Didžlaukio durpynas - Versijų istorija

Algirdas 15:33, 24 balandžio 2013

2013-04-24T15:33:01Z

← Ankstesnė versija		18:33, 24 balandžio 2013 versija
9 eilutė:		9 eilutė:
	Durpyne rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: [[šalmuotoji gegužraibė]], [[baltijinė gegūnė\|baltijinė]] ir [[raudonoji gegūnė]]s, [[miškinė mėta]], [[šiurkštusis katilėlis]], aptinkamos retos [[Apskritalapė saulašarė\|apskritalapės saulašarės]] ir [[Skėtinė širdažolė\|skėtinės širdažolės]], auga daug vaistinių augalų.		Durpyne rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: [[šalmuotoji gegužraibė]], [[baltijinė gegūnė\|baltijinė]] ir [[raudonoji gegūnė]]s, [[miškinė mėta]], [[šiurkštusis katilėlis]], aptinkamos retos [[Apskritalapė saulašarė\|apskritalapės saulašarės]] ir [[Skėtinė širdažolė\|skėtinės širdažolės]], auga daug vaistinių augalų.

	Įvairi durpyno bei aukštapelkės fauna: vaikus veda viena [[Lapė\|lapių]] šeimyna, čia galima pamatyti [[Stirna\|stirnų]], apsilanko [[Šernas\|šernų]], pavienių [[Briedis\|briedžių]], gyvena [[Paprastasis tritonas\|paprastieji tritonai]], vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės – [[Paprastoji angis\|angys]], daug rūšių varlių. Pavasarį poilsio apsistoja [[Pilkoji gervė\|pilkosios gervės]], pasistiprinti užskrenda į Raudonąją knygą įtrauktos [[Pilkoji meleta\|pilkosios meletos]], peri trys pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą saugomos [[~~Lygutė~~\|~~lygučių~~]] poros. Vabzdžių rūšinė sudėtis dar tiriama, bet jau aptikta viena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – [[žalvarinis puošniažygis]].		Įvairi durpyno bei aukštapelkės fauna: vaikus veda viena [[Lapė\|lapių]] šeimyna, čia galima pamatyti [[Stirna\|stirnų]], apsilanko [[Šernas\|šernų]], pavienių [[Briedis\|briedžių]], gyvena [[Paprastasis tritonas\|paprastieji tritonai]], vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės – [[Paprastoji angis\|angys]], daug rūšių varlių. Pavasarį poilsio apsistoja [[Pilkoji gervė\|pilkosios gervės]], pasistiprinti užskrenda į Raudonąją knygą įtrauktos [[Pilkoji meleta\|pilkosios meletos]], peri trys pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą saugomos [[Ligutė\|ligučių]] poros. Vabzdžių rūšinė sudėtis dar tiriama, bet jau aptikta viena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – [[žalvarinis puošniažygis]].

	{{reflist}}		{{reflist}}

	[[Kategorija: Durpynai]]		[[Kategorija: Durpynai]]

Algirdas 15:30, 24 balandžio 2013

2013-04-24T15:30:48Z

← Ankstesnė versija		18:30, 24 balandžio 2013 versija
7 eilutė:		7 eilutė:
	Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas\|parką]]<ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>.		Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas\|parką]]<ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>.

	Durpyne rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: [[šalmuotoji gegužraibė]], [[baltijinė gegūnė\|baltijinė]] ir [[raudonoji gegūnė]]s, [[miškinė ~~mėt~~]], [[šiurkštusis katilėlis]], aptinkamos retos [[Apskritalapė saulašarė\|apskritalapės saulašarės]] ir [[Skėtinė širdažolė\|skėtinės širdažolės]], auga daug vaistinių augalų.		Durpyne rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: [[šalmuotoji gegužraibė]], [[baltijinė gegūnė\|baltijinė]] ir [[raudonoji gegūnė]]s, [[miškinė mėta]], [[šiurkštusis katilėlis]], aptinkamos retos [[Apskritalapė saulašarė\|apskritalapės saulašarės]] ir [[Skėtinė širdažolė\|skėtinės širdažolės]], auga daug vaistinių augalų.

	Įvairi durpyno bei aukštapelkės fauna: vaikus veda viena [[Lapė\|lapių]] šeimyna, čia galima pamatyti [[Stirna\|stirnų]], apsilanko [[Šernas\|šernų]], pavienių [[Briedis\|briedžių]], gyvena [[Paprastasis tritonas\|paprastieji tritonai]], vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės – [[Paprastoji angis\|angys]], daug rūšių varlių. Pavasarį poilsio apsistoja [[Pilkoji gervė\|pilkosios gervės]], pasistiprinti užskrenda į Raudonąją knygą įtrauktos [[Pilkoji meleta\|pilkosios meletos]], peri trys pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą saugomos [[Lygutė\|lygučių]] poros. Vabzdžių rūšinė sudėtis dar tiriama, bet jau aptikta viena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – [[žalvarinis puošniažygis]].		Įvairi durpyno bei aukštapelkės fauna: vaikus veda viena [[Lapė\|lapių]] šeimyna, čia galima pamatyti [[Stirna\|stirnų]], apsilanko [[Šernas\|šernų]], pavienių [[Briedis\|briedžių]], gyvena [[Paprastasis tritonas\|paprastieji tritonai]], vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės – [[Paprastoji angis\|angys]], daug rūšių varlių. Pavasarį poilsio apsistoja [[Pilkoji gervė\|pilkosios gervės]], pasistiprinti užskrenda į Raudonąją knygą įtrauktos [[Pilkoji meleta\|pilkosios meletos]], peri trys pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą saugomos [[Lygutė\|lygučių]] poros. Vabzdžių rūšinė sudėtis dar tiriama, bet jau aptikta viena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – [[žalvarinis puošniažygis]].

Algirdas 15:30, 24 balandžio 2013

2013-04-24T15:30:11Z

← Ankstesnė versija		18:30, 24 balandžio 2013 versija
6 eilutė:		6 eilutė:

	Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas\|parką]]<ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>.		Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas\|parką]]<ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>.

			Durpyne rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: [[šalmuotoji gegužraibė]], [[baltijinė gegūnė\|baltijinė]] ir [[raudonoji gegūnė]]s, [[miškinė mėt]], [[šiurkštusis katilėlis]], aptinkamos retos [[Apskritalapė saulašarė\|apskritalapės saulašarės]] ir [[Skėtinė širdažolė\|skėtinės širdažolės]], auga daug vaistinių augalų.

			Įvairi durpyno bei aukštapelkės fauna: vaikus veda viena [[Lapė\|lapių]] šeimyna, čia galima pamatyti [[Stirna\|stirnų]], apsilanko [[Šernas\|šernų]], pavienių [[Briedis\|briedžių]], gyvena [[Paprastasis tritonas\|paprastieji tritonai]], vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės – [[Paprastoji angis\|angys]], daug rūšių varlių. Pavasarį poilsio apsistoja [[Pilkoji gervė\|pilkosios gervės]], pasistiprinti užskrenda į Raudonąją knygą įtrauktos [[Pilkoji meleta\|pilkosios meletos]], peri trys pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą saugomos [[Lygutė\|lygučių]] poros. Vabzdžių rūšinė sudėtis dar tiriama, bet jau aptikta viena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – [[žalvarinis puošniažygis]].

	{{reflist}}		{{reflist}}

	[[Kategorija: Durpynai]]		[[Kategorija: Durpynai]]

Algirdas 20:07, 5 gegužės 2012

2012-05-05T20:07:59Z

← Ankstesnė versija		23:07, 5 gegužės 2012 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	Aukštapelkė 147 ha, durpynas 81 ha. Durpių didžiausias storis 3,5 m, vidutinis - 2,27 m, sudurpėjimas vidutinis; apskaičiuoti durpių ištekliai - 1842 tūkst. m³. Durpynas netaisyklingos formos, plynė, pakraščiuose auga pušys, paviršius nusausintas. 1922 m. durpyną žvalgė Miškų žinyba. Dabar išeksploatuotas <ref>Lietuvos durpynų kadastras. - V., 1995. - D. I. - 413 p. - p. 401.</ref>, <ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1954. - T. 4. - P. 529.</ref>.		Aukštapelkė 147 ha, durpynas 81 ha. Durpių didžiausias storis 3,5 m, vidutinis - 2,27 m, sudurpėjimas vidutinis; apskaičiuoti durpių ištekliai - 1842 tūkst. m³. Durpynas netaisyklingos formos, plynė, pakraščiuose auga pušys, paviršius nusausintas. 1922 m. durpyną žvalgė Miškų žinyba. Dabar išeksploatuotas <ref>Lietuvos durpynų kadastras. - V., 1995. - D. I. - 413 p. - p. 401.</ref>, <ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1954. - T. 4. - P. 529.</ref>.

	Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas\|parką]]<ref>. Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>.		Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas\|parką]]<ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>.

	{{reflist}}		{{reflist}}

	[[Kategorija: Durpynai]]		[[Kategorija: Durpynai]]

212.59.17.5 10:36, 25 sausio 2010

2010-01-25T10:36:29Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:Didlaukio durpynas1.MKE.2008-04-20.jpg|thumb|right|230px|Didžlaukio durpynas]]
[[Vaizdas:Didlaukio durpynas.MKE.2008-04-20.jpg|thumb|right|230px|Vandens telkinėliai Didžlaukio durpyne]]
'''DIDŽLAUKIO DURPYNAS''', '''Didžlaukiai''', '''Didlaukio durpynas''', aukštapelkė ir išeksploatuotas durpynas [[Reivyčių seniūnija|Reivyčių seniūnijoje]], [[Mažeikiai|Mažeikių miesto]] šiaurinėje dalyje. Palei durpyną tęsiasi [[Birutės gatvė|Birutės]], V. Kudirkos, Durpyno gatvės. Iš rytų priena Mažeikių miškas, pietvakarinėje dalyje yra [[Mažeikių parkas]].

Aukštapelkė 147 ha, durpynas 81 ha. Durpių didžiausias storis 3,5 m, vidutinis - 2,27 m, sudurpėjimas vidutinis; apskaičiuoti durpių ištekliai - 1842 tūkst. m³. Durpynas netaisyklingos formos, plynė, pakraščiuose auga pušys, paviršius nusausintas. 1922 m. durpyną žvalgė Miškų žinyba. Dabar išeksploatuotas <ref>Lietuvos durpynų kadastras. - V., 1995. - D. I. - 413 p. - p. 401.</ref>, <ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1954. - T. 4. - P. 529.</ref>.

Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas|parką]]<ref>. Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>.

{{reflist}}

[[Kategorija: Durpynai]]

← Ankstesnė versija		18:30, 24 balandžio 2013 versija
7 eilutė:		7 eilutė:
	Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas\|parką]]<ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>.		Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas\|parką]]<ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>.

	Durpyne rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: [[šalmuotoji gegužraibė]], [[baltijinė gegūnė\|baltijinė]] ir [[raudonoji gegūnė]]s, [[miškinė ~~mėt~~]], [[šiurkštusis katilėlis]], aptinkamos retos [[Apskritalapė saulašarė\|apskritalapės saulašarės]] ir [[Skėtinė širdažolė\|skėtinės širdažolės]], auga daug vaistinių augalų.		Durpyne rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: [[šalmuotoji gegužraibė]], [[baltijinė gegūnė\|baltijinė]] ir [[raudonoji gegūnė]]s, [[miškinė mėta]], [[šiurkštusis katilėlis]], aptinkamos retos [[Apskritalapė saulašarė\|apskritalapės saulašarės]] ir [[Skėtinė širdažolė\|skėtinės širdažolės]], auga daug vaistinių augalų.

	Įvairi durpyno bei aukštapelkės fauna: vaikus veda viena [[Lapė\|lapių]] šeimyna, čia galima pamatyti [[Stirna\|stirnų]], apsilanko [[Šernas\|šernų]], pavienių [[Briedis\|briedžių]], gyvena [[Paprastasis tritonas\|paprastieji tritonai]], vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės – [[Paprastoji angis\|angys]], daug rūšių varlių. Pavasarį poilsio apsistoja [[Pilkoji gervė\|pilkosios gervės]], pasistiprinti užskrenda į Raudonąją knygą įtrauktos [[Pilkoji meleta\|pilkosios meletos]], peri trys pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą saugomos [[Lygutė\|lygučių]] poros. Vabzdžių rūšinė sudėtis dar tiriama, bet jau aptikta viena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – [[žalvarinis puošniažygis]].		Įvairi durpyno bei aukštapelkės fauna: vaikus veda viena [[Lapė\|lapių]] šeimyna, čia galima pamatyti [[Stirna\|stirnų]], apsilanko [[Šernas\|šernų]], pavienių [[Briedis\|briedžių]], gyvena [[Paprastasis tritonas\|paprastieji tritonai]], vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės – [[Paprastoji angis\|angys]], daug rūšių varlių. Pavasarį poilsio apsistoja [[Pilkoji gervė\|pilkosios gervės]], pasistiprinti užskrenda į Raudonąją knygą įtrauktos [[Pilkoji meleta\|pilkosios meletos]], peri trys pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą saugomos [[Lygutė\|lygučių]] poros. Vabzdžių rūšinė sudėtis dar tiriama, bet jau aptikta viena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – [[žalvarinis puošniažygis]].