Šablonas:Šios savaitės straipsnis - Versijų istorija

Rytis 18:31, 11 rugpjūčio 2025

2025-08-11T18:31:13Z

← Ankstesnė versija		21:31, 11 rugpjūčio 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[File:Algirdas Vilkas.jpg\|thumb\|right\|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje\|160px]]		[[File:Algirdas Vilkas.jpg\|thumb\|right\|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje\|160px]]
	'''Algirdas Vilkas''' - (1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – 2025 m. rugpjūčio 11 d.) – kraštotyrininkas, biologijos mokytojas metodininkas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia\|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.		'''[[Algirdas Vilkas]]''' - (1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – 2025 m. rugpjūčio 11 d.) – kraštotyrininkas, biologijos mokytojas metodininkas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia\|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.

	Dirbdamas archyvuose Vilniuje ir Kaune, sukaupė gausią dokumentinę medžiagą, kurią nuo 2006 m. skelbė jo paties įkurtoje internetinėje Mažeikių krašto enciklopedijoje (www.mke.lt). Ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį.		Dirbdamas archyvuose Vilniuje ir Kaune, sukaupė gausią dokumentinę medžiagą, kurią nuo 2006 m. skelbė jo paties įkurtoje internetinėje Mažeikių krašto enciklopedijoje (www.mke.lt). Ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį.

Rytis 18:30, 11 rugpjūčio 2025

2025-08-11T18:30:49Z

← Ankstesnė versija		21:30, 11 rugpjūčio 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[~~Vaizdas~~:~~Santarve.MKE.2008-06-07~~.jpg\|thumb\|right\|160px~~\|„Santarvės" redakcija~~]]		[[File:Algirdas Vilkas.jpg\|thumb\|right\|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje\|160px]]
	'''~~[[Santarvė\|„SANTARVĖ"]]~~'''~~, Mažeikių rajono laikraštis, leidžiamas nuo 1990~~ m. ~~kovo 1~~ d. ~~Redakcija įsikūrusi [[V. Burbos gatvė\|V. Burbos g.]] 6. Direktorius [[Arūnas Jarmoška]]~~, ~~vyr. redaktorė~~ [[~~Audronė Malūkienė~~]], ~~leidėjas [[Alvydas Balčiūnas]] (nuo 2003 m.). Baigiantis II-am pasauliniam karui Zenonui Skeiviui buvo pavesta organizuoti~~ Mažeikių ~~apskrities laikraščio redakciją ir spaustuvę~~. ~~1945~~ m. ~~balandžio 10~~ d. ~~pasirodė dviejų puslapių~~ [[Mažeikių ~~tiesa\|„Mažeikių tiesa"~~]] ~~pirmasis numeris. Nuo 1945 m~~. ~~kovo 1 d. pirmieji „Mažeikių tiesos" redakcijoje pradėjo dirbti sekretorius (techninis redaktorius) Vacys Asauskas ir literatūrinis darbuotojas Vytautas Šadauskas.~~		'''Algirdas Vilkas''' - (1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – 2025 m. rugpjūčio 11 d.) – kraštotyrininkas, biologijos mokytojas metodininkas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia\|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.
	~~---------------------------~~
	~~[[Vaizdas:Tulžys.jpg\|thumb\|right\|160px\|Tulžys]]~~		Dirbdamas archyvuose Vilniuje ir Kaune, sukaupė gausią dokumentinę medžiagą, kurią nuo 2006 m. skelbė jo paties įkurtoje internetinėje Mažeikių krašto enciklopedijoje (www.mke.lt). Ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį.
	~~'''[[Tulžys\|TULŽYS]]''' (''Alcedo atthis''), tulžinių šeimos paukštis. Rajono teritorijoje perinti~~, ~~migruojanti~~, ~~žiemojanti rūšis. Poruotis pradeda vasario – kovo mėn. Peri pavienėmis poromis, skardžiuose išsikastuose urveliuose. Priklausomai~~ nuo ~~grunto urveliai būna 0,4 – 1~~ m ~~ilgio~~. ~~Kiaušinius deda urvelio gale esančioje lizdo kameroje, tiesiog ant žemės, retkarčiais išklotoje keletu šapelių ar žolių stiebelių~~. ~~Gegužės pabaigoje – liepos mėn~~. ~~patelė sudeda 4 – 8 (dažniausiai 5 – 7~~) ~~baltus, blizgančius kiaušinius~~. ~~Peri abu porelės nariai (daugiausiai patelė) 20 – 21 parą. Jaunikliai lizdą palieka po 23 – 28 parų. Per vasarą tulžiai išveda 2, rečiau – 3 jauniklių vadas~~.
	~~Minta smulkiomis žuvimis, varliagyviais, vėžiagyviais, vabzdžiais bei jų lervomis.~~		2014 m. pelnė [[Mažeikių krašto kultūros premija\|Mažeikių krašto kultūros premiją]] už internetinės Mažeikių krašto enciklopedijos sukūrimą, informacijos apie rajono kultūros vertybes sklaidą ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.
	~~--------------------------------~~
	~~[[Vaizdas:Grazina Vainutiene. MKE 2015-02-26~~.~~jpg\|thumb\|right\|160px\|Gražina Vainutienė]]~~
	~~'''~~[[~~Gražina Vainutienė~~\|~~GRAŽINA VAINUTIENĖ~~]]~~'''~~, ~~[[Sedos gimnazija\|Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos]] mokytojos metodininkė, Sedos~~ kultūros ~~centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“~~ ir ~~„Cyroliokaa“ vadovė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana\|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] premijos laureatė (2015 m.)~~.

	Neakivaizdžiai baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Metus dirbo meno vadove Sedos kultūros namuose, paskui buvo muzikos vadove darželyje, keletą metų buvo ir Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo akordeono mokytoja, o paskui pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje. 2014 m. nominuota Sedos miestelio žmogumi. 2000 m. įkūrė Sedos kultūros centro folklorinį ansamblį „Rėmoliokaa", 2014 m. rudenį - 1-5 klasių mokinių folklorinį ansamblį „Cyroliokaa".
	-------------------		-------------------

	[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg\|thumb\|right\|160px\|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]]		[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg\|thumb\|right\|160px\|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]]
	'''[[Alksna\|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.		'''[[Alksna\|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.

Algirdas 09:40, 9 birželio 2017

2017-06-09T09:40:05Z

← Ankstesnė versija		12:40, 9 birželio 2017 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Santarve.MKE.2008-06-07.jpg\|thumb\|right\|160px\|„Santarvės" redakcija]]		[[Vaizdas:Santarve.MKE.2008-06-07.jpg\|thumb\|right\|160px\|„Santarvės" redakcija]]
	'''[[Santarvė\|„SANTARVĖ"]]''', Mažeikių rajono laikraštis, leidžiamas nuo 1990 m. kovo 1 d. Redakcija įsikūrusi [[V. Burbos gatvė\|V. Burbos g.]] 6. Direktorius [[Arūnas Jarmoška]], vyr. redaktorė [[Audronė Malūkienė]], leidėjas [[Alvydas Balčiūnas]] (nuo 2003 m.). Baigiantis II-am pasauliniam karui Zenonui Skeiviui buvo pavesta organizuoti Mažeikių apskrities laikraščio redakciją ir spaustuvę. 1945 m. balandžio 10 d. pasirodė dviejų puslapių [[Mažeikių tiesa\|„Mažeikių tiesa"]] pirmasis numeris. Nuo 1945 m. kovo 1 d. pirmieji „Mažeikių tiesos" redakcijoje pradėjo dirbti sekretorius (techninis redaktorius) Vacys Asauskas ir literatūrinis darbuotojas Vytautas Šadauskas.		'''[[Santarvė\|„SANTARVĖ"]]''', Mažeikių rajono laikraštis, leidžiamas nuo 1990 m. kovo 1 d. Redakcija įsikūrusi [[V. Burbos gatvė\|V. Burbos g.]] 6. Direktorius [[Arūnas Jarmoška]], vyr. redaktorė [[Audronė Malūkienė]], leidėjas [[Alvydas Balčiūnas]] (nuo 2003 m.). Baigiantis II-am pasauliniam karui Zenonui Skeiviui buvo pavesta organizuoti Mažeikių apskrities laikraščio redakciją ir spaustuvę. 1945 m. balandžio 10 d. pasirodė dviejų puslapių [[Mažeikių tiesa\|„Mažeikių tiesa"]] pirmasis numeris. Nuo 1945 m. kovo 1 d. pirmieji „Mažeikių tiesos" redakcijoje pradėjo dirbti sekretorius (techninis redaktorius) Vacys Asauskas ir literatūrinis darbuotojas Vytautas Šadauskas.
	~~--------------------------~~
	~~[[Vaizdas:Velykzydziai2.MKE.jpg\|thumb\|right\|160px\|Pievėnų „Velykžydžiai"]]~~
	'''[[Pievėnų bažnyčia\|VELYKŽYDŽIAI]]'''. [[Pievėnų bažnyčia\|Pievėnų bažnyčioje]] yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velykžydžių budėjimas per Šv. Velykas. „Žydai" užsidėję įvairias kuo negražesnes kaukes su į nosį įsmeigtomis adatomis arba vinutėmis, apsirengę įvairiais skarmalais, turėdavo botagus, ant kokios paikos prisirišę kokį pantį. Ir jei rasdavo tą naktį ką lauke, tuoj su tuo botagu varydavo į bažnyčią žydiškai tardavo „biuisčią". Jei bažnyčioj rasdavo ką snaudžiantį, tuoj po nosim pakišdavo, kaip tada vadino, štinkspiritį (amoniaką). Rytą per pamaldas vėl išdarinėdavo įvairius šposus, kas žmonėms trukdydavo rimtai susikaupti maldai. Persirengėliai susigalvodavo ir kitokių išdaigų pakišdavo snaudžiantiems panosėn buteliuką su etriniu spiritu, bučiuodavo merginoms rankas taip, kad įdurtų su į kaukės nosį įkalta vinute.
	---------------------------		---------------------------
	[[Vaizdas:Tulžys.jpg\|thumb\|right\|160px\|Tulžys]]		[[Vaizdas:Tulžys.jpg\|thumb\|right\|160px\|Tulžys]]

Algirdas 08:38, 12 balandžio 2015

2015-04-12T08:38:32Z

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
 [[Vaizdas:Velykzydziai2.MKE.jpg|thumb|right|160px|Pievėnų „Velykžydžiai"]]
 '''[[Pievėnų bažnyčia|VELYKŽYDŽIAI]]'''. [[Pievėnų bažnyčia|Pievėnų bažnyčioje]] yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velykžydžių budėjimas per Šv. Velykas. „Žydai" užsidėję įvairias kuo negražesnes kaukes su į nosį įsmeigtomis adatomis arba vinutėmis, apsirengę įvairiais skarmalais, turėdavo botagus, ant kokios paikos prisirišę kokį pantį. Ir jei rasdavo tą naktį ką lauke, tuoj su tuo botagu varydavo į bažnyčią žydiškai tardavo „biuisčią". Jei bažnyčioj rasdavo ką snaudžiantį, tuoj po nosim pakišdavo, kaip tada vadino, štinkspiritį (amoniaką). Rytą per pamaldas vėl išdarinėdavo įvairius šposus, kas žmonėms trukdydavo rimtai susikaupti maldai. Persirengėliai susigalvodavo ir kitokių išdaigų pakišdavo snaudžiantiems panosėn buteliuką su etriniu spiritu, bučiuodavo merginoms rankas taip, kad įdurtų su į kaukės nosį įkalta vinute.
@@ 13 eilutė: / 16 eilutė: @@
 [[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg|thumb|right|160px|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]]
 '''[[Alksna|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis).  Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška.  Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.

Algirdas 18:35, 1 balandžio 2015

2015-04-01T18:35:01Z

← Ankstesnė versija		21:35, 1 balandžio 2015 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Velykzydziai2.MKE.jpg\|thumb\|right\|160px\|Pievėnų „Velykžydžiai"]]
			'''[[Pievėnų bažnyčia\|VELYKŽYDŽIAI]]'''. [[Pievėnų bažnyčia\|Pievėnų bažnyčioje]] yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velykžydžių budėjimas per Šv. Velykas. „Žydai" užsidėję įvairias kuo negražesnes kaukes su į nosį įsmeigtomis adatomis arba vinutėmis, apsirengę įvairiais skarmalais, turėdavo botagus, ant kokios paikos prisirišę kokį pantį. Ir jei rasdavo tą naktį ką lauke, tuoj su tuo botagu varydavo į bažnyčią žydiškai tardavo „biuisčią". Jei bažnyčioj rasdavo ką snaudžiantį, tuoj po nosim pakišdavo, kaip tada vadino, štinkspiritį (amoniaką). Rytą per pamaldas vėl išdarinėdavo įvairius šposus, kas žmonėms trukdydavo rimtai susikaupti maldai. Persirengėliai susigalvodavo ir kitokių išdaigų pakišdavo snaudžiantiems panosėn buteliuką su etriniu spiritu, bučiuodavo merginoms rankas taip, kad įdurtų su į kaukės nosį įkalta vinute.
			---------------------------
	[[Vaizdas:Tulžys.jpg\|thumb\|right\|160px\|Tulžys]]		[[Vaizdas:Tulžys.jpg\|thumb\|right\|160px\|Tulžys]]
	'''[[Tulžys\|TULŽYS]]''' (''Alcedo atthis''), tulžinių šeimos paukštis. Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Poruotis pradeda vasario – kovo mėn. Peri pavienėmis poromis, skardžiuose išsikastuose urveliuose. Priklausomai nuo grunto urveliai būna 0,4 – 1 m ilgio. Kiaušinius deda urvelio gale esančioje lizdo kameroje, tiesiog ant žemės, retkarčiais išklotoje keletu šapelių ar žolių stiebelių. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė sudeda 4 – 8 (dažniausiai 5 – 7) baltus, blizgančius kiaušinius. Peri abu porelės nariai (daugiausiai patelė) 20 – 21 parą. Jaunikliai lizdą palieka po 23 – 28 parų. Per vasarą tulžiai išveda 2, rečiau – 3 jauniklių vadas.		'''[[Tulžys\|TULŽYS]]''' (''Alcedo atthis''), tulžinių šeimos paukštis. Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Poruotis pradeda vasario – kovo mėn. Peri pavienėmis poromis, skardžiuose išsikastuose urveliuose. Priklausomai nuo grunto urveliai būna 0,4 – 1 m ilgio. Kiaušinius deda urvelio gale esančioje lizdo kameroje, tiesiog ant žemės, retkarčiais išklotoje keletu šapelių ar žolių stiebelių. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė sudeda 4 – 8 (dažniausiai 5 – 7) baltus, blizgančius kiaušinius. Peri abu porelės nariai (daugiausiai patelė) 20 – 21 parą. Jaunikliai lizdą palieka po 23 – 28 parų. Per vasarą tulžiai išveda 2, rečiau – 3 jauniklių vadas.

Algirdas 18:55, 28 kovo 2015

2015-03-28T18:55:55Z

← Ankstesnė versija		21:55, 28 kovo 2015 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Tulžys.jpg\|thumb\|right\|160px\|Tulžys]]
			'''[[Tulžys\|TULŽYS]]''' (''Alcedo atthis''), tulžinių šeimos paukštis. Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Poruotis pradeda vasario – kovo mėn. Peri pavienėmis poromis, skardžiuose išsikastuose urveliuose. Priklausomai nuo grunto urveliai būna 0,4 – 1 m ilgio. Kiaušinius deda urvelio gale esančioje lizdo kameroje, tiesiog ant žemės, retkarčiais išklotoje keletu šapelių ar žolių stiebelių. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė sudeda 4 – 8 (dažniausiai 5 – 7) baltus, blizgančius kiaušinius. Peri abu porelės nariai (daugiausiai patelė) 20 – 21 parą. Jaunikliai lizdą palieka po 23 – 28 parų. Per vasarą tulžiai išveda 2, rečiau – 3 jauniklių vadas.
			Minta smulkiomis žuvimis, varliagyviais, vėžiagyviais, vabzdžiais bei jų lervomis.
			--------------------------------
	[[Vaizdas:Grazina Vainutiene. MKE 2015-02-26.jpg\|thumb\|right\|160px\|Gražina Vainutienė]]		[[Vaizdas:Grazina Vainutiene. MKE 2015-02-26.jpg\|thumb\|right\|160px\|Gražina Vainutienė]]
	'''[[Gražina Vainutienė]]''', [[Sedos gimnazija\|Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos]] mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana\|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] premijos laureatė (2015 m.).		'''[[Gražina Vainutienė\|GRAŽINA VAINUTIENĖ]]''', [[Sedos gimnazija\|Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos]] mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana\|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] premijos laureatė (2015 m.).

	Neakivaizdžiai baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Metus dirbo meno vadove Sedos kultūros namuose, paskui buvo muzikos vadove darželyje, keletą metų buvo ir Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo akordeono mokytoja, o paskui pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje. 2014 m. nominuota Sedos miestelio žmogumi. 2000 m. įkūrė Sedos kultūros centro folklorinį ansamblį „Rėmoliokaa", 2014 m. rudenį - 1-5 klasių mokinių folklorinį ansamblį „Cyroliokaa".		Neakivaizdžiai baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Metus dirbo meno vadove Sedos kultūros namuose, paskui buvo muzikos vadove darželyje, keletą metų buvo ir Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo akordeono mokytoja, o paskui pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje. 2014 m. nominuota Sedos miestelio žmogumi. 2000 m. įkūrė Sedos kultūros centro folklorinį ansamblį „Rėmoliokaa", 2014 m. rudenį - 1-5 klasių mokinių folklorinį ansamblį „Cyroliokaa".
7 eilutė:		11 eilutė:
	'''[[Alksna\|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.		'''[[Alksna\|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.
	-------------------------------		-------------------------------
	~~[[Vaizdas:Brenthis daphe. R.Kindurio.140713-15.jpg\|160px\|thumb\|right\| Pietinis perlinukas]]~~
	'''[[Pietinis perlinukas\|PIETINIS PERLINUKAS]]''' (''Brenthis daphne'') - [[pleštekės\|pleštekių]] (''Nymphalidae'') šeimos dieninis drugys. Skraido liepos mėn. miško aikštelėse. Panašus į [[gelsvasis perlinukas\|gelsvąjį perlinuką]], nuo kurio skiriasi didesniu dydžiu, o priekinėje sparnų viršutinėje pusėje esančios vidurinės tamsios dėmės beveik susilieja ir sudaro ištisą juodą laužtinę liniją.

	Vikšrai rudi, su skersai juodai padalintomis gelsvomis nugarinėmis linijomis ir šviesiomis šoninėmis linijomis. Jie minta aviečių, gervuogių, našlaičių lapais. Lėliukės nugarinėje pusėjė turi auksinės dėmes, o pati nugara išriesta.

	~~Lietuvoje labai reta rūšis. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nauja rūšis Mažeikių rajone, 2014 m.~~
	~~-------------------------~~
	[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg\|thumb\|right\|160px\|Mažeikių ligoninė 1924 m.]]		[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg\|thumb\|right\|160px\|Mažeikių ligoninė 1924 m.]]
	'''[[Mažeikių ligoninė\|MAŽEIKIŲ LIGONINĖ]]'''.		'''[[Mažeikių ligoninė\|MAŽEIKIŲ LIGONINĖ]]'''.

	Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas\|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus.		Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas\|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus.

Algirdas 12:04, 9 kovo 2015

2015-03-09T12:04:46Z

← Ankstesnė versija		15:04, 9 kovo 2015 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Grazina Vainutiene. MKE 2015-02-26.jpg\|thumb\|right\|160px\|Gražina Vainutienė]]
			'''[[Gražina Vainutienė]]''', [[Sedos gimnazija\|Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos]] mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana\|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] premijos laureatė (2015 m.).

			Neakivaizdžiai baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Metus dirbo meno vadove Sedos kultūros namuose, paskui buvo muzikos vadove darželyje, keletą metų buvo ir Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo akordeono mokytoja, o paskui pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje. 2014 m. nominuota Sedos miestelio žmogumi. 2000 m. įkūrė Sedos kultūros centro folklorinį ansamblį „Rėmoliokaa", 2014 m. rudenį - 1-5 klasių mokinių folklorinį ansamblį „Cyroliokaa".
			-------------------
	[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg\|thumb\|right\|160px\|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]]		[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg\|thumb\|right\|160px\|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]]
	'''[[Alksna\|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.		'''[[Alksna\|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.
10 eilutė:		15 eilutė:
	-------------------------		-------------------------
	[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg\|thumb\|right\|160px\|Mažeikių ligoninė 1924 m.]]		[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg\|thumb\|right\|160px\|Mažeikių ligoninė 1924 m.]]
	'''[[Mažeikių ligoninė\|MAŽEIKIŲ LIGONINĖ]]'''. Iki ligoninės įkurimo mieste dirbo privatūs gydytojai. 1914 m. gegužės 4 d. mirė vienintelis mieste dirbęs gydytojas Panzeržinskis, turėjęs daug praktikos ir užsitarnavęs gyventojų pagarbą. Gydytojas gydė ne tik miesto, bet buvo kviečiamas ir pas aplinkinių vietovių ligonius. Miestiečiai reikalvo naujo gydytojo lietuvio. Juo tapo gyd. Mikuckis, atsikėlęs iš Telšių (dirbo iki 1914 m. birželio mėn.). Tačiau žydai suskubo pasikviesti savo tautietį gydytoją ir jam mokėti priemoką 800 rub. per metus.		'''[[Mažeikių ligoninė\|MAŽEIKIŲ LIGONINĖ]]'''.

	Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas\|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.		Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas\|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus.

Rytis: sutrumpinu

2015-03-07T13:53:34Z

sutrumpinu

← Ankstesnė versija		16:53, 7 kovo 2015 versija
13 eilutė:		13 eilutė:

	Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas\|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.		Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas\|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.
	~~----------------~~
	~~[[Vaizdas:Varduva.MKE.2007-04-15.jpg\|thumb\|right\|160px\|Varduva]]~~
	~~'''[[Varduva\|VARDUVA]]''', upė Skuodo, Plungės ir Mažeikių raj., [[Venta\|Ventos]] kair. intakas (antrasis pagal dydį).~~

	Prasideda Paparčių apylinkėse (Skuodo raj.), arti Barstyčių, 11 km į vakarus nuo [[Seda\|Sedos]]. Iš pradžių teka į pietus ir pietryčius, nuo Žemaičių Kalvarijos miestelio (Plungės raj.) pasuka į šiaurės rytus, nuo Sedos (Mažeikių raj.) - į šiaurę pro [[Renavas\|Renavą]], [[Ukrinai\|Ukrinus]]. Įteka į Ventą 182,5 km nuo jos žiočių, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Leckava\|Leckavos]], prie Latvijos Respublikos sienos.

	Vidutinis nuolydis 88 cm/km. Aukštupyje Varduva teka per Amerikos ežerėlį (plotas 16 ha). Čia jos vaga sureguliuota. Debitas [[Ruzgai\|Ruzguose]] (15 km nuo žiočių): maks. 113, vid. 5,17, min. žiemą 0,22 kub. m/sek. Pavasarį nuteka 33 proc., vasarą 10 proc., rudenį 21 proc, žiemą 36 proc. viso metinio vandens kiekio. Didžiausia vandens lygio svyravimų amplitudė Ruzguose 3,8 m. Upė užšąla vid. sausio viduryje, anksčiausiai gruodžio pradžioje. Ledo didžiausias storis 61 cm. Upė ima laužti ledus vid. kovo pabaigoje, vėliausiai balandžio pabaigoje. Visa vandens energija 2940 kW. Upės vaga vingiuota, krantai aukšti.
	~~----------------------~~
	~~[[Vaizdas:Aleksandras Cernaj.MKE.jpg\|thumb\|right\|160px\|Aleksandras Černajus]]~~
	~~'''[[Aleksandras Černajus\|ALEKSANDRAS ČERNAJUS]], Александр Чернай''' (g. 1900-08-26), [[Viekšnių cerkvė\|Viekšnių cerkvės]] šventikas.~~

	Mokėsi karo mokykloje, bet prasidėjus revoliucijai mokyklos nebaigė. 1925 m. buvo baigęs šventikų kursus prie Vilniaus dvasinės stačiatikių seminarijos. 1931 m. išdirbęs aštuonerius metus Utenos cerkvės šventiku, Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybės nurodymu buvo perkeltas į Viekšnius. 1932 m. vasarą suremontavo ir perdažė cerkvę, restauravo paauksuotus kryžius, šventorių aptvėrė tvora. Į cerkvę buvo atvesta elektra. Subūrė jaunimo savišvietos būrelį ir styginių instrumentų orkestrą. Įsteigė skaityklą - biblioteką. Užmezgė draugiškus ryšius su Rygos muzikos mėgėjų draugijos „Bajanas" pirmininku Vladimir Michailovič Kniaževskiu.

	~~1943 m. gruodžio mėn. Viekšniuose apsilankęs Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas A. Černajui suteikė aukštesnįjį šventiko laipsnį.~~
	~~--------------~~
	~~[[Vaizdas:Sedos sinagoga.jpg\|thumb\|right\|160px\|Sedos sinagoga]]~~
	~~[[Vaizdas:Sedos sinagoga. MKE.jpg\|right\|thumb\|160px\|Sedos sinagoga, 2006 m. rugsėjo mėn.]]~~
	~~'''[[Sedos sinagoga\|SEDOS SINAGOGA]]''' yra [[Seda\|Sedoje]], Basanavičaus g.10, 100 m į rytus nuo [[varduva\|Varduvos]] upės.~~

	Pastatas netaisyklingo stačiakampio plano su uždara laiptinės iškyša vakarinėje pusėje, orientuotas rytų-vakarų kryptimi, pagrindinis įėjimas yra vakaruose. Ilgis 22, plotis 16 m. Stogas buvo valminis (2005 m. pavasarį įgriuvo). Langai stačiakampiai su trikampiais sandrikais, pastogė papuošta dvieiliu karnizu su smulkiais dantukais. Šoniniuose fasaduose ryški riba tarp vyrų salės ir dviaukštės dalies. Salėje stulpų pėdsakų nėra; tebėra moterų galerijos arkinių angų žymės. 2003-12-30 įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą.

	Pirmoji Sedos sinagoga paminėta 1657 m. inventoriuje. Vėliau ji minima 1694 m. ir 1764 m. inventoriuose. Visuose dokumentuose nurodama ta pati objekto lokalizacija – sklypų gale, prie malūno tvenkinio, t.y. tuometiniame Mozės Samuilovičiaus sklype, už kurį žydų bendruomenė turėjo mokėti dvarui 15 talerių. Tuose pačiuose dokumentuose minimos ir [[Sedos žydų kapinės\|žydų kapinės]]. XVIII a. viduryje žydai už savo pastatus dvarui mokėjo 8 timpas.
	~~------------~~

Algirdas 15:47, 22 gruodžio 2014

2014-12-22T15:47:05Z

← Ankstesnė versija		18:47, 22 gruodžio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg\|thumb\|right\|160px\|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]]		[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg\|thumb\|right\|160px\|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]]
	'''„ALKSNA“''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.		'''[[Alksna\|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.
	-------------------------------		-------------------------------
	[[Vaizdas:Brenthis daphe. R.Kindurio.140713-15.jpg\|160px\|thumb\|right\| Pietinis perlinukas]]		[[Vaizdas:Brenthis daphe. R.Kindurio.140713-15.jpg\|160px\|thumb\|right\| Pietinis perlinukas]]

Algirdas 15:46, 22 gruodžio 2014

2014-12-22T15:46:33Z

← Ankstesnė versija		18:46, 22 gruodžio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg\|thumb\|right\|160px\|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]]
			'''„ALKSNA“''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.
			-------------------------------
	[[Vaizdas:Brenthis daphe. R.Kindurio.140713-15.jpg\|160px\|thumb\|right\| Pietinis perlinukas]]		[[Vaizdas:Brenthis daphe. R.Kindurio.140713-15.jpg\|160px\|thumb\|right\| Pietinis perlinukas]]
	'''[[Pietinis perlinukas\|PIETINIS PERLINUKAS]]''' (''Brenthis daphne'') - [[pleštekės\|pleštekių]] (''Nymphalidae'') šeimos dieninis drugys. Skraido liepos mėn. miško aikštelėse. Panašus į [[gelsvasis perlinukas\|gelsvąjį perlinuką]], nuo kurio skiriasi didesniu dydžiu, o priekinėje sparnų viršutinėje pusėje esančios vidurinės tamsios dėmės beveik susilieja ir sudaro ištisą juodą laužtinę liniją.		'''[[Pietinis perlinukas\|PIETINIS PERLINUKAS]]''' (''Brenthis daphne'') - [[pleštekės\|pleštekių]] (''Nymphalidae'') šeimos dieninis drugys. Skraido liepos mėn. miško aikštelėse. Panašus į [[gelsvasis perlinukas\|gelsvąjį perlinuką]], nuo kurio skiriasi didesniu dydžiu, o priekinėje sparnų viršutinėje pusėje esančios vidurinės tamsios dėmės beveik susilieja ir sudaro ištisą juodą laužtinę liniją.

← Ankstesnė versija		16:53, 7 kovo 2015 versija
13 eilutė:		13 eilutė:

	Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas\|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.		Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas\|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.
	~~----------------~~
	~~[[Vaizdas:Varduva.MKE.2007-04-15.jpg\|thumb\|right\|160px\|Varduva]]~~
	~~'''[[Varduva\|VARDUVA]]''', upė Skuodo, Plungės ir Mažeikių raj., [[Venta\|Ventos]] kair. intakas (antrasis pagal dydį).~~

	Prasideda Paparčių apylinkėse (Skuodo raj.), arti Barstyčių, 11 km į vakarus nuo [[Seda\|Sedos]]. Iš pradžių teka į pietus ir pietryčius, nuo Žemaičių Kalvarijos miestelio (Plungės raj.) pasuka į šiaurės rytus, nuo Sedos (Mažeikių raj.) - į šiaurę pro [[Renavas\|Renavą]], [[Ukrinai\|Ukrinus]]. Įteka į Ventą 182,5 km nuo jos žiočių, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Leckava\|Leckavos]], prie Latvijos Respublikos sienos.

	Vidutinis nuolydis 88 cm/km. Aukštupyje Varduva teka per Amerikos ežerėlį (plotas 16 ha). Čia jos vaga sureguliuota. Debitas [[Ruzgai\|Ruzguose]] (15 km nuo žiočių): maks. 113, vid. 5,17, min. žiemą 0,22 kub. m/sek. Pavasarį nuteka 33 proc., vasarą 10 proc., rudenį 21 proc, žiemą 36 proc. viso metinio vandens kiekio. Didžiausia vandens lygio svyravimų amplitudė Ruzguose 3,8 m. Upė užšąla vid. sausio viduryje, anksčiausiai gruodžio pradžioje. Ledo didžiausias storis 61 cm. Upė ima laužti ledus vid. kovo pabaigoje, vėliausiai balandžio pabaigoje. Visa vandens energija 2940 kW. Upės vaga vingiuota, krantai aukšti.
	~~----------------------~~
	~~[[Vaizdas:Aleksandras Cernaj.MKE.jpg\|thumb\|right\|160px\|Aleksandras Černajus]]~~
	~~'''[[Aleksandras Černajus\|ALEKSANDRAS ČERNAJUS]], Александр Чернай''' (g. 1900-08-26), [[Viekšnių cerkvė\|Viekšnių cerkvės]] šventikas.~~

	Mokėsi karo mokykloje, bet prasidėjus revoliucijai mokyklos nebaigė. 1925 m. buvo baigęs šventikų kursus prie Vilniaus dvasinės stačiatikių seminarijos. 1931 m. išdirbęs aštuonerius metus Utenos cerkvės šventiku, Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybės nurodymu buvo perkeltas į Viekšnius. 1932 m. vasarą suremontavo ir perdažė cerkvę, restauravo paauksuotus kryžius, šventorių aptvėrė tvora. Į cerkvę buvo atvesta elektra. Subūrė jaunimo savišvietos būrelį ir styginių instrumentų orkestrą. Įsteigė skaityklą - biblioteką. Užmezgė draugiškus ryšius su Rygos muzikos mėgėjų draugijos „Bajanas" pirmininku Vladimir Michailovič Kniaževskiu.

	~~1943 m. gruodžio mėn. Viekšniuose apsilankęs Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas A. Černajui suteikė aukštesnįjį šventiko laipsnį.~~
	~~--------------~~
	~~[[Vaizdas:Sedos sinagoga.jpg\|thumb\|right\|160px\|Sedos sinagoga]]~~
	~~[[Vaizdas:Sedos sinagoga. MKE.jpg\|right\|thumb\|160px\|Sedos sinagoga, 2006 m. rugsėjo mėn.]]~~
	~~'''[[Sedos sinagoga\|SEDOS SINAGOGA]]''' yra [[Seda\|Sedoje]], Basanavičaus g.10, 100 m į rytus nuo [[varduva\|Varduvos]] upės.~~

	Pastatas netaisyklingo stačiakampio plano su uždara laiptinės iškyša vakarinėje pusėje, orientuotas rytų-vakarų kryptimi, pagrindinis įėjimas yra vakaruose. Ilgis 22, plotis 16 m. Stogas buvo valminis (2005 m. pavasarį įgriuvo). Langai stačiakampiai su trikampiais sandrikais, pastogė papuošta dvieiliu karnizu su smulkiais dantukais. Šoniniuose fasaduose ryški riba tarp vyrų salės ir dviaukštės dalies. Salėje stulpų pėdsakų nėra; tebėra moterų galerijos arkinių angų žymės. 2003-12-30 įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą.

	Pirmoji Sedos sinagoga paminėta 1657 m. inventoriuje. Vėliau ji minima 1694 m. ir 1764 m. inventoriuose. Visuose dokumentuose nurodama ta pati objekto lokalizacija – sklypų gale, prie malūno tvenkinio, t.y. tuometiniame Mozės Samuilovičiaus sklype, už kurį žydų bendruomenė turėjo mokėti dvarui 15 talerių. Tuose pačiuose dokumentuose minimos ir [[Sedos žydų kapinės\|žydų kapinės]]. XVIII a. viduryje žydai už savo pastatus dvarui mokėjo 8 timpas.
	~~------------~~