Auksūdys - Versijų istorija

Algirdas 10:16, 21 gegužės 2022

2022-05-21T10:16:21Z

← Ankstesnė versija		13:16, 21 gegužės 2022 versija
70 eilutė:		70 eilutė:
	== Etimologija ==		== Etimologija ==
	Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija\|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.		Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija\|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.

			Auksūdiškia dažnai taip sakydavo: „Ko jūs norite iš mūsų? Mes esame aukso kaimo, sidabro žmonės, vario upės". Seniau buvo žmogus pavarde Sidabras. Per auksūdžio kaimą teka Varupis (vario upė). Užrašė mokytoja Julija Janišauskaitė (LŽV 1935).

	Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.		Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2019-06-22T13:29:08Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		16:29, 22 birželio 2019 versija
58 eilutė:		58 eilutė:
	2013-10-01 atidarytas pirmasis rajone [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]]. Čia pradėjo veikti lopšelis-darželis, šiuolaikiškai įrengta biblioteka ir konferencijų salė, įsikėlė kultūros namai. Centro direktorė - Oksana Gaidamovičienė.		2013-10-01 atidarytas pirmasis rajone [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]]. Čia pradėjo veikti lopšelis-darželis, šiuolaikiškai įrengta biblioteka ir konferencijų salė, įsikėlė kultūros namai. Centro direktorė - Oksana Gaidamovičienė.

	2019-06-21 pakelėje pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, kuris paimtas iš toje pačioje vietoje rasto supuvusio koplytstulpio.		2019-06-21 pakelėje pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, kuris paimtas iš toje pačioje vietoje prieš metus rasto nuvirtusio ir supuvusio koplytstulpio.

	Lygiai prieš metus 2018-06-30 pakelėje radome nuo amžiaus suklupusį auksodiškių sergėtoją-koplytstulpį, vakar amžiaus sargybon stojo kitas... tvirtas, dailus, bet su tuo pačiu kryželiu viršūnė

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2019-06-22T13:27:59Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		16:27, 22 birželio 2019 versija
57 eilutė:		57 eilutė:

	2013-10-01 atidarytas pirmasis rajone [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]]. Čia pradėjo veikti lopšelis-darželis, šiuolaikiškai įrengta biblioteka ir konferencijų salė, įsikėlė kultūros namai. Centro direktorė - Oksana Gaidamovičienė.		2013-10-01 atidarytas pirmasis rajone [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]]. Čia pradėjo veikti lopšelis-darželis, šiuolaikiškai įrengta biblioteka ir konferencijų salė, įsikėlė kultūros namai. Centro direktorė - Oksana Gaidamovičienė.

			2019-06-21 pakelėje pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, kuris paimtas iš toje pačioje vietoje rasto supuvusio koplytstulpio.

			Lygiai prieš metus 2018-06-30 pakelėje radome nuo amžiaus suklupusį auksodiškių sergėtoją-koplytstulpį, vakar amžiaus sargybon stojo kitas... tvirtas, dailus, bet su tuo pačiu kryželiu viršūnė

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

Algirdas 16:56, 30 lapkričio 2016

2016-11-30T16:56:56Z

← Ankstesnė versija		19:56, 30 lapkričio 2016 versija
20 eilutė:		20 eilutė:
	'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija\|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai\|Žiogaičių]], [[Dargiai\|Dargių]] ir [[Purvėnai\|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai\|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai\|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė\|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.		'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija\|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai\|Žiogaičių]], [[Dargiai\|Dargių]] ir [[Purvėnai\|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai\|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai\|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė\|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.

	Yra [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]], [[Auksodės biblioteka\|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas\|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai\|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas\|„Taulidas"]]. Anksčiau veikė pradinė [[~~Auksodės pradinė mokykls~~\|mokykla]].		Yra [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]], [[Auksodės biblioteka\|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas\|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai\|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas\|„Taulidas"]]. Anksčiau veikė pradinė [[Auksūdžio mokykla-daugiafunkcinis centras\|mokykla]].

	Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas\|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai\|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.		Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas\|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai\|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.

Algirdas 16:54, 30 lapkričio 2016

2016-11-30T16:54:28Z

← Ankstesnė versija		19:54, 30 lapkričio 2016 versija
20 eilutė:		20 eilutė:
	'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija\|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai\|Žiogaičių]], [[Dargiai\|Dargių]] ir [[Purvėnai\|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai\|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai\|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė\|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.		'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija\|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai\|Žiogaičių]], [[Dargiai\|Dargių]] ir [[Purvėnai\|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai\|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai\|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė\|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.

	Yra [[~~Auksodės pradinė mokykla\|pradinė mokykla~~]], [[Auksodės biblioteka\|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas\|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai\|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas\|„Taulidas"]].		Yra [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]], [[Auksodės biblioteka\|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas\|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai\|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas\|„Taulidas"]]. Anksčiau veikė pradinė [[Auksodės pradinė mokykls\|mokykla]].

	Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas\|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai\|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.		Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas\|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai\|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.
69 eilutė:		69 eilutė:
	Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija\|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.		Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija\|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.

	Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir ~~graėjo~~. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.		Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.

	Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „[[Auksinis obuolys]]" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už [[Purplių koplyčia\|Purplių koplyčios]] atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.).		Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „[[Auksinis obuolys]]" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už [[Purplių koplyčia\|Purplių koplyčios]] atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.).

Algirdas 18:03, 21 liepos 2015

2015-07-21T18:03:38Z

← Ankstesnė versija		21:03, 21 liepos 2015 versija
84 eilutė:		84 eilutė:
	{{reflist}}		{{reflist}}
	<small>		<small>
			* Auksodės k. planas, 1869 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3552.
	* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725 , l. 139 (1765-01-14 žydų registras); F. SA-3765, l. 278; F. SA-3774, l. 634v; F.SA-3910, l.11.		* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725 , l. 139 (1765-01-14 žydų registras); F. SA-3765, l. 278; F. SA-3774, l. 634v; F.SA-3910, l.11.
	* Lietuvos valst. archyvas: F.391, Ap. 3, b.1744, l.106-107.		* Lietuvos valst. archyvas: F.391, Ap. 3, b.1744, l.106-107.

Algirdas 13:45, 7 spalio 2013

2013-10-07T13:45:09Z

← Ankstesnė versija		16:45, 7 spalio 2013 versija
55 eilutė:		55 eilutė:

	2013-07-13 minint [[Auksodės kaimo bendruomenė\|Auksūdžio bendruomenės]] 10 metų jublietų, atidengtas ir pašventintas kaimo simbolis - Auksinis obuolys, sukurtas tautodailininko [[Murauskas Antanas\|Antano Murauskas]].		2013-07-13 minint [[Auksodės kaimo bendruomenė\|Auksūdžio bendruomenės]] 10 metų jublietų, atidengtas ir pašventintas kaimo simbolis - Auksinis obuolys, sukurtas tautodailininko [[Murauskas Antanas\|Antano Murauskas]].

			2013-10-01 atidarytas pirmasis rajone [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]]. Čia pradėjo veikti lopšelis-darželis, šiuolaikiškai įrengta biblioteka ir konferencijų salė, įsikėlė kultūros namai. Centro direktorė - Oksana Gaidamovičienė.

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2013-07-11T14:58:30Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		17:58, 11 liepos 2013 versija
54 eilutė:		54 eilutė:
	2005 m. prie įvažiavimo į Auksodės gyvenvietę pastatytas riboženklis su užrašu „Auksodė". Laižuvos klebonas V. Tamašauskas pašventino baltą Auksūdžio k. vėliavą, kurioje išsiuvinėta obelis su aukso obuoliais. Vėliavą iškėlė seniausias kaimo gyventojas Aleksas Milieška.		2005 m. prie įvažiavimo į Auksodės gyvenvietę pastatytas riboženklis su užrašu „Auksodė". Laižuvos klebonas V. Tamašauskas pašventino baltą Auksūdžio k. vėliavą, kurioje išsiuvinėta obelis su aukso obuoliais. Vėliavą iškėlė seniausias kaimo gyventojas Aleksas Milieška.

	2013-07-13 minint [[Auksodės kaimo bendruomenė\|Auksūdžio bendruomenės]] 10 metų jublietų, atidengtas ir pašventintas kaimo simbolis - Auksinis obuolys, sukurtas tautodailininko [[Murauskas Antanas\|Antano Murauskas]]		2013-07-13 minint [[Auksodės kaimo bendruomenė\|Auksūdžio bendruomenės]] 10 metų jublietų, atidengtas ir pašventintas kaimo simbolis - Auksinis obuolys, sukurtas tautodailininko [[Murauskas Antanas\|Antano Murauskas]].

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2013-07-11T14:57:56Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		17:57, 11 liepos 2013 versija
54 eilutė:		54 eilutė:
	2005 m. prie įvažiavimo į Auksodės gyvenvietę pastatytas riboženklis su užrašu „Auksodė". Laižuvos klebonas V. Tamašauskas pašventino baltą Auksūdžio k. vėliavą, kurioje išsiuvinėta obelis su aukso obuoliais. Vėliavą iškėlė seniausias kaimo gyventojas Aleksas Milieška.		2005 m. prie įvažiavimo į Auksodės gyvenvietę pastatytas riboženklis su užrašu „Auksodė". Laižuvos klebonas V. Tamašauskas pašventino baltą Auksūdžio k. vėliavą, kurioje išsiuvinėta obelis su aukso obuoliais. Vėliavą iškėlė seniausias kaimo gyventojas Aleksas Milieška.

	2013-07-13 minint [[Auksodės bendruomenė\|Auksūdžio bendruomenės]] 10 metų jublietų, atidengtas ir pašventintas kaimo simbolis - Auksinis obuolys, sukurtas tautodailininko [[Murauskas Antanas\|Antano Murauskas]]		2013-07-13 minint [[Auksodės kaimo bendruomenė\|Auksūdžio bendruomenės]] 10 metų jublietų, atidengtas ir pašventintas kaimo simbolis - Auksinis obuolys, sukurtas tautodailininko [[Murauskas Antanas\|Antano Murauskas]]

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

Algirdas 14:56, 11 liepos 2013

2013-07-11T14:56:48Z

← Ankstesnė versija		17:56, 11 liepos 2013 versija
53 eilutė:		53 eilutė:

	2005 m. prie įvažiavimo į Auksodės gyvenvietę pastatytas riboženklis su užrašu „Auksodė". Laižuvos klebonas V. Tamašauskas pašventino baltą Auksūdžio k. vėliavą, kurioje išsiuvinėta obelis su aukso obuoliais. Vėliavą iškėlė seniausias kaimo gyventojas Aleksas Milieška.		2005 m. prie įvažiavimo į Auksodės gyvenvietę pastatytas riboženklis su užrašu „Auksodė". Laižuvos klebonas V. Tamašauskas pašventino baltą Auksūdžio k. vėliavą, kurioje išsiuvinėta obelis su aukso obuoliais. Vėliavą iškėlė seniausias kaimo gyventojas Aleksas Milieška.

			2013-07-13 minint [[Auksodės bendruomenė\|Auksūdžio bendruomenės]] 10 metų jublietų, atidengtas ir pašventintas kaimo simbolis - Auksinis obuolys, sukurtas tautodailininko [[Murauskas Antanas\|Antano Murauskas]]

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

← Ankstesnė versija		19:56, 30 lapkričio 2016 versija
20 eilutė:		20 eilutė:
	'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija\|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai\|Žiogaičių]], [[Dargiai\|Dargių]] ir [[Purvėnai\|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai\|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai\|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė\|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.		'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija\|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai\|Žiogaičių]], [[Dargiai\|Dargių]] ir [[Purvėnai\|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai\|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai\|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė\|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.

	Yra [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]], [[Auksodės biblioteka\|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas\|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai\|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas\|„Taulidas"]]. Anksčiau veikė pradinė [[~~Auksodės pradinė mokykls~~\|mokykla]].		Yra [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]], [[Auksodės biblioteka\|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas\|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai\|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas\|„Taulidas"]]. Anksčiau veikė pradinė [[Auksūdžio mokykla-daugiafunkcinis centras\|mokykla]].

	Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas\|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai\|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.		Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas\|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai\|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.

← Ankstesnė versija		19:54, 30 lapkričio 2016 versija
20 eilutė:		20 eilutė:
	'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija\|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai\|Žiogaičių]], [[Dargiai\|Dargių]] ir [[Purvėnai\|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai\|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai\|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė\|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.		'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija\|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai\|Žiogaičių]], [[Dargiai\|Dargių]] ir [[Purvėnai\|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai\|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai\|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė\|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.

	Yra [[~~Auksodės pradinė mokykla\|pradinė mokykla~~]], [[Auksodės biblioteka\|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas\|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai\|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas\|„Taulidas"]].		Yra [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]], [[Auksodės biblioteka\|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas\|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai\|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas\|„Taulidas"]]. Anksčiau veikė pradinė [[Auksodės pradinė mokykls\|mokykla]].

	Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas\|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai\|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.		Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas\|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai\|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.
69 eilutė:		69 eilutė:
	Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija\|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.		Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija\|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.

	Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir ~~graėjo~~. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.		Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.

	Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „[[Auksinis obuolys]]" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už [[Purplių koplyčia\|Purplių koplyčios]] atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.).		Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „[[Auksinis obuolys]]" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už [[Purplių koplyčia\|Purplių koplyčios]] atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.).