Ašva - Versijų istorija

Rytis: Atmestas 149.75.138.37 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo 78.58.46.114 versija

2012-05-18T11:41:30Z

Atmestas 149.75.138.37 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo 78.58.46.114 versija

← Ankstesnė versija		14:41, 18 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	~~Jeigu jau rašote patarimus~~, ~~paaritnėkite teisingai~~ ir ~~neklaidinkite~~. ~~Be to~~, ~~ryžiuose nėra cholesterino~~. ~~Cholesterolis arba cholesterinas~~(bet ~~tai~~ yra ~~tik rusicizmas~~) ~~gaminamas organizme~~ (~~jis būna dviejų~~ rūšių, ~~– viena~~ iš ~~jų būtina medžiagų apykaitai~~, ~~o kita – kenksminga)~~. ~~Augalinės kilmės maisto produktuose cholesterolio nėra~~ ir ~~negali būti~~. ~~Todėl visiškai neverta apie cholesterolį rašyti reklamuojant produktus~~, ~~tai netgi klaidina skaitytojus~~. ~~Juokingiausia ką esu matęs saulėgražų aliejus be cholesterolio~~. ~~Čia tas pats~~, ~~kas saulėgražų aliejus be cukraus~~.		{{upė
			\|foto = Asva.MKE.jpg
			\|size =
			\|pavad = {{PAGENAME}}
			\|ilgis = 32
			\|nuolydis = 38
			\|debitas = prie žiočių: maks. 40, vid. 1,3
			\|baseino_plotas = 158
			\|istakos = Kamanų pelkės
			\|ziotys = [[Vadakstis]]
			\|kodas = 30011236
			\|}}
			'''AŠVA''', upė [[Mažeikių apylinkės seniūnija\|Mažeikių]] ir [[Reivyčių seniūnija\|Reivyčių seniūnijose]], [[Vadakstis\|Vadaksties]] ([[Venta\|Ventos]]) kairysis intakas.

			Teka į šiaurės vakarus iš Kamanų pelkių pro buv. [[Ašvėnai\|Ašvėnų]] ir [[Meižiai\|Meižių]] dvarvietes, [[Meižių ežeras\|Meižių ežerą]], kerta Mažeikių-Laižuvos geležinkelį (17,0 km nuo žiočių) ir Mažeikių-Ežerės plentą. Ties [[Leckava\|Leckavos]] k. įteka į Vadakstį, 3,3 km nuo jos žiočių. 1936 m. Tulnikių k. per Ašvą pastatytas gelžbetoninis tiltas <ref>Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 40.</ref>.

			== Intakai ==
			*dešinieji:
			** [[Parstokas]] (?)
			** 22,6 km [[Purvas]] - ilgis 8,8 km, baseino plotas 20,1 kv. km.
			** 7,7 km [[Vaidminas]] - ilgis 17,8 km, baseino plotas 44,9 kv. km.
			** 4,0 km [[Alksnupis]] - ilgis 5,4 km, baseino plotas 10,4 kv. km.
			** 2,2 km [[Kūlupis (Ašvos)\|Kūlupis]].
			*kairieji:
			** [[Rūdupis]]
			** 12,2 km [[Rievupis]]
			** 5,1 km [[Uosupis]] - ilgis 4,3 km.

			== Pakrantės ==
			[[Vaizdas:Asva.MKE.2008-02-21.jpg\|thumb\|right\|260px\|Ašvos ir [[Osupis\|Osupio]] (deš.) santaka [[Tulnikiai\|Tulnikių]] k.]]

			Pakrantėse yra [[Sovaičiai\|Sovaičių]], [[Žiogaičiai\|Žiogaičių]], [[Dargiai\|Dargių]], [[Urvikiai\|Urvikių]], [[Reivyčiai\|Reivyčių]], [[Tulnikiai\|Tulnikių]] k. Buvo du vandens malūnai: Reivyčiuose (vad. [[Dargio malūnėlis]], medinis; buvo vienos girnos, kartais sukamas elektra. Seniau kaime buvo vėjinis malūnas, bet pastačius vandens malūną ant Ašvos, sugriuvo) ir [[Leckavos malūnas\|Leckavoje]]. Žemupyje du tvenkiniai: [[Leckavos tvenkinys\|Leckavos]] (plotas 11,7 ha) ir [[Tulnikių tvenkinys\|Tulnikių]] (29,0 ha).

			Ašvos ir Vadaksties santakoje yra [[Ferma (Reivyčiai)\|Fermos]] k. kapinaitės (rusų), Alksnupio santakoje - Tulnikių senkapiai, vad. Kušlėnų senkapiais (AV-663). Prie upės yra Urvikių k. I ir II, Dargių k. kapinaitės, poeto [[Skabeika Leonas\|Leono Skabeikos]] 1904-1936 m. gimtinė Žiogaičių k, Žiogaičių k. I ir II, Sovaičių k. kapinės.

			== Slėnis ==
			Ašvos slėnis aukštupyje plokščias, vėliau gilus ir siauras. Žemupyje šlaitai 8-12 m aukščio, srovės greitis 0,2 m/sek. Upės slėnio pievos vadinamos ''Paašvio pievomis'', [[Reivyčiai\|Reivyčių]] k. yra viksvomis priaugusi salelė, vad. ''Dargio salelė''.

			Botaniniu atžvilgiu nuosekliau ištyrinėta Ašvos atkarpa nuo kelio į Tulnikių gyvenvietę iki tilto per Ašvos tvenkinį. Pakrančių medynus sudaro beveik vien lapuočiai: liepos, uosiai, baltalksniai, juodalksniai, beržai, drebulės, laukinės obelys. Iš krūmų paminėtini ievos, gluosniai, karklai, serbentai, sausmedžiai, auga putinai, šermukšniai, apyniai, pasitaiko eglių, kadagių. Medynai užpavėsinę skaidrią, vaizdingą, tarp akmenų sruvenančią upelio vagą. Vietomis upelyje yra didelių akmenų. Žolinė danga vešli tiek medynuose, tiek pievose ir pievutėse, kurių dauguma - šlapios. Tai daugiausia drėgnų ir šlapių vietų rūšys ir bendrijos. Miške po medžiais gausu triskiaučių žibuolkių, kitų efemerinių augalų rūšių: plukių, švitriešių, rūtenių. Vėliau suveši kašubinis ir vilnotasis vėdrynai, varpotoji glaudenė ir juodžolė, gausu paparčių, pasitaiko miškinė varnalėša. Baltalksnynuose ir kitur neretai želia gojinė miglė, daugiametis laiškenis, laukinis česnakas, vaistinė baltašaknė, plačialapis katilėlis, kiaušininė dviguonė, įvairios žliūgių rūšys, trigyslė smiltgraibė. U

			Upėje ir senvagėse gausu geltonžiedžių lugnių, plunksnalapių griovenių, pelkinių skiautalūpių, balinių asiūklių ir kt. Pakrantes tarsi įrėmina paupinių jonpaparčių, geltonžiedžių vilkdalgių, balinių ajerų, šiurpių ir kitų augalų grupelės. Šlapiose paašvio pievose vyrauja miškinis skudutis ir builis, burbuliai, garšvos, kartenės, žiognagės, nendriniai dryžučiai, pieviniai pašiaušėliai, vingiorykštės, pušyninės gelteklės, raudonžiedžiai šaiai, kupstinės ir kitos viksvos, pelkinės kreisvės. Sausose šlaitų keterose ir aikštelėse vasarą mėlynuoja kalninė austėja, uogas sirpina paprastosios ir šlaitinės žemuogės. Šiame gamtos kampelyje auga keletas saugomų augalų rūšių: baltijinė gegūnė, miškinė varlanlėša.

			== Etimologija ==
			Ašva senovės indų kalba reiškia ''kumelė''. Yra užrašyta, kad prūsai kumelių pieną vadina aswinan. Taigi Ašvos vardas yra labai senas lietuviškas žodis, atsineštas iš indoeuropiečių prokalbės.

			== Literatūra ==
			<small>
			*Lietuviškoji enciklopedija. - Kaunas, 1933. T. 1. - skl. 1377.
			*Lietuvių enciklopedija. Boston, 1953. T. 1. - P. 338.
			*Lietuvos upių kadastras. V., 1959. - D. 1. - P. 124.
			*Papečkys K. Ašva // Mokslas ir gyvenimas. - 1973. - Nr. 7. - P. 60
			*Lietuvių enciklopedija. - 1991, 2 leid. - T. 15. - P. 34.
			*Visuotinė lietuvių enciklopedija. -V., 2002. - T. 2. - P. 117.
			</small>

			{{reflist}}

			== Nuorodos ==
			*[http://lt.wikipedia.org/wiki/A%C5%A1va_%28Ma%C5%BEeiki%C5%B3_rajonas%29 Vikipedija], Ašva: tekstas su nuotr.

			[[Kategorija:Upės]]

149.75.138.37: Ajis

2012-05-18T01:13:05Z

Ajis

← Ankstesnė versija		04:13, 18 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	~~{{upė~~		Jeigu jau rašote patarimus, paaritnėkite teisingai ir neklaidinkite. Be to, ryžiuose nėra cholesterino. Cholesterolis arba cholesterinas(bet tai yra tik rusicizmas) gaminamas organizme (jis būna dviejų rūšių, – viena iš jų būtina medžiagų apykaitai, o kita – kenksminga). Augalinės kilmės maisto produktuose cholesterolio nėra ir negali būti. Todėl visiškai neverta apie cholesterolį rašyti reklamuojant produktus, tai netgi klaidina skaitytojus. Juokingiausia ką esu matęs saulėgražų aliejus be cholesterolio. Čia tas pats, kas saulėgražų aliejus be cukraus.
	~~\|foto = Asva.MKE.jpg~~
	~~\|size =~~
	~~\|pavad = {{PAGENAME}}~~
	~~\|ilgis = 32~~
	~~\|nuolydis = 38~~
	~~\|debitas = prie žiočių: maks. 40, vid. 1,3~~
	~~\|baseino_plotas = 158~~
	~~\|istakos = Kamanų pelkės~~
	~~\|ziotys = [[Vadakstis]]~~
	~~\|kodas = 30011236~~
	~~\|}}~~
	~~'''AŠVA'''~~, ~~upė [[Mažeikių apylinkės seniūnija\|Mažeikių]]~~ ir ~~[[Reivyčių seniūnija\|Reivyčių seniūnijose]], [[Vadakstis\|Vadaksties]] ([[Venta\|Ventos]]) kairysis intakas.~~

	Teka į šiaurės vakarus iš Kamanų pelkių pro buv. [[Ašvėnai\|Ašvėnų]] ir [[Meižiai\|Meižių]] dvarvietes, [[Meižių ežeras\|Meižių ežerą]], kerta Mažeikių-Laižuvos geležinkelį (17,0 km nuo žiočių) ir Mažeikių-Ežerės plentą. Ties [[Leckava\|Leckavos]] k. įteka į Vadakstį, 3,3 km nuo jos žiočių. 1936 m. Tulnikių k. per Ašvą pastatytas gelžbetoninis tiltas <ref>Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 40.</ref>.

	~~== Intakai ==~~
	*dešinieji:
	** [[Parstokas]] (?)
	** 22,6 km [[Purvas]] - ilgis 8,8 km, baseino plotas 20,1 kv. km.
	** 7,7 km ~~[[Vaidminas]] - ilgis 17~~,~~8 km, baseino plotas 44,9 kv~~. ~~km.~~
	** 4,0 km [[Alksnupis]] - ilgis 5,4 km, baseino plotas 10,4 kv. km.
	** 2,2 km [[Kūlupis (~~Ašvos)\|Kūlupis]].~~
	*kairieji:
	** [[Rūdupis]]
	** 12,2 km [[Rievupis]]
	** 5,1 km [[Uosupis]] - ilgis 4,3 km.

	~~== Pakrantės ==~~
	~~[[Vaizdas:Asva.MKE.2008-02-21.jpg\|thumb\|right\|260px\|Ašvos ir [[Osupis\|Osupio]] (deš.) santaka [[Tulnikiai\|Tulnikių]] k.]]~~

	Pakrantėse yra [[Sovaičiai\|Sovaičių]], [[Žiogaičiai\|Žiogaičių]], [[Dargiai\|Dargių]], [[Urvikiai\|Urvikių]], [[Reivyčiai\|Reivyčių]], [[Tulnikiai\|Tulnikių]] k. Buvo du vandens malūnai: Reivyčiuose (vad. [[Dargio malūnėlis]], medinis; buvo vienos girnos, kartais sukamas elektra. Seniau kaime buvo vėjinis malūnas, bet pastačius vandens malūną ant Ašvos, sugriuvo) ir [[Leckavos malūnas\|Leckavoje]]. Žemupyje du tvenkiniai: [[Leckavos tvenkinys\|Leckavos]] (plotas 11,7 ha) ir [[Tulnikių tvenkinys\|Tulnikių]] (29,0 ha).

	~~Ašvos ir Vadaksties santakoje~~ yra ~~[[Ferma (Reivyčiai~~)~~\|Fermos]] k. kapinaitės~~ (rusų), Alksnupio santakoje - Tulnikių senkapiai, vad. Kušlėnų senkapiais (AV-663). Prie upės yra Urvikių k. I ir II, Dargių k. kapinaitės, poeto [[Skabeika Leonas\|Leono Skabeikos]] 1904-1936 m. gimtinė Žiogaičių k, Žiogaičių k. I ir II, Sovaičių k. kapinės.

	~~== Slėnis ==~~
	Ašvos slėnis aukštupyje plokščias, vėliau gilus ir siauras. Žemupyje šlaitai 8-12 m aukščio, srovės greitis 0,2 m/sek. Upės slėnio pievos vadinamos ''Paašvio pievomis'', [[Reivyčiai\|Reivyčių]] k. yra viksvomis priaugusi salelė, vad. ''Dargio salelė''.

	Botaniniu atžvilgiu nuosekliau ištyrinėta Ašvos atkarpa nuo kelio į Tulnikių gyvenvietę iki tilto per Ašvos tvenkinį. Pakrančių medynus sudaro beveik vien lapuočiai: liepos, uosiai, baltalksniai, juodalksniai, beržai, drebulės, laukinės obelys. Iš krūmų paminėtini ievos, gluosniai, karklai, serbentai, sausmedžiai, auga putinai, šermukšniai, apyniai, pasitaiko eglių, kadagių. Medynai užpavėsinę skaidrią, vaizdingą, tarp akmenų sruvenančią upelio vagą. Vietomis upelyje yra didelių akmenų. Žolinė danga vešli tiek medynuose, tiek pievose ir pievutėse, kurių dauguma - šlapios. Tai daugiausia drėgnų ir šlapių vietų rūšys ir bendrijos. Miške po medžiais gausu triskiaučių žibuolkių, kitų efemerinių augalų rūšių: plukių, švitriešių, rūtenių. Vėliau suveši kašubinis ir vilnotasis vėdrynai, varpotoji glaudenė ir juodžolė, gausu paparčių, pasitaiko miškinė varnalėša. Baltalksnynuose ir kitur neretai želia gojinė miglė, daugiametis laiškenis, laukinis česnakas, vaistinė baltašaknė, plačialapis katilėlis, ~~kiaušininė dviguonė, įvairios žliūgių rūšys, trigyslė smiltgraibė. U~~

	Upėje ir senvagėse gausu geltonžiedžių lugnių, plunksnalapių griovenių, pelkinių skiautalūpių, balinių asiūklių ir kt. Pakrantes tarsi įrėmina paupinių jonpaparčių, geltonžiedžių vilkdalgių, balinių ajerų, šiurpių ir kitų augalų grupelės. Šlapiose paašvio pievose vyrauja miškinis skudutis ir builis, burbuliai, garšvos, kartenės, žiognagės, nendriniai dryžučiai, pieviniai pašiaušėliai, vingiorykštės, pušyninės gelteklės, raudonžiedžiai šaiai, kupstinės ir kitos viksvos, pelkinės kreisvės. Sausose šlaitų keterose ir aikštelėse vasarą mėlynuoja kalninė austėja, uogas sirpina paprastosios ir šlaitinės žemuogės. Šiame gamtos kampelyje auga keletas saugomų augalų rūšių: baltijinė gegūnė, miškinė varlanlėša.

	~~== Etimologija ==~~
	~~Ašva senovės indų kalba reiškia ''kumelė''. Yra užrašyta, kad prūsai kumelių pieną vadina aswinan. Taigi Ašvos vardas yra labai senas lietuviškas žodis, atsineštas~~ iš ~~indoeuropiečių prokalbės.~~

	~~== Literatūra ==~~
	~~<small>~~
	*Lietuviškoji enciklopedija. - Kaunas, ~~1933. T. 1. - skl. 1377.~~
	*Lietuvių enciklopedija. ~~Boston, 1953. T. 1. - P. 338.~~
	*Lietuvos upių kadastras. V., 1959. - D. 1. - P. 124.
	*Papečkys K. Ašva // Mokslas ir ~~gyvenimas. - 1973. - Nr~~. ~~7. - P. 60~~
	*Lietuvių enciklopedija. - 1991, ~~2 leid~~. ~~- T. 15. - P. 34.~~
	*Visuotinė lietuvių enciklopedija. -V., 2002. - T. 2. - P. 117.
	~~</small>~~

	~~{{reflist}}~~

	~~== Nuorodos ==~~
	*[http://lt.wikipedia.~~org/wiki/A%C5%A1va_%28Ma%C5%BEeiki%C5%B3_rajonas%29 Vikipedija]~~, ~~Ašva: tekstas su nuotr~~.

	~~[[Kategorija:Upės]]~~

78.58.46.114 16:32, 29 lapkričio 2009

2009-11-29T16:32:56Z

Naujas puslapis

{{upė
|foto = Asva.MKE.jpg
|size =
|pavad = {{PAGENAME}}
|ilgis = 32
|nuolydis = 38
|debitas = prie žiočių: maks. 40, vid. 1,3
|baseino_plotas = 158
|istakos = Kamanų pelkės
|ziotys = [[Vadakstis]]
|kodas = 30011236
|}}
'''AŠVA''', upė [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių]] ir [[Reivyčių seniūnija|Reivyčių seniūnijose]], [[Vadakstis|Vadaksties]] ([[Venta|Ventos]]) kairysis intakas.

Teka į šiaurės vakarus iš Kamanų pelkių pro buv. [[Ašvėnai|Ašvėnų]] ir [[Meižiai|Meižių]] dvarvietes, [[Meižių ežeras|Meižių ežerą]], kerta Mažeikių-Laižuvos geležinkelį (17,0 km nuo žiočių) ir Mažeikių-Ežerės plentą. Ties [[Leckava|Leckavos]] k. įteka į Vadakstį, 3,3 km nuo jos žiočių. 1936 m. Tulnikių k. per Ašvą pastatytas gelžbetoninis tiltas <ref>Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 40.</ref>.

== Intakai ==
*dešinieji:
** [[Parstokas]] (?)
** 22,6 km [[Purvas]] - ilgis 8,8 km, baseino plotas 20,1 kv. km.
** 7,7 km [[Vaidminas]] - ilgis 17,8 km, baseino plotas 44,9 kv. km.
** 4,0 km [[Alksnupis]] - ilgis 5,4 km, baseino plotas 10,4 kv. km.
** 2,2 km [[Kūlupis (Ašvos)|Kūlupis]].
*kairieji:
** [[Rūdupis]]
** 12,2 km [[Rievupis]]
** 5,1 km [[Uosupis]] - ilgis 4,3 km.

== Pakrantės ==
[[Vaizdas:Asva.MKE.2008-02-21.jpg|thumb|right|260px|Ašvos ir [[Osupis|Osupio]] (deš.) santaka [[Tulnikiai|Tulnikių]] k.]]

Pakrantėse yra [[Sovaičiai|Sovaičių]], [[Žiogaičiai|Žiogaičių]], [[Dargiai|Dargių]], [[Urvikiai|Urvikių]], [[Reivyčiai|Reivyčių]], [[Tulnikiai|Tulnikių]] k. Buvo du vandens malūnai: Reivyčiuose (vad. [[Dargio malūnėlis]], medinis; buvo vienos girnos, kartais sukamas elektra. Seniau kaime buvo vėjinis malūnas, bet pastačius vandens malūną ant Ašvos, sugriuvo) ir [[Leckavos malūnas|Leckavoje]]. Žemupyje du tvenkiniai: [[Leckavos tvenkinys|Leckavos]] (plotas 11,7 ha) ir [[Tulnikių tvenkinys|Tulnikių]] (29,0 ha).

Ašvos ir Vadaksties santakoje yra [[Ferma (Reivyčiai)|Fermos]] k. kapinaitės (rusų), Alksnupio santakoje - Tulnikių senkapiai, vad. Kušlėnų senkapiais (AV-663). Prie upės yra Urvikių k. I ir II, Dargių k. kapinaitės, poeto [[Skabeika Leonas|Leono Skabeikos]] 1904-1936 m. gimtinė Žiogaičių k, Žiogaičių k. I ir II, Sovaičių k. kapinės.

== Slėnis ==
Ašvos slėnis aukštupyje plokščias, vėliau gilus ir siauras. Žemupyje šlaitai 8-12 m aukščio, srovės greitis 0,2 m/sek. Upės slėnio pievos vadinamos ''Paašvio pievomis'', [[Reivyčiai|Reivyčių]] k. yra viksvomis priaugusi salelė, vad. ''Dargio salelė''.

Botaniniu atžvilgiu nuosekliau ištyrinėta Ašvos atkarpa nuo kelio į Tulnikių gyvenvietę iki tilto per Ašvos tvenkinį. Pakrančių medynus sudaro beveik vien lapuočiai: liepos, uosiai, baltalksniai, juodalksniai, beržai, drebulės, laukinės obelys. Iš krūmų paminėtini ievos, gluosniai, karklai, serbentai, sausmedžiai, auga putinai, šermukšniai, apyniai, pasitaiko eglių, kadagių. Medynai užpavėsinę skaidrią, vaizdingą, tarp akmenų sruvenančią upelio vagą. Vietomis upelyje yra didelių akmenų. Žolinė danga vešli tiek medynuose, tiek pievose ir pievutėse, kurių dauguma - šlapios. Tai daugiausia drėgnų ir šlapių vietų rūšys ir bendrijos. Miške po medžiais gausu triskiaučių žibuolkių, kitų efemerinių augalų rūšių: plukių, švitriešių, rūtenių. Vėliau suveši kašubinis ir vilnotasis vėdrynai, varpotoji glaudenė ir juodžolė, gausu paparčių, pasitaiko miškinė varnalėša. Baltalksnynuose ir kitur neretai želia gojinė miglė, daugiametis laiškenis, laukinis česnakas, vaistinė baltašaknė, plačialapis katilėlis, kiaušininė dviguonė, įvairios žliūgių rūšys, trigyslė smiltgraibė. U

Upėje ir senvagėse gausu geltonžiedžių lugnių, plunksnalapių griovenių, pelkinių skiautalūpių, balinių asiūklių ir kt. Pakrantes tarsi įrėmina paupinių jonpaparčių, geltonžiedžių vilkdalgių, balinių ajerų, šiurpių ir kitų augalų grupelės. Šlapiose paašvio pievose vyrauja miškinis skudutis ir builis, burbuliai, garšvos, kartenės, žiognagės, nendriniai dryžučiai, pieviniai pašiaušėliai, vingiorykštės, pušyninės gelteklės, raudonžiedžiai šaiai, kupstinės ir kitos viksvos, pelkinės kreisvės. Sausose šlaitų keterose ir aikštelėse vasarą mėlynuoja kalninė austėja, uogas sirpina paprastosios ir šlaitinės žemuogės. Šiame gamtos kampelyje auga keletas saugomų augalų rūšių: baltijinė gegūnė, miškinė varlanlėša.

== Etimologija ==
Ašva senovės indų kalba reiškia ''kumelė''. Yra užrašyta, kad prūsai kumelių pieną vadina aswinan. Taigi Ašvos vardas yra labai senas lietuviškas žodis, atsineštas iš indoeuropiečių prokalbės.

== Literatūra ==
<small>
*Lietuviškoji enciklopedija. - Kaunas, 1933. T. 1. - skl. 1377.
*Lietuvių enciklopedija. Boston, 1953. T. 1. - P. 338.
*Lietuvos upių kadastras. V., 1959. - D. 1. - P. 124.
*Papečkys K. Ašva // Mokslas ir gyvenimas. - 1973. - Nr. 7. - P. 60
*Lietuvių enciklopedija. - 1991, 2 leid. - T. 15. - P. 34.
*Visuotinė lietuvių enciklopedija. -V., 2002. - T. 2. - P. 117.
</small>

{{reflist}}

== Nuorodos ==
*[http://lt.wikipedia.org/wiki/A%C5%A1va_%28Ma%C5%BEeiki%C5%B3_rajonas%29 Vikipedija], Ašva: tekstas su nuotr.

[[Kategorija:Upės]]