Jonas Kirlys - Versijų istorija

Algirdas 16:17, 12 sausio 2014

2014-01-12T16:17:53Z

← Ankstesnė versija		19:17, 12 sausio 2014 versija
4 eilutė:		4 eilutė:
	Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo mobilizuotas į armiją eiliniu kareiviu. 1918 m. buvo Kubanės srities Liaudies komisarų tarybos sekretoriumi. Pedagoginę veiklą pradėjo 1919 m. rudenį Dirbo Keturvalakių ir Simanėliškių pradžios mokyklose. Kitais mokslo metais persikėlė į Rozalimo vidurinę mokyklą. Nuo 1921 m. rugpjūčio 16 d. įsidarbino Mažeikių vidurinėje, iš kur 1923 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas direktoriauti į analogišką Naumiesčio mokyklą, ten dirbo iki 1927-08-01. Vėliau toje pačioje mokykloje dar metus mokytojavo.		Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo mobilizuotas į armiją eiliniu kareiviu. 1918 m. buvo Kubanės srities Liaudies komisarų tarybos sekretoriumi. Pedagoginę veiklą pradėjo 1919 m. rudenį Dirbo Keturvalakių ir Simanėliškių pradžios mokyklose. Kitais mokslo metais persikėlė į Rozalimo vidurinę mokyklą. Nuo 1921 m. rugpjūčio 16 d. įsidarbino Mažeikių vidurinėje, iš kur 1923 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas direktoriauti į analogišką Naumiesčio mokyklą, ten dirbo iki 1927-08-01. Vėliau toje pačioje mokykloje dar metus mokytojavo.

	1928-08-01 — 1932-10-06 dirbo [[Viekšnių gimnazija\|Viekšnių vidurinėje mokykloje]], po to - Šiaulių mokytojų seminarijoje. Dirbdamas Viekšniuose ėmėsi kultūrinio darbo ir mokykloje ir už jos ribų: rinko lituanistinę periodiką, skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus S. Daukantui, V. Kudirkai, K. Būgai, J. Jablonskiui, knygnešiams paminėti, spaudos parodas, blaivybės popietes. Skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 metų, leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui J. Bieliniui pagerbti.		1928-08-01 — 1932-10-06 dirbo [[Viekšnių gimnazija\|Viekšnių vidurinėje mokykloje]], po to - Šiaulių mokytojų seminarijoje. Dirbdamas Viekšniuose ėmėsi kultūrinio darbo ir mokykloje ir už jos ribų: rinko lituanistinę periodiką, skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus S. Daukantui, V. Kudirkai, K. Būgai, J. Jablonskiui, knygnešiams paminėti, spaudos parodas, blaivybės popietes. Skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 metų, leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui J. Bieliniui pagerbti. Skatino mokinius leisti savo laikraštukus, kartais padengdavo jų tiražavimo išlaidas.

	Viekšnių vidurinėje mokytojas J. Kirlys suorganizavo lietuvių kalbos ir literatūros kabinetą, kuris garsėjo toli už tuometinės Mažeikių apskrities ribų. Nuo 1908 m. rinko spaudą, tyrinėjo lietuvių periodikos istoriją. Tam tikslui 1931 m. iš lenkų konsulo Rygoje gavo leidimą nuvykti į Vilnių, kur aplankė senus lietuvių inteligentus, visuomenės veikėjus, buvusius redaktorius. Savo rinkiniui J. Kirlys parvežė vertingos medžiagos. Savo kolekcijoje turėjo apie pusantro tūkstančio atskirų pavadinimų laikraščių, kurie ėjo nuo seniausių laikų iki 1932 m. 1932 m. Kaune, buv. Ekonominės karių bendrovės būstinėje surengė spaudos parodą, tačiau tuometinei valdžiai nepatiko, kad eksponavo ir komunistinius leidinius. Vėliau išvyko gyventi į Šiaulius.		Viekšnių vidurinėje mokytojas J. Kirlys suorganizavo lietuvių kalbos ir literatūros kabinetą, kuris garsėjo toli už tuometinės Mažeikių apskrities ribų. Nuo 1908 m. rinko spaudą, tyrinėjo lietuvių periodikos istoriją. Tam tikslui 1931 m. iš lenkų konsulo Rygoje gavo leidimą nuvykti į Vilnių, kur aplankė senus lietuvių inteligentus, visuomenės veikėjus, buvusius redaktorius. Savo rinkiniui J. Kirlys parvežė vertingos medžiagos. Savo kolekcijoje turėjo apie pusantro tūkstančio atskirų pavadinimų laikraščių, kurie ėjo nuo seniausių laikų iki 1932 m. 1932 m. Kaune, buv. Ekonominės karių bendrovės būstinėje surengė spaudos parodą, tačiau tuometinei valdžiai nepatiko, kad eksponavo ir komunistinius leidinius. Vėliau išvyko gyventi į Šiaulius.

	Išleido knygelę „Šimtametė mokykla”, laikraščiuose paskelbė apie du šimtus straipsnių pedagogikos ir žurnalistikos klausimais. J. Kirliui buvo suteikti LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo ir Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės nario vardai, 1932-09-08 už nuopelnus Tėvynei Lietuvos Respublikos prezidento buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo V laipsnio ordinu.		Išleido knygelę „Šimtametė mokykla”, laikraščiuose paskelbė apie du šimtus straipsnių pedagogikos ir žurnalistikos klausimais. J. Kirliui buvo suteikti LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo ir Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės nario vardai, 1932-09-08 už nuopelnus Tėvynei Lietuvos Respublikos prezidento buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo V laipsnio ordinu. Priklausė tautininkų partijai.

	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==

Algirdas 16:15, 12 sausio 2014

2014-01-12T16:15:55Z

← Ankstesnė versija		19:15, 12 sausio 2014 versija
4 eilutė:		4 eilutė:
	Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo mobilizuotas į armiją eiliniu kareiviu. 1918 m. buvo Kubanės srities Liaudies komisarų tarybos sekretoriumi. Pedagoginę veiklą pradėjo 1919 m. rudenį Dirbo Keturvalakių ir Simanėliškių pradžios mokyklose. Kitais mokslo metais persikėlė į Rozalimo vidurinę mokyklą. Nuo 1921 m. rugpjūčio 16 d. įsidarbino Mažeikių vidurinėje, iš kur 1923 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas direktoriauti į analogišką Naumiesčio mokyklą, ten dirbo iki 1927-08-01. Vėliau toje pačioje mokykloje dar metus mokytojavo.		Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo mobilizuotas į armiją eiliniu kareiviu. 1918 m. buvo Kubanės srities Liaudies komisarų tarybos sekretoriumi. Pedagoginę veiklą pradėjo 1919 m. rudenį Dirbo Keturvalakių ir Simanėliškių pradžios mokyklose. Kitais mokslo metais persikėlė į Rozalimo vidurinę mokyklą. Nuo 1921 m. rugpjūčio 16 d. įsidarbino Mažeikių vidurinėje, iš kur 1923 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas direktoriauti į analogišką Naumiesčio mokyklą, ten dirbo iki 1927-08-01. Vėliau toje pačioje mokykloje dar metus mokytojavo.

	~~1928—1932 m.~~ dirbo [[Viekšnių gimnazija\|Viekšnių vidurinėje mokykloje]]. ~~Ėmėsi~~ kultūrinio darbo ir mokykloje ir už jos ribų: skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus S. Daukantui, V. Kudirkai, K. Būgai, J. Jablonskiui, knygnešiams paminėti, spaudos parodas, blaivybės popietes. Skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 metų, leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui J. Bieliniui pagerbti.		1928-08-01 — 1932-10-06 dirbo [[Viekšnių gimnazija\|Viekšnių vidurinėje mokykloje]], po to - Šiaulių mokytojų seminarijoje. Dirbdamas Viekšniuose ėmėsi kultūrinio darbo ir mokykloje ir už jos ribų: rinko lituanistinę periodiką, skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus S. Daukantui, V. Kudirkai, K. Būgai, J. Jablonskiui, knygnešiams paminėti, spaudos parodas, blaivybės popietes. Skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 metų, leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui J. Bieliniui pagerbti.

	Viekšnių vidurinėje mokytojas J. Kirlys suorganizavo lietuvių kalbos ir literatūros kabinetą, kuris garsėjo toli už tuometinės Mažeikių apskrities ribų. Nuo 1908 m. rinko spaudą, tyrinėjo lietuvių periodikos istoriją. Tam tikslui 1931 m. iš lenkų konsulo Rygoje gavo leidimą nuvykti į Vilnių, kur aplankė senus lietuvių inteligentus, visuomenės veikėjus, buvusius redaktorius. Savo rinkiniui J. Kirlys parvežė vertingos medžiagos. Savo kolekcijoje turėjo apie pusantro tūkstančio atskirų pavadinimų laikraščių, kurie ėjo nuo seniausių laikų iki 1932 m. 1932 m. Kaune, buv. Ekonominės karių bendrovės būstinėje surengė spaudos parodą, tačiau tuometinei valdžiai nepatiko, kad eksponavo ir komunistinius leidinius. Vėliau išvyko gyventi į Šiaulius.		Viekšnių vidurinėje mokytojas J. Kirlys suorganizavo lietuvių kalbos ir literatūros kabinetą, kuris garsėjo toli už tuometinės Mažeikių apskrities ribų. Nuo 1908 m. rinko spaudą, tyrinėjo lietuvių periodikos istoriją. Tam tikslui 1931 m. iš lenkų konsulo Rygoje gavo leidimą nuvykti į Vilnių, kur aplankė senus lietuvių inteligentus, visuomenės veikėjus, buvusius redaktorius. Savo rinkiniui J. Kirlys parvežė vertingos medžiagos. Savo kolekcijoje turėjo apie pusantro tūkstančio atskirų pavadinimų laikraščių, kurie ėjo nuo seniausių laikų iki 1932 m. 1932 m. Kaune, buv. Ekonominės karių bendrovės būstinėje surengė spaudos parodą, tačiau tuometinei valdžiai nepatiko, kad eksponavo ir komunistinius leidinius. Vėliau išvyko gyventi į Šiaulius.

	Išleido knygelę „Šimtametė mokykla”, laikraščiuose paskelbė apie du šimtus straipsnių pedagogikos ir žurnalistikos klausimais. J. Kirliui buvo suteikti LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo ir Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės nario vardai.		Išleido knygelę „Šimtametė mokykla”, laikraščiuose paskelbė apie du šimtus straipsnių pedagogikos ir žurnalistikos klausimais. J. Kirliui buvo suteikti LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo ir Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės nario vardai, 1932-09-08 už nuopelnus Tėvynei Lietuvos Respublikos prezidento buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo V laipsnio ordinu.

	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==

Algirdas 16:10, 12 sausio 2014

2014-01-12T16:10:05Z

← Ankstesnė versija		19:10, 12 sausio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Kirlys Jonas. MKE.jpg\|thumb\|right\|200px\|Jonas Kirlys]]		[[Vaizdas:Kirlys Jonas. MKE.jpg\|thumb\|right\|200px\|Jonas Kirlys]]
	'''KIRLYS JONAS''' (g. 1891-01-13 Nadiejiškio k., Rokiškio vls. - m. 1985-11-17 Kaune, palaidotas Marijampolėje), pedagogas, kultūros veikėjas, spaudos kolekcininkas.		'''KIRLYS JONAS''' (g. 1891-01-13 Nadiejiškio k., Rokiškio vls. - m. 1985-11-17 Kaune, palaidotas Marijampolėje), pedagogas, kultūros veikėjas, spaudos kolekcininkas.

			Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo mobilizuotas į armiją eiliniu kareiviu. 1918 m. buvo Kubanės srities Liaudies komisarų tarybos sekretoriumi. Pedagoginę veiklą pradėjo 1919 m. rudenį Dirbo Keturvalakių ir Simanėliškių pradžios mokyklose. Kitais mokslo metais persikėlė į Rozalimo vidurinę mokyklą. Nuo 1921 m. rugpjūčio 16 d. įsidarbino Mažeikių vidurinėje, iš kur 1923 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas direktoriauti į analogišką Naumiesčio mokyklą, ten dirbo iki 1927-08-01. Vėliau toje pačioje mokykloje dar metus mokytojavo.

	1928—1932 m. dirbo [[Viekšnių gimnazija\|Viekšnių vidurinėje mokykloje]]. Ėmėsi kultūrinio darbo ir mokykloje ir už jos ribų: skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus S. Daukantui, V. Kudirkai, K. Būgai, J. Jablonskiui, knygnešiams paminėti, spaudos parodas, blaivybės popietes. Skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 metų, leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui J. Bieliniui pagerbti.		1928—1932 m. dirbo [[Viekšnių gimnazija\|Viekšnių vidurinėje mokykloje]]. Ėmėsi kultūrinio darbo ir mokykloje ir už jos ribų: skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus S. Daukantui, V. Kudirkai, K. Būgai, J. Jablonskiui, knygnešiams paminėti, spaudos parodas, blaivybės popietes. Skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 metų, leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui J. Bieliniui pagerbti.

Algirdas 15:51, 12 sausio 2014

2014-01-12T15:51:17Z

← Ankstesnė versija		18:51, 12 sausio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Kirlys Jonas. MKE.jpg\|thumb\|right\|200px\|Jonas Kirlys]]		[[Vaizdas:Kirlys Jonas. MKE.jpg\|thumb\|right\|200px\|Jonas Kirlys]]
	'''KIRLYS JONAS''' (g. ~~1894~~-01-13 Nadiejiškio k., Rokiškio vls. - m. 1985-11-17 Kaune, palaidotas Marijampolėje), pedagogas, kultūros veikėjas, spaudos kolekcininkas.		'''KIRLYS JONAS''' (g. 1891-01-13 Nadiejiškio k., Rokiškio vls. - m. 1985-11-17 Kaune, palaidotas Marijampolėje), pedagogas, kultūros veikėjas, spaudos kolekcininkas.

	1928—1932 m. dirbo [[Viekšnių gimnazija\|Viekšnių vidurinėje mokykloje]]. Ėmėsi kultūrinio darbo ir mokykloje ir už jos ribų: skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus S. Daukantui, V. Kudirkai, K. Būgai, J. Jablonskiui, knygnešiams paminėti, spaudos parodas, blaivybės popietes. Skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 metų, leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui J. Bieliniui pagerbti.		1928—1932 m. dirbo [[Viekšnių gimnazija\|Viekšnių vidurinėje mokykloje]]. Ėmėsi kultūrinio darbo ir mokykloje ir už jos ribų: skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus S. Daukantui, V. Kudirkai, K. Būgai, J. Jablonskiui, knygnešiams paminėti, spaudos parodas, blaivybės popietes. Skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 metų, leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui J. Bieliniui pagerbti.
11 eilutė:		11 eilutė:
	<small>		<small>
	* Laurinavičius J. Kai Jonas Kirlys dirbo Viekšniuose // Vienybė. — 1986. — Lapkr. 7.		* Laurinavičius J. Kai Jonas Kirlys dirbo Viekšniuose // Vienybė. — 1986. — Lapkr. 7.
			* Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 167-168. ISBN 978-609-447-101-8.
	</small>		</small>

MKE-Robotas: MKE-Robotas pervadino puslapį Kirlys Jonas į Jonas Kirlys: vp

2013-11-30T20:48:31Z

MKE-Robotas pervadino puslapį Kirlys Jonas į Jonas Kirlys: vp

← Ankstesnė versija	23:48, 30 lapkričio 2013 versija
(Jokio skirtumo)

78.58.116.97 19:53, 2 vasario 2010

2010-02-02T19:53:19Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:Kirlys Jonas. MKE.jpg|thumb|right|200px|Jonas Kirlys]]
'''KIRLYS JONAS''' (g. 1894-01-13 Nadiejiškio k., Rokiškio vls. - m. 1985-11-17 Kaune, palaidotas Marijampolėje), pedagogas, kultūros veikėjas, spaudos kolekcininkas.

1928—1932 m. dirbo [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių vidurinėje mokykloje]]. Ėmėsi kultūrinio darbo ir mokykloje ir už jos ribų: skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus S. Daukantui, V. Kudirkai, K. Būgai, J. Jablonskiui, knygnešiams paminėti, spaudos parodas, blaivybės popietes. Skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 metų, leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui J. Bieliniui pagerbti.

Viekšnių vidurinėje mokytojas J. Kirlys suorganizavo lietuvių kalbos ir literatūros kabinetą, kuris garsėjo toli už tuometinės Mažeikių apskrities ribų. Nuo 1908 m. rinko spaudą, tyrinėjo lietuvių periodikos istoriją. Tam tikslui 1931 m. iš lenkų konsulo Rygoje gavo leidimą nuvykti į Vilnių, kur aplankė senus lietuvių inteligentus, visuomenės veikėjus, buvusius redaktorius. Savo rinkiniui J. Kirlys parvežė vertingos medžiagos. Savo kolekcijoje turėjo apie pusantro tūkstančio atskirų pavadinimų laikraščių, kurie ėjo nuo seniausių laikų iki 1932 m. 1932 m. Kaune, buv. Ekonominės karių bendrovės būstinėje surengė spaudos parodą, tačiau tuometinei valdžiai nepatiko, kad eksponavo ir komunistinius leidinius. Vėliau išvyko gyventi į Šiaulius.

Išleido knygelę „Šimtametė mokykla”, laikraščiuose paskelbė apie du šimtus straipsnių pedagogikos ir žurnalistikos klausimais. J. Kirliui buvo suteikti LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo ir Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės nario vardai.

== Šaltiniai ==
<small>
* Laurinavičius J. Kai Jonas Kirlys dirbo Viekšniuose // Vienybė. — 1986. — Lapkr. 7.
</small>

== Nuorodos ==
*[http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=4FC4716FA3F211DDB968746164617373&inlanguage=lt Kolekcijos: JONAS KIRLYS]
* [http://www.speros.lt/1vod-kirlys-jonas-1891-1985-spaudos-kolekcionierius.html Kirlys Jonas (1891-1985) – spaudos kolekcionierius]
*[http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=307 Kirlys Jonas]

[[Kategorija: Pedagogai]]