https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=Vilija 2026-05-27T02:41:48Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Paprastoji_%C5%BEemuog%C4%97&diff=26131 2009-11-17T19:51:21Z

<p>Vilija: </p> <hr /> <div>{{rašomas}}<br /> {{augalai | {{PAGENAME}} ||{{PAGENAME}} (''Fragaria vesca'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Erškėtiečiai |Rosales}}<br /> {{Taxobox famille |Erškėtiniai | Rosaceae}}<br /> {{Taxobox genre |Žemuogė |Fragaria}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Fragaria vesca|Coville}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''PAPRASTOJI ŽEMUOGĖ''' (''Fragaria vesca''), [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas.<br /> <br /> Aukštis 5-20 cm. Šakniastiebis trumpas, rusvas, driekiasi taliai arba įstrižai, padengtas lapų ir prielapių liekanomis. Vieni stiebai šliaužiantys, ploni, įsišaknijantys; kiti - statūs, žydintys. Iš pamatinių lapų pažastų išauga šliaužiantys ūgliai, kurie bamblių vietoje įsišaknija ir užauga naujas augalas. Lapai trilapiai: vidurinysis lapelis kotuotas, kiaušiniškas arba rombiškas, šoniniai dažniausiai bekočiai, stambiai dantyti, su rausvomis liaukutėmis, apatinė jų pusė melsvai žalia, gausiai pūkuota. Stiebas ir lapkočiai plaukuoti. Žiedai iki 2 cm skersmens, po kelis susitelkę skėtiškuose žiedynuose. Vainikėliai balti su trumpu nageliu. Žydi gegužę-birželį, uogos prinoksta birželį-liepą. Vaisius - sutelktinė, kiaušiniška ar beveik rutuliška, apie 20 cm ilgio tariama uoga, nes tikri vaisiai - riešutėliai išsidėstę uogos paviršiuje esančiose duobutėse. Dauginasi šliaužiančiais ūsais ir sėklomis. <br /> <br /> Auga derlingoje, orui ir drėgmei laidžioje dirvoje, saulėtoje vietoje. <br /> <br /> == Vaistinės savybės ==<br /> <br /> Žemuogės yra sveikas, gaivinantis ir malonus maistas. Ypatingai jis patartinas riebiems, pilnakraujams asmenims, kuriems gręsia apopleksijos pavojus. Jas vartoja nuo kietų vidurių, žarnų, kepenų ir blužnies ligų, inkstų akmenų, hemoroidųir išbėrimų. Nuo šių ligų patarina gydytis žemuogėmis, valgant jų kelis kartus per dieną. Kitokio maisto tuo laiku reikia vartoti mažai. Lapus gydymui vartoja miško žemuogienojų. Arbata pažįstama kaip skausmų raminimo priemonė kaulų skausmais sergantiems ligoniams. Ji valo kraują, pašalina dusulį, katarą ir kosulį; ją vartoja nuo viduriavimo, įvairių pilvo ligų, kepenų ligų. Patartina vartoti jaunus lapus, nes senųjų yra kartus skonis.<br /> <br /> == Tautosaka ==<br /> <br /> Mįslės: Stovi panelytė su raudona kepuryte, kas pro ją praeina, žemai galvą lenkia. Kas? (Žemuogė). Sėdi panelė kalne, visi jai eina į ranką bučiuoti. (Žemuogė).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 120. ISBN 9986-767-02-1.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija:Erškėtiniai]]</div>

Vilija https://mke.lt/index.php?title=Paprastoji_vy%C5%A1nia&diff=26129 2009-11-17T19:44:43Z

<p>Vilija: </p> <hr /> <div>{{augalai |{{PAGENAME}} | |{{PAGENAME}} (''Prunus cerasus'')}}<br /> {{Taxobox division |Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Erškėtiečiai |Rosales}}<br /> {{Taxobox famille |Erškėtiniai |Rosaceae}}<br /> {{Taxobox subfamille |Slyviniai |Prunoideae}}<br /> {{Taxobox genre |Slyva |Prunus}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Prunus cerasus|L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''PAPRASTOJI VYŠNIA''' (''Prunus cerasus''), [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos medis.<br /> <br /> Aukštis 3-7 m. Šakniniai ūgliai gali sudaryti platų krūmyną. Žievė pilkai ruda, blizganti. Lapai paprasti, kotuoti, pjūklišku kraštu, tamsiai žali. Žiedai balti, taisyklingi, ant ilgų žiedkočių, po 2-5 susitelkę į skėtiškus žiedynus. Vaisiai - tamsiai raudoni, sultingi kaulavaisiai ant ilgų kotelių. Jų sultingo minkštimo viduje - didelis, kietas, šviesus kauliukas. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai subręsta liepos-rugpjūčio mėn.<br /> <br /> == Vaistinės savybės ir panaudojimas ==<br /> <br /> Vyšnia vartojama tik liaudies medicinoje. Vartojami prinokę vaisiai, vyšnių koteliai. Vaisiai valgomi švieži, džiovinti ir konservuoti. Jie gerina apetitą, turi vitaminų C,PP,B,folinės rūgšties, kalio, vario, geležies, magnio. Vyšnių arbata gaivina. Augalo vaisiai mažina rūgimo ir puvimo procesus žarnyne, laisvina vidurius. Vyšnių sultis patariama gerti atsikosėjimui lengvinti sergant bronchitu, tracheitu, kitomis kvėpavimo takų ligomis. Vyšnias patartina valgyti sergantiems anemija, nes jose yra geležies. Kauliuke esančių sėklų negalima valgyti - jose esanti cheminė medžiaga amigdalinas organizme virsta labai toksiška ciano rūgštimi. Ji jungiasi su hemoglobinu ir neleidžia jam į audinius pernešti deguonies - žmogaus organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Sunkių apsinuodijimų metu galima netgi mirtis. Vyšnių kotelių nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą; jo geriama sergant šlapimo pūslės akmenlige, vandene. Šviežių vyšnių lapų dedama į konservuojamas daržoves.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Tai - vertingas vaismedis, todėl dažnai auginamas soduose.<br /> <br /> == Tautosaka ==<br /> <br /> * Mįslės: Raudonas ponaitis, pilve akmenaitis Kas? (Vyšnia). Minkštas lopšelis, kietas vaikelis, kad galva mirs, kojos prisikels (Vyšnia: nušąla, bet iš šaknų atželia). Juodas kalpokas, vyno smokas, akmeninė širdis. Kas? (Vyšnia). Daug raudonų mergelių linguoja linguonėje šakelių. (Vyšnios). Pajuodęs veidelis, širdy slepias bernelis, trykšta vyno lašelis. (Vyšnia).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 120. ISBN 9986-767-02-1.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija:Erškėtiniai]]</div>

Vilija https://mke.lt/index.php?title=Plikasis_skleistenis&diff=25703 2009-11-01T18:11:57Z

<p>Vilija: </p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Plikasis skleistenis.MKE.2008-09-27.jpg|{{PAGENAME}} (''Herniaria glabra'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Gvazdikiečiai |Caryophyllales}}<br /> {{Taxobox famille |Gvazdikiniai | Caryophyllaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Skleistenis |Herniaria}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Herniaria glabra|L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''PLIKASIS SKLEISTENIS''' (''Herniaria glabra''), [[gvazdikiniai|gvazdikinių]] (''Caryophyllaceae'') šeimos daugiametis augalas.<br /> <br /> Aukštis 5-15 cm. Augalas plikas, gelsvai žalias, daugiastiebis. Stiebai gulsti, šakoti, į visas puses išsidraikę. Lapai 3-8 mm ilgio ir 1-3 mm pločio, elipsiški ar kiaušiniškai lancetiški, priešiški. Pamatais lapai susiaurėję į trumpą lapkotį. Žiedai labai smulkūs, sukrauti lapų pažastyse. Taurėlapių, vainiklapių ir kuokelių po 5. Žydi birželio - rugsėjo mėn. Vaisiai ilgesni, kaip taurelė. Sėklos smulkios, iki 0,5 mm ilgio. Išdžiūvę augalai kvepia kumarinu.<br /> <br /> Vaistams vartojama skleistenio žolė. Ji renkama per visą vegetacijos periodą. Džiovinama lauke pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje.<br /> <br /> Liaudies medicinoje skleistenio žolės užpilas vartojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, šlapimo pūslės spazmams atpalaiduoti, sergant šlapimo pūslės uždegimu, vandene. Užpilas nedirgina inkstų, todėl juo kartu su kitais preparatais galima gydyti įvairias inkstų ligas: nefritus, nefrozes.<br /> <br /> Plikasis skleistenis dar vadinamas ropeliu, kilžole, klingyda.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Auga smėlynuose, laukuose, pakelėse.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija:Gvazdikiniai]]</div>

Vilija https://mke.lt/index.php?title=Sm%C4%97lyninis_%C5%A1lamutis&diff=25041 2009-10-11T19:50:08Z

<p>Vilija: </p> <hr /> <div>{{augalai |{{PAGENAME}} | |{{PAGENAME}} (''Helichrysum arenarium'')}}<br /> {{Taxobox division |Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Astriečiai |Asterales}}<br /> {{Taxobox famille |Astriniai |Asteraceae}}<br /> {{Taxobox genre |Šlamutis |Helichrysum}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Helichrysum arenarium| (L.) Moench}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''SMĖLYNINIS ŠLAMUTIS''' (''Helichrysum arenarium''), [[astriniai|astrinių]] (''Asteraceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas, visas padengtas sidabriniu pūkeliu. <br /> <br /> Aukštis 10-30 cm. Šakniastiebis storas, tamsiai rudas, sumedėjęs; šaknys plonos, gausios. Stiebas vienas arba jų daug, status arba kylantis, lapuotas, nešakotas arba viršutinė dalis kiek šakota, apaugęs baltais pūkeliais. Lapai pražanginiai, lancetiški, apatiniai kiaušiniški, buki, kotuoti; viduriniai ir viršūniniai, bekočiai, smailūs. Juos dengiantys pūkeliai saugo augalą per sausras. Žiedai - graižuose, susitelkusiuose į skėtiškas šluoteles, maži, kraštiniai siūliški, piesteliniai, išsidėstę viena eile, viduriniai vamzdiški, oranžiniai, viršūnėje su auksinės spalvos liaukutėmis. Žydi birželį-rugsėjį, sėklos sunoksta rugpjūtį-rugsėjį. Vaisius - pailgas lukštavaisis su skristuku. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai.<br /> <br /> == Vaistinės savybės ==<br /> <br /> Žaliavai naudojami šlamučių žiedynai. Giedrą dieną, nukritus rasai, tik pradėję žydėti graižai kerpami ar pjaunami su 1-2 cm ilgio stiebo viršūnėle. Džiovinama pavėsyje arba džiovykloje. Žiedynuose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, antibiotikų savybėmis pasižyminčio arenarino, vitaminų C, K, raugų, mineralinių druskų. Šlamučių preparatai veikia spazmoliškai, skatina tulžies išsiskyrimą, vartojami lėtiniams cholecistitams, hepatitams gydyti, esant tulžies pūslės spazmams, kaip skrandžio ir kasos sekreciją skatinanti, kraujavimą stabdanti priemonė. Pagerėjus tulžies sekrecijai ir atsiradus spazmoliniam poveikiui, lėtiniu cholecistitu sergantiems ligoniams pamažu šalinami smulkūs akmenys, smėlis.<br /> <br /> Liaudies medicinoje šlamučių žiedynai vartojami kirmėlėms varyti, tulžies pūslės ir kepenų ligoms gydyti. Arbata geriama nuo geltligės, gastrito, plaučių tuberkuliozės. Šlamutis dar vadinamas kačpėdeliu, sausuke, šilkinėliu.<br /> <br /> Specifinio kvapo džiovinti augalai dedami į drabužių spintą nuo kandžių. Žole geltonai dažomi audiniai. Augalai dekoratyvūs, sodinami alpinariumuose; tinka sausoms puokštėms ir verboms rišti.<br /> <br /> Įtrauktas į apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Dažnas. Auga sausose, smėlėtose vietose, pievose, šlaituose, dirvonuose, pamiškėje. <br /> <br /> [[Kategorija: Astriniai]]</div>

Vilija https://mke.lt/index.php?title=Paprastasis_varputis&diff=24830 2009-10-05T16:58:37Z

<p>Vilija: </p> <hr /> <div>{{augalai |{{PAGENAME}} | |{{PAGENAME}} (''Elytrigia repens'')}}<br /> {{Taxobox division |Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Lelijainiai |Liliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Migliečiai |Poales}}<br /> {{Taxobox famille |Migliniai |Poaceae}}<br /> {{Taxobox genre |Varputis |Elytrigia}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Elytrigia repens|(L.) Desv. ex Nevski}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''PAPRASTASIS VARPUTIS''' (''Elytrigia repens'', sin. ''Agropyron repens''), [[migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas, turintis ilgus šliaužiančius šakniastiebius ir šliaužiančius ūglius. <br /> <br /> Aukštis 50-120 cm. Stiebas lygus, kylantis, tuščiaviduris. Lapai 5-10 mm pločio, pražanginiai, linijiški, žali arba melsvai žali, plokšti, rečiau išilgai susisukę; lapų makštys paprastai plikos, neblakstienotu pakraščiu; liežuvėlis trumpas. Žiedynas - sudėtinė varpa; siaura, tanki, stati, 7-15 cm ilgio, apaugusi šiurkščiomis blakstienėlėmis. Varputės lancetiškos, šviesiai žalios ar violetinės, 8-17 mm ilgio. Žydi birželį-liepą, pavieniai augalai ir vėliau, vaisiai subręsta rugpjūtį-rugsėjį. Grūdas plokščias, tamsiai rudas, pilvelio viduryje su nedideliu pakilimu. Plinta sėklomis ir šakniastiebiais. Atskiri, net visai maži šakniastiebio gabaliukai įsišaknija ir iš jų išauga nauji augalai. <br /> <br /> Auga laukuose, pievose, pakelėse, pagrioviuose, soduose, ganyklose, dykvietėse. <br /> <br /> == Vaistinės savybės ==<br /> <br /> Į dirvos paviršių iškelti varpučių šakniastiebiai sugriebiami šakėmis arba grėbliu, išrenkamos priemaišos, šakniastiebiai nuplaunami tekančiame vandenyje ir džiovinami paskleidus plonu sluoksniu ant grindų, lentų, kasdien pavartant. Giedru oru galima džiovinti saulėje. Varpučių šakniastiebiuose yra sacharidų, eterinio aliejaus, vanilino, fenolkarboninių rūgščių, silikato rūgšties ir jos druskų, baltymų, riebalų, karatinoidų, vitamino C. Varpučio preparatai vartojami sergant šlapimo pūslės uždegimu, šlapimo pūslės ir inkstų akmenlige, bronchitu; jie reguliuoja druskų apykaitą. <br /> <br /> Liaudies medicinoje varpučiais gydomas reumatas, podarga, lėtinės odos ligos. Šakniastiebių yra sergančiųjų cukralige dietų sudėtyje. Šakniastiebių nuoviru gydomi furunkulai, odos sužeidimai.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Labai dažnas.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Migliniai]]</div>

Vilija