Antanas Kaikaris - Versijų istorija

Algirdas 19:54, 25 kovo 2014

2014-03-25T19:54:02Z

← Ankstesnė versija		22:54, 25 kovo 2014 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	'''ANTANAS KAIKARIS''' (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.		'''ANTANAS KAIKARIS''' (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.

	1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 m. - Kazanės universitetą, ~~vaistininkas~~ – provizoriaus ~~padėjėjas~~. Atlikęs gamybinę praktiką, 1905 m. grįžo į Žagarę ir ~~įsijungė vykusiame tautiniame revoliuciniame judėjime~~. Nuslopinus šį judėjimą slapstėsi. 1906 m. nusipirko Kavarsko ~~m. vaistinę~~. Per ~~pirmajį~~ pasaulinį karą 1915 m. vaistinė sudegė, o ~~jis~~ buvo priverstas ~~su šeima~~ emigruoti į Rusiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą – Žagarę ir su provizoriumi A Rakščiu nuomininko teisėmis atkūrė į Angliją emigravusio grafo G.~~Nariškino~~ apleistą vaistinę, nuo 1926 m., kaip tarnautojas. 1931 m. vaistininkas ~~[[Laižuva\|~~Laižuvoje~~]], kuri įkurta 1887~~ m. ~~1937-10-01~~ vaistinė ir namas, kuriame gyveno, sudegė. Dalį vaistų ir inventoriaus ~~išgelbėjo~~. 1938 m. lapkričio mėn. A.Kaikaris persikėlė į naujai pastatytą namą su vaistine, ~~įrengtą~~ pagal to meto reikalavimus. 1940 m. nacionalizavus vaistinę paliktas vedėju. 1944~~-10-~~30 vokiečių kariuomenė atsitraukdama visą miestelį ~~ir vaistinę sudegino (pirmą kartą miestelis buvo sudegęs 1884 m)~~, iki pamatų ~~susprogdinta~~ labai ~~graži pseudo gotikinė~~ bažnyčią, ~~pastatyta~~ 1891 m. kunigo, rašytojo A.Vienažinskio.		1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 m. – Kazanės universitetą, kur įgijo vaistininko – provizoriaus padėjėjo specialybę. Atlikęs gamybinę praktiką, 1905 m. grįžo į Žagarę ir įsitraukė į tautinį revoliucinį judėjimą. Nuslopinus šį judėjimą, slapstėsi. 1906 m. nusipirko vaistinę Kavarsko miestelyje. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. vaistinė sudegė, o A. Kaikaris su šeima buvo priverstas emigruoti į Rusiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą, į Žagarę, ir su provizoriumi A. Rakščiu nuomininko teisėmis atkūrė į Angliją emigravusio grafo G. Naryškino apleistą vaistinę; nuo 1926 m. dirbo joje kaip tarnautojas. Nuo 1931 m. vaistininkas Laižuvoje. 1937 m. spalio 1 d. vaistinė ir namas, kuriame gyveno šeima, sudegė. Dalį vaistų ir inventoriaus pavyko išgelbėti. 1938 m. lapkričio mėn. A. Kaikaris persikėlė į naujai pastatytą namą su vaistine, įrengta pagal to meto reikalavimus. 1940 m. nacionalizavus vaistinę, buvo paliktas dirbti vedėju. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m. spalio 30 d., vokiečių kariuomenė atsitraukdama padegė visą miestelį, iki pamatų susprogdino labai gražią pseudogotikinę bažnyčią, pastatytą 1891 m. kunigo ir rašytojo A. Vienažinskio. Sudegė ir vaistinė.
			Padedant Laižuvos vietinei valdžiai ir gyventojams, A. Kaikaris 1946 m. vaistinę atstatė ir vėl buvo paliktas dirbti vedėju. 1948 m. apdovanotas medaliu. Vietos gyventojų buvo gerbiamas ir mėgiamas, žmonės juo pasitikėjo, išklausęs ligonių nusiskundimų jis sugebėdavo nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamus vaistus. Suteikdavo pirminę medicininę pagalbą susižeidusiesiems. Taip pat gydė ir gyvulius.

	A.Kaikaris, padedant Laižuvos vietinei valdžiai ir gyventojams, 1946 m. atstatė vaistinę ir paliktas vedėju. 1948 m. apdovanotas medaliu. Vietos gyventojų buvo gerbiamas ir populiarus, žmonės juo pasitikėdavo, išklausęs pasakojimus apie ligonių ligos simptomus - mokėjo nustatyti diagnozę ir parinkti gydymui tinkamus vaistus. Suteikdavo pirminę medicininę pagalbą susižeidusiems. Taip pat jis gydė ir gyvulius.		A. Kaikaris buvo plataus akiračio, sekė spaudą, domėjosi ne tik medicina, bet ir žemės ūkio bei technikos naujovėmis, šiais klausimais mėgo pasišnekėti su vietos gyventojais ir ūkininkais. Tarpukaryje miestelyje nebuvo elektros, todėl A. Kaikaris nusipirko vėjo sukamą nuolatinės srovės generatorių, iškėlė ant namo stogo ir taip elektrifikavo savo butą ir vaistinę. Buvo lietuviškosios spaudos bendradarbis – prieš Pirmąjį pasaulinį karą rašė į ''Vilniaus žinias'', ''Lietuvos ūkininką'', ''Farmaceutų reikalus'' ir kt.

	A.Kaikaris buvo plataus akiračio, sekė ~~spauda~~, ne tik ~~medicinos srityje~~, bet ~~domėjosi~~ žemės ūkio ir technikos ~~pasiekimais~~, šiais klausimais mėgo pasišnekėti su vietos gyventojais ir ūkininkais. Tarpukaryje miestelyje nebuvo elektros, todėl A.Kaikaris nusipirko vėjo sukamą ~~dinamą~~, iškėlė ant namo stogo ir ~~gauta elektros energija~~ elektrifikavo savo ~~namą~~ ir vaistinę. Buvo lietuviškosios spaudos bendradarbis - prieš ~~pirmą Pasaulinį~~ karą rašė ~~„Vilniaus žiniose"~~, ~~„Lietuvos Ūkininke"~~, ~~„Farmaceutų Reikaluose"~~ ir kt.

	Izabele ir Antanas Kaikariai užaugino 3 sūnus chemikus – [[Vytautas Kaikaris\|Vytautą]], [[Alfonsas Kaikaris\|Alfonsą]], ir [[Petras Kaikaris\|Petrą]].		Izabele ir Antanas Kaikariai užaugino 3 sūnus chemikus – [[Vytautas Kaikaris\|Vytautą]], [[Alfonsas Kaikaris\|Alfonsą]], ir [[Petras Kaikaris\|Petrą]].

	[[Kategorija: Medikai]]		[[Kategorija: Medikai]]

Algirdas 20:51, 12 sausio 2014

2014-01-12T20:51:45Z

← Ankstesnė versija		23:51, 12 sausio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Kaikaris Antanas.MKE.jpg\|thumb\|right\|260px\|Antanas Kaikaris]]
	'''ANTANAS KAIKARIS''' (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.		'''ANTANAS KAIKARIS''' (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.

Algirdas 22:17, 24 gruodžio 2013

2013-12-24T22:17:01Z

← Ankstesnė versija		01:17, 25 gruodžio 2013 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	ANTANAS KAIKARIS (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.		'''ANTANAS KAIKARIS''' (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.

	1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 m. - Kazanės universitetą, vaistininkas – provizoriaus padėjėjas. Atlikęs gamybinę praktiką, 1905 m. grįžo į Žagarę ir įsijungė vykusiame tautiniame revoliuciniame judėjime. Nuslopinus šį judėjimą slapstėsi. 1906 m. nusipirko Kavarsko m. vaistinę. Per pirmajį pasaulinį karą 1915 m. vaistinė sudegė, o jis buvo priverstas su šeima emigruoti į Rusiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą – Žagarę ir su provizoriumi A Rakščiu nuomininko teisėmis atkūrė į Angliją emigravusio grafo G.Nariškino apleistą vaistinę, nuo 1926 m., kaip tarnautojas. 1931 m. vaistininkas [[Laižuva\|Laižuvoje]], kuri įkurta 1887 m. 1937-10-01 vaistinė ir namas, kuriame gyveno, sudegė. Dalį vaistų ir inventoriaus išgelbėjo. 1938 m. lapkričio mėn. A.Kaikaris persikėlė į naujai pastatytą namą su vaistine, įrengtą pagal to meto reikalavimus. 1940 m. nacionalizavus vaistinę paliktas vedėju. 1944-10-30 vokiečių kariuomenė atsitraukdama visą miestelį ir vaistinę sudegino (pirmą kartą miestelis buvo sudegęs 1884 m), iki pamatų susprogdinta labai graži pseudo gotikinė bažnyčią, pastatyta 1891 m. kunigo, rašytojo A.Vienažinskio.		1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 m. - Kazanės universitetą, vaistininkas – provizoriaus padėjėjas. Atlikęs gamybinę praktiką, 1905 m. grįžo į Žagarę ir įsijungė vykusiame tautiniame revoliuciniame judėjime. Nuslopinus šį judėjimą slapstėsi. 1906 m. nusipirko Kavarsko m. vaistinę. Per pirmajį pasaulinį karą 1915 m. vaistinė sudegė, o jis buvo priverstas su šeima emigruoti į Rusiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą – Žagarę ir su provizoriumi A Rakščiu nuomininko teisėmis atkūrė į Angliją emigravusio grafo G.Nariškino apleistą vaistinę, nuo 1926 m., kaip tarnautojas. 1931 m. vaistininkas [[Laižuva\|Laižuvoje]], kuri įkurta 1887 m. 1937-10-01 vaistinė ir namas, kuriame gyveno, sudegė. Dalį vaistų ir inventoriaus išgelbėjo. 1938 m. lapkričio mėn. A.Kaikaris persikėlė į naujai pastatytą namą su vaistine, įrengtą pagal to meto reikalavimus. 1940 m. nacionalizavus vaistinę paliktas vedėju. 1944-10-30 vokiečių kariuomenė atsitraukdama visą miestelį ir vaistinę sudegino (pirmą kartą miestelis buvo sudegęs 1884 m), iki pamatų susprogdinta labai graži pseudo gotikinė bažnyčią, pastatyta 1891 m. kunigo, rašytojo A.Vienažinskio.

Algirdas: Naujas puslapis: ANTANAS KAIKARIS (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas. 1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 ...

2013-12-24T22:16:40Z

Naujas puslapis: ANTANAS KAIKARIS (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas. 1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 ...

Naujas puslapis

ANTANAS KAIKARIS (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.

1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 m. - Kazanės universitetą, vaistininkas – provizoriaus padėjėjas. Atlikęs gamybinę praktiką, 1905 m. grįžo į Žagarę ir įsijungė vykusiame tautiniame revoliuciniame judėjime. Nuslopinus šį judėjimą slapstėsi. 1906 m. nusipirko Kavarsko m. vaistinę. Per pirmajį pasaulinį karą 1915 m. vaistinė sudegė, o jis buvo priverstas su šeima emigruoti į Rusiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą – Žagarę ir su provizoriumi A Rakščiu nuomininko teisėmis atkūrė į Angliją emigravusio grafo G.Nariškino apleistą vaistinę, nuo 1926 m., kaip tarnautojas. 1931 m. vaistininkas [[Laižuva|Laižuvoje]], kuri įkurta 1887 m. 1937-10-01 vaistinė ir namas, kuriame gyveno, sudegė. Dalį vaistų ir inventoriaus išgelbėjo. 1938 m. lapkričio mėn. A.Kaikaris persikėlė į naujai pastatytą namą su vaistine, įrengtą pagal to meto reikalavimus. 1940 m. nacionalizavus vaistinę paliktas vedėju. 1944-10-30 vokiečių kariuomenė atsitraukdama visą miestelį ir vaistinę sudegino (pirmą kartą miestelis buvo sudegęs 1884 m), iki pamatų susprogdinta labai graži pseudo gotikinė bažnyčią, pastatyta 1891 m. kunigo, rašytojo A.Vienažinskio.

A.Kaikaris, padedant Laižuvos vietinei valdžiai ir gyventojams, 1946 m. atstatė vaistinę ir paliktas vedėju. 1948 m. apdovanotas medaliu. Vietos gyventojų buvo gerbiamas ir populiarus, žmonės juo pasitikėdavo, išklausęs pasakojimus apie ligonių ligos simptomus - mokėjo nustatyti diagnozę ir parinkti gydymui tinkamus vaistus. Suteikdavo pirminę medicininę pagalbą susižeidusiems. Taip pat jis gydė ir gyvulius.

A.Kaikaris buvo plataus akiračio, sekė spauda, ne tik medicinos srityje, bet domėjosi žemės ūkio ir technikos pasiekimais, šiais klausimais mėgo pasišnekėti su vietos gyventojais ir ūkininkais. Tarpukaryje miestelyje nebuvo elektros, todėl A.Kaikaris nusipirko vėjo sukamą dinamą, iškėlė ant namo stogo ir gauta elektros energija elektrifikavo savo namą ir vaistinę. Buvo lietuviškosios spaudos bendradarbis - prieš pirmą Pasaulinį karą rašė „Vilniaus žiniose", „Lietuvos Ūkininke", „Farmaceutų Reikaluose" ir kt.

Izabele ir Antanas Kaikariai užaugino 3 sūnus chemikus – [[Vytautas Kaikaris|Vytautą]], [[Alfonsas Kaikaris|Alfonsą]], ir [[Petras Kaikaris|Petrą]].

[[Kategorija: Medikai]]