Klubas-skaitykla - Versijų istorija

Algirdas 17:31, 18 liepos 2012

2012-07-18T17:31:38Z

← Ankstesnė versija		20:31, 18 liepos 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga.		'''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga.

	1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV plenumas įpareigojoe partijos apkričių komitetus steigti valsčiuose ir apylinkėse klubus-skaityklas, bibliotekas ir pasirūpinti, kad jos dirbtų normaliai. Šių kultūrinių įstaigų veiklai labai trukdė sunkus pokario laikotarpis, silpna materialinė kultūros ir švietimo įstaigų bazė. 1945-03-02 LKP (b) CK priėmė nutarimą „Dėl pirkių-skaityklų darbo Lietuvos TSR" ir nurodė, kad partijos apskričių komitetai turi pasirūpinti, kad klubai-skaityklos taptų politinio masinio darbo centrai. Todėl didžiąją šių įstaigų darbo dalį turėjo sudaryti pranešimai bei pokalbiai, laikraščių garsinis skaitymas, įvairių savišvietos, žemės ūkio, fizinės kultūros, meno saviveiklos būrelių veikla. Šiam darbui pagyvint LKP (b) CK rekomendavo partinėms organizacijoms telkti komunistus, komjaunuolius, inteligentus į pagalbą kultūros ir švietimo įstaigoms organizuoti klubuose-skaityklose vadovų ir specialistų pokalbius bei konsultacijas. Apskričių ir miestų vykdomuosiuose komitetuose buvo įkurti kultūros švietimo skyriai šiam darbui organizuoti vietose. Taip po truputį imta ir Mažeikių rajone kurti piruosius klubus-skaityklas ir bibliotekas. 1947 m. liepos 25 d. LKP (b) CK Ministrų taryba priėmė nutarimą gerinti kultūros švieimo darbą kaime. Tačiau tuo metu šios įstaigos buvo įkuriamos labai blogose patalpose, nebuvo elektros, bet buvo užsakoma po keletą pavadinimų laikraščių ir žurnalų, komplektuojamos knygos, parūpinami radijo imtuvai. Klubai-skaityklos tapo kultūros židiniais kaime. Čia valstiečiai susirinkdavo vakarais, repetuodavo, organizuodavo meno saviveiklos pasirodymus, šokius, veikė dramos, šokių rateliai ir kt.		1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV plenumas įpareigojoe partijos apkričių komitetus steigti valsčiuose ir apylinkėse klubus-skaityklas, bibliotekas ir pasirūpinti, kad jos dirbtų normaliai. Šių kultūrinių įstaigų veiklai labai trukdė sunkus pokario laikotarpis, silpna materialinė kultūros ir švietimo įstaigų bazė. 1945-03-02 LKP (b) CK priėmė nutarimą „Dėl pirkių-skaityklų darbo Lietuvos TSR" ir nurodė, kad partijos apskričių komitetai turi pasirūpinti, kad klubai-skaityklos taptų politinio masinio darbo centrai. Todėl didžiąją šių įstaigų darbo dalį turėjo sudaryti pranešimai bei pokalbiai, laikraščių garsinis skaitymas, įvairių savišvietos, žemės ūkio, fizinės kultūros, meno saviveiklos būrelių veikla. Šiam darbui pagyvint LKP (b) CK rekomendavo partinėms organizacijoms telkti komunistus, komjaunuolius, inteligentus į pagalbą kultūros ir švietimo įstaigoms organizuoti klubuose-skaityklose vadovų ir specialistų pokalbius bei konsultacijas. Apskričių ir miestų vykdomuosiuose komitetuose buvo įkurti kultūros švietimo skyriai šiam darbui organizuoti vietose. Taip po truputį imta ir Mažeikių rajone kurti piruosius klubus-skaityklas ir bibliotekas. 1947 m. liepos 25 d. LKP (b) CK Ministrų taryba priėmė nutarimą gerinti kultūros švieimo darbą kaime. Tačiau tuo metu šios įstaigos buvo įkuriamos labai blogose patalpose, nebuvo elektros, bet buvo užsakoma po keletą pavadinimų laikraščių ir žurnalų, komplektuojamos knygos, parūpinami radijo imtuvai. Klubai-skaityklos tapo kultūros židiniais kaime. Čia valstiečiai susirinkdavo vakarais, repetuodavo, organizuodavo meno saviveiklos pasirodymus, šokius, parodas, paskaitas, pasikalbėjimus, garsinį laikraščių skaitymą, veikė dramos, tautinių šokių rateliai ir kt. Šitokios meninio darbo kryptys buvo skatinamos, jas teigamai vertino periodinė spauda. Toks masinis darbas turėjo kai kurių parodiškumo ir formalumo elementų, tačiau jis padėjo ugdyti kaimo žmonių sąmoningumą.

	1957-03-05 Lietuvos KP CK ir Lietuvos TSR Ministrų taryba priėmė nutarimą „Dėl priemonių kaimo klubinėms įstaigoms sustambinti ir jų materialinei bazei sustiprinti", kuris numatė klubus-skaityklas perorganizuoti į kultūros namus ir vietoje skaityklų įkurti kaimo bibliotekas. Likvidavus klubus-skaityklas jų fondai buvo perduoti kaimo bibliotekoms.		1957-03-05 Lietuvos KP CK ir Lietuvos TSR Ministrų taryba priėmė nutarimą „Dėl priemonių kaimo klubinėms įstaigoms sustambinti ir jų materialinei bazei sustiprinti", kuris numatė klubus-skaityklas perorganizuoti į kultūros namus ir vietoje skaityklų įkurti kaimo bibliotekas. Likvidavus klubus-skaityklas jų fondai buvo perduoti kaimo bibliotekoms.

Algirdas 17:26, 18 liepos 2012

2012-07-18T17:26:08Z

← Ankstesnė versija		20:26, 18 liepos 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga.		'''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga.

	1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV plenumas įpareigojoe partijos apkričių komitetus steigti valsčiuose ir apylinkėse klubus-skaityklas, bibliotekas ir pasirūpinti, kad jos dirbtų normaliai. Šių kultūrinių įstaigų veiklai labai trukdė sunkus pokario laikotarpis, silpna materialinė kultūros ir švietimo įstaigų bazė. 1945-03-02 LKP (b) CK priėmė nutarimą „Dėl pirkių-skaityklų darbo Lietuvos TSR" ir nurodė, kad partijos apskričių komitetai turi pasirūpinti, kad klubai-skaityklos taptų politinio masinio darbo centrai. Todėl didžiąją šių įstaigų darbo dalį turėjo sudaryti pranešimai bei pokalbiai, laikraščių garsinis skaitymas, įvairių savišvietos, žemės ūkio, fizinės kultūros, meno saviveiklos būrelių veikla. Šiam darbui pagyvint LKP (b) CK rekomendavo partinėms organizacijoms telkti komunistus, komjaunuolius, inteligentus į pagalbą kultūros ir švietimo įstaigoms organizuoti klubuose-skaityklose vadovų ir specialistų pokalbius bei konsultacijas. Apskričių ir miestų vykdomuosiuose komitetuose buvo įkurti kultūros švietimo skyriai šiam darbui organizuoti vietose. Taip po truputį imta ir Mažeikių rajone kurti piruosius klubus-skaityklas ir bibliotekas. 1947 m. liepos 25 d. LKP (b) CK Ministrų taryba priėmė nutarimą gerinti kultūros švieimo darbą kaime. Tačiau tuo metu šios įstaigos buvo įkuriamos labai blogose patalpose, nebuvo elektros, bet buvo užsakoma po keletą pavadinimų laikraščių ir žurnalų, komplektuojamos knygos, parūpinami radijo imtuvai. Klubai-skaityklos tapo kultūros židiniais kaime. Čia valstiečiai susirinkdavo vakarais, repetuodavo, organizuodavo meno saviveiklos pasirodymus, šokius, veikė dramos, šokių rateliai ir kt. ~~Vėliau klubai~~-~~skaityklos panaikinti~~ ir jų vietoje ~~atsirado bibliotekos~~.		1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV plenumas įpareigojoe partijos apkričių komitetus steigti valsčiuose ir apylinkėse klubus-skaityklas, bibliotekas ir pasirūpinti, kad jos dirbtų normaliai. Šių kultūrinių įstaigų veiklai labai trukdė sunkus pokario laikotarpis, silpna materialinė kultūros ir švietimo įstaigų bazė. 1945-03-02 LKP (b) CK priėmė nutarimą „Dėl pirkių-skaityklų darbo Lietuvos TSR" ir nurodė, kad partijos apskričių komitetai turi pasirūpinti, kad klubai-skaityklos taptų politinio masinio darbo centrai. Todėl didžiąją šių įstaigų darbo dalį turėjo sudaryti pranešimai bei pokalbiai, laikraščių garsinis skaitymas, įvairių savišvietos, žemės ūkio, fizinės kultūros, meno saviveiklos būrelių veikla. Šiam darbui pagyvint LKP (b) CK rekomendavo partinėms organizacijoms telkti komunistus, komjaunuolius, inteligentus į pagalbą kultūros ir švietimo įstaigoms organizuoti klubuose-skaityklose vadovų ir specialistų pokalbius bei konsultacijas. Apskričių ir miestų vykdomuosiuose komitetuose buvo įkurti kultūros švietimo skyriai šiam darbui organizuoti vietose. Taip po truputį imta ir Mažeikių rajone kurti piruosius klubus-skaityklas ir bibliotekas. 1947 m. liepos 25 d. LKP (b) CK Ministrų taryba priėmė nutarimą gerinti kultūros švieimo darbą kaime. Tačiau tuo metu šios įstaigos buvo įkuriamos labai blogose patalpose, nebuvo elektros, bet buvo užsakoma po keletą pavadinimų laikraščių ir žurnalų, komplektuojamos knygos, parūpinami radijo imtuvai. Klubai-skaityklos tapo kultūros židiniais kaime. Čia valstiečiai susirinkdavo vakarais, repetuodavo, organizuodavo meno saviveiklos pasirodymus, šokius, veikė dramos, šokių rateliai ir kt.

			1957-03-05 Lietuvos KP CK ir Lietuvos TSR Ministrų taryba priėmė nutarimą „Dėl priemonių kaimo klubinėms įstaigoms sustambinti ir jų materialinei bazei sustiprinti", kuris numatė klubus-skaityklas perorganizuoti į kultūros namus ir vietoje skaityklų įkurti kaimo bibliotekas. Likvidavus klubus-skaityklas jų fondai buvo perduoti kaimo bibliotekoms.

	* [[Pikelių klubas-skaitykla]]		* [[Pikelių klubas-skaitykla]]

Algirdas 17:21, 18 liepos 2012

2012-07-18T17:21:04Z

← Ankstesnė versija		20:21, 18 liepos 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga.		'''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga.

	1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV plenumas įpareigojoe partijos apkričių komitetus steigti valsčiuose ir apylinkėse klubus-skaityklas, bibliotekas ir pasirūpinti, kad jos dirbtų normaliai. Šių kultūrinių įstaigų veiklai labai trukdė sunkus pokario laikotarpis, silpna materialinė kultūros ir švietimo įstaigų bazė. 1945-03-02 LKP (b) CK priėmė nutarimą „Dėl pirkių-skaityklų darbo Lietuvos TSR" ir nurodė, kad partijos apskričių komitetai turi pasirūpinti, kad klubai-skaityklos taptų politinio masinio darbo centrai. Todėl didžiąją šių įstaigų darbo dalį turėjo sudaryti pranešimai bei pokalbiai, laikraščių garsinis skaitymas, įvairių savišvietos, žemės ūkio, fizinės kultūros, meno saviveiklos būrelių veikla. Šiam darbui pagyvint LKP (b) CK rekomendavo partinėms organizacijoms telkti komunistus, komjaunuolius, inteligentus į pagalbą kultūros ir švietimo įstaigoms organizuoti klubuose-skaityklose vadovų ir specialistų pokalbius bei konsultacijas. Apskričių ir miestų vykdomuosiuose komitetuose buvo įkurti kultūros švietimo skyriai šiam darbui organizuoti vietose. Taip po truputį imta ir Mažeikių rajone kurti piruosius klubus-skaityklas ir bibliotekas. 1947 m. liepos 25 d. LKP (b) CK Ministrų taryba priėmė nutarimą gerinti kultūros švieimo darbą kaime. Tačiau tuo metu šios įstaigos buvo įkuriamos labai blogose patalpose, nebuvo elektros, bet buvo užsakoma po keletą pavadinimų laikraščių ir žurnalų, komplektuojamos knygos, parūpinami radijo imtuvai. Klubai-skaityklos tapo kultūros židiniais kaime. Čia valstiečiai susirinkdavo vakarais, repetuodavo, organizuodavo meno saviveiklos pasirodymus, šokius. Vėliau klubai-skaityklos panaikinti ir jų vietoje atsirado bibliotekos.		1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV plenumas įpareigojoe partijos apkričių komitetus steigti valsčiuose ir apylinkėse klubus-skaityklas, bibliotekas ir pasirūpinti, kad jos dirbtų normaliai. Šių kultūrinių įstaigų veiklai labai trukdė sunkus pokario laikotarpis, silpna materialinė kultūros ir švietimo įstaigų bazė. 1945-03-02 LKP (b) CK priėmė nutarimą „Dėl pirkių-skaityklų darbo Lietuvos TSR" ir nurodė, kad partijos apskričių komitetai turi pasirūpinti, kad klubai-skaityklos taptų politinio masinio darbo centrai. Todėl didžiąją šių įstaigų darbo dalį turėjo sudaryti pranešimai bei pokalbiai, laikraščių garsinis skaitymas, įvairių savišvietos, žemės ūkio, fizinės kultūros, meno saviveiklos būrelių veikla. Šiam darbui pagyvint LKP (b) CK rekomendavo partinėms organizacijoms telkti komunistus, komjaunuolius, inteligentus į pagalbą kultūros ir švietimo įstaigoms organizuoti klubuose-skaityklose vadovų ir specialistų pokalbius bei konsultacijas. Apskričių ir miestų vykdomuosiuose komitetuose buvo įkurti kultūros švietimo skyriai šiam darbui organizuoti vietose. Taip po truputį imta ir Mažeikių rajone kurti piruosius klubus-skaityklas ir bibliotekas. 1947 m. liepos 25 d. LKP (b) CK Ministrų taryba priėmė nutarimą gerinti kultūros švieimo darbą kaime. Tačiau tuo metu šios įstaigos buvo įkuriamos labai blogose patalpose, nebuvo elektros, bet buvo užsakoma po keletą pavadinimų laikraščių ir žurnalų, komplektuojamos knygos, parūpinami radijo imtuvai. Klubai-skaityklos tapo kultūros židiniais kaime. Čia valstiečiai susirinkdavo vakarais, repetuodavo, organizuodavo meno saviveiklos pasirodymus, šokius, veikė dramos, šokių rateliai ir kt. Vėliau klubai-skaityklos panaikinti ir jų vietoje atsirado bibliotekos.

	* [[Pikelių klubas-skaitykla]]		* [[Pikelių klubas-skaitykla]]

Algirdas 17:19, 18 liepos 2012

2012-07-18T17:19:45Z

← Ankstesnė versija		20:19, 18 liepos 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga.		'''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga.

	1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV plenumas įpareigojoe partijos apkričių komitetus steigti valsčiuose ir apylinkėse klubus-skaityklas, bibliotekas ir pasirūpinti, kad jos dirbtų normaliai. Šių kultūrinių įstaigų veiklai labai trukdė sunkus pokario laikotarpis, silpna materialinė kultūros ir švietimo įstaigų bazė. 1945-03-02 LKP (b) CK priėmė nutarimą „Dėl pirkių-skaityklų darbo Lietuvos TSR" ir nurodė, kad partijos apskričių komitetai turi pasirūpinti, kad klubai-skaityklos taptų politinio masinio darbo centrai. Todėl didžiąją šių įstaigų darbo dalį turėjo sudaryti pranešimai bei pokalbiai, laikraščių garsinis skaitymas, įvairių savišvietos, žemės ūkio, fizinės kultūros, meno saviveiklos būrelių veikla. Šiam darbui pagyvint LKP (b) CK rekomendavo partinėms organizacijoms telkti komunistus, komjaunuolius, inteligentus į pagalbą kultūros ir švietimo įstaigoms organizuoti klubuose-skaityklose vadovų ir specialistų pokalbius bei konsultacijas. Apskričių ir miestų vykdomuosiuose komitetuose buvo įkurti kultūros švietimo skyriai šiam darbui organizuoti vietose. Taip po truputį imta ir Mažeikių rajone kurti piruosius klubus-skaityklas ir bibliotekas. 1947 m. liepos 25 d. LKP (b) CK Ministrų taryba priėmė nutarimą gerinti kultūros švieimo darbą kaime. Tačiau tuo metu šios įstaigos buvo įkuriamos labai blogose patalpose, nebuvo elektros, bet buvo užsakoma po keletą pavadinimų laikraščių ir žurnalų, komplektuojamos knygos, parūpinami radijo imtuvai. Klubai-skaityklos tapo kultūros židiniais kaime. Čia valstiečiai susirinkdavo vakarais, repetuodavo, organizuodavo šokius. Vėliau klubai-skaityklos panaikinti ir jų vietoje atsirado bibliotekos.		1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV plenumas įpareigojoe partijos apkričių komitetus steigti valsčiuose ir apylinkėse klubus-skaityklas, bibliotekas ir pasirūpinti, kad jos dirbtų normaliai. Šių kultūrinių įstaigų veiklai labai trukdė sunkus pokario laikotarpis, silpna materialinė kultūros ir švietimo įstaigų bazė. 1945-03-02 LKP (b) CK priėmė nutarimą „Dėl pirkių-skaityklų darbo Lietuvos TSR" ir nurodė, kad partijos apskričių komitetai turi pasirūpinti, kad klubai-skaityklos taptų politinio masinio darbo centrai. Todėl didžiąją šių įstaigų darbo dalį turėjo sudaryti pranešimai bei pokalbiai, laikraščių garsinis skaitymas, įvairių savišvietos, žemės ūkio, fizinės kultūros, meno saviveiklos būrelių veikla. Šiam darbui pagyvint LKP (b) CK rekomendavo partinėms organizacijoms telkti komunistus, komjaunuolius, inteligentus į pagalbą kultūros ir švietimo įstaigoms organizuoti klubuose-skaityklose vadovų ir specialistų pokalbius bei konsultacijas. Apskričių ir miestų vykdomuosiuose komitetuose buvo įkurti kultūros švietimo skyriai šiam darbui organizuoti vietose. Taip po truputį imta ir Mažeikių rajone kurti piruosius klubus-skaityklas ir bibliotekas. 1947 m. liepos 25 d. LKP (b) CK Ministrų taryba priėmė nutarimą gerinti kultūros švieimo darbą kaime. Tačiau tuo metu šios įstaigos buvo įkuriamos labai blogose patalpose, nebuvo elektros, bet buvo užsakoma po keletą pavadinimų laikraščių ir žurnalų, komplektuojamos knygos, parūpinami radijo imtuvai. Klubai-skaityklos tapo kultūros židiniais kaime. Čia valstiečiai susirinkdavo vakarais, repetuodavo, organizuodavo meno saviveiklos pasirodymus, šokius. Vėliau klubai-skaityklos panaikinti ir jų vietoje atsirado bibliotekos.

	* [[Pikelių klubas-skaitykla]]		* [[Pikelių klubas-skaitykla]]

Algirdas 17:17, 18 liepos 2012

2012-07-18T17:17:01Z

← Ankstesnė versija		20:17, 18 liepos 2012 versija
6 eilutė:		6 eilutė:
	* [[Šerkšnėnų klubas-skaitykla]]		* [[Šerkšnėnų klubas-skaitykla]]

	[[~~Kategoprija~~: Kultūra]]		[[Kategorija: Kultūra]]

Algirdas: Naujas puslapis: '''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga. 1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV...

2012-07-18T17:16:43Z

Naujas puslapis: '''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga. 1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV...

Naujas puslapis

'''KLUBAS-SKAITYKLA''', sovietinio laikotarpio kultūros-švietimo įstaiga.

1944-10-11 Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto (sutrumpintai - LKP (b) CK) IV plenumas įpareigojoe partijos apkričių komitetus steigti valsčiuose ir apylinkėse klubus-skaityklas, bibliotekas ir pasirūpinti, kad jos dirbtų normaliai. Šių kultūrinių įstaigų veiklai labai trukdė sunkus pokario laikotarpis, silpna materialinė kultūros ir švietimo įstaigų bazė. 1945-03-02 LKP (b) CK priėmė nutarimą „Dėl pirkių-skaityklų darbo Lietuvos TSR" ir nurodė, kad partijos apskričių komitetai turi pasirūpinti, kad klubai-skaityklos taptų politinio masinio darbo centrai. Todėl didžiąją šių įstaigų darbo dalį turėjo sudaryti pranešimai bei pokalbiai, laikraščių garsinis skaitymas, įvairių savišvietos, žemės ūkio, fizinės kultūros, meno saviveiklos būrelių veikla. Šiam darbui pagyvint LKP (b) CK rekomendavo partinėms organizacijoms telkti komunistus, komjaunuolius, inteligentus į pagalbą kultūros ir švietimo įstaigoms organizuoti klubuose-skaityklose vadovų ir specialistų pokalbius bei konsultacijas. Apskričių ir miestų vykdomuosiuose komitetuose buvo įkurti kultūros švietimo skyriai šiam darbui organizuoti vietose. Taip po truputį imta ir Mažeikių rajone kurti piruosius klubus-skaityklas ir bibliotekas. 1947 m. liepos 25 d. LKP (b) CK Ministrų taryba priėmė nutarimą gerinti kultūros švieimo darbą kaime. Tačiau tuo metu šios įstaigos buvo įkuriamos labai blogose patalpose, nebuvo elektros, bet buvo užsakoma po keletą pavadinimų laikraščių ir žurnalų, komplektuojamos knygos, parūpinami radijo imtuvai. Klubai-skaityklos tapo kultūros židiniais kaime. Čia valstiečiai susirinkdavo vakarais, repetuodavo, organizuodavo šokius. Vėliau klubai-skaityklos panaikinti ir jų vietoje atsirado bibliotekos.

* [[Pikelių klubas-skaitykla]]
* [[Šerkšnėnų klubas-skaitykla]]

[[Kategoprija: Kultūra]]