nukirstas bažnyčios bokštas ir ji buvo pryliginta protestantiškai nei katalikiškai. Keistai ir neįprastai atrodė naujosios bažnyčios vidus: per ploni piliorai, nebuvo įprastų didingų skliautų, trūko jaukumo. Tačiau ši bažnyčia turėjo ir privalumų - buvo talpi, gera akustika.

Algirdas 13:14, 31 liepos 2016

2016-07-31T13:14:22Z

← Ankstesnė versija		16:14, 31 liepos 2016 versija
26 eilutė:		26 eilutė:

	2014-03-25 bažnyčios šventoriuje palaidotas 12 metų Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios parapijos tikintiesiems tarnavęs rezidentas kunigas jubiliatas [[Antanas Jurgaitis]] <ref>Birutė Šneideraitienė. Atsisveikino su mylimu dvasininku // Būdas žemaičių. - 2014. - Kov. 28. - Nr. 24. - P. 1, 6.</ref>.		2014-03-25 bažnyčios šventoriuje palaidotas 12 metų Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios parapijos tikintiesiems tarnavęs rezidentas kunigas jubiliatas [[Antanas Jurgaitis]] <ref>Birutė Šneideraitienė. Atsisveikino su mylimu dvasininku // Būdas žemaičių. - 2014. - Kov. 28. - Nr. 24. - P. 1, 6.</ref>.

			2016-07-31 bažnyčia minėjo 80-ties metų jubiliejų, vyko Porciunkulės atlaidai, Šv. Mišias aukojo Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas, kunigas Vigilijus Poškus.

	== Šventorius ==		== Šventorius ==
	1916-18 m. vokiečiai sušaudė apie 60 mažeikiškių. Egzekaucija buvo vykdopma bažnyčios vietoje, o sušaudytieji palaidoti bažnyčios šventoriuje, apie 6 metrai nuo sienos, ties pirmuoju langu, toje pusėje, kur yra Šv. Antano altorius <ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>.		1916-18 m. vokiečiai sušaudė apie 60 mažeikiškių. Egzekaucija buvo vykdopma bažnyčios vietoje, o sušaudytieji palaidoti bažnyčios šventoriuje, apie 6 metrai nuo sienos, ties pirmuoju langu, toje pusėje, kur yra Šv. Antano altorius <ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>.

Algirdas 07:06, 23 balandžio 2016

2016-04-23T07:06:11Z

← Ankstesnė versija		10:06, 23 balandžio 2016 versija
51 eilutė:		51 eilutė:
	* Jonas Gedvila, 1981–1991 m. Mažeikių klebonas ir dekanas, 1946–1947 m. Mažeikių vikaras.		* Jonas Gedvila, 1981–1991 m. Mažeikių klebonas ir dekanas, 1946–1947 m. Mažeikių vikaras.
	[[Vaizdas:Jurgutis.MKE.2009-10-24.jpg\|thumb\|right\|200px\|Kunigo Bronislovo Jurgučio kapas Mažeikių kapinėse]]		[[Vaizdas:Jurgutis.MKE.2009-10-24.jpg\|thumb\|right\|200px\|Kunigo Bronislovo Jurgučio kapas Mažeikių kapinėse]]
			* Donatas Stulpinas.
	== Kunigai vikarai, altaristos ==		== Kunigai vikarai, altaristos ==

Algirdas 17:13, 29 kovo 2014

2014-03-29T17:13:21Z

← Ankstesnė versija		20:13, 29 kovo 2014 versija
25 eilutė:		25 eilutė:
	1996-08-04 bažnyčioje atidengta memorialinė lenta jos statytojo Stanislovo Budvyčio garbei. Ją pa pašventino buvęs Telšių Katedros dekanas kunigas Juozas Šiurys.		1996-08-04 bažnyčioje atidengta memorialinė lenta jos statytojo Stanislovo Budvyčio garbei. Ją pa pašventino buvęs Telšių Katedros dekanas kunigas Juozas Šiurys.

			2014-03-25 bažnyčios šventoriuje palaidotas 12 metų Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios parapijos tikintiesiems tarnavęs rezidentas kunigas jubiliatas [[Antanas Jurgaitis]] <ref>Birutė Šneideraitienė. Atsisveikino su mylimu dvasininku // Būdas žemaičių. - 2014. - Kov. 28. - Nr. 24. - P. 1, 6.</ref>.
	== Šventorius ==		== Šventorius ==
	1916-18 m. vokiečiai sušaudė apie 60 mažeikiškių. Egzekaucija buvo vykdopma bažnyčios vietoje, o sušaudytieji palaidoti bažnyčios šventoriuje, apie 6 metrai nuo sienos, ties pirmuoju langu, toje pusėje, kur yra Šv. Antano altorius <ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>.		1916-18 m. vokiečiai sušaudė apie 60 mažeikiškių. Egzekaucija buvo vykdopma bažnyčios vietoje, o sušaudytieji palaidoti bažnyčios šventoriuje, apie 6 metrai nuo sienos, ties pirmuoju langu, toje pusėje, kur yra Šv. Antano altorius <ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>.

Algirdas: /* Kunigai vikarai, altaristos */

2014-03-09T18:44:28Z

Kunigai vikarai, altaristos

← Ankstesnė versija		21:44, 9 kovo 2014 versija
54 eilutė:		54 eilutė:

	* Vladislovas Baltiejus (1907-1950) vikaras, kapelionas (1934-1939), toliau klebonas.		* Vladislovas Baltiejus (1907-1950) vikaras, kapelionas (1934-1939), toliau klebonas.
	* Vaclovas Martinkus vikaras (1935-?)		* Vaclovas Martinkus vikaras (1935-?). Gimė 1909 m. Į kunigus įšventintas 1935 m.
	* Adolfas Vainauskas, vikaras		* Adolfas Vainauskas, vikaras
	* Stasys Valiušaitis (1910-1971), vikaras, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1945-1948 m. studijas gilino Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje, įgydamas bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 1949 m. Vatikano paskirtas palydovu DP transportui į Braziliją. Į JAV atvyko 1950 m. Kunigavo Vicitation (airių) parapijoje Brooklyne, aktyviai dalyvavo lietuviškoje kultūrinėje ir BALF'o veikloje. Mirė aukodamas šv. Mišias Velykų rytą, širdies smūgio ištiktas. Palaidotas Niujorko St. John's kapinėse.		* Stasys Valiušaitis (1910-1971), vikaras, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1945-1948 m. studijas gilino Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje, įgydamas bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 1949 m. Vatikano paskirtas palydovu DP transportui į Braziliją. Į JAV atvyko 1950 m. Kunigavo Vicitation (airių) parapijoje Brooklyne, aktyviai dalyvavo lietuviškoje kultūrinėje ir BALF'o veikloje. Mirė aukodamas šv. Mišias Velykų rytą, širdies smūgio ištiktas. Palaidotas Niujorko St. John's kapinėse.

Algirdas: /* Klebonai */

2014-03-09T18:38:42Z

Klebonai

← Ankstesnė versija		21:38, 9 kovo 2014 versija
44 eilutė:		44 eilutė:
	* Vladislovas Baltiejus (1939-1940 m.). Taikino mieste susipriešinusius parapijiečius, atnaujino pamaldas senojoje Švč. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 1940 m. iškeltas į Latvelių-Žarėnus.		* Vladislovas Baltiejus (1939-1940 m.). Taikino mieste susipriešinusius parapijiečius, atnaujino pamaldas senojoje Švč. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 1940 m. iškeltas į Latvelių-Žarėnus.
	* Kazimieras Steponavičius (1940-1941 m.), Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas, profesorius. Jo planuose buvo naujos klebonijos statyba Basanavičiaus gatvėje.		* Kazimieras Steponavičius (1940-1941 m.), Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas, profesorius. Jo planuose buvo naujos klebonijos statyba Basanavičiaus gatvėje.
	* Vaclovas Rašimas - Gerasimavičius (1941-1945 m.), klebonas. Jis pasirūpino karo metu žuvusio kunigo B. Jurgučio perlaidojimu Mažeikių kapinėse. 1949 m. buvo nuteistas 10 metų lagerio Kargopollage Archangelsko srityje, 1956 m. paleistas.		* Vaclovas Rašimas - Gerasimavičius (1941-1945 m.), klebonas. Gimė 1906 m. Jis pasirūpino karo metu žuvusio kunigo B. Jurgučio perlaidojimu Mažeikių kapinėse. 1949 m. buvo nuteistas 10 metų lagerio Kargopollage Archangelsko srityje, 1956 m. paleistas. Grįžęs įsijungė į Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios staybos darbą. Mirė 1960-01-13 [http://partizanai.org/failai/pdf/dabarties-kankiniai.pdf.], p. 178.
	* Alfonsas Sirys, atvyko iš Mosėdžio. Padėjo klebonui V. Rašimui atstatyti karo nuniokotą bažnyčią. Klebono pareigas perėmė 1946 m., bet oficialiai patvirtintas 1947 m. Tais pačiais metais apsikeitė parapijomis su Godunavo klebonu Stanislovu Gorodeckiu.		* Alfonsas Sirys, atvyko iš Mosėdžio. Padėjo klebonui V. Rašimui atstatyti karo nuniokotą bažnyčią. Klebono pareigas perėmė 1946 m., bet oficialiai patvirtintas 1947 m. Tais pačiais metais apsikeitė parapijomis su Godunavo klebonu Stanislovu Gorodeckiu.
	* Stanislovas Gorodeckis (1947-1963)		* Stanislovas Gorodeckis (1947-1963)

Algirdas: /* Klebonai */

2014-01-26T19:12:26Z

Klebonai

← Ankstesnė versija		22:12, 26 sausio 2014 versija
48 eilutė:		48 eilutė:
	* Stanislovas Gorodeckis (1947-1963)		* Stanislovas Gorodeckis (1947-1963)
	* Juozapas Miklovas (1963-1979), Mažeikių klebonas ir Viekšnių dekanas <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 78.</ref>.		* Juozapas Miklovas (1963-1979), Mažeikių klebonas ir Viekšnių dekanas <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 78.</ref>.
			* Jonas Gedvila, 1981–1991 m. Mažeikių klebonas ir dekanas, 1946–1947 m. Mažeikių vikaras.
	[[Vaizdas:Jurgutis.MKE.2009-10-24.jpg\|thumb\|right\|200px\|Kunigo Bronislovo Jurgučio kapas Mažeikių kapinėse]]		[[Vaizdas:Jurgutis.MKE.2009-10-24.jpg\|thumb\|right\|200px\|Kunigo Bronislovo Jurgučio kapas Mažeikių kapinėse]]