https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=Vakaris+jo%C4%8Deris 2026-10-30T14:26:17Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48194 2026-10-22T10:16:44Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame [[Naikiai|Naikių]] kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas [[Vytautas Urbonavičius]].&lt;sup&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.<br /> <br /> Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.<br /> <br /> Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.<br /> <br /> Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.<br /> <br /> Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją]]. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 [[Moksleivių namai|Mažeikių moksleivių namų]] Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal [[Pikeliai|Pikelių]] apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą [[Varduva|Varduvos upės]] dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos. <br /> <br /> Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant [[Daubarių piliakalniai|Daubarių piliakalnio]] paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[5]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus [[Antanas Dargis|Antano Dargio]] muzikinėje studijoje [[Sekmadienis|„Sekmadienis“]], 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. <br /> <br /> Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant [[Pikeliai|Pikelių]], [[Žemalė|Žemalės]], [[Židikai|Židikų]], [[Seda|Sedos]], [[Renavas|Renavo]] apylinkes, [[Tirkšliai|Tirkšlius]], [[Purpliai|Purplius]], [[Krakiai|Krakius]] ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.<br /> <br /> Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] vietose.<br /> <br /> 2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internete nebeišlikęs). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono [[Krakiai|Krakių kaimą]] ir jo apylinkes: [[Naikiai|Naikius]], [[Miliai|Milius]] ir [[Maigai|Maigus]]. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[1]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.<br /> <br /> Algirdas Vilkas įkūrė „Mediawiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki mirties. Pirmasis tekstas buvo apie [[Venta|Ventos upę]], paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[10]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;, feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.<br /> <br /> Įvardijamas kaip vienas žymiausių Lietuvos arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[2]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.<br /> <br /> Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.<br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.<br /> * [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.<br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> * 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 1997. – 24 p.: iliustr. <br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr.<br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Straipsniai ==<br /> * Algirdas Vilkas. Lietuvos vorų (Arachnida, Araneae) sąrašas. Iš Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys. – Vilnius, 1992, p. 101–112. [https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/21-volume-12-1992?download=7:nrlis-12as-tomas-1992m-pranesimai-ir-aprasymai Prieiga per internetą].<br /> * Algirdas Vilkas. Lietuviškas vorų vardynas [Onomastics of Lithuanian Spiders]. Lietuvos entomologų darbai (Lietuvos entomologų draugijos 30-mečiui). – Vilnius, 1996, p. 259–263.<br /> * Jonas Rimantas Stonis, Dalius Dapkus, Albina Auksoriūtė, Algirdas Vilkas. Žirgelių (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas. Iš Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys. – Vilnius, 2009, p. 155–165. [https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=97:vol-21-p-155-165-stonis-j-r-dapkus-d-auksoriute-a-vilkas-a-zirgeliu-insecta-odonata-taksonominis-lietuvisku-vardu-sarasas Prieiga per internetą]. <br /> * Algirdas Vilkas. Naujos ir retos Lietuvos faunos vorų rūšys užregistruotos 2007–2009 metais. Iš Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys. – Vilnius, 2009, p. 166–169. [https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=98:vol-21-p-166-169-vilkas-a-a-new-and-rare-for-the-lithuanian-fauna-species-of-spiders-registered-in-2007-2009 Prieiga per internetą].<br /> * Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Albina Auksoriūtė, Darius Baužys, Algirdas Vilkas. Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptinkamų Straubliuočių būrio, Blakių pobūrio (Insecta: Hemiptera: Heteroptera) vabzdžių vardai. Iš Lietuvos zoologijos darbai 20(3). – Vilnius, 2010, p. 264–274. [https://www.researchgate.net/publication/254326951_Sunorminti_Ir_Nauji_Lietuvoje_Aptinkamu_Straubliuociu_Burio_Blakiu_Poburio_Insecta_Hemiptera_Heteroptera_Vabzdziu_Vardai#fullTextFileContent Prieiga per internetą].<br /> <br /> {{reflist}}<br /> * &lt;small&gt; Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> * Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.<br /> * Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.<br /> * Vaida Galdikė. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.<br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> * Gražina Veršinskienė. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.<br /> * Neringa Švelnienė. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.<br /> * Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.<br /> * Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.<br /> * Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> * Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].<br /> * Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Edvardas_Adamkavi%C4%8Dius&diff=48193 2026-10-12T19:15:27Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Adamkavicius. MKE.jpg|thumb|right|260px|Edvardas Adamkavičius, apie 1920 m.]]<br /> '''ADAMKAVIČIUS EDVARDAS''' (g. 1888-03-18 d. [[Pikeliai|Pikeliuose]] - m. 1957-05-10 Vorčesterio mieste, palaidotas Broktone), pulkininkas leitenantas, divizijos generolas.<br /> <br /> [[Vaizdas:Edvardo_Adamkavičiaus_krikšto_metrikas.jpg|thumb|right|260px|Edvardo Adamkavičiaus, gimusio 1888 m. kovo 18 d., krikšto metrikas. Pakrikštytas Eduardo vardu. Šaltinis: LVIA, Pikelių RKB krikšto metrikų knyga 1454/1/1, l. 296. Pateikė genealogė, kraštotyrininkė Janina Paplauskaitė-Leonavičienė.]]<br /> <br /> Baigęs Liepojos gimnaziją, nuo 1910 m. studijavo Peterburgo universitete. 1912 m. buvo pašauktas į Rusijos caro armiją ir pasiųstas į karo mokyklą. 1914 m. liepos mėn. baigus Vladimiro karo mokyklą, suteiktas pirmasis karininko laipsnis, paskirtas į 64-ąjį pėstininkų Kazanės pulką jaunesniuoju karininku. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiųstas į vokiečių, vėliau - į austrų-vengrų frontą. Už mūšiuose parodytą narsą paskirtas kuopos vadu. 1915 m. Galicijoje sunkiai sužeistas. Po 1917 m. revoliucijos Ukrainai sukūrus savo karinius dalinius, paskirtas 16-ojo ukrainiečių pulko vadu. Pradėjus organizuoti lietuviškus dalinius, išvyko į Rovną, kur suorganizavo 700 vyrų lietuvių batalioną. Nuo 1918 m. gegužės mėn. vadovavo šiam Lietuvių atskirajam artilerijos gurguolių batalionui, dislokuotam Rovne. Rusijos kariuomenėje už narsą apdovanotas Šv. Stanislovo ir Šv. Anos ordinais. <br /> <br /> 1918-08-31 su batalionu atvyko į Vilnių, stojo į Vilniuje formuojamą Lietuvos kariuomenę. 1918-12-01 paskirtas Apsaugosministerijos Asmeninės sudėties skyriaus lietuvių dalies viršininku, tą patį mėnesį reorganizavus štabą - Rikiuotės skyriaus viršininku. 1919 m. paskirtas Kariuomenės štabo operatyvinės dalies viršininku. 1919 m. kovo - balandžio mėn. ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. 1919-10-07 paskirtas Kauno bataliono vadu, o 1919-12-01 batalioną performavus į 7-ąjį pėstininkų pulką, paskirtas jo vadu. 1919 m. spalio mėn. suteiktas pulkininko leitenento laipsnis.<br /> <br /> 1919-07-18 - 1919-10-10 dalyvavo kautynėse su bolševikais, 1919-10-10 - 1919-12-11 - su bermontininkais, 1920-01-15 - 1920-12-01 - su lenkais. 1920 m. rudenį perėmė I divizijos vado pareigas. Divizijos būstinei persikėlus į Ukmergę, sėkmingai vadovavo Širvintų ir Giedraičių kautynėms. Pasibaigus kovoms su lenkais, grąžintas vadovauti 7-ajam pėstininkų Butegeidžio pulkui. 1922-08-14 paskirtas ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1922-11-23 - 1928-03-14 buvo Biržų apskr. komendantas.<br /> <br /> 1928-03-13 - 1930-06-26 vadovavo 9-ajam pėstininkų pulkui, ėjo pulko vado pareigas. 1928 m. lapkričio mėn. suteiktas pulkininko laipsnis. 1929-1930 m. išsiųstas mokytis į Vytauto Didžiojo karininkų kursus. Po mokslų 1930-06-26 paskirtas eiti 3-osios karo apygardos viršininko pareigas. 1933-09-06 suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir paskirtas III pėstininkų divizijos vadu. 1935-09-12 paskirtas II pėstininkų divizijos vadu. 1937 m. vasarą suteiktas divizijos generolo laipsnis.<br /> <br /> Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940-06-25 išleistas į atsargą. Vokiečių okupacijos metu gyveno savo dvare Pikeliuose. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Augsburgo pabėgėlių stovykloje. 1949 m. emigravo į JAV, apsigyveno Vusterio mieste. Aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje, buvo „Ramovės&quot; skyriaus garbės narys, Lietuvių piliečių klubo garbės narys, Lietuvių bendruomenės garbės narys.<br /> <br /> Asmeninės savybės: vidutinių gabumų, sąžinigas, doras, mandagus, imponuojančios vidinės išvaizdos, kuklus ir lėtas, ryškesnių neigiamų polinkių neturėjo. Mokėjo rusų ir vokiečių kalbas raštu ir žodžiu, latvių ir lenkų k. - žodžiu.<br /> <br /> Tėvai - Vladislovas ir Petronėlė Švataitė Adamkavičiai, ūkininkai. Turėjo du brolius: Pranciškus - provizorius (vaistininkas) ir Dominykas.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Šv. Stanislovo 2-ojo ir 3-ojo laipsnio ordinai.<br /> * Šv. Anos 3-ojo ir 4-ojo laipsnių ordinai su užrašu „Už narsumą&quot;.<br /> * 1921 m. - 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius.<br /> * 1928 m. - DLG Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1928 m. - Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis.<br /> * 1928 m. - Nepriklausomybės medalis.<br /> * 1929 m. - Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis.<br /> * 1930 m. - Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1935 m. - Latvijos Trijų Žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1936 m. - „Artimui pagalbon&quot; 1-ojo laipsnio garbės ženklas. <br /> * 1939 m. - Latvijos Aizsargų Nuopelnų kryžius.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lietuvos CVA. F. 930, ap.5, b.12 - E. Adamkavičiaus byla.<br /> * Šverebas P. Divizijos generolas iš Pikelių // Santarvė, 1992. - Kov. 4. - Nr. 29.<br /> * Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. - V., 2002. - T. 2. - P. 27-28.<br /> * Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1969. - T. 36. - P. 16.<br /> * Kavaliauskas V. Lietuvos karžygiai. - V., 2008. - T. 1. - P. 51-53.<br /> &lt;/small&gt; <br /> <br /> [[Kategorija: Kariai]]<br /> [[Kategorija: Pikeliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Edvardas_Adamkavi%C4%8Dius&diff=48192 2026-10-12T19:14:58Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Adamkavicius. MKE.jpg|thumb|right|260px|Edvardas Adamkavičius, apie 1920 m.]]<br /> '''ADAMKAVIČIUS EDVARDAS''' (g. 1888-03-18 d. [[Pikeliai|Pikeliuose]] - m. 1957-05-10 Vorčesterio mieste, palaidotas Broktone), pulkininkas leitenantas, divizijos generolas.<br /> <br /> [[Vaizdas:Edvardo_Adamkavičiaus_krikšto_metrikas.jpg|thumb|right|260px|Edvardo Adamkavičiaus, gimusio 1888 m. kovo 18 d., krikšto metrikas. Pakrikštytas Eduardo vardu. <br /> <br /> Šaltinis: LVIA, Pikelių RKB krikšto metrikų knyga 1454/1/1, l. 296. <br /> <br /> Pateikė genealogė, kraštotyrininkė Janina Paplauskaitė-Leonavičienė.]]<br /> <br /> Baigęs Liepojos gimnaziją, nuo 1910 m. studijavo Peterburgo universitete. 1912 m. buvo pašauktas į Rusijos caro armiją ir pasiųstas į karo mokyklą. 1914 m. liepos mėn. baigus Vladimiro karo mokyklą, suteiktas pirmasis karininko laipsnis, paskirtas į 64-ąjį pėstininkų Kazanės pulką jaunesniuoju karininku. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiųstas į vokiečių, vėliau - į austrų-vengrų frontą. Už mūšiuose parodytą narsą paskirtas kuopos vadu. 1915 m. Galicijoje sunkiai sužeistas. Po 1917 m. revoliucijos Ukrainai sukūrus savo karinius dalinius, paskirtas 16-ojo ukrainiečių pulko vadu. Pradėjus organizuoti lietuviškus dalinius, išvyko į Rovną, kur suorganizavo 700 vyrų lietuvių batalioną. Nuo 1918 m. gegužės mėn. vadovavo šiam Lietuvių atskirajam artilerijos gurguolių batalionui, dislokuotam Rovne. Rusijos kariuomenėje už narsą apdovanotas Šv. Stanislovo ir Šv. Anos ordinais. <br /> <br /> 1918-08-31 su batalionu atvyko į Vilnių, stojo į Vilniuje formuojamą Lietuvos kariuomenę. 1918-12-01 paskirtas Apsaugosministerijos Asmeninės sudėties skyriaus lietuvių dalies viršininku, tą patį mėnesį reorganizavus štabą - Rikiuotės skyriaus viršininku. 1919 m. paskirtas Kariuomenės štabo operatyvinės dalies viršininku. 1919 m. kovo - balandžio mėn. ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. 1919-10-07 paskirtas Kauno bataliono vadu, o 1919-12-01 batalioną performavus į 7-ąjį pėstininkų pulką, paskirtas jo vadu. 1919 m. spalio mėn. suteiktas pulkininko leitenento laipsnis.<br /> <br /> 1919-07-18 - 1919-10-10 dalyvavo kautynėse su bolševikais, 1919-10-10 - 1919-12-11 - su bermontininkais, 1920-01-15 - 1920-12-01 - su lenkais. 1920 m. rudenį perėmė I divizijos vado pareigas. Divizijos būstinei persikėlus į Ukmergę, sėkmingai vadovavo Širvintų ir Giedraičių kautynėms. Pasibaigus kovoms su lenkais, grąžintas vadovauti 7-ajam pėstininkų Butegeidžio pulkui. 1922-08-14 paskirtas ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1922-11-23 - 1928-03-14 buvo Biržų apskr. komendantas.<br /> <br /> 1928-03-13 - 1930-06-26 vadovavo 9-ajam pėstininkų pulkui, ėjo pulko vado pareigas. 1928 m. lapkričio mėn. suteiktas pulkininko laipsnis. 1929-1930 m. išsiųstas mokytis į Vytauto Didžiojo karininkų kursus. Po mokslų 1930-06-26 paskirtas eiti 3-osios karo apygardos viršininko pareigas. 1933-09-06 suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir paskirtas III pėstininkų divizijos vadu. 1935-09-12 paskirtas II pėstininkų divizijos vadu. 1937 m. vasarą suteiktas divizijos generolo laipsnis.<br /> <br /> Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940-06-25 išleistas į atsargą. Vokiečių okupacijos metu gyveno savo dvare Pikeliuose. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Augsburgo pabėgėlių stovykloje. 1949 m. emigravo į JAV, apsigyveno Vusterio mieste. Aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje, buvo „Ramovės&quot; skyriaus garbės narys, Lietuvių piliečių klubo garbės narys, Lietuvių bendruomenės garbės narys.<br /> <br /> Asmeninės savybės: vidutinių gabumų, sąžinigas, doras, mandagus, imponuojančios vidinės išvaizdos, kuklus ir lėtas, ryškesnių neigiamų polinkių neturėjo. Mokėjo rusų ir vokiečių kalbas raštu ir žodžiu, latvių ir lenkų k. - žodžiu.<br /> <br /> Tėvai - Vladislovas ir Petronėlė Švataitė Adamkavičiai, ūkininkai. Turėjo du brolius: Pranciškus - provizorius (vaistininkas) ir Dominykas.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Šv. Stanislovo 2-ojo ir 3-ojo laipsnio ordinai.<br /> * Šv. Anos 3-ojo ir 4-ojo laipsnių ordinai su užrašu „Už narsumą&quot;.<br /> * 1921 m. - 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius.<br /> * 1928 m. - DLG Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1928 m. - Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis.<br /> * 1928 m. - Nepriklausomybės medalis.<br /> * 1929 m. - Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis.<br /> * 1930 m. - Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1935 m. - Latvijos Trijų Žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1936 m. - „Artimui pagalbon&quot; 1-ojo laipsnio garbės ženklas. <br /> * 1939 m. - Latvijos Aizsargų Nuopelnų kryžius.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lietuvos CVA. F. 930, ap.5, b.12 - E. Adamkavičiaus byla.<br /> * Šverebas P. Divizijos generolas iš Pikelių // Santarvė, 1992. - Kov. 4. - Nr. 29.<br /> * Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. - V., 2002. - T. 2. - P. 27-28.<br /> * Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1969. - T. 36. - P. 16.<br /> * Kavaliauskas V. Lietuvos karžygiai. - V., 2008. - T. 1. - P. 51-53.<br /> &lt;/small&gt; <br /> <br /> [[Kategorija: Kariai]]<br /> [[Kategorija: Pikeliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Edvardas_Adamkavi%C4%8Dius&diff=48191 2026-10-12T19:14:01Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Adamkavicius. MKE.jpg|thumb|right|260px|Edvardas Adamkavičius, apie 1920 m.]]<br /> '''ADAMKAVIČIUS EDVARDAS''' (g. 1888-03-18 d. [[Pikeliai|Pikeliuose]] - m. 1957-05-10 Vorčesterio mieste, palaidotas Broktone), pulkininkas leitenantas, divizijos generolas.<br /> <br /> [[Vaizdas:Edvardo_Adamkavičiaus_krikšto_metrikas.jpg|thumb|right|260px|Edvardo Adamkavičiaus, gimusio 1888 m. kovo 18 d., krikšto metrikas. Pakrikštytas Eduardo vardu. Šaltinis: LVIA, Pikelių RKB krikšto metrikų knyga 1454/1/1, l. 296. Pateikė genealogė, kraštotyrininkė Janina Paplauskaitė-Leonavičienė.]]<br /> <br /> Baigęs Liepojos gimnaziją, nuo 1910 m. studijavo Peterburgo universitete. 1912 m. buvo pašauktas į Rusijos caro armiją ir pasiųstas į karo mokyklą. 1914 m. liepos mėn. baigus Vladimiro karo mokyklą, suteiktas pirmasis karininko laipsnis, paskirtas į 64-ąjį pėstininkų Kazanės pulką jaunesniuoju karininku. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiųstas į vokiečių, vėliau - į austrų-vengrų frontą. Už mūšiuose parodytą narsą paskirtas kuopos vadu. 1915 m. Galicijoje sunkiai sužeistas. Po 1917 m. revoliucijos Ukrainai sukūrus savo karinius dalinius, paskirtas 16-ojo ukrainiečių pulko vadu. Pradėjus organizuoti lietuviškus dalinius, išvyko į Rovną, kur suorganizavo 700 vyrų lietuvių batalioną. Nuo 1918 m. gegužės mėn. vadovavo šiam Lietuvių atskirajam artilerijos gurguolių batalionui, dislokuotam Rovne. Rusijos kariuomenėje už narsą apdovanotas Šv. Stanislovo ir Šv. Anos ordinais. <br /> <br /> 1918-08-31 su batalionu atvyko į Vilnių, stojo į Vilniuje formuojamą Lietuvos kariuomenę. 1918-12-01 paskirtas Apsaugosministerijos Asmeninės sudėties skyriaus lietuvių dalies viršininku, tą patį mėnesį reorganizavus štabą - Rikiuotės skyriaus viršininku. 1919 m. paskirtas Kariuomenės štabo operatyvinės dalies viršininku. 1919 m. kovo - balandžio mėn. ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. 1919-10-07 paskirtas Kauno bataliono vadu, o 1919-12-01 batalioną performavus į 7-ąjį pėstininkų pulką, paskirtas jo vadu. 1919 m. spalio mėn. suteiktas pulkininko leitenento laipsnis.<br /> <br /> 1919-07-18 - 1919-10-10 dalyvavo kautynėse su bolševikais, 1919-10-10 - 1919-12-11 - su bermontininkais, 1920-01-15 - 1920-12-01 - su lenkais. 1920 m. rudenį perėmė I divizijos vado pareigas. Divizijos būstinei persikėlus į Ukmergę, sėkmingai vadovavo Širvintų ir Giedraičių kautynėms. Pasibaigus kovoms su lenkais, grąžintas vadovauti 7-ajam pėstininkų Butegeidžio pulkui. 1922-08-14 paskirtas ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1922-11-23 - 1928-03-14 buvo Biržų apskr. komendantas.<br /> <br /> 1928-03-13 - 1930-06-26 vadovavo 9-ajam pėstininkų pulkui, ėjo pulko vado pareigas. 1928 m. lapkričio mėn. suteiktas pulkininko laipsnis. 1929-1930 m. išsiųstas mokytis į Vytauto Didžiojo karininkų kursus. Po mokslų 1930-06-26 paskirtas eiti 3-osios karo apygardos viršininko pareigas. 1933-09-06 suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir paskirtas III pėstininkų divizijos vadu. 1935-09-12 paskirtas II pėstininkų divizijos vadu. 1937 m. vasarą suteiktas divizijos generolo laipsnis.<br /> <br /> Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940-06-25 išleistas į atsargą. Vokiečių okupacijos metu gyveno savo dvare Pikeliuose. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Augsburgo pabėgėlių stovykloje. 1949 m. emigravo į JAV, apsigyveno Vusterio mieste. Aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje, buvo „Ramovės&quot; skyriaus garbės narys, Lietuvių piliečių klubo garbės narys, Lietuvių bendruomenės garbės narys.<br /> <br /> Asmeninės savybės: vidutinių gabumų, sąžinigas, doras, mandagus, imponuojančios vidinės išvaizdos, kuklus ir lėtas, ryškesnių neigiamų polinkių neturėjo. Mokėjo rusų ir vokiečių kalbas raštu ir žodžiu, latvių ir lenkų k. - žodžiu.<br /> <br /> Tėvai - Vladislovas ir Petronėlė Švataitė Adamkavičiai, ūkininkai. Turėjo du brolius: Pranciškus - provizorius (vaistininkas) ir Dominykas.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Šv. Stanislovo 2-ojo ir 3-ojo laipsnio ordinai.<br /> * Šv. Anos 3-ojo ir 4-ojo laipsnių ordinai su užrašu „Už narsumą&quot;.<br /> * 1921 m. - 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius.<br /> * 1928 m. - DLG Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1928 m. - Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis.<br /> * 1928 m. - Nepriklausomybės medalis.<br /> * 1929 m. - Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis.<br /> * 1930 m. - Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1935 m. - Latvijos Trijų Žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1936 m. - „Artimui pagalbon&quot; 1-ojo laipsnio garbės ženklas. <br /> * 1939 m. - Latvijos Aizsargų Nuopelnų kryžius.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lietuvos CVA. F. 930, ap.5, b.12 - E. Adamkavičiaus byla.<br /> * Šverebas P. Divizijos generolas iš Pikelių // Santarvė, 1992. - Kov. 4. - Nr. 29.<br /> * Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. - V., 2002. - T. 2. - P. 27-28.<br /> * Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1969. - T. 36. - P. 16.<br /> * Kavaliauskas V. Lietuvos karžygiai. - V., 2008. - T. 1. - P. 51-53.<br /> &lt;/small&gt; <br /> <br /> [[Kategorija: Kariai]]<br /> [[Kategorija: Pikeliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Edvardas_Adamkavi%C4%8Dius&diff=48190 2026-10-12T19:09:47Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Adamkavicius. MKE.jpg|thumb|right|260px|Edvardas Adamkavičius, apie 1920 m.]]<br /> '''ADAMKAVIČIUS EDVARDAS''' (g. 1888-03-18/31 d. [[Pikeliai|Pikeliuose]] - m. 1957-05-10 Vorčesterio mieste, palaidotas Broktone), pulkininkas leitenantas, divizijos generolas.<br /> <br /> [[<br /> [[Vaizdas:Edvardo Adamkavičiaus krikšto metrikas|miniatiūra]]<br /> ]]<br /> <br /> Baigęs Liepojos gimnaziją, nuo 1910 m. studijavo Peterburgo universitete. 1912 m. buvo pašauktas į Rusijos caro armiją ir pasiųstas į karo mokyklą. 1914 m. liepos mėn. baigus Vladimiro karo mokyklą, suteiktas pirmasis karininko laipsnis, paskirtas į 64-ąjį pėstininkų Kazanės pulką jaunesniuoju karininku. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiųstas į vokiečių, vėliau - į austrų-vengrų frontą. Už mūšiuose parodytą narsą paskirtas kuopos vadu. 1915 m. Galicijoje sunkiai sužeistas. Po 1917 m. revoliucijos Ukrainai sukūrus savo karinius dalinius, paskirtas 16-ojo ukrainiečių pulko vadu. Pradėjus organizuoti lietuviškus dalinius, išvyko į Rovną, kur suorganizavo 700 vyrų lietuvių batalioną. Nuo 1918 m. gegužės mėn. vadovavo šiam Lietuvių atskirajam artilerijos gurguolių batalionui, dislokuotam Rovne. Rusijos kariuomenėje už narsą apdovanotas Šv. Stanislovo ir Šv. Anos ordinais. <br /> <br /> 1918-08-31 su batalionu atvyko į Vilnių, stojo į Vilniuje formuojamą Lietuvos kariuomenę. 1918-12-01 paskirtas Apsaugosministerijos Asmeninės sudėties skyriaus lietuvių dalies viršininku, tą patį mėnesį reorganizavus štabą - Rikiuotės skyriaus viršininku. 1919 m. paskirtas Kariuomenės štabo operatyvinės dalies viršininku. 1919 m. kovo - balandžio mėn. ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. 1919-10-07 paskirtas Kauno bataliono vadu, o 1919-12-01 batalioną performavus į 7-ąjį pėstininkų pulką, paskirtas jo vadu. 1919 m. spalio mėn. suteiktas pulkininko leitenento laipsnis.<br /> <br /> 1919-07-18 - 1919-10-10 dalyvavo kautynėse su bolševikais, 1919-10-10 - 1919-12-11 - su bermontininkais, 1920-01-15 - 1920-12-01 - su lenkais. 1920 m. rudenį perėmė I divizijos vado pareigas. Divizijos būstinei persikėlus į Ukmergę, sėkmingai vadovavo Širvintų ir Giedraičių kautynėms. Pasibaigus kovoms su lenkais, grąžintas vadovauti 7-ajam pėstininkų Butegeidžio pulkui. 1922-08-14 paskirtas ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1922-11-23 - 1928-03-14 buvo Biržų apskr. komendantas.<br /> <br /> 1928-03-13 - 1930-06-26 vadovavo 9-ajam pėstininkų pulkui, ėjo pulko vado pareigas. 1928 m. lapkričio mėn. suteiktas pulkininko laipsnis. 1929-1930 m. išsiųstas mokytis į Vytauto Didžiojo karininkų kursus. Po mokslų 1930-06-26 paskirtas eiti 3-osios karo apygardos viršininko pareigas. 1933-09-06 suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir paskirtas III pėstininkų divizijos vadu. 1935-09-12 paskirtas II pėstininkų divizijos vadu. 1937 m. vasarą suteiktas divizijos generolo laipsnis.<br /> <br /> Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940-06-25 išleistas į atsargą. Vokiečių okupacijos metu gyveno savo dvare Pikeliuose. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Augsburgo pabėgėlių stovykloje. 1949 m. emigravo į JAV, apsigyveno Vusterio mieste. Aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje, buvo „Ramovės&quot; skyriaus garbės narys, Lietuvių piliečių klubo garbės narys, Lietuvių bendruomenės garbės narys.<br /> <br /> Asmeninės savybės: vidutinių gabumų, sąžinigas, doras, mandagus, imponuojančios vidinės išvaizdos, kuklus ir lėtas, ryškesnių neigiamų polinkių neturėjo. Mokėjo rusų ir vokiečių kalbas raštu ir žodžiu, latvių ir lenkų k. - žodžiu.<br /> <br /> Tėvai - Vladislovas ir Petronėlė Švataitė Adamkavičiai, ūkininkai. Turėjo du brolius: Pranciškus - provizorius (vaistininkas) ir Dominykas.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Šv. Stanislovo 2-ojo ir 3-ojo laipsnio ordinai.<br /> * Šv. Anos 3-ojo ir 4-ojo laipsnių ordinai su užrašu „Už narsumą&quot;.<br /> * 1921 m. - 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius.<br /> * 1928 m. - DLG Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1928 m. - Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis.<br /> * 1928 m. - Nepriklausomybės medalis.<br /> * 1929 m. - Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis.<br /> * 1930 m. - Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1935 m. - Latvijos Trijų Žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1936 m. - „Artimui pagalbon&quot; 1-ojo laipsnio garbės ženklas. <br /> * 1939 m. - Latvijos Aizsargų Nuopelnų kryžius.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lietuvos CVA. F. 930, ap.5, b.12 - E. Adamkavičiaus byla.<br /> * Šverebas P. Divizijos generolas iš Pikelių // Santarvė, 1992. - Kov. 4. - Nr. 29.<br /> * Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. - V., 2002. - T. 2. - P. 27-28.<br /> * Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1969. - T. 36. - P. 16.<br /> * Kavaliauskas V. Lietuvos karžygiai. - V., 2008. - T. 1. - P. 51-53.<br /> &lt;/small&gt; <br /> <br /> [[Kategorija: Kariai]]<br /> [[Kategorija: Pikeliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Edvardas_Adamkavi%C4%8Dius&diff=48189 2026-10-12T19:09:19Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Adamkavicius. MKE.jpg|thumb|right|260px|Edvardas Adamkavičius, apie 1920 m.]]<br /> '''ADAMKAVIČIUS EDVARDAS''' (g. 1888-03-18/31 d. [[Pikeliai|Pikeliuose]] - m. 1957-05-10 Vorčesterio mieste, palaidotas Broktone), pulkininkas leitenantas, divizijos generolas.<br /> <br /> [[]]<br /> <br /> Baigęs Liepojos gimnaziją, nuo 1910 m. studijavo Peterburgo universitete. 1912 m. buvo pašauktas į Rusijos caro armiją ir pasiųstas į karo mokyklą. 1914 m. liepos mėn. baigus Vladimiro karo mokyklą, suteiktas pirmasis karininko laipsnis, paskirtas į 64-ąjį pėstininkų Kazanės pulką jaunesniuoju karininku. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiųstas į vokiečių, vėliau - į austrų-vengrų frontą. Už mūšiuose parodytą narsą paskirtas kuopos vadu. 1915 m. Galicijoje sunkiai sužeistas. Po 1917 m. revoliucijos Ukrainai sukūrus savo karinius dalinius, paskirtas 16-ojo ukrainiečių pulko vadu. Pradėjus organizuoti lietuviškus dalinius, išvyko į Rovną, kur suorganizavo 700 vyrų lietuvių batalioną. Nuo 1918 m. gegužės mėn. vadovavo šiam Lietuvių atskirajam artilerijos gurguolių batalionui, dislokuotam Rovne. Rusijos kariuomenėje už narsą apdovanotas Šv. Stanislovo ir Šv. Anos ordinais. <br /> <br /> 1918-08-31 su batalionu atvyko į Vilnių, stojo į Vilniuje formuojamą Lietuvos kariuomenę. 1918-12-01 paskirtas Apsaugosministerijos Asmeninės sudėties skyriaus lietuvių dalies viršininku, tą patį mėnesį reorganizavus štabą - Rikiuotės skyriaus viršininku. 1919 m. paskirtas Kariuomenės štabo operatyvinės dalies viršininku. 1919 m. kovo - balandžio mėn. ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. 1919-10-07 paskirtas Kauno bataliono vadu, o 1919-12-01 batalioną performavus į 7-ąjį pėstininkų pulką, paskirtas jo vadu. 1919 m. spalio mėn. suteiktas pulkininko leitenento laipsnis.<br /> <br /> 1919-07-18 - 1919-10-10 dalyvavo kautynėse su bolševikais, 1919-10-10 - 1919-12-11 - su bermontininkais, 1920-01-15 - 1920-12-01 - su lenkais. 1920 m. rudenį perėmė I divizijos vado pareigas. Divizijos būstinei persikėlus į Ukmergę, sėkmingai vadovavo Širvintų ir Giedraičių kautynėms. Pasibaigus kovoms su lenkais, grąžintas vadovauti 7-ajam pėstininkų Butegeidžio pulkui. 1922-08-14 paskirtas ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1922-11-23 - 1928-03-14 buvo Biržų apskr. komendantas.<br /> <br /> 1928-03-13 - 1930-06-26 vadovavo 9-ajam pėstininkų pulkui, ėjo pulko vado pareigas. 1928 m. lapkričio mėn. suteiktas pulkininko laipsnis. 1929-1930 m. išsiųstas mokytis į Vytauto Didžiojo karininkų kursus. Po mokslų 1930-06-26 paskirtas eiti 3-osios karo apygardos viršininko pareigas. 1933-09-06 suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir paskirtas III pėstininkų divizijos vadu. 1935-09-12 paskirtas II pėstininkų divizijos vadu. 1937 m. vasarą suteiktas divizijos generolo laipsnis.<br /> <br /> Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940-06-25 išleistas į atsargą. Vokiečių okupacijos metu gyveno savo dvare Pikeliuose. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Augsburgo pabėgėlių stovykloje. 1949 m. emigravo į JAV, apsigyveno Vusterio mieste. Aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje, buvo „Ramovės&quot; skyriaus garbės narys, Lietuvių piliečių klubo garbės narys, Lietuvių bendruomenės garbės narys.<br /> <br /> Asmeninės savybės: vidutinių gabumų, sąžinigas, doras, mandagus, imponuojančios vidinės išvaizdos, kuklus ir lėtas, ryškesnių neigiamų polinkių neturėjo. Mokėjo rusų ir vokiečių kalbas raštu ir žodžiu, latvių ir lenkų k. - žodžiu.<br /> <br /> Tėvai - Vladislovas ir Petronėlė Švataitė Adamkavičiai, ūkininkai. Turėjo du brolius: Pranciškus - provizorius (vaistininkas) ir Dominykas.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Šv. Stanislovo 2-ojo ir 3-ojo laipsnio ordinai.<br /> * Šv. Anos 3-ojo ir 4-ojo laipsnių ordinai su užrašu „Už narsumą&quot;.<br /> * 1921 m. - 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius.<br /> * 1928 m. - DLG Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1928 m. - Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis.<br /> * 1928 m. - Nepriklausomybės medalis.<br /> * 1929 m. - Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis.<br /> * 1930 m. - Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1935 m. - Latvijos Trijų Žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1936 m. - „Artimui pagalbon&quot; 1-ojo laipsnio garbės ženklas. <br /> * 1939 m. - Latvijos Aizsargų Nuopelnų kryžius.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lietuvos CVA. F. 930, ap.5, b.12 - E. Adamkavičiaus byla.<br /> * Šverebas P. Divizijos generolas iš Pikelių // Santarvė, 1992. - Kov. 4. - Nr. 29.<br /> * Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. - V., 2002. - T. 2. - P. 27-28.<br /> * Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1969. - T. 36. - P. 16.<br /> * Kavaliauskas V. Lietuvos karžygiai. - V., 2008. - T. 1. - P. 51-53.<br /> &lt;/small&gt; <br /> <br /> [[Kategorija: Kariai]]<br /> [[Kategorija: Pikeliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:Edvardo_Adamkavi%C4%8Diaus_krik%C5%A1to_metrikas.jpg&diff=48188 2026-10-12T19:09:10Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>Edvardo Adamkavičiaus, gimusio 1829 m. vasario 22 d., krikšto metrikas. Pakrikštytas Eduardo vardu,<br /> Šaltinis: LVIA, Pikelių RKB krikšto metrikų knyga 1454/1/1, l. 296. Pateikė: genealogė, kraštotyrininkė Janina Paplauskaitė-Leonavičienė.</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Edvardas_Adamkavi%C4%8Dius&diff=48187 2026-10-12T18:55:18Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Adamkavicius. MKE.jpg|thumb|right|260px|Edvardas Adamkavičius, apie 1920 m.]]<br /> '''ADAMKAVIČIUS EDVARDAS''' (g. 1888-03-18/31 d. [[Pikeliai|Pikeliuose]] - m. 1957-05-10 Vorčesterio mieste, palaidotas Broktone), pulkininkas leitenantas, divizijos generolas.<br /> <br /> Baigęs Liepojos gimnaziją, nuo 1910 m. studijavo Peterburgo universitete. 1912 m. buvo pašauktas į Rusijos caro armiją ir pasiųstas į karo mokyklą. 1914 m. liepos mėn. baigus Vladimiro karo mokyklą, suteiktas pirmasis karininko laipsnis, paskirtas į 64-ąjį pėstininkų Kazanės pulką jaunesniuoju karininku. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiųstas į vokiečių, vėliau - į austrų-vengrų frontą. Už mūšiuose parodytą narsą paskirtas kuopos vadu. 1915 m. Galicijoje sunkiai sužeistas. Po 1917 m. revoliucijos Ukrainai sukūrus savo karinius dalinius, paskirtas 16-ojo ukrainiečių pulko vadu. Pradėjus organizuoti lietuviškus dalinius, išvyko į Rovną, kur suorganizavo 700 vyrų lietuvių batalioną. Nuo 1918 m. gegužės mėn. vadovavo šiam Lietuvių atskirajam artilerijos gurguolių batalionui, dislokuotam Rovne. Rusijos kariuomenėje už narsą apdovanotas Šv. Stanislovo ir Šv. Anos ordinais. <br /> <br /> 1918-08-31 su batalionu atvyko į Vilnių, stojo į Vilniuje formuojamą Lietuvos kariuomenę. 1918-12-01 paskirtas Apsaugosministerijos Asmeninės sudėties skyriaus lietuvių dalies viršininku, tą patį mėnesį reorganizavus štabą - Rikiuotės skyriaus viršininku. 1919 m. paskirtas Kariuomenės štabo operatyvinės dalies viršininku. 1919 m. kovo - balandžio mėn. ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. 1919-10-07 paskirtas Kauno bataliono vadu, o 1919-12-01 batalioną performavus į 7-ąjį pėstininkų pulką, paskirtas jo vadu. 1919 m. spalio mėn. suteiktas pulkininko leitenento laipsnis.<br /> <br /> 1919-07-18 - 1919-10-10 dalyvavo kautynėse su bolševikais, 1919-10-10 - 1919-12-11 - su bermontininkais, 1920-01-15 - 1920-12-01 - su lenkais. 1920 m. rudenį perėmė I divizijos vado pareigas. Divizijos būstinei persikėlus į Ukmergę, sėkmingai vadovavo Širvintų ir Giedraičių kautynėms. Pasibaigus kovoms su lenkais, grąžintas vadovauti 7-ajam pėstininkų Butegeidžio pulkui. 1922-08-14 paskirtas ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1922-11-23 - 1928-03-14 buvo Biržų apskr. komendantas.<br /> <br /> 1928-03-13 - 1930-06-26 vadovavo 9-ajam pėstininkų pulkui, ėjo pulko vado pareigas. 1928 m. lapkričio mėn. suteiktas pulkininko laipsnis. 1929-1930 m. išsiųstas mokytis į Vytauto Didžiojo karininkų kursus. Po mokslų 1930-06-26 paskirtas eiti 3-osios karo apygardos viršininko pareigas. 1933-09-06 suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir paskirtas III pėstininkų divizijos vadu. 1935-09-12 paskirtas II pėstininkų divizijos vadu. 1937 m. vasarą suteiktas divizijos generolo laipsnis.<br /> <br /> Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940-06-25 išleistas į atsargą. Vokiečių okupacijos metu gyveno savo dvare Pikeliuose. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Augsburgo pabėgėlių stovykloje. 1949 m. emigravo į JAV, apsigyveno Vusterio mieste. Aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje, buvo „Ramovės&quot; skyriaus garbės narys, Lietuvių piliečių klubo garbės narys, Lietuvių bendruomenės garbės narys.<br /> <br /> Asmeninės savybės: vidutinių gabumų, sąžinigas, doras, mandagus, imponuojančios vidinės išvaizdos, kuklus ir lėtas, ryškesnių neigiamų polinkių neturėjo. Mokėjo rusų ir vokiečių kalbas raštu ir žodžiu, latvių ir lenkų k. - žodžiu.<br /> <br /> Tėvai - Vladislovas ir Petronėlė Švataitė Adamkavičiai, ūkininkai. Turėjo du brolius: Pranciškus - provizorius (vaistininkas) ir Dominykas.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Šv. Stanislovo 2-ojo ir 3-ojo laipsnio ordinai.<br /> * Šv. Anos 3-ojo ir 4-ojo laipsnių ordinai su užrašu „Už narsumą&quot;.<br /> * 1921 m. - 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius.<br /> * 1928 m. - DLG Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1928 m. - Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis.<br /> * 1928 m. - Nepriklausomybės medalis.<br /> * 1929 m. - Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis.<br /> * 1930 m. - Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1935 m. - Latvijos Trijų Žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas.<br /> * 1936 m. - „Artimui pagalbon&quot; 1-ojo laipsnio garbės ženklas. <br /> * 1939 m. - Latvijos Aizsargų Nuopelnų kryžius.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lietuvos CVA. F. 930, ap.5, b.12 - E. Adamkavičiaus byla.<br /> * Šverebas P. Divizijos generolas iš Pikelių // Santarvė, 1992. - Kov. 4. - Nr. 29.<br /> * Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. - V., 2002. - T. 2. - P. 27-28.<br /> * Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1969. - T. 36. - P. 16.<br /> * Kavaliauskas V. Lietuvos karžygiai. - V., 2008. - T. 1. - P. 51-53.<br /> &lt;/small&gt; <br /> <br /> [[Kategorija: Kariai]]<br /> [[Kategorija: Pikeliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDibikai&diff=48186 2026-10-12T18:42:15Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{kaimai|<br /> pavadinimas = Žibikai|<br /> foto = Zibikai.MKE.2006-08-20.jpg|<br /> size = 260px|<br /> pavad = Žibikai|<br /> seniunija = Viekšnių|<br /> gyv = 232 |<br /> metai = |<br /> koor = 56° 14' 42'' š. pl., 22° 30' 22'' r.il.|<br /> alt = |<br /> |}}<br /> [[Vaizdas:Zibikai1.MKE.2006-08-20.jpg|thumb|right|260px|Žibikų gyvenvietė]]<br /> [[Vaizdas:0704 Org TikFotoDalis ZibikuPavasar1931M.MKE.jpg|thumb|right|260px|Žibikų pavasarininkų kuopa, 1931 m.]]<br /> [[Vaizdas:Kryzius Zibiku k.MKE.2009-08-16Deivido.jpg|thumb|right|260px|Kryžius Žibikų k. su užrašu: „Girdvainių giminėms, gyvenusių šioje vietoje atminimui. Bronislovas Girdvainis ir giminės tęsėjai, 2005 metai&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Zibiku prad. m-klos pazymejimas 1936.jpg|thumb|right|260px|Žibikų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1936 m.]]<br /> <br /> '''ŽIBIKAI''', kaimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], 5 km į pietvakarius nuo [[Viekšniai|Viekšnių]]. Per kaimą teka [[Pievys]] ([[Venta|Ventos]] kair. intakas), vakaruose prieina [[Medžialenkės ežeras]], yra [[Žibikų tvenkinys]]. Gyvenvietėje veikė medicinos punktas, parduotuvė. Yra [[Žibikų ąžuolas]] - gamtos paminklas. Gyventojai kaimą skirsto į dvi dalis: pagrindinė - vadinama Žibikų pirmąja, o palei vieškelį išsidėsčiusius namus - antraisiais Žibikais.<br /> <br /> == Gyventojai ==<br /> <br /> Gyventojų skaičius: 1738 m. kaime jau buvo 16 kiemų, 1902 m. - 572 gyv., 1923 m. Žibikų I k. - 47 ūkiai ir 331 gyv., Žibikų II k. - 47 ir 243 gyv., 1959 m. - 388, 1970 m. - 453, 1979 m. - 344 gyv., 1987 m. - 269 gyv., 1996 m. - 98 ūkiai ir 212 gyv., 1998 m. - 109 ūkiai ir 228 gyv., 2001 m. - 232 gyv. (117 vyrų ir 115 moterų).<br /> <br /> * 1829-02-22 Žibikų k. gimė knygnešė [[Beržanskienė Barbora|Barbora Šiuipytė-Beržanskienė]].<br /> * 1899-03-30 gimė pedagogė [[Tėvelienė Emilija|Emilija Kentraitė-Tėvelienė]], apdovanota Vyčio kryžiaus ordinu.<br /> * 1900 m. gimė audėja, tarpukario laikų Viekšnių patriotė, katalikiškų organizacijų narė, viena iš paminklo Vytautui statytojų [[Rupkaitė Marytė|Marytė (Marijona) Rupkaitė]].<br /> * 1909-04-01 gimė poetas [[Baltutis Klemensas|Klemensas Baltutis]], savo kūrinius skelbęs Klemenso Dulkės pseudonimu. <br /> * 1928-03-15 gimė Kauno technikos universiteto vyr. dėstytojas [[Mažeikis Augustinas|Augustinas Mažeikis]]. <br /> <br /> Zita ir Juozas Čiužai ekologiniame ūkyje augina serbentus ir gėles. <br /> <br /> == Istorinės žinios ==<br /> Žibikų kaimas (siolo ''Zubiki'') paminėtas 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra 13 kiemų, jų savininkų vardai ir pavardės, dirbamų valakų dydis ir kiek privalo sumokėti mokesčių. 1775-07-24 inventoriuje minima, kad yra karčiama, 29 kiemai, kurie turi sumokėti 1112 činšo mokestį, 1 šeštoką ir atvežti 29 vežimus šieno.<br /> <br /> Iki II pasaulinio karo Žibikuose veikė plytinė, kuri priklausė Jonui Paulikui. 1947 m. ji rekonstruota, pastatyta nauja krosnis. Sezono metu plytinėje dirbdavo iki 70 žmonių. Pagrindinė žaliava buvo kasama per keletą šimtų metrų nuo plytinės. Ilgą laiką jai vadovavo Povilas Kuchalskis. <br /> <br /> 1948-04-21 Žibikuose susikūrė „Gegužės pirmosios” kolūkis, kurio pirmininku išrinktas Albinas Kuodys. Naujasis ūkis turėjo 216 ha žemės, 18 arklių, įstojo 21 valstietis. Iš pradžių buvo atskiri Svirkančių ir Žibikų kolūkiai, vėliau juos sujungė į vieną. Ūkininko Dainelio dvarelyje kurį laiką yra buvusi kolūkio raštinė.<br /> <br /> 1941-1952 m. iš kaimo ištremti 9 žmonės. <br /> <br /> Buvo Svirkančių kolūkio pagalbinė gyvenvietė, veikė biblioteka. Pati seniausia kaimo dalis ir dabar tebevadinama Soda. Žibikų jaunimas linksmindavosi nedideliame ūkininko Dainelio dvarelyje, vėliau - pas ūkininką Rimkų (abu buvo išvežti į Sibirą).<br /> <br /> == Mokykla ==<br /> [[Vaizdas:Zibiku mokykla.MKE.2006-08-20.jpg|thumb|left|180px|Buv. Žibikų pradinės mokyklos pastatas, 2006 m.]]<br /> <br /> Žibikų k. pradinė mokykla atidaryta 1918 m. Ji buvo pas ūkininką Simoną Knabiką, sename name. Mokėsi apie 30 mokinių. Ilgą laiką dirbo mokytoja Morta Butkutė, kuri 1926-10-01 išvyko dirbti į Skleipių pradinę mokyką vedėja. Iki 1926-10-01 mokytoju dirbo Jonas Skerstonas, o nuo 1926-10-01 mokyklos vedėju pradėjo dirbti Mikas Biliūnas, o mokytoja Ona Čepauskytė &lt;ref&gt;Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213-1214.&lt;/ref&gt;, nuo 1927-10-25 laikinai mokyklos vedėjos pareigas ėjo Julija Miknevičiūtė, baigusi Žagarės mokytojų kursus &lt;ref&gt;Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 10. - P. 1129.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> Po to mokykla buvo Lizdenio sodyboje. Pokario metais pradinė mokykla buvo įsikūrusi pas Sidabrą. Dviejų galų nuosavame name sutilpo šeimininko šeima, klasė ir mokytojos butas. Mokykloje buvo vienas pradinių klasių komplektas. Per visas keturias klases - 26 mokiniai, su kuriais dirbo viena mokytoja Ona Dijokienė. Apie 1960 m. mokinių skaičius padidėjo, buvo suformuotas antras klasių komplektas ir priimta dar viena mokytoja - Valė Ablingytė. Net 32 m. savo pedagoginius metus šiai mokyklai paskyrė Eugenija Vaičekauskienė, kuri buvo ir mokyklos mokytoja, ir vedėja. Mokykloje mokytoja dirbo ir Lina Milkentienė. Mokykla uždaryta 2005 m. <br /> <br /> Šios mokyklos auklėtiniai: prof. Morta Knabikaitė, ginekologė Kleopa Knabikaitė (palaidota Viekšnių kapinėse), Stasys Poškus, iš jaunesnės kartos gydytojai Liuda Lileikienė-Lizdenytė, Apolinaras Kuodys ir kt.<br /> <br /> == Kapinės ==<br /> Apie 1,5-2 km nuo Viekšnių, Žibikų pušyne, prie pat Viekšnių-Tirkšlių kelio, pietinėje jo pusėje, yra Žibikų senkapis – „Švedų kapai”, vad. švedkapiais, švedkalniu; čia palaidoti per karus su kryžiuočiais ar su švedais žuvę žmonės. Čia buvo 1760 m. statytas kryžius, kurio nuotrauką publikavo M. Biržiška 1938 m. savo knygoje „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose&quot;. Išliko akmeninės tvoros atskiri akmenys, metalinis kryžius. Vėliau pastatytas naujas paminklas. Žmonės pasakoja, kad kažkada kapinėse buvęs patrankos lafetas. <br /> Žibikų kaimo kapinaitėse mirusiųjų atminimui yra pastatytas Adomo ir Paulinos Lizdenių kryžius. Plotas 0,03 ha.<br /> <br /> Žibikų kaimo ūkininko Antano Barkausko sodyboje kabojęs varinis varpas. Pavasarį, varpu paskambinus, žmonės rinkdavęsi į šią sodybą, prie joje stovėjusio kryžiaus, ir melsdamiesi bei giedodami aplankydavę visus kaimo kryžius. Ši kelionė pasibaigdavo kapinaitėse.<br /> <br /> Žibikų kaimo II kapinės: Žibikų kaime prie Pievupio upelio. Akmeninio paminklo dalis, medinis kryžius. Plotas 0,11 ha.<br /> <br /> == Juodasis, arba Meilės, akmuo ==<br /> [[Vaizdas:Zibikai.kryzius.MKE.2006-08-20.jpg|thumb|right|260px|Kryžius (past. 1906 m.) Žibikų kaimo laukuose]]<br /> [[Vaizdas:Zibikai.kryzius1904.MKE.2006-08-20.jpg|thumb|right|260px|Kryžius (past. 1904 m.)]]<br /> <br /> * ''Žr. plačiau [[Žibikų akmuo]]''<br /> <br /> Apie 200 m. į šiaurę nuo Viekšnių-Tirkšlių kelio, yra Žibikų akmuo, dar kitaip vadinamas Meilės akmeniu, Juoduoju akmeniu – Respublikinės reikšmės archeologijos paminklas. Akmuo plokščiu paviršiumi, netaisyklingos ovalinės formos, 4,8 m. ilgio, 3,5 m. pločio, 1,8 - 2 m. aukščio nuo akmens apačios. Šiame pušyne prie pušų buvo kabinamos koplytėlės. <br /> <br /> 1906 m. šiuo akmeniu susidomėjo prof. L. Kšivickis, kuris spėliojo, kad tai gali būti meteoritas. <br /> <br /> Padavimai: 1. Velnias nešė šį akmenį, norėdamas sugriauti Viekšnių bažnyčią, bet nespėjo to padaryti, nes ryte užgiedojo gaidys. 2. Naktimis akmuo prasiveria, iš jo išlenda mergaitės ir per naktį čia šoka. 3. Saulei leidžiantis ant akmens verpia laumės. Jeigu žmogus, eidamas nuo akmens, atsisuka ir pamato laumes, tai tuoj pavirsta į pušelę (LŽV - Lietuvos žemės vardyno anketa, E. Deniušienė). 4. Prie akmens paslėptas Napoleono auksas. <br /> <br /> Dabar Žibikų pušynas miškininkų pastangomis gražiai sutvarkytas ir prižiūrimas. Anksčiau prie Didžiojo akmens sunku buvo prieiti, visur užaugę krūmai, užžėlę takeliai. Dabar jauku ir tvarkinga.<br /> <br /> ==Etimologija==<br /> Asmenvardžio Žibikas daugiskaitinė forma.<br /> <br /> {{reflist}}<br /> &lt;small&gt;<br /> * Žibikų k. planas, 1869 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3555.<br /> * Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 32, 133, 135.<br /> * Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 251; F. SA-3910, l. 4.<br /> * Tarybų Lietuvos enciklopedija. V., 1988, IV t., p.668.<br /> * Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V., 1971, III t., p.905.<br /> * Kviklys B. Mūsų Lietuva, 1991, IV t., p.433.<br /> * Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.<br /> * Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.<br /> * Riauka A. Senieji Žibikų kapeliai // Vienybė. - 1999. - Bal. 15.<br /> * Malūkas V. Vyresniesiems Žibikuose gyventi sunku, jaunimui liūdna // Santarvė. - 2008. - Liepos 26. - Nr. 82. - P. 9, 12.<br /> * Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDibikai Vikipedija], Žibikai<br /> <br /> [[Kategorija: Viekšnių seniūnijos kaimai]]<br /> [[Kategorija: Žibikai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Barbora_Ber%C5%BEanskien%C4%97&diff=48185 2026-10-12T18:41:02Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Berzanskiene Barbora.MKE.jpg|thumb|260px|right|Barbora Beržanskienė]]<br /> '''BERŽANSKIENĖ-ŠIUIPYTĖ BARBORA''' (g. 1829-02-22 [[Žibikai|Žibikų]] k., [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių sen.]] - m. 1893-06-16 [[Pluogai|Pluogų]] k.; palaidota [[Viekšnių kapinės|Viekšnių senosiose kapinėse]]), knygnešė.<br /> <br /> [[Vaizdas:D379b4de-36be-49b7-a7ca-a6bc7b15313e.jpg|thumb|260px|right|Barboros Šiuipytės, gimusios 1829 m. vasario 22 d., krikšto metrikas. Pateikė genealogė, kraštotyrininkė Janina Paplauskaitė-Leonavičienė.]] <br /> <br /> Nuo 1870 m. savo brolio kunigo [[Šiuipys Mykolas|Mykolo Šiuipio]] skatinama savo namuose priiminėjo ir slėpė vežimais iš Prūsijos pristatomą lietuvišką spaudą, ypač religinės knygas. Čia jas išskirstydavo smulkesniems knygnešiams, kurias jie išplatindavo Laižuvos, Leckavos, Akmenės, Tirkšlių ir kt. apylinkėse. Spaudą platinti jai talkindavo ir artimesnių parapijų kunigai. Pati B.Beržanskienė susikomplektavo biblioteką, kurioje turėjo M.Valančiaus, S.Daukanto, L.Ivinskio, D.Poškos raštus. Šis rinkinys buvo gausiai papildomas bei atnaujinamas, nes savininkė 1870-1893 m. taip pat platino knygas. Perskaitytų knygų turinį pasakodavo nemokantiems skaityti apylinkės vaikams ir senukams; kurį metą mokė savo kaimo vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. <br /> <br /> Vyras - [[Beržanskis Jonas|Jonas Beržanskis]] (1827-1888). Vaikai: kunigas [[Beržanskis Antanas|Antanas Beržanskis]] (1859 - 1923), [[Beržanskis Jonas, Jono|Jonas Beržanskis]] (1862 - 1936), [[Beržanskis Liudvikas, Jono|Liudvikas Beržanskis]] (1864 - 1888; Petrapilio universiteto studentas) ir [[Beržanskis Adomas|Adomas Beržanskis]] (ūkininkas, eigulys).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius: F. 12–1382, p. 45 (Knygnešės Žemaitijos ir Aukštaitijos). <br /> * Beržanskis J. Pluogų knygnešė // Knygnešys. 1864 - 1904. - Antras fotografuotas leidimas. - V., 1992. - T. 2. - P. 15 - 17. <br /> * Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 430. <br /> * Rozga L. Spaudos draudimo metai // Rozga L. Akmenės rajono istorijos apybraiža. - Akmenė, 1990. - 48 p. - P. 39 - 40. <br /> * Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias, 1864 - 1904. - V., 1994. - P. 59 - 60. <br /> * Kerys B. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. - 1996. - Rugpj. 10, 14, 17, 21, 24, 28; Rugs. 4.<br /> * Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 62.<br /> * Volteris E. Jono Gedimino Beržanskio-Klausučio 50 metų lietuviško darbo sukaktuvės // Iliustruotoji Lietuva. - Nr. 36. - P. 292–293. <br /> * Sruogienė V. Knygų platinimo organizacijos ir knygnešiai // Kovos metai dėl savosios spaudos. – Čikaga (Chicago), 1957.<br /> * Vladimirovas L. Šiaulių Zubovų bibliotekos klausimu // VVU Mokslinės bibliotekos metraštis. – Vilnius, 1961. - P. 206. <br /> <br /> &lt;/small&gt;<br /> [[Kategorija: Knygnešiai]]<br /> [[Kategorija: Žibikai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Barbora_Ber%C5%BEanskien%C4%97&diff=48184 2026-10-12T18:40:34Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Berzanskiene Barbora.MKE.jpg|thumb|260px|right|Barbora Beržanskienė]]<br /> '''BERŽANSKIENĖ-ŠIUIPYTĖ BARBORA''' (g. 1829-02-22 [[Žibikai|Žibikų]] k., [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių sen.]] - m. 1893-06-16 [[Pluogai|Pluogų]] k.; palaidota [[Viekšnių kapinės|Viekšnių senosiose kapinėse]]), knygnešė.<br /> <br /> [[Vaizdas:D379b4de-36be-49b7-a7ca-a6bc7b15313e.jpg|thumb|260px|right|Barboros Šiuipytės, gimusios 1829 m. vasario 22 d., krikšto metrikas. Pateikė genealogė, kraštotyrininkė Janina Paplauskaitė-Leonavičienė.]] <br /> <br /> <br /> Nuo 1870 m. savo brolio kunigo [[Šiuipys Mykolas|Mykolo Šiuipio]] skatinama savo namuose priiminėjo ir slėpė vežimais iš Prūsijos pristatomą lietuvišką spaudą, ypač religinės knygas. Čia jas išskirstydavo smulkesniems knygnešiams, kurias jie išplatindavo Laižuvos, Leckavos, Akmenės, Tirkšlių ir kt. apylinkėse. Spaudą platinti jai talkindavo ir artimesnių parapijų kunigai. Pati B.Beržanskienė susikomplektavo biblioteką, kurioje turėjo M.Valančiaus, S.Daukanto, L.Ivinskio, D.Poškos raštus. Šis rinkinys buvo gausiai papildomas bei atnaujinamas, nes savininkė 1870-1893 m. taip pat platino knygas. Perskaitytų knygų turinį pasakodavo nemokantiems skaityti apylinkės vaikams ir senukams; kurį metą mokė savo kaimo vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. <br /> <br /> Vyras - [[Beržanskis Jonas|Jonas Beržanskis]] (1827-1888). Vaikai: kunigas [[Beržanskis Antanas|Antanas Beržanskis]] (1859 - 1923), [[Beržanskis Jonas, Jono|Jonas Beržanskis]] (1862 - 1936), [[Beržanskis Liudvikas, Jono|Liudvikas Beržanskis]] (1864 - 1888; Petrapilio universiteto studentas) ir [[Beržanskis Adomas|Adomas Beržanskis]] (ūkininkas, eigulys).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius: F. 12–1382, p. 45 (Knygnešės Žemaitijos ir Aukštaitijos). <br /> * Beržanskis J. Pluogų knygnešė // Knygnešys. 1864 - 1904. - Antras fotografuotas leidimas. - V., 1992. - T. 2. - P. 15 - 17. <br /> * Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 430. <br /> * Rozga L. Spaudos draudimo metai // Rozga L. Akmenės rajono istorijos apybraiža. - Akmenė, 1990. - 48 p. - P. 39 - 40. <br /> * Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias, 1864 - 1904. - V., 1994. - P. 59 - 60. <br /> * Kerys B. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. - 1996. - Rugpj. 10, 14, 17, 21, 24, 28; Rugs. 4.<br /> * Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 62.<br /> * Volteris E. Jono Gedimino Beržanskio-Klausučio 50 metų lietuviško darbo sukaktuvės // Iliustruotoji Lietuva. - Nr. 36. - P. 292–293. <br /> * Sruogienė V. Knygų platinimo organizacijos ir knygnešiai // Kovos metai dėl savosios spaudos. – Čikaga (Chicago), 1957.<br /> * Vladimirovas L. Šiaulių Zubovų bibliotekos klausimu // VVU Mokslinės bibliotekos metraštis. – Vilnius, 1961. - P. 206. <br /> <br /> &lt;/small&gt;<br /> [[Kategorija: Knygnešiai]]<br /> [[Kategorija: Žibikai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:D379b4de-36be-49b7-a7ca-a6bc7b15313e.jpg&diff=48183 2026-10-12T18:36:01Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>Barboros Šiuipytės, gimusios 1829 m. vasario 22 d., krikšto metrikas. Pateikė genealogė, kraštotyrininkė Janina Paplauskaitė-Leonavičienė.</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Pluogai&diff=48182 2026-10-12T17:37:43Z

<p>Vakaris jočeris: /* Žymesni žmonės */</p> <hr /> <div>{{kaimai|<br /> pavadinimas = Pluogai|<br /> foto = Pluogai.MKE.jpg|<br /> size = 280px|<br /> pavad = Pluogai|<br /> seniunija = Viekšnių|<br /> gyv = 35 |<br /> metai = |<br /> koor = |<br /> alt = |<br /> |}}<br /> '''PLUOGAI''', '''Plūgai''', kaimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], 2 km į šiaurės vakarus nuo Viekšnių. Pluogų kaimas į Mažeikių pusę nusitęsia iki Maigų miško, Laižuvos pusėj remiasi į geležinkelį ir apribotas Mažeikių - Viekšnių plentu bei vadinamuoju Laižuvos keliu.<br /> <br /> == Gyventojai ==<br /> <br /> Gyventojų skaičius: 1902 m. - 158 gyv., 1923 m. - 29 ūkiai, 166 gyv., 1996 m. - 15 ūkių, 32 gyv., 1998 m. - 23 ūkiai, 43 gyv., 2000 m. - 24 ūkiai, 43 gyv., 2001 m. - 35 gyv. (15 vyr. ir 20 mot.).<br /> <br /> == Istorinės žinios ==<br /> Spaudos draudimo metais Pluogai buvo vienas iš draudžiamosios spaudos platinimo centrų. Kunigo M. Šiuipio pastangomis, buvo įsteigtas slaptas spaudos sandėlis. Dar prieš 1870 m. knygos į Viekšnius buvo gabenamos vežimais, iš čia siunčiamos į Laižuvos, Leckavos, Akmenės, Tirkšlių apylinkes ir kitas vietoves. Knygnešė Barbora Šiuipaitė-Beržanskienė iki savo mirties (1893 m.) rinko knygas ir buvo sukaupusi nemažą biblioteką.<br /> <br /> Pluoguose buvo šie ūkiai: Virkučio, Tevelavičių, Liupšio, Mikulskio, Švažo, Rušino, Beišino, Barkaus, Šiuipienės liko tik sodybų pavadinimai. Kai kurių jau nebėra, kitur gyvena svetimi žmonės.<br /> <br /> Pokario metais veikė biblioteka.<br /> <br /> == Žymesni žmonės ==<br /> * Knygnešė [[Beržanskienė Barbora|Barbora Šiuipaitė-Beržanskienė (1829–1893)]]; <br /> * Apie 1835 Pluoguose gimė vienuolis bernardinas, religinių knygų vertėjas į lietuvių kalbą, 1863 m. sukilimo dalyvis [[Beržanskis Gabrielius|Gabrielius Beržanskis]]; <br /> * Kunigas [[Beržanskis Antanas|Antanas Beržanskis]] (g. 1859-01-03 Pluogų k.);<br /> * „Varpo”, „Žinyčios”, „Lietuvių laikraščio” ir kt. bendradarbis [[Beržanskis Jonas, Jono|Jonas Beržanskis]] (g. 1862-08-25 Pluogų k.); <br /> * „Aušros” bendradarbis [[Beržanskis Liudvikas|Liudvikas Beržanskis]] (g. 1864-01-10 Pluogų k.);<br /> * Savamokslis skulptorius [[Perminas Pranas|Pranas Perminas]] (g. 1864 m. Pluogų k.);<br /> * Liaudies menininkas [[Rušinas Juozas|Juozas Rušinas]] (g. 1906-10-25 Pluogų k.).<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 137 - 141. ISBN 9955-9934-0-5.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152. - Tekste: Pluogų kaimas: 2 km. iki Viekšnių pašto, 26 ūkiai - 158 gyventojai. <br /> * Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias, 1864 - 1904. - V., 1994. - P. 59 - 60.<br /> * Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Viekšnių seniūnijos kaimai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Viek%C5%A1ni%C5%B3_seni%C5%ABnija&diff=48181 2026-10-12T08:05:16Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{Seniunija|<br /> pavadinimas = Viekšnių seniūnija|<br /> zemelapis = Vieksniaimap.jpg|<br /> mapsize = 260px|<br /> plotas = 211,02 km²|<br /> centras = Viekšniai |<br /> telef = +370 443 37 413 |<br /> adresas = Tilto g. 12, LT-89492, Viekšniai, Mažeikių raj.|<br /> gyvent = 5934 (&lt;small&gt;2001 m.&lt;/small&gt;), 5527 (&lt;small&gt;2006-07-01&lt;/small&gt;) |<br /> tankumas = 26,19 žm./km²|<br /> seniunas = Kornėlijus Kryžius (nuo 2011-06-01), iki jo - Aldonis Eselinas |<br /> pav = Vieksniai. MKE.jpg |<br /> imagename = Paminklas broliams Biržiškoms ir jų tėvams atminti Viekšniuose |<br /> |}}<br /> [[Vaizdas:Kryzius kaimu atminimui.MKE.Nomedos.jpg|thumb|right|260px|Kryžius [[Pakalupis|Pakalupės]], [[Padvariai|Padvarių]], [[palnosai|Palnosų]], [[Santekliai|Sonteklių]] kaimų gyventojų atminimui, 2002 m.]] <br /> [[Vaizdas:Gudai.vieskelis i Gyvolius.MKE.2010-08-10.jpg|thumb|right|260px|Vieškelis iš [[Gudai|Gudų]] k. į [[Gyvoliai|Gyvolius]]]]<br /> [[Vaizdas:Meiziai. MKE.jpg|thumb|right|260px|Vieškelis iš [[Palnosai|Palnosų]] pro [[Meižiai|Meižių]] k. į [[Purvėnai|Purvėnus]]]]<br /> '''VIEKŠNIŲ SENIŪNIJA'''. Rytuose ribojasi su Akmenės, pietuose - su Telšių raj., vakaruose - su [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių]], šiaurės vakaruose ir šiaurėje - su [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apyl. sen.]] <br /> <br /> == Plotas ==<br /> Viekšnių seniūnija suskirstyta į 5 kadastro vietoves: Svirkančių, Pakalūpio, Kapėnų, Santeklių ir Viekšnių. Seniūnija užima 21 102 ha bendro ploto. Žemės ūkio naudmenos sudaro 12720 ha, iš jų ariama žemė - 122102, sodai - 100, natūralios pievos ir ganyklos - 409, miškai - 6746, keliai - 383, užstatyta teritorija - 419, vandenys - 509, pelkės - 50 ha. Sausinta žemė - 14703 ha. <br /> <br /> {{tvarkomas}}<br /> Prie Ventos upės ir Šiaulių—Mažeikių plento, įsikūrę Viekšniai. Seniūnijos plotas — 164 kv. km, gyventojų — 5400. Iš jų 2330 gyvena pačiame miestelyje.<br /> Jau XVI a. buvusį Viekšnių dvarą ilgai valdė didikų Sapiegų ir Gorskių giminės. 1792 m. Viekšniams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas su karūna bei trimis šešiakampėmis žvaigždėmis. Nuo seno Viekšniai buvo įvairiatautis miestelis. 1897 m. jame gyvenę 1305 krikščionys (matyt, lietuviai, lenkai ir rusai) ir 1646 žydai, buvę net 60 parduotuvių. Dabartinę Viekšnių šv. Jono bažnyčią 1853 m. pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.<br /> Viekšniai daug kartų nukentėjo nuo gaisrų. 1886 m. gaisras sunaikino 42 gyvenamuosius namus. 1915 metais kilo net du gaisrai, tų metų balandžio 23 d. ugnis sunaikino 120 namų.<br /> Iš XVIII a. vidurio išliko medinis namas miestelio centre, kuriame 1860 metais įsteigta vaistinė. Po Palangos vaistinės — tai seniausia farmacijos įstaiga visoje Žemaitijoje. Pastate įkurta ir muziejaus ekspozicija, saugoma daug buvusio šios vaistinės savininko J. Aleksandravičiaus surinktų senovinių farmacijos reikmenų.<br /> Savo gyvenimo pabaigoje Viekšniuose glaudėsi ir 1863 m. čia mirė Aleksandras Griškevičius, jau anuomet projektavęs ir bandęs sukurti savaeigį skraidymo aparatą. Pastate, kuriame jo gyventa, 1981 m. įsteigtas memorialinis muziejus, kurio viena ekspozicija ir pasakoja apie A. Griškevičių ir Lietuvos aviacijos raidą. Kitoje ekspozicijoje — kraštotyrininkų surinkti šio krašto gyventojų XIX—XX amžių sandūroje naudoti buities daiktai.<br /> Centrinėje miestelio aikštėje stovi šviesus ir išvaizdus paminklas, atidengtas 1995 m. rugpjūčio 25 d. Biržiškų šeimai už jos nuopelnus Lietuvai. 1880 metais baigęs Maskvos universitetą, jaunas gydytojas Antanas Biržiška su žmona Elzbieta, talentinga pedagoge ir muzike, atvyko į Viekšnius ir iki mirties (42 metus) gydė šio krašto žmones. Biržiškos išaugino ir išleido į mokslą tris sūnus, tapusius garsiais mokslininkais. Mykolas Biržiška (1882—1962) — literatūros istorikas, tautosakos tyrinėtojas, Vasario 16-osios Akto signataras, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius ir rektorius. Vaclovas Biržiška (1884—1956) — bibliografas ir kultūros istorikas, Kauno universiteto mokslinės bibliotekos įkūrėjas, Kauno ir Vilniaus universitetų bibliotekų direktorius, „Lietuviškosios enciklopedijos” redaktorius. Viktoras Biržiška (1886—1964) — matematikas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius. Kauniečio skulptoriaus Č. Pečiuko sukurtas paminklas ir primena profesorių bei jų tėvų gerus darbus.<br /> Tarpukario metais Viekšniuose veikė progimnazija, kurioje mokėsi daug talentingų jaunuolių, vėliau savo darbais ir kūryba išgarsinusių Lietuvą. Tai tapytojas A. Gudaitis, skulptorius B. Pundzius, aktorius ir ilgametis Panevėžio dramos teatro vadovas J. Miltinis, kompozitorius J. Kačinskas ir jo brolis aktorius H. Kačinskas, poetai L. Skabeika ir Klemensas Dulkė bei daugybė kitų. Juos mokė ir ugdė talentingi pedagogai P. Brazdžius, J. Aukštikalnis, V. Deniušis, J. Žilevičius. Viekšniškiai yra baleto artistas J. Katakinas, fotografas ir keliautojas P. Normantas. Apie 40 įvairių sričių mokslų daktarų yra Viekšnių vidurinės mokyklos auklėtiniai. <br /> Ties Viekšniais kelią Ventai užstoja galinga užtvanka. Prie jos rymo šimtametis vandens malūnas. Tai technikos paminklas. Seniūniją puošia ne tik Venta, bet ir netoliese į ją įsiliejanti Virvytė. Netoli jų santakos įrengta cementininkų poilsiavietė. Ant Virvytės kranto stūkso du seni Gyvolių piliakalniai.<br /> Už trejeto kilometrų žaliuojančiame Žibikų pušyne guli didžiulis akmuo, vadinamas Meilės, arba Juoduoju, akmeniu. Padavimas teigia, kad velnias gūdžią naktį nešęs šį akmenį padangėmis, ketindamas numesti ant Viekšnių bažnyčios. Tačiau jį benešant užgiedojęs gaidys, ir akmenį paskubom tekę numesti į mišką. Taip nelabasis padovanojo Viekšnių kraštui įdomų gamtos paminklą.<br /> Rytų pusėje Viekšnių seniūnija atsiremia į jau minėtąją Kamanų aukštapelkę. Jos pašonėje malonia vėsa gundo nedidukas Meižių ežerėlis. Netoliese ąžuoliniu kryžiumi paženklinta miškininko Kazimiero Daugirdo sodybos vieta Bugiai. Tarpukario metais čia dažnai buvodavo šeimininko dukra, būsimoji profesorė V. Daugirdaitė-Sruogienė su vyru, rašytoju Baliu Sruoga. Kairiajame Ventos krante iki Antrojo pasaulinio karo buvo gražus Santeklių dvaras, kurio visi 26 pastatai buvo mediniai. Šiame dvare gyvenusi tautodailininkė, talentinga audėja O. Bagnickaitė 1941 metais sovietinių okupantų buvo ištremta. <br /> Bolševikų talkininkai 1941 m. birželyje nužudė ilgametį Viekšnių kleboną kanauninką J. Navicką.<br /> Senose Viekšnių kapinėse palaidoti aviatorius A. Griškevičius, poetas L. Skabeika, profesorių Biržiškų, kompozitoriaus ir aktoriaus Kačinskų tėvai. O jaunoji šio krašto karta mokosi miestelio vidurinėje ir žemės ūkio mokyklose, pagrindinės mokyklos veikia Palnosų ir Kapėnų kaimuose.<br /> <br /> 2000 gegužės 1 d. Viekšnių seniūnija oficialiai prijungta prie Mažeikių rajono; seniūnas Antanas Kuodys, po jo - Aldonis Eselinas. <br /> <br /> == Seniūnai ==<br /> * [[Antanas Kuodys]]<br /> * [[Aldonis Eselinas]]<br /> * [[Kornelijus Kryžius]], nuo 2011 m.<br /> <br /> == Seniūnaitijos ==<br /> 2009 m. sausio 1 d. sudarytos šios seniūnaitijos:<br /> * Viekšnių seniūnaitija. Priklauso Viekšnių miestas. Iš viso 2294 gyv.<br /> * Pakalupio seniūnaitija. Jai priklauso Fermos k., Pakalupio k., Pluogų k., Rekečių k. Iš viso 684 gyv.<br /> * Gyvolių seniūnaitija. Jai priklauso Gudų k., Gyvolių k., Pavirvytės k., Ramoniškės k., Skleipių k., Uogiškių k., Žalionės k. Iš viso 390 gyv.<br /> * Kapėnų seniūnaitija. Jai priklauso Boguslavos k., Birbiliškės k., Dauginėlių k., Degimų k., Dauginių k., Dargužiškių k., Kapėnų k., Nabuilių k., Savarinos k., Stočkų k., Tučių I k., Tučių II k. Iš viso 566 gyv.<br /> * Palnosų seniūnaitija. Jai prikalsuo Ašvėnų k., Dainorių k., Daubiškių k., Padvarių k., Palnosų k., Santeklių k. Iš viso 585 gyv.<br /> * Užventės seniūnaitija. Jai priklauso Čekų k., Kegrių k., Meškelių k., Svirkančių k., Užventės k., Žibikų k. Iš viso 738 gyv.<br /> <br /> == Švietimo ir kultūros įstaigos ==<br /> * [[Viekšnių biblioteka|Viešosios bibliotekos Viekšnių filialas]]<br /> * [[Palnosų kultūros namai]]<br /> * [[Viekšnių kultūros centras|Viekšnių kultūros namai]]<br /> * [[Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus|Aviacijos pradininko Lietuvoje A.Griškevičiaus memorialinis muziejus Viekšniuose]]<br /> * [[Viekšnių vaistinės muziejus|Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus]]<br /> * [[Lopšelis - darželis Liepaitė|Viekšnių lopšelis-darželis „Liepaitė&quot;]]<br /> * [[Viekšnių gimnazija]]<br /> * Viekšnių žemės ūkio mokykla<br /> * [[Daubiškių pagrindinė mokykla|Daubiškių pradinė mokykla]], nuo 2016-09-01.<br /> Anksčiau veikė: [[Kapėnų pagrindinė mokykla]], [[Gudų pradinė mokykla]].<br /> <br /> == Verslo monės, ūkiai ==<br /> * R.Katkauskienės skerdykla<br /> * V.Mickevičienės kaimo turizmo sodyba<br /> * J.Balvočiūtės vaistažolių ūkis „Jadvygos žolės“<br /> * [[Viekšnių sveikatos namai|UAB Dr.Biržiškos sveikatos centras]]<br /> * [[Viekšnių malūnas|UAB „Viekšnių malūnas“]]<br /> * UAB „Western Fabrications“, Kapėnų k.<br /> <br /> == Kultūros vertybės ==<br /> [[Vaizdas:Vieksniu baznycia.MKE.2007-09-29.jpg|thumb|right|260px|[[Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]]]]<br /> * Viekšnių urbanistinis draustinis<br /> * [[Viekšnių malūnas|Vandens malūnas]] su technologine įranga Viekšnių m.<br /> * [[Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]]<br /> * Vytauto Didžiojo pamainklas, pastatytas 1930 m., Viekšniai<br /> * Paminklas Biržiškoms Viekšniuose<br /> * [[Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia]]<br /> * [[Gyvolių piliakalnis]]<br /> * Gudų vandens malūnas<br /> * Buv. Pavirvytės dvaras<br /> * Buv. Kontrimo dvaras Birbiliškėje<br /> * Buv. Boguslavo dvaras<br /> * Santeklių buv. smuklė (XIA a.)<br /> <br /> == Gamtos objektai ==<br /> * [[Ventos regioninis parkas]]<br /> * [[Žibikų akmuo|„Meilės“ arba „Juodasis akmuo“]] Žibikų k.<br /> * [[Pavirvytės botaninis draustinis]]<br /> * [[Virvytės hidrografinis draustinis]]<br /> * [[Uogio kraštovaizdžio draustinis]]<br /> * [[Žibikų ąžuolas]]<br /> * [[Pievys|Pievio slėnis]]<br /> * [[Bugenio kraštovaizdžio draustinis]]<br /> * Karolinos miško botaninis draustinis<br /> * [[Trimesėdžio hidrografinis draustinis]]<br /> * [[Meižių ežeras]]<br /> <br /> == Kaimai ==<br /> * [[Ašvėnai]]<br /> * [[Birbiliškė]]<br /> * [[Boguslavas]]<br /> * [[Čekai]]<br /> * [[Dainoriai]]<br /> * [[Dargužiškiai]]<br /> * [[Daubiškiai]]<br /> * [[Dauginėliai]]<br /> * [[Dauginiai]]<br /> * [[Degimai]]<br /> * [[Ferma]]<br /> * [[Gyvoliai]]<br /> * [[Gudai]]<br /> * [[Kapėnai]]<br /> * [[Kegriai]]<br /> * [[Meižiai]]<br /> * [[Meškeliai]]<br /> * [[Nabuiliai]]<br /> * [[Padvariai]]<br /> * [[Pakalupis]]<br /> * [[Palnosai]]<br /> * [[Pavirvytė]]<br /> * [[Pluogai]]<br /> * [[Pušinava]]<br /> * [[Ramoniškė]]<br /> * [[Rekečiai]]<br /> * [[Santekliai]]<br /> * [[Savarina]]<br /> * [[Skleipiai]]<br /> * [[Stočkai]]<br /> * [[Svirkančiai]]<br /> * [[Tučiai I]]<br /> * [[Tučiai II]]<br /> * [[Uogiškiai]]<br /> * [[Užventė]]<br /> * [[Žalionė]]<br /> * [[Žibikai]]<br /> <br /> === Išnykę kaimai ===<br /> * [[Bobulina]]<br /> * [[Marijampolė]]<br /> * [[Marškonė]]<br /> * [[Pabūgeniai]]<br /> * [[Padvareliai]]<br /> <br /> == Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==<br /> {{tvarkomas}}<br /> * Įteklius — buvusio ūkininko Bukonto Jono lankos toje vietoje, kur Virvytė įteka į Ventą, kairėje Virvytės pusėje. Priešais, kitapus Virvytės — Santeklių dvaro lankos ir Santeklių miškas. <br /> * Pelenės pelkė — Kegrių miške, už ūkininko Kazlauskio, į pietų pusę. Toje pelkėje gyveno velnias, kuris klaidino žmones. <br /> * Juodlieknis — nedidelis upelis. Teka iš Čekų kaimo ūkininkų pievų. Į Ventą įteka prieš kapus, netoli Šarkio, prie Grabio.<br /> * Šilupis — nedidelis upelis. Teka pro ūkininkų Glodenio, Maneikio žemes. Iš dabartinio koklių fabriko.<br /> * Užimtinės — Viekšnių ūkininkų pievos į pietvakarius nuo miestelio, maždaug už 5 kilometrų. <br /> * Pastauninkas — pievos už Ventos. Nuo tilto ir kelio į vakarų pusę, link Pavenčių kaimo. <br /> * Mačinė — įlanka dešinėje Ventos pakrantėje už Įtekliaus, kur prieina Mačiaus žemės. <br /> * Grybauskinė — dešiniajame Virvytės krante. Seniau čia buvo Grybauskio dvaras ir malūnas. Taip ir sakydavo: „Važiuosim į Grybauskinę susimalti”. Ir patį dvarą žmonės Grybauskine vadino. <br /> * Gandrinė — Santeklių dvaro žemė toje vietoje, kur „latvių kapeliai”. Čia vasarą sustodavo čigonai, atvažiavę į Viekšnių jomarkus (Sekminių, šv. Jono). <br /> * Juodeikio pušynėlis — kairėje Ventos pusėje, netoli Kanavų (kanalo). Priklausė Zaventės kaimo ūkininkui Vincentui (sūnui) Juodeikiui. Seniau ir dabar pušynėlyje rengiamos gegužinės. <br /> * Žalvės — miškas į šiaurę nuo Viekšnių, už 4—5 km., už geležinkelio.<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mazeikiai.lt/index.php?492986890 Mažeikių rajono savivaldybė - Viekšnių seniūnija]<br /> * [http://lt.wikipedia.org/wiki/Viek%C5%A1ni%C5%B3_seni%C5%ABnija Vikipedija], Viekšnių seniūnija<br /> <br /> [[Kategorija:Viekšnių seniūnija]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Viek%C5%A1ni%C5%B3_seni%C5%ABnija&diff=48180 2026-10-12T08:04:58Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{Seniunija|<br /> pavadinimas = Viekšnių seniūnija|<br /> zemelapis = Vieksniaimap.jpg|<br /> mapsize = 260px|<br /> plotas = 211,02 km²|<br /> centras = Viekšniai |<br /> telef = +370 443 37 413 |<br /> el. p. = vieksniai@mazeikiai.lt |<br /> adresas = Tilto g. 12, LT-89492, Viekšniai, Mažeikių raj.|<br /> gyvent = 5934 (&lt;small&gt;2001 m.&lt;/small&gt;), 5527 (&lt;small&gt;2006-07-01&lt;/small&gt;) |<br /> tankumas = 26,19 žm./km²|<br /> seniunas = Kornėlijus Kryžius (nuo 2011-06-01), iki jo - Aldonis Eselinas |<br /> pav = Vieksniai. MKE.jpg |<br /> imagename = Paminklas broliams Biržiškoms ir jų tėvams atminti Viekšniuose |<br /> |}}<br /> [[Vaizdas:Kryzius kaimu atminimui.MKE.Nomedos.jpg|thumb|right|260px|Kryžius [[Pakalupis|Pakalupės]], [[Padvariai|Padvarių]], [[palnosai|Palnosų]], [[Santekliai|Sonteklių]] kaimų gyventojų atminimui, 2002 m.]] <br /> [[Vaizdas:Gudai.vieskelis i Gyvolius.MKE.2010-08-10.jpg|thumb|right|260px|Vieškelis iš [[Gudai|Gudų]] k. į [[Gyvoliai|Gyvolius]]]]<br /> [[Vaizdas:Meiziai. MKE.jpg|thumb|right|260px|Vieškelis iš [[Palnosai|Palnosų]] pro [[Meižiai|Meižių]] k. į [[Purvėnai|Purvėnus]]]]<br /> '''VIEKŠNIŲ SENIŪNIJA'''. Rytuose ribojasi su Akmenės, pietuose - su Telšių raj., vakaruose - su [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių]], šiaurės vakaruose ir šiaurėje - su [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apyl. sen.]] <br /> <br /> == Plotas ==<br /> Viekšnių seniūnija suskirstyta į 5 kadastro vietoves: Svirkančių, Pakalūpio, Kapėnų, Santeklių ir Viekšnių. Seniūnija užima 21 102 ha bendro ploto. Žemės ūkio naudmenos sudaro 12720 ha, iš jų ariama žemė - 122102, sodai - 100, natūralios pievos ir ganyklos - 409, miškai - 6746, keliai - 383, užstatyta teritorija - 419, vandenys - 509, pelkės - 50 ha. Sausinta žemė - 14703 ha. <br /> <br /> {{tvarkomas}}<br /> Prie Ventos upės ir Šiaulių—Mažeikių plento, įsikūrę Viekšniai. Seniūnijos plotas — 164 kv. km, gyventojų — 5400. Iš jų 2330 gyvena pačiame miestelyje.<br /> Jau XVI a. buvusį Viekšnių dvarą ilgai valdė didikų Sapiegų ir Gorskių giminės. 1792 m. Viekšniams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas su karūna bei trimis šešiakampėmis žvaigždėmis. Nuo seno Viekšniai buvo įvairiatautis miestelis. 1897 m. jame gyvenę 1305 krikščionys (matyt, lietuviai, lenkai ir rusai) ir 1646 žydai, buvę net 60 parduotuvių. Dabartinę Viekšnių šv. Jono bažnyčią 1853 m. pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.<br /> Viekšniai daug kartų nukentėjo nuo gaisrų. 1886 m. gaisras sunaikino 42 gyvenamuosius namus. 1915 metais kilo net du gaisrai, tų metų balandžio 23 d. ugnis sunaikino 120 namų.<br /> Iš XVIII a. vidurio išliko medinis namas miestelio centre, kuriame 1860 metais įsteigta vaistinė. Po Palangos vaistinės — tai seniausia farmacijos įstaiga visoje Žemaitijoje. Pastate įkurta ir muziejaus ekspozicija, saugoma daug buvusio šios vaistinės savininko J. Aleksandravičiaus surinktų senovinių farmacijos reikmenų.<br /> Savo gyvenimo pabaigoje Viekšniuose glaudėsi ir 1863 m. čia mirė Aleksandras Griškevičius, jau anuomet projektavęs ir bandęs sukurti savaeigį skraidymo aparatą. Pastate, kuriame jo gyventa, 1981 m. įsteigtas memorialinis muziejus, kurio viena ekspozicija ir pasakoja apie A. Griškevičių ir Lietuvos aviacijos raidą. Kitoje ekspozicijoje — kraštotyrininkų surinkti šio krašto gyventojų XIX—XX amžių sandūroje naudoti buities daiktai.<br /> Centrinėje miestelio aikštėje stovi šviesus ir išvaizdus paminklas, atidengtas 1995 m. rugpjūčio 25 d. Biržiškų šeimai už jos nuopelnus Lietuvai. 1880 metais baigęs Maskvos universitetą, jaunas gydytojas Antanas Biržiška su žmona Elzbieta, talentinga pedagoge ir muzike, atvyko į Viekšnius ir iki mirties (42 metus) gydė šio krašto žmones. Biržiškos išaugino ir išleido į mokslą tris sūnus, tapusius garsiais mokslininkais. Mykolas Biržiška (1882—1962) — literatūros istorikas, tautosakos tyrinėtojas, Vasario 16-osios Akto signataras, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius ir rektorius. Vaclovas Biržiška (1884—1956) — bibliografas ir kultūros istorikas, Kauno universiteto mokslinės bibliotekos įkūrėjas, Kauno ir Vilniaus universitetų bibliotekų direktorius, „Lietuviškosios enciklopedijos” redaktorius. Viktoras Biržiška (1886—1964) — matematikas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius. Kauniečio skulptoriaus Č. Pečiuko sukurtas paminklas ir primena profesorių bei jų tėvų gerus darbus.<br /> Tarpukario metais Viekšniuose veikė progimnazija, kurioje mokėsi daug talentingų jaunuolių, vėliau savo darbais ir kūryba išgarsinusių Lietuvą. Tai tapytojas A. Gudaitis, skulptorius B. Pundzius, aktorius ir ilgametis Panevėžio dramos teatro vadovas J. Miltinis, kompozitorius J. Kačinskas ir jo brolis aktorius H. Kačinskas, poetai L. Skabeika ir Klemensas Dulkė bei daugybė kitų. Juos mokė ir ugdė talentingi pedagogai P. Brazdžius, J. Aukštikalnis, V. Deniušis, J. Žilevičius. Viekšniškiai yra baleto artistas J. Katakinas, fotografas ir keliautojas P. Normantas. Apie 40 įvairių sričių mokslų daktarų yra Viekšnių vidurinės mokyklos auklėtiniai. <br /> Ties Viekšniais kelią Ventai užstoja galinga užtvanka. Prie jos rymo šimtametis vandens malūnas. Tai technikos paminklas. Seniūniją puošia ne tik Venta, bet ir netoliese į ją įsiliejanti Virvytė. Netoli jų santakos įrengta cementininkų poilsiavietė. Ant Virvytės kranto stūkso du seni Gyvolių piliakalniai.<br /> Už trejeto kilometrų žaliuojančiame Žibikų pušyne guli didžiulis akmuo, vadinamas Meilės, arba Juoduoju, akmeniu. Padavimas teigia, kad velnias gūdžią naktį nešęs šį akmenį padangėmis, ketindamas numesti ant Viekšnių bažnyčios. Tačiau jį benešant užgiedojęs gaidys, ir akmenį paskubom tekę numesti į mišką. Taip nelabasis padovanojo Viekšnių kraštui įdomų gamtos paminklą.<br /> Rytų pusėje Viekšnių seniūnija atsiremia į jau minėtąją Kamanų aukštapelkę. Jos pašonėje malonia vėsa gundo nedidukas Meižių ežerėlis. Netoliese ąžuoliniu kryžiumi paženklinta miškininko Kazimiero Daugirdo sodybos vieta Bugiai. Tarpukario metais čia dažnai buvodavo šeimininko dukra, būsimoji profesorė V. Daugirdaitė-Sruogienė su vyru, rašytoju Baliu Sruoga. Kairiajame Ventos krante iki Antrojo pasaulinio karo buvo gražus Santeklių dvaras, kurio visi 26 pastatai buvo mediniai. Šiame dvare gyvenusi tautodailininkė, talentinga audėja O. Bagnickaitė 1941 metais sovietinių okupantų buvo ištremta. <br /> Bolševikų talkininkai 1941 m. birželyje nužudė ilgametį Viekšnių kleboną kanauninką J. Navicką.<br /> Senose Viekšnių kapinėse palaidoti aviatorius A. Griškevičius, poetas L. Skabeika, profesorių Biržiškų, kompozitoriaus ir aktoriaus Kačinskų tėvai. O jaunoji šio krašto karta mokosi miestelio vidurinėje ir žemės ūkio mokyklose, pagrindinės mokyklos veikia Palnosų ir Kapėnų kaimuose.<br /> <br /> 2000 gegužės 1 d. Viekšnių seniūnija oficialiai prijungta prie Mažeikių rajono; seniūnas Antanas Kuodys, po jo - Aldonis Eselinas. <br /> <br /> == Seniūnai ==<br /> * [[Antanas Kuodys]]<br /> * [[Aldonis Eselinas]]<br /> * [[Kornelijus Kryžius]], nuo 2011 m.<br /> <br /> == Seniūnaitijos ==<br /> 2009 m. sausio 1 d. sudarytos šios seniūnaitijos:<br /> * Viekšnių seniūnaitija. Priklauso Viekšnių miestas. Iš viso 2294 gyv.<br /> * Pakalupio seniūnaitija. Jai priklauso Fermos k., Pakalupio k., Pluogų k., Rekečių k. Iš viso 684 gyv.<br /> * Gyvolių seniūnaitija. Jai priklauso Gudų k., Gyvolių k., Pavirvytės k., Ramoniškės k., Skleipių k., Uogiškių k., Žalionės k. Iš viso 390 gyv.<br /> * Kapėnų seniūnaitija. Jai priklauso Boguslavos k., Birbiliškės k., Dauginėlių k., Degimų k., Dauginių k., Dargužiškių k., Kapėnų k., Nabuilių k., Savarinos k., Stočkų k., Tučių I k., Tučių II k. Iš viso 566 gyv.<br /> * Palnosų seniūnaitija. Jai prikalsuo Ašvėnų k., Dainorių k., Daubiškių k., Padvarių k., Palnosų k., Santeklių k. Iš viso 585 gyv.<br /> * Užventės seniūnaitija. Jai priklauso Čekų k., Kegrių k., Meškelių k., Svirkančių k., Užventės k., Žibikų k. Iš viso 738 gyv.<br /> <br /> == Švietimo ir kultūros įstaigos ==<br /> * [[Viekšnių biblioteka|Viešosios bibliotekos Viekšnių filialas]]<br /> * [[Palnosų kultūros namai]]<br /> * [[Viekšnių kultūros centras|Viekšnių kultūros namai]]<br /> * [[Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus|Aviacijos pradininko Lietuvoje A.Griškevičiaus memorialinis muziejus Viekšniuose]]<br /> * [[Viekšnių vaistinės muziejus|Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus]]<br /> * [[Lopšelis - darželis Liepaitė|Viekšnių lopšelis-darželis „Liepaitė&quot;]]<br /> * [[Viekšnių gimnazija]]<br /> * Viekšnių žemės ūkio mokykla<br /> * [[Daubiškių pagrindinė mokykla|Daubiškių pradinė mokykla]], nuo 2016-09-01.<br /> Anksčiau veikė: [[Kapėnų pagrindinė mokykla]], [[Gudų pradinė mokykla]].<br /> <br /> == Verslo monės, ūkiai ==<br /> * R.Katkauskienės skerdykla<br /> * V.Mickevičienės kaimo turizmo sodyba<br /> * J.Balvočiūtės vaistažolių ūkis „Jadvygos žolės“<br /> * [[Viekšnių sveikatos namai|UAB Dr.Biržiškos sveikatos centras]]<br /> * [[Viekšnių malūnas|UAB „Viekšnių malūnas“]]<br /> * UAB „Western Fabrications“, Kapėnų k.<br /> <br /> == Kultūros vertybės ==<br /> [[Vaizdas:Vieksniu baznycia.MKE.2007-09-29.jpg|thumb|right|260px|[[Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]]]]<br /> * Viekšnių urbanistinis draustinis<br /> * [[Viekšnių malūnas|Vandens malūnas]] su technologine įranga Viekšnių m.<br /> * [[Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]]<br /> * Vytauto Didžiojo pamainklas, pastatytas 1930 m., Viekšniai<br /> * Paminklas Biržiškoms Viekšniuose<br /> * [[Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia]]<br /> * [[Gyvolių piliakalnis]]<br /> * Gudų vandens malūnas<br /> * Buv. Pavirvytės dvaras<br /> * Buv. Kontrimo dvaras Birbiliškėje<br /> * Buv. Boguslavo dvaras<br /> * Santeklių buv. smuklė (XIA a.)<br /> <br /> == Gamtos objektai ==<br /> * [[Ventos regioninis parkas]]<br /> * [[Žibikų akmuo|„Meilės“ arba „Juodasis akmuo“]] Žibikų k.<br /> * [[Pavirvytės botaninis draustinis]]<br /> * [[Virvytės hidrografinis draustinis]]<br /> * [[Uogio kraštovaizdžio draustinis]]<br /> * [[Žibikų ąžuolas]]<br /> * [[Pievys|Pievio slėnis]]<br /> * [[Bugenio kraštovaizdžio draustinis]]<br /> * Karolinos miško botaninis draustinis<br /> * [[Trimesėdžio hidrografinis draustinis]]<br /> * [[Meižių ežeras]]<br /> <br /> == Kaimai ==<br /> * [[Ašvėnai]]<br /> * [[Birbiliškė]]<br /> * [[Boguslavas]]<br /> * [[Čekai]]<br /> * [[Dainoriai]]<br /> * [[Dargužiškiai]]<br /> * [[Daubiškiai]]<br /> * [[Dauginėliai]]<br /> * [[Dauginiai]]<br /> * [[Degimai]]<br /> * [[Ferma]]<br /> * [[Gyvoliai]]<br /> * [[Gudai]]<br /> * [[Kapėnai]]<br /> * [[Kegriai]]<br /> * [[Meižiai]]<br /> * [[Meškeliai]]<br /> * [[Nabuiliai]]<br /> * [[Padvariai]]<br /> * [[Pakalupis]]<br /> * [[Palnosai]]<br /> * [[Pavirvytė]]<br /> * [[Pluogai]]<br /> * [[Pušinava]]<br /> * [[Ramoniškė]]<br /> * [[Rekečiai]]<br /> * [[Santekliai]]<br /> * [[Savarina]]<br /> * [[Skleipiai]]<br /> * [[Stočkai]]<br /> * [[Svirkančiai]]<br /> * [[Tučiai I]]<br /> * [[Tučiai II]]<br /> * [[Uogiškiai]]<br /> * [[Užventė]]<br /> * [[Žalionė]]<br /> * [[Žibikai]]<br /> <br /> === Išnykę kaimai ===<br /> * [[Bobulina]]<br /> * [[Marijampolė]]<br /> * [[Marškonė]]<br /> * [[Pabūgeniai]]<br /> * [[Padvareliai]]<br /> <br /> == Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==<br /> {{tvarkomas}}<br /> * Įteklius — buvusio ūkininko Bukonto Jono lankos toje vietoje, kur Virvytė įteka į Ventą, kairėje Virvytės pusėje. Priešais, kitapus Virvytės — Santeklių dvaro lankos ir Santeklių miškas. <br /> * Pelenės pelkė — Kegrių miške, už ūkininko Kazlauskio, į pietų pusę. Toje pelkėje gyveno velnias, kuris klaidino žmones. <br /> * Juodlieknis — nedidelis upelis. Teka iš Čekų kaimo ūkininkų pievų. Į Ventą įteka prieš kapus, netoli Šarkio, prie Grabio.<br /> * Šilupis — nedidelis upelis. Teka pro ūkininkų Glodenio, Maneikio žemes. Iš dabartinio koklių fabriko.<br /> * Užimtinės — Viekšnių ūkininkų pievos į pietvakarius nuo miestelio, maždaug už 5 kilometrų. <br /> * Pastauninkas — pievos už Ventos. Nuo tilto ir kelio į vakarų pusę, link Pavenčių kaimo. <br /> * Mačinė — įlanka dešinėje Ventos pakrantėje už Įtekliaus, kur prieina Mačiaus žemės. <br /> * Grybauskinė — dešiniajame Virvytės krante. Seniau čia buvo Grybauskio dvaras ir malūnas. Taip ir sakydavo: „Važiuosim į Grybauskinę susimalti”. Ir patį dvarą žmonės Grybauskine vadino. <br /> * Gandrinė — Santeklių dvaro žemė toje vietoje, kur „latvių kapeliai”. Čia vasarą sustodavo čigonai, atvažiavę į Viekšnių jomarkus (Sekminių, šv. Jono). <br /> * Juodeikio pušynėlis — kairėje Ventos pusėje, netoli Kanavų (kanalo). Priklausė Zaventės kaimo ūkininkui Vincentui (sūnui) Juodeikiui. Seniau ir dabar pušynėlyje rengiamos gegužinės. <br /> * Žalvės — miškas į šiaurę nuo Viekšnių, už 4—5 km., už geležinkelio.<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mazeikiai.lt/index.php?492986890 Mažeikių rajono savivaldybė - Viekšnių seniūnija]<br /> * [http://lt.wikipedia.org/wiki/Viek%C5%A1ni%C5%B3_seni%C5%ABnija Vikipedija], Viekšnių seniūnija<br /> <br /> [[Kategorija:Viekšnių seniūnija]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Viek%C5%A1ni%C5%B3_seni%C5%ABnija&diff=48179 2026-10-12T08:04:07Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{Seniunija|<br /> pavadinimas = Viekšnių seniūnija|<br /> zemelapis = Vieksniaimap.jpg|<br /> mapsize = 260px|<br /> plotas = 211,02 km²|<br /> centras = Viekšniai |<br /> telef = +370 443 37 413 |<br /> elektroninis pašto adresas = vieksniai@mazeikiai.lt |<br /> adresas = Tilto g. 12, LT-89492, Viekšniai, Mažeikių raj.|<br /> gyvent = 5934 (&lt;small&gt;2001 m.&lt;/small&gt;), 5527 (&lt;small&gt;2006-07-01&lt;/small&gt;) |<br /> tankumas = 26,19 žm./km²|<br /> seniunas = Kornėlijus Kryžius (nuo 2011-06-01), iki jo - Aldonis Eselinas |<br /> pav = Vieksniai. MKE.jpg |<br /> imagename = Paminklas broliams Biržiškoms ir jų tėvams atminti Viekšniuose |<br /> |}}<br /> [[Vaizdas:Kryzius kaimu atminimui.MKE.Nomedos.jpg|thumb|right|260px|Kryžius [[Pakalupis|Pakalupės]], [[Padvariai|Padvarių]], [[palnosai|Palnosų]], [[Santekliai|Sonteklių]] kaimų gyventojų atminimui, 2002 m.]] <br /> [[Vaizdas:Gudai.vieskelis i Gyvolius.MKE.2010-08-10.jpg|thumb|right|260px|Vieškelis iš [[Gudai|Gudų]] k. į [[Gyvoliai|Gyvolius]]]]<br /> [[Vaizdas:Meiziai. MKE.jpg|thumb|right|260px|Vieškelis iš [[Palnosai|Palnosų]] pro [[Meižiai|Meižių]] k. į [[Purvėnai|Purvėnus]]]]<br /> '''VIEKŠNIŲ SENIŪNIJA'''. Rytuose ribojasi su Akmenės, pietuose - su Telšių raj., vakaruose - su [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių]], šiaurės vakaruose ir šiaurėje - su [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apyl. sen.]] <br /> <br /> == Plotas ==<br /> Viekšnių seniūnija suskirstyta į 5 kadastro vietoves: Svirkančių, Pakalūpio, Kapėnų, Santeklių ir Viekšnių. Seniūnija užima 21 102 ha bendro ploto. Žemės ūkio naudmenos sudaro 12720 ha, iš jų ariama žemė - 122102, sodai - 100, natūralios pievos ir ganyklos - 409, miškai - 6746, keliai - 383, užstatyta teritorija - 419, vandenys - 509, pelkės - 50 ha. Sausinta žemė - 14703 ha. <br /> <br /> {{tvarkomas}}<br /> Prie Ventos upės ir Šiaulių—Mažeikių plento, įsikūrę Viekšniai. Seniūnijos plotas — 164 kv. km, gyventojų — 5400. Iš jų 2330 gyvena pačiame miestelyje.<br /> Jau XVI a. buvusį Viekšnių dvarą ilgai valdė didikų Sapiegų ir Gorskių giminės. 1792 m. Viekšniams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas su karūna bei trimis šešiakampėmis žvaigždėmis. Nuo seno Viekšniai buvo įvairiatautis miestelis. 1897 m. jame gyvenę 1305 krikščionys (matyt, lietuviai, lenkai ir rusai) ir 1646 žydai, buvę net 60 parduotuvių. Dabartinę Viekšnių šv. Jono bažnyčią 1853 m. pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.<br /> Viekšniai daug kartų nukentėjo nuo gaisrų. 1886 m. gaisras sunaikino 42 gyvenamuosius namus. 1915 metais kilo net du gaisrai, tų metų balandžio 23 d. ugnis sunaikino 120 namų.<br /> Iš XVIII a. vidurio išliko medinis namas miestelio centre, kuriame 1860 metais įsteigta vaistinė. Po Palangos vaistinės — tai seniausia farmacijos įstaiga visoje Žemaitijoje. Pastate įkurta ir muziejaus ekspozicija, saugoma daug buvusio šios vaistinės savininko J. Aleksandravičiaus surinktų senovinių farmacijos reikmenų.<br /> Savo gyvenimo pabaigoje Viekšniuose glaudėsi ir 1863 m. čia mirė Aleksandras Griškevičius, jau anuomet projektavęs ir bandęs sukurti savaeigį skraidymo aparatą. Pastate, kuriame jo gyventa, 1981 m. įsteigtas memorialinis muziejus, kurio viena ekspozicija ir pasakoja apie A. Griškevičių ir Lietuvos aviacijos raidą. Kitoje ekspozicijoje — kraštotyrininkų surinkti šio krašto gyventojų XIX—XX amžių sandūroje naudoti buities daiktai.<br /> Centrinėje miestelio aikštėje stovi šviesus ir išvaizdus paminklas, atidengtas 1995 m. rugpjūčio 25 d. Biržiškų šeimai už jos nuopelnus Lietuvai. 1880 metais baigęs Maskvos universitetą, jaunas gydytojas Antanas Biržiška su žmona Elzbieta, talentinga pedagoge ir muzike, atvyko į Viekšnius ir iki mirties (42 metus) gydė šio krašto žmones. Biržiškos išaugino ir išleido į mokslą tris sūnus, tapusius garsiais mokslininkais. Mykolas Biržiška (1882—1962) — literatūros istorikas, tautosakos tyrinėtojas, Vasario 16-osios Akto signataras, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius ir rektorius. Vaclovas Biržiška (1884—1956) — bibliografas ir kultūros istorikas, Kauno universiteto mokslinės bibliotekos įkūrėjas, Kauno ir Vilniaus universitetų bibliotekų direktorius, „Lietuviškosios enciklopedijos” redaktorius. Viktoras Biržiška (1886—1964) — matematikas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius. Kauniečio skulptoriaus Č. Pečiuko sukurtas paminklas ir primena profesorių bei jų tėvų gerus darbus.<br /> Tarpukario metais Viekšniuose veikė progimnazija, kurioje mokėsi daug talentingų jaunuolių, vėliau savo darbais ir kūryba išgarsinusių Lietuvą. Tai tapytojas A. Gudaitis, skulptorius B. Pundzius, aktorius ir ilgametis Panevėžio dramos teatro vadovas J. Miltinis, kompozitorius J. Kačinskas ir jo brolis aktorius H. Kačinskas, poetai L. Skabeika ir Klemensas Dulkė bei daugybė kitų. Juos mokė ir ugdė talentingi pedagogai P. Brazdžius, J. Aukštikalnis, V. Deniušis, J. Žilevičius. Viekšniškiai yra baleto artistas J. Katakinas, fotografas ir keliautojas P. Normantas. Apie 40 įvairių sričių mokslų daktarų yra Viekšnių vidurinės mokyklos auklėtiniai. <br /> Ties Viekšniais kelią Ventai užstoja galinga užtvanka. Prie jos rymo šimtametis vandens malūnas. Tai technikos paminklas. Seniūniją puošia ne tik Venta, bet ir netoliese į ją įsiliejanti Virvytė. Netoli jų santakos įrengta cementininkų poilsiavietė. Ant Virvytės kranto stūkso du seni Gyvolių piliakalniai.<br /> Už trejeto kilometrų žaliuojančiame Žibikų pušyne guli didžiulis akmuo, vadinamas Meilės, arba Juoduoju, akmeniu. Padavimas teigia, kad velnias gūdžią naktį nešęs šį akmenį padangėmis, ketindamas numesti ant Viekšnių bažnyčios. Tačiau jį benešant užgiedojęs gaidys, ir akmenį paskubom tekę numesti į mišką. Taip nelabasis padovanojo Viekšnių kraštui įdomų gamtos paminklą.<br /> Rytų pusėje Viekšnių seniūnija atsiremia į jau minėtąją Kamanų aukštapelkę. Jos pašonėje malonia vėsa gundo nedidukas Meižių ežerėlis. Netoliese ąžuoliniu kryžiumi paženklinta miškininko Kazimiero Daugirdo sodybos vieta Bugiai. Tarpukario metais čia dažnai buvodavo šeimininko dukra, būsimoji profesorė V. Daugirdaitė-Sruogienė su vyru, rašytoju Baliu Sruoga. Kairiajame Ventos krante iki Antrojo pasaulinio karo buvo gražus Santeklių dvaras, kurio visi 26 pastatai buvo mediniai. Šiame dvare gyvenusi tautodailininkė, talentinga audėja O. Bagnickaitė 1941 metais sovietinių okupantų buvo ištremta. <br /> Bolševikų talkininkai 1941 m. birželyje nužudė ilgametį Viekšnių kleboną kanauninką J. Navicką.<br /> Senose Viekšnių kapinėse palaidoti aviatorius A. Griškevičius, poetas L. Skabeika, profesorių Biržiškų, kompozitoriaus ir aktoriaus Kačinskų tėvai. O jaunoji šio krašto karta mokosi miestelio vidurinėje ir žemės ūkio mokyklose, pagrindinės mokyklos veikia Palnosų ir Kapėnų kaimuose.<br /> <br /> 2000 gegužės 1 d. Viekšnių seniūnija oficialiai prijungta prie Mažeikių rajono; seniūnas Antanas Kuodys, po jo - Aldonis Eselinas. <br /> <br /> == Seniūnai ==<br /> * [[Antanas Kuodys]]<br /> * [[Aldonis Eselinas]]<br /> * [[Kornelijus Kryžius]], nuo 2011 m.<br /> <br /> == Seniūnaitijos ==<br /> 2009 m. sausio 1 d. sudarytos šios seniūnaitijos:<br /> * Viekšnių seniūnaitija. Priklauso Viekšnių miestas. Iš viso 2294 gyv.<br /> * Pakalupio seniūnaitija. Jai priklauso Fermos k., Pakalupio k., Pluogų k., Rekečių k. Iš viso 684 gyv.<br /> * Gyvolių seniūnaitija. Jai priklauso Gudų k., Gyvolių k., Pavirvytės k., Ramoniškės k., Skleipių k., Uogiškių k., Žalionės k. Iš viso 390 gyv.<br /> * Kapėnų seniūnaitija. Jai priklauso Boguslavos k., Birbiliškės k., Dauginėlių k., Degimų k., Dauginių k., Dargužiškių k., Kapėnų k., Nabuilių k., Savarinos k., Stočkų k., Tučių I k., Tučių II k. Iš viso 566 gyv.<br /> * Palnosų seniūnaitija. Jai prikalsuo Ašvėnų k., Dainorių k., Daubiškių k., Padvarių k., Palnosų k., Santeklių k. Iš viso 585 gyv.<br /> * Užventės seniūnaitija. Jai priklauso Čekų k., Kegrių k., Meškelių k., Svirkančių k., Užventės k., Žibikų k. Iš viso 738 gyv.<br /> <br /> == Švietimo ir kultūros įstaigos ==<br /> * [[Viekšnių biblioteka|Viešosios bibliotekos Viekšnių filialas]]<br /> * [[Palnosų kultūros namai]]<br /> * [[Viekšnių kultūros centras|Viekšnių kultūros namai]]<br /> * [[Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus|Aviacijos pradininko Lietuvoje A.Griškevičiaus memorialinis muziejus Viekšniuose]]<br /> * [[Viekšnių vaistinės muziejus|Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus]]<br /> * [[Lopšelis - darželis Liepaitė|Viekšnių lopšelis-darželis „Liepaitė&quot;]]<br /> * [[Viekšnių gimnazija]]<br /> * Viekšnių žemės ūkio mokykla<br /> * [[Daubiškių pagrindinė mokykla|Daubiškių pradinė mokykla]], nuo 2016-09-01.<br /> Anksčiau veikė: [[Kapėnų pagrindinė mokykla]], [[Gudų pradinė mokykla]].<br /> <br /> == Verslo monės, ūkiai ==<br /> * R.Katkauskienės skerdykla<br /> * V.Mickevičienės kaimo turizmo sodyba<br /> * J.Balvočiūtės vaistažolių ūkis „Jadvygos žolės“<br /> * [[Viekšnių sveikatos namai|UAB Dr.Biržiškos sveikatos centras]]<br /> * [[Viekšnių malūnas|UAB „Viekšnių malūnas“]]<br /> * UAB „Western Fabrications“, Kapėnų k.<br /> <br /> == Kultūros vertybės ==<br /> [[Vaizdas:Vieksniu baznycia.MKE.2007-09-29.jpg|thumb|right|260px|[[Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]]]]<br /> * Viekšnių urbanistinis draustinis<br /> * [[Viekšnių malūnas|Vandens malūnas]] su technologine įranga Viekšnių m.<br /> * [[Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]]<br /> * Vytauto Didžiojo pamainklas, pastatytas 1930 m., Viekšniai<br /> * Paminklas Biržiškoms Viekšniuose<br /> * [[Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia]]<br /> * [[Gyvolių piliakalnis]]<br /> * Gudų vandens malūnas<br /> * Buv. Pavirvytės dvaras<br /> * Buv. Kontrimo dvaras Birbiliškėje<br /> * Buv. Boguslavo dvaras<br /> * Santeklių buv. smuklė (XIA a.)<br /> <br /> == Gamtos objektai ==<br /> * [[Ventos regioninis parkas]]<br /> * [[Žibikų akmuo|„Meilės“ arba „Juodasis akmuo“]] Žibikų k.<br /> * [[Pavirvytės botaninis draustinis]]<br /> * [[Virvytės hidrografinis draustinis]]<br /> * [[Uogio kraštovaizdžio draustinis]]<br /> * [[Žibikų ąžuolas]]<br /> * [[Pievys|Pievio slėnis]]<br /> * [[Bugenio kraštovaizdžio draustinis]]<br /> * Karolinos miško botaninis draustinis<br /> * [[Trimesėdžio hidrografinis draustinis]]<br /> * [[Meižių ežeras]]<br /> <br /> == Kaimai ==<br /> * [[Ašvėnai]]<br /> * [[Birbiliškė]]<br /> * [[Boguslavas]]<br /> * [[Čekai]]<br /> * [[Dainoriai]]<br /> * [[Dargužiškiai]]<br /> * [[Daubiškiai]]<br /> * [[Dauginėliai]]<br /> * [[Dauginiai]]<br /> * [[Degimai]]<br /> * [[Ferma]]<br /> * [[Gyvoliai]]<br /> * [[Gudai]]<br /> * [[Kapėnai]]<br /> * [[Kegriai]]<br /> * [[Meižiai]]<br /> * [[Meškeliai]]<br /> * [[Nabuiliai]]<br /> * [[Padvariai]]<br /> * [[Pakalupis]]<br /> * [[Palnosai]]<br /> * [[Pavirvytė]]<br /> * [[Pluogai]]<br /> * [[Pušinava]]<br /> * [[Ramoniškė]]<br /> * [[Rekečiai]]<br /> * [[Santekliai]]<br /> * [[Savarina]]<br /> * [[Skleipiai]]<br /> * [[Stočkai]]<br /> * [[Svirkančiai]]<br /> * [[Tučiai I]]<br /> * [[Tučiai II]]<br /> * [[Uogiškiai]]<br /> * [[Užventė]]<br /> * [[Žalionė]]<br /> * [[Žibikai]]<br /> <br /> === Išnykę kaimai ===<br /> * [[Bobulina]]<br /> * [[Marijampolė]]<br /> * [[Marškonė]]<br /> * [[Pabūgeniai]]<br /> * [[Padvareliai]]<br /> <br /> == Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==<br /> {{tvarkomas}}<br /> * Įteklius — buvusio ūkininko Bukonto Jono lankos toje vietoje, kur Virvytė įteka į Ventą, kairėje Virvytės pusėje. Priešais, kitapus Virvytės — Santeklių dvaro lankos ir Santeklių miškas. <br /> * Pelenės pelkė — Kegrių miške, už ūkininko Kazlauskio, į pietų pusę. Toje pelkėje gyveno velnias, kuris klaidino žmones. <br /> * Juodlieknis — nedidelis upelis. Teka iš Čekų kaimo ūkininkų pievų. Į Ventą įteka prieš kapus, netoli Šarkio, prie Grabio.<br /> * Šilupis — nedidelis upelis. Teka pro ūkininkų Glodenio, Maneikio žemes. Iš dabartinio koklių fabriko.<br /> * Užimtinės — Viekšnių ūkininkų pievos į pietvakarius nuo miestelio, maždaug už 5 kilometrų. <br /> * Pastauninkas — pievos už Ventos. Nuo tilto ir kelio į vakarų pusę, link Pavenčių kaimo. <br /> * Mačinė — įlanka dešinėje Ventos pakrantėje už Įtekliaus, kur prieina Mačiaus žemės. <br /> * Grybauskinė — dešiniajame Virvytės krante. Seniau čia buvo Grybauskio dvaras ir malūnas. Taip ir sakydavo: „Važiuosim į Grybauskinę susimalti”. Ir patį dvarą žmonės Grybauskine vadino. <br /> * Gandrinė — Santeklių dvaro žemė toje vietoje, kur „latvių kapeliai”. Čia vasarą sustodavo čigonai, atvažiavę į Viekšnių jomarkus (Sekminių, šv. Jono). <br /> * Juodeikio pušynėlis — kairėje Ventos pusėje, netoli Kanavų (kanalo). Priklausė Zaventės kaimo ūkininkui Vincentui (sūnui) Juodeikiui. Seniau ir dabar pušynėlyje rengiamos gegužinės. <br /> * Žalvės — miškas į šiaurę nuo Viekšnių, už 4—5 km., už geležinkelio.<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mazeikiai.lt/index.php?492986890 Mažeikių rajono savivaldybė - Viekšnių seniūnija]<br /> * [http://lt.wikipedia.org/wiki/Viek%C5%A1ni%C5%B3_seni%C5%ABnija Vikipedija], Viekšnių seniūnija<br /> <br /> [[Kategorija:Viekšnių seniūnija]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksna&diff=48178 2026-09-29T13:07:08Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg|thumb|right|230px|CD „Oi eisio eisio&quot;, 2014 m.]]<br /> [[Vaizdas:Alksna.MKE.2006-10-01.jpg|thumb|right|230px|2006-10-01 koncertas Mažeikiuose]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|Ansamblio jaunimo grupė [[Alksniukai|„Alksniukai&quot;]]]]<br /> [[Vaizdas:Nedeliuos rytieli.MKE.jpg|thumb|right|230px|Knygelės „Nedieliuos rytieli&quot; viršelis]]<br /> [[Vaizdas:Alksna 2016-11-10.JPG|thumb|right|230px|Knygos viršelis (2016 m.).]]<br /> <br /> '''„ALKSNA“''', Mažeikių folkloro ansamblis. Įkūrė 1986 m. rugsėjo 29 d. [[Algirdas Vilkas|Algirdas Vilkas]], su pertraukomis vadovavęs ansambliui iki mirties. Nuo 2007 m. ansambliui vadovauja ir Dainora Petrikienė. Po vieno iš vadovų – Algirdo Vilko – mirties 2025 m. rugpjūčio 11 d., nuo rugsėjo mėnesio prie vadovės Dainoros Petrikienės prisijungė Raimonda Česnauskienė. Kurį laiką kolektyvui yra vadovavę: Raimonda Ramanauskienė, Ligita Paulauskaitė, Sonata ir Sigitas Šakiai. Kolektyvas daugiausia dėmesio skiria žemaičių krašto folklorui ir tautosakai. 2008 m. prie ansamblio susibūrė jaunimo grupė [[Alksniukai|Alksniokaa]].<br /> <br /> „Alksna&quot; dalyvauja miesto, rajono šventėse ir renginiuose. 2003 m. „Alksna&quot; dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje, 2005 m. - tarptautiniame folkloro ansamblių konkurse „Saulės žiedas&quot;, 2007 m. - Lietuvos dainų šventėje „Būties ratu&quot;, 2009 m. - Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė&quot;. Kolektyvas yra koncertavęs Latvijoje, Estijoje, 2008 m. - Čekijoje ir Suomijoje, 2010 m. - Anglijoje. Už meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus „Alksnai&quot; 2012 m. suteikta mėgėjų meno koletyvų I-oji kategorija. <br /> <br /> 2005 m. išleido kompaktinę plokštelę „Onkstėi ryta keldama...“, kurioje įrašyta 17 kūrinių (15 dainų ir 2 šokiai). Kūriniai užrašyti ekspedicijų metu [[Židikai|Židikuose]], [[Naikiai|Naikiuose]], [[Purpliai|Purpliuose]], [[Žemalė|Žemalėje]], [[Giniočiai|Giniočiuose]], [[Seda|Sedoje]], [[Pikeliai|Pikeliuose]], o taip pat Skuodo ir Akmenės rajonuose.<br /> <br /> 2008 m. ansamblis „Alksna&quot; išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli&quot;, kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų [[Sidabras Kazys|Kazio Sidabro]] (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir [[Gramalienė - Barkauskaitė Julija|Julijos Gramalienės]] (1917-2010) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai. Kūrinius į magnetinę juostelę 1988, 1989 ir 1998 m. įrašė ir iššifravo Algirdas Vilkas ir Violenita Juškevičiūtė. Įrašus į skaitmeninę laikmeną perkėlė garso operatorius [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]]. Knygelės sudarytoja Dainora Petrikienė, redaktorė Laima Skabickienė, dailininkas Raimondas Milėška. Išleido V. Mačernio TŪB „Meškinas&quot; 150 egz. tiražu. <br /> <br /> 2014 m. pab. ansamblis „Alksna&quot; muzikinėje studijoje „Sekmadienis&quot; įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio&quot; (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.<br /> <br /> 2016 m. lapkričio 12 d. „Alksna&quot; šventė savo veiklos 30-metį, išleido knygą „Alksna. 30 metų kartu&quot;. Knygos sudarytojas Algirdas Vilkas, redaktorė Laima Skabickienė, maketuotojas Raimondas Milėška, spausdino KTU spaustuvė „Technologija&quot;.<br /> <br /> 2017 m. balandžio 1 d. „Alksnai&quot; įteikta „Auksinės paukštės&quot; nominacija. Kolektyvas pripažintas geriausiu 2016 metų krašto folkloro ansambliu.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * [http://www.samogit.lt/Samogitia_zurnalas/2009_09/Samgitia_9_vidus_18_19.pdf Skabickienė Laima. Mažeikiu folkluora ansamblis „Alksna&quot; onkstiau ėr dabā // Samogitia žurnalas. - 2009 09]<br /> * Janina Sučylienė. Nuo „Alksnos&quot; ištakų - iki jubiliejaus // Būdas žemaičių. - 2011. - Rugs. 23. - Nr. 73. - P. 3, 7, 14. <br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> *[http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Alksna Alksna - Wikipedia]<br /> *[http://alksna.lt/ Alksna]<br /> <br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksna&diff=48177 2026-09-16T05:27:43Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg|thumb|right|230px|CD „Oi eisio eisio&quot;, 2014 m.]]<br /> [[Vaizdas:Alksna.MKE.2006-10-01.jpg|thumb|right|230px|2006-10-01 koncertas Mažeikiuose]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|Ansamblio jaunimo grupė [[Alksniukai|„Alksniukai&quot;]]]]<br /> [[Vaizdas:Nedeliuos rytieli.MKE.jpg|thumb|right|230px|Knygelės „Nedieliuos rytieli&quot; viršelis]]<br /> [[Vaizdas:Alksna 2016-11-10.JPG|thumb|right|230px|Knygos viršelis (2016 m.).]]<br /> <br /> '''„ALKSNA“''', Mažeikių folkloro ansamblis. Įkūrė 1986 m. rugsėjo 29 d. [[Algirdas Vilkas|Algirdas Vilkas]], su pertraukomis vadovavęs ansambliui iki mirties. Nuo 2007 m. ansambliui vadovauja ir Dainora Petrikienė. Po vieno iš vadovų – Algirdo Vilko – mirties 2025 m. rugpjūčio 11 d., nuo rugsėjo mėnesio prie vadovė prisijungė Raimonda Česnauskienė. Kurį laiką kolektyvui yra vadovavę: Raimonda Ramanauskienė, Ligita Paulauskaitė, Sonata ir Sigitas Šakiai. Kolektyvas daugiausia dėmesio skiria žemaičių krašto folklorui ir tautosakai. 2008 m. prie ansamblio susibūrė jaunimo grupė [[Alksniukai|Alksniokaa]].<br /> <br /> „Alksna&quot; dalyvauja miesto, rajono šventėse ir renginiuose. 2003 m. „Alksna&quot; dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje, 2005 m. - tarptautiniame folkloro ansamblių konkurse „Saulės žiedas&quot;, 2007 m. - Lietuvos dainų šventėje „Būties ratu&quot;, 2009 m. - Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė&quot;. Kolektyvas yra koncertavęs Latvijoje, Estijoje, 2008 m. - Čekijoje ir Suomijoje, 2010 m. - Anglijoje. Už meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus „Alksnai&quot; 2012 m. suteikta mėgėjų meno koletyvų I-oji kategorija. <br /> <br /> 2005 m. išleido kompaktinę plokštelę „Onkstėi ryta keldama...“, kurioje įrašyta 17 kūrinių (15 dainų ir 2 šokiai). Kūriniai užrašyti ekspedicijų metu [[Židikai|Židikuose]], [[Naikiai|Naikiuose]], [[Purpliai|Purpliuose]], [[Žemalė|Žemalėje]], [[Giniočiai|Giniočiuose]], [[Seda|Sedoje]], [[Pikeliai|Pikeliuose]], o taip pat Skuodo ir Akmenės rajonuose.<br /> <br /> 2008 m. ansamblis „Alksna&quot; išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli&quot;, kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų [[Sidabras Kazys|Kazio Sidabro]] (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir [[Gramalienė - Barkauskaitė Julija|Julijos Gramalienės]] (1917-2010) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai. Kūrinius į magnetinę juostelę 1988, 1989 ir 1998 m. įrašė ir iššifravo Algirdas Vilkas ir Violenita Juškevičiūtė. Įrašus į skaitmeninę laikmeną perkėlė garso operatorius [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]]. Knygelės sudarytoja Dainora Petrikienė, redaktorė Laima Skabickienė, dailininkas Raimondas Milėška. Išleido V. Mačernio TŪB „Meškinas&quot; 150 egz. tiražu. <br /> <br /> 2014 m. pab. ansamblis „Alksna&quot; muzikinėje studijoje „Sekmadienis&quot; įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio&quot; (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.<br /> <br /> 2016 m. lapkričio 12 d. „Alksna&quot; šventė savo veiklos 30-metį, išleido knygą „Alksna. 30 metų kartu&quot;. Knygos sudarytojas Algirdas Vilkas, redaktorė Laima Skabickienė, maketuotojas Raimondas Milėška, spausdino KTU spaustuvė „Technologija&quot;.<br /> <br /> 2017 m. balandžio 1 d. „Alksnai&quot; įteikta „Auksinės paukštės&quot; nominacija. Kolektyvas pripažintas geriausiu 2016 metų krašto folkloro ansambliu.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * [http://www.samogit.lt/Samogitia_zurnalas/2009_09/Samgitia_9_vidus_18_19.pdf Skabickienė Laima. Mažeikiu folkluora ansamblis „Alksna&quot; onkstiau ėr dabā // Samogitia žurnalas. - 2009 09]<br /> * Janina Sučylienė. Nuo „Alksnos&quot; ištakų - iki jubiliejaus // Būdas žemaičių. - 2011. - Rugs. 23. - Nr. 73. - P. 3, 7, 14. <br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> *[http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Alksna Alksna - Wikipedia]<br /> *[http://alksna.lt/ Alksna]<br /> <br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksna&diff=48176 2026-09-16T05:25:10Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg|thumb|right|230px|CD „Oi eisio eisio&quot;, 2014 m.]]<br /> [[Vaizdas:Alksna.MKE.2006-10-01.jpg|thumb|right|230px|2006-10-01 koncertas Mažeikiuose]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|Ansamblio jaunimo grupė [[Alksniukai|„Alksniukai&quot;]]]]<br /> [[Vaizdas:Nedeliuos rytieli.MKE.jpg|thumb|right|230px|Knygelės „Nedieliuos rytieli&quot; viršelis]]<br /> [[Vaizdas:Alksna 2016-11-10.JPG|thumb|right|230px|Knygos viršelis (2016 m.).]]<br /> <br /> '''„ALKSNA“''', Mažeikių folkloro ansamblis. Įkūrė 1986 m. rugsėjo 29 d. [[Algirdas Vilkas|Algirdas Vilkas]], su pertraukomis vadovavęs ansambliui iki mirties. Nuo 2007 m. ansambliui vadovauja ir Dainora Petrikienė. Po vieno iš vadovų – Algirdo Vilko – mirties 2025 m. rugpjūčio 11 d., nuo rugsėjo mėnesio prie jos prisijungė Raimonda Černauskienė. Kurį laiką kolektyvui yra vadovavę: Raimonda Ramanauskienė, Ligita Paulauskaitė, Sonata ir Sigitas Šakiai. Kolektyvas daugiausia dėmesio skiria žemaičių krašto folklorui ir tautosakai. 2008 m. prie ansamblio susibūrė jaunimo grupė [[Alksniukai|Alksniokaa]].<br /> <br /> „Alksna&quot; dalyvauja miesto, rajono šventėse ir renginiuose. 2003 m. „Alksna&quot; dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje, 2005 m. - tarptautiniame folkloro ansamblių konkurse „Saulės žiedas&quot;, 2007 m. - Lietuvos dainų šventėje „Būties ratu&quot;, 2009 m. - Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė&quot;. Kolektyvas yra koncertavęs Latvijoje, Estijoje, 2008 m. - Čekijoje ir Suomijoje, 2010 m. - Anglijoje. Už meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus „Alksnai&quot; 2012 m. suteikta mėgėjų meno koletyvų I-oji kategorija. <br /> <br /> 2005 m. išleido kompaktinę plokštelę „Onkstėi ryta keldama...“, kurioje įrašyta 17 kūrinių (15 dainų ir 2 šokiai). Kūriniai užrašyti ekspedicijų metu [[Židikai|Židikuose]], [[Naikiai|Naikiuose]], [[Purpliai|Purpliuose]], [[Žemalė|Žemalėje]], [[Giniočiai|Giniočiuose]], [[Seda|Sedoje]], [[Pikeliai|Pikeliuose]], o taip pat Skuodo ir Akmenės rajonuose.<br /> <br /> 2008 m. ansamblis „Alksna&quot; išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli&quot;, kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų [[Sidabras Kazys|Kazio Sidabro]] (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir [[Gramalienė - Barkauskaitė Julija|Julijos Gramalienės]] (1917-2010) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai. Kūrinius į magnetinę juostelę 1988, 1989 ir 1998 m. įrašė ir iššifravo Algirdas Vilkas ir Violenita Juškevičiūtė. Įrašus į skaitmeninę laikmeną perkėlė garso operatorius [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]]. Knygelės sudarytoja Dainora Petrikienė, redaktorė Laima Skabickienė, dailininkas Raimondas Milėška. Išleido V. Mačernio TŪB „Meškinas&quot; 150 egz. tiražu. <br /> <br /> 2014 m. pab. ansamblis „Alksna&quot; muzikinėje studijoje „Sekmadienis&quot; įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio&quot; (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.<br /> <br /> 2016 m. lapkričio 12 d. „Alksna&quot; šventė savo veiklos 30-metį, išleido knygą „Alksna. 30 metų kartu&quot;. Knygos sudarytojas Algirdas Vilkas, redaktorė Laima Skabickienė, maketuotojas Raimondas Milėška, spausdino KTU spaustuvė „Technologija&quot;.<br /> <br /> 2017 m. balandžio 1 d. „Alksnai&quot; įteikta „Auksinės paukštės&quot; nominacija. Kolektyvas pripažintas geriausiu 2016 metų krašto folkloro ansambliu.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * [http://www.samogit.lt/Samogitia_zurnalas/2009_09/Samgitia_9_vidus_18_19.pdf Skabickienė Laima. Mažeikiu folkluora ansamblis „Alksna&quot; onkstiau ėr dabā // Samogitia žurnalas. - 2009 09]<br /> * Janina Sučylienė. Nuo „Alksnos&quot; ištakų - iki jubiliejaus // Būdas žemaičių. - 2011. - Rugs. 23. - Nr. 73. - P. 3, 7, 14. <br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> *[http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Alksna Alksna - Wikipedia]<br /> *[http://alksna.lt/ Alksna]<br /> <br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksna&diff=48175 2026-09-16T05:19:25Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg|thumb|right|230px|CD „Oi eisio eisio&quot;, 2014 m.]]<br /> [[Vaizdas:Alksna.MKE.2006-10-01.jpg|thumb|right|230px|2006-10-01 koncertas Mažeikiuose]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|Ansamblio jaunimo grupė [[Alksniukai|„Alksniukai&quot;]]]]<br /> [[Vaizdas:Nedeliuos rytieli.MKE.jpg|thumb|right|230px|Knygelės „Nedieliuos rytieli&quot; viršelis]]<br /> [[Vaizdas:Alksna 2016-11-10.JPG|thumb|right|230px|Knygos viršelis (2016 m.).]]<br /> <br /> '''„ALKSNA“''', Mažeikių folkloro ansamblis. Įkūrė 1986 m. rugsėjo 29 d. [[Algirdas Vilkas|Algirdas Vilkas]], su pertraukomis vadovavęs ansambliui. Nuo 2007 m. ansambliui vadovauja ir Dainora Petrikienė, o nuo 2025 m. rugsėjo, 2025 m. rugpjūčio 11 d. mirus Algirdui Vilkui, pastąrąjį pakeitė Raimonda Černauskienė. Kurį laiką kolektyvui yra vadovavę: Raimonda Ramanauskienė, Ligita Paulauskaitė, Sonata ir Sigitas Šakiai. Kolektyvas daugiausia dėmesio skiria žemaičių krašto folklorui ir tautosakai. 2008 m. prie ansamblio susibūrė jaunimo grupė [[Alksniukai|Alksniokaa]].<br /> <br /> „Alksna&quot; dalyvauja miesto, rajono šventėse ir renginiuose. 2003 m. „Alksna&quot; dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje, 2005 m. - tarptautiniame folkloro ansamblių konkurse „Saulės žiedas&quot;, 2007 m. - Lietuvos dainų šventėje „Būties ratu&quot;, 2009 m. - Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė&quot;. Kolektyvas yra koncertavęs Latvijoje, Estijoje, 2008 m. - Čekijoje ir Suomijoje, 2010 m. - Anglijoje. Už meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus „Alksnai&quot; 2012 m. suteikta mėgėjų meno koletyvų I-oji kategorija. <br /> <br /> 2005 m. išleido kompaktinę plokštelę „Onkstėi ryta keldama...“, kurioje įrašyta 17 kūrinių (15 dainų ir 2 šokiai). Kūriniai užrašyti ekspedicijų metu [[Židikai|Židikuose]], [[Naikiai|Naikiuose]], [[Purpliai|Purpliuose]], [[Žemalė|Žemalėje]], [[Giniočiai|Giniočiuose]], [[Seda|Sedoje]], [[Pikeliai|Pikeliuose]], o taip pat Skuodo ir Akmenės rajonuose.<br /> <br /> 2008 m. ansamblis „Alksna&quot; išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli&quot;, kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų [[Sidabras Kazys|Kazio Sidabro]] (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir [[Gramalienė - Barkauskaitė Julija|Julijos Gramalienės]] (1917-2010) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai. Kūrinius į magnetinę juostelę 1988, 1989 ir 1998 m. įrašė ir iššifravo Algirdas Vilkas ir Violenita Juškevičiūtė. Įrašus į skaitmeninę laikmeną perkėlė garso operatorius [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]]. Knygelės sudarytoja Dainora Petrikienė, redaktorė Laima Skabickienė, dailininkas Raimondas Milėška. Išleido V. Mačernio TŪB „Meškinas&quot; 150 egz. tiražu. <br /> <br /> 2014 m. pab. ansamblis „Alksna&quot; muzikinėje studijoje „Sekmadienis&quot; įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio&quot; (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.<br /> <br /> 2016 m. lapkričio 12 d. „Alksna&quot; šventė savo veiklos 30-metį, išleido knygą „Alksna. 30 metų kartu&quot;. Knygos sudarytojas Algirdas Vilkas, redaktorė Laima Skabickienė, maketuotojas Raimondas Milėška, spausdino KTU spaustuvė „Technologija&quot;.<br /> <br /> 2017 m. balandžio 1 d. „Alksnai&quot; įteikta „Auksinės paukštės&quot; nominacija. Kolektyvas pripažintas geriausiu 2016 metų krašto folkloro ansambliu.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * [http://www.samogit.lt/Samogitia_zurnalas/2009_09/Samgitia_9_vidus_18_19.pdf Skabickienė Laima. Mažeikiu folkluora ansamblis „Alksna&quot; onkstiau ėr dabā // Samogitia žurnalas. - 2009 09]<br /> * Janina Sučylienė. Nuo „Alksnos&quot; ištakų - iki jubiliejaus // Būdas žemaičių. - 2011. - Rugs. 23. - Nr. 73. - P. 3, 7, 14. <br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> *[http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Alksna Alksna - Wikipedia]<br /> *[http://alksna.lt/ Alksna]<br /> <br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDibik%C5%B3_%C4%85%C5%BEuolas&diff=48174 2026-09-14T07:47:36Z

<p>Vakaris jočeris: /* Konkursas */</p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Zibiku azuolas. MKE.jpg|thumb|right|260px|Žibikų ąžuolas]]<br /> [[Vaizdas:Zibiku azuolas1.MKE.jpg|thumb|right|260px|Žibikų ąžuolo lentelė]]<br /> '''ŽIBIKŲ ĄŽUOLAS''', gamtos paminklas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], [[Žibikai|Žibikų]] k.<br /> <br /> Yra 22,5 m aukščio ir 1,9 m skersmens. kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje - 620 cm. 1971 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, o nuo 1986 m. globojamas valstybės. <br /> <br /> 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-255 paskelbtas valstybės saugomu botaniniu objektu.<br /> <br /> ==Konkursas==<br /> 2025 m. Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė Žibikų ąžuolo paraišką VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ organizuojamam nacionaliniam konkursui „2025 metų Lietuvos medis“. <br /> <br /> Ąžuolas pateko tarp 23 konkurso finalininkų ir visuotinio balsavimo metu surinkęs 569 balsus užėmė 4-ąją vietą. <br /> <br /> [[Kategorija: Gamtiniai objektai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDibik%C5%B3_%C4%85%C5%BEuolas&diff=48173 2026-09-14T07:46:38Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Zibiku azuolas. MKE.jpg|thumb|right|260px|Žibikų ąžuolas]]<br /> [[Vaizdas:Zibiku azuolas1.MKE.jpg|thumb|right|260px|Žibikų ąžuolo lentelė]]<br /> '''ŽIBIKŲ ĄŽUOLAS''', gamtos paminklas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], [[Žibikai|Žibikų]] k.<br /> <br /> Yra 22,5 m aukščio ir 1,9 m skersmens. kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje - 620 cm. 1971 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, o nuo 1986 m. globojamas valstybės. <br /> <br /> 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-255 paskelbtas valstybės saugomu botaniniu objektu.<br /> <br /> ==Konkursas==<br /> 2025 m. Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė Žibikų ąžuolo paraišką VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ organizuojamam nacionaliniam konkursui „2025 metų Lietuvos medis“. <br /> <br /> Ąžuolas pateko tarp 23 konkurso finalininkų ir visuotinio balsavimo metu surinkęs 569 balsus užėmė 4-ąją vietą. <br /> <br /> Už informacijos ir paraiškos pateikimą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai buvo įteikta Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko padėka.<br /> <br /> <br /> [[Kategorija: Gamtiniai objektai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Naudotojas:Vakaris_jo%C4%8Deris&diff=48172 2026-09-14T07:40:03Z

<p>Vakaris jočeris: Vakaris jočeris pervadino puslapį Naudotojas:Vakaris jočeris į Naudotojas:Vakaris Jočeris</p> <hr /> <div>#PERADRESAVIMAS [[Naudotojas:Vakaris Jočeris]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Naudotojas:Vakaris_Jo%C4%8Deris&diff=48171 2026-09-14T07:40:03Z

<p>Vakaris jočeris: Vakaris jočeris pervadino puslapį Naudotojas:Vakaris jočeris į Naudotojas:Vakaris Jočeris</p> <hr /> <div>{{welcome}}</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97s_kult%C5%ABros_centras&diff=48169 2026-07-15T09:44:01Z

<p>Vakaris jočeris: /* Nuorodos */Pakeista į teisingą internetinę nuorodą.</p> <hr /> <div>{{tvarkomas}}<br /> [[Vaizdas:Mazeikiu kulturos centras.MKE.2006-05-12.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras]]<br /> '''MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS''', Mažeikių kultūros namai (1946-). Direktorius Remigijus Jokubauskas (nuo 2020-11-12 iki dabar). Iki jo – Raimundas Radavičius (nuo 2015-04-01 – 2020-11-12), prieš tai [[Kinčienė Krista|Krista Kinčienė]] (nuo 1975-03-07 – 2015-04-01).<br /> <br /> == Istorija ==<br /> 1946 metais sausio 20 d. Laisvės g. 38 buvo įsteigti Mažeikių kultūros namai. Kadangi salės neturėjo, tad ją nuomojo iš ten įsikūrusio kino teatro „Žvaigždė“ (dabar čia yra [[Mažeikių centrinis paštas|Mažeikių paštas]]). Tuo metu kultūros namuose buvo du darbo kambariai, dirbo tik trys žmonės: direktorius, instruktorius, meno reikalų vedėjas. Pirmuoju kultūros namų direktoriumi paskirtas Edvardas Karanauskas.<br /> <br /> Prie kultūros namų veikė muzikos ratelis, orkestrantų-dainininkų ir vaidintojų grupė.<br /> 1946 metais surengta pirmoji Mažeikių apskrities Dainų šventė. Joje dalyvavo septyni moksleivių chorai.<br /> 1946 m. sausio 10-13 dienomis Kaune vykusioje respublikinėje meno saviveiklos olimpiadoje už Kimantaitės-Čiurlionienės „Kuproto oželio“ vaidinimą mažeikiškiams buvo pripažinta III-oji vieta. 1949 m. Kultūros namams pradėjo vadovauti Bronius Mitkevičius, nuo 1952-05-15 - Fricas Labrencas. <br /> 1955 m. Kultūros namai persikėlė į Pergalės g. 9 (dabartinė Vasario 16-osios g. 9). Direktoriumi dirbo Vytautas Adomaitis.<br /> <br /> 1957 m. užsimezga draugystė tarp Latvijos Saldaus ir Estijos Paidės rajonų saviveiklininkų. <br /> 1965 m. gruodžio 17 d. mišriam chorui buvo suteiktas Pavyzdinio choro vardas „Draugystė“.<br /> 1967 m. Šiaulių zonos meno saviveiklos apžiūroje kultūros namų dramos kolektyvas apdovanotas I-ojo laipsnio diplomu.<br /> 1969 m. rugsėjo 16 d. dramos kolektyvui (vad. Gediminas Ulba) už ilgametę veiklą ir kūrybinius laimėjimus vystant saviveiklinį teatro meną suteikiamas Liaudies teatro vardas. <br /> 1976 m. organizuojama teatralizuota DERLIAUS ŠVENTĖ.<br /> <br /> 1978 m. pirmą kartą organizuojama pučiamųjų instrumentų orkestrų „ŽEMAIČIŲ DŪDŲ ŠVENTĖ“. Šventė tęstinė, organizuojama kas treji metai, kuri tęsiasi dar ir iki šiol. Joje dalyvauja ne tik daugelis Lietuvos miestų mėgėjų ir profesionalūs orkestrai, šokėjai, bet ir užsienio šalių miestų partnerių kolektyvai, ruošę bendrą repertuarą.<br /> <br /> 1986 m. pirmą kartą Mažeikiuose organizuojama respublikinė PYNĖJŲ ŠVENTĖ. Tais pačiais metais įvyksta ir sporto bei meno šventė. Joje be sportininkų dalyvavo rajono kultūros namų ir mokyklų šokėjai.<br /> 1994 m. sausio 1 d. Mažeikių ir Vokietijos Haveibergo rajonai pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį.<br /> 1994 m. birželio mėn. organizuojama AMATŲ IR MENO šventė. Joje dalyvauja amatininkai iš visos respublikos, svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Moldovos respublikų. Šventė taip pat rengiama kas treji metai.<br /> 1996 m. rugsėjo mėn. gražinus kultūros namų pastatą savininkui, šie perkeliami į buvusios „Oruvos“ gamyklos patalpas. Rajono tarybos sprendimu Rajoninių kultūros namų pavadinimas pakeistas į Rajono savivaldybės kultūros centrą.<br /> <br /> Lapkričio mėn. įvyksta pirmas renginys naujose patalpose – tai prisiminimų vakaras-koncertas „Kultūros namams 50“.<br /> 1999 m. prie kultūros centro veikia 19 meno kolektyvų. <br /> 1999 m. „Draugystės“ choro iniciatyva surengtas pirmasis sakralinės muzikos festivalis Mažeikių Švč.Jėzaus Širdies bažnyčioje.<br /> 2000-ųjų balandžio 17-27 d.d. Italijos ir Lietuvos kultūros draugijų kvietimu choras giedojo audiencijos pas Popiežių Joną-Paulių II-ąjį metu Vatikane. Dalyvavo dvejuose liturginėse mišiose šventykloje Romėnų Panteone.<br /> 2002 metais įsteigta [[Mažeikių krašto kultūros premija]]. Šią I-ąją premiją pirmoji pelnė Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė.<br /> 2003-aisiais metais Savivaldybės kultūros centras už masinių renginių organizavimą ir muzikinės kultūros propagavimą buvo apdovanotas Lietuvos Kultūros ministerijos diplomu.<br /> 2003-ųjų metų birželio 7 d. buvo įteikta II-oji Krašto kultūros premija Kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovui ir Muzikos mokyklos direktoriui Ričardui Grušui. <br /> 2003-ųjų metų gruodžio 28 d. Viekšniuose pirmą kartą buvo organizuotas mažųjų parapijų bažnytinių chorų festivalis „Širdim į širdį“.<br /> 2004-ųjų metų lapkrity Savivaldybės kultūros centre įvyko pirmasis jaunimo roko grupių festivalis „Geras“, kuriame be mažeikiškių kolektyvų dalyvavo ir svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos, Kretingos ir kitų Lietuvos miestų.<br /> 2004-ųjų gruodžio 14 d. vyko mero Padėkos vakaras. Jo metu, profesoriui Sauliui Sondeckiui buvo suteiktas pirmasis Mažeikių miesto garbės piliečio vardas.<br /> <br /> 2004-ųjų pabaigoje iš AB „Mažeikių nafta“ 7,5 tūkst. m2 nupirktas Naftininkų kultūros centro pastatas ir perduotas Savivaldybės kultūros centrui.<br /> <br /> Nuo 2003 metų Lietuvos liaudies kultūros centras inicijuoja nominaciją „Geriausias kultūros centras“. Vadovaujantis patvirtintais nuostatais, respublikinės nominacijų komisijos sprendimu 2004 m. geriausiu kultūros centru rajonų tarpe pripažintas Mažeikių savivaldybės kultūros centras.<br /> <br /> 2005-aisiais m. Kultūros centro pop grupė „Lietutis“ balandžio 8 d. Vilniuje vykusiame tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Pop kopėčios 2005“ užėmė I-ąją vietą, o mažųjų grupė „Drugelis“ - II-ąją.<br /> <br /> 2010 m. birželio mėn. prie kultūros centro atidengtas reklaminis stulpas iš medžio, akmens ir metalo su viršuje esančiu angelu. Tai mažeikiškių kalvių Stankų dovana kultūros centrui ir visam miestui praėjusios kalvių šventės proga. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 12 d. ant kultūros centro sienos atidengta memorialinė lenta Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui atminti, kurioje užrašas „Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, prisidėjusiam kuriant ir statant Mažeikių miestą&quot;. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos Prezidentas A. M. Brazauskas daug prisidėjo, kad Mažeikiuose būtų pastatyti Naftininkų kultūros rūmai, jis dalyvavo simboliškai įleidžiant kapsulę, o 2005 m. jie atitektų Mažeikių rajono savivaldybei.<br /> <br /> == Kolektyvai ==<br /> * [[Alksna|„Alksna“]], folkloro ansamblis. <br /> * [[Alksniukai|„Alksniokā“]], vaikų folkloro ansamblis.<br /> * [[Atmintis|„Atmintis“]], Mažeikių tremtinių ir politinių kalinių choras.<br /> * [[Bočiai|„Bočiai“]], Mažeikių [[Bočių bendrija|„Bočių&quot; bendrijos]] ansamblis.<br /> * „Ciongs“, Kantri šokių kolektyvas.<br /> * Dainos studija<br /> * [[Draugystė|„Draugystė“]], mišrus choras.<br /> * [[Drugelis|„Drugelis“]], mažųjų šou grupė.<br /> * [[Gunda|„Gunda“]], kapela.<br /> * „Kūmutės“, moterų liaudiškų šokių grupė.<br /> * [[Lietutis|„Lietutis“]], vaikų šou grupė.<br /> * „Linksmoji pusiaukelė“, kamerinis vokalinis ansamblis.<br /> * [[Jurginėlis|„Jurginėlis“]], tautinių šokių kolektyvas.<br /> * Juozo Vaičkaus skrajojamasis teatras.<br /> * [[Sidabrinė gija|„Sidabrinė gija“]], pagyvenusių žmonių ansamblis.<br /> * [[Vamzdiec|„Vamzdiec“]], humoro grupė.<br /> * „Trijulė“, vokalinis ansamblis.<br /> * [[Visavi|„Visavi“]], teatro trupė.<br /> * „Virventa“, instrumentinis vokalinis ansamblis.<br /> <br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Mažeikių rajoninių kultūros namų dramos kolektyvas]]<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Eidimtienė M. Į jubiliejų vedė nenutrūkstamų darbų grandinė // Būdas žemaičių. - 2006. - Vasario 24. - Nr. 21. - P. 8.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> <br /> <br /> [[Kategorija:Kultūros centrai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97s_kult%C5%ABros_centras&diff=48168 2026-07-15T09:42:25Z

<p>Vakaris jočeris: /* Kolektyvai */</p> <hr /> <div>{{tvarkomas}}<br /> [[Vaizdas:Mazeikiu kulturos centras.MKE.2006-05-12.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras]]<br /> '''MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS''', Mažeikių kultūros namai (1946-). Direktorius Remigijus Jokubauskas (nuo 2020-11-12 iki dabar). Iki jo – Raimundas Radavičius (nuo 2015-04-01 – 2020-11-12), prieš tai [[Kinčienė Krista|Krista Kinčienė]] (nuo 1975-03-07 – 2015-04-01).<br /> <br /> == Istorija ==<br /> 1946 metais sausio 20 d. Laisvės g. 38 buvo įsteigti Mažeikių kultūros namai. Kadangi salės neturėjo, tad ją nuomojo iš ten įsikūrusio kino teatro „Žvaigždė“ (dabar čia yra [[Mažeikių centrinis paštas|Mažeikių paštas]]). Tuo metu kultūros namuose buvo du darbo kambariai, dirbo tik trys žmonės: direktorius, instruktorius, meno reikalų vedėjas. Pirmuoju kultūros namų direktoriumi paskirtas Edvardas Karanauskas.<br /> <br /> Prie kultūros namų veikė muzikos ratelis, orkestrantų-dainininkų ir vaidintojų grupė.<br /> 1946 metais surengta pirmoji Mažeikių apskrities Dainų šventė. Joje dalyvavo septyni moksleivių chorai.<br /> 1946 m. sausio 10-13 dienomis Kaune vykusioje respublikinėje meno saviveiklos olimpiadoje už Kimantaitės-Čiurlionienės „Kuproto oželio“ vaidinimą mažeikiškiams buvo pripažinta III-oji vieta. 1949 m. Kultūros namams pradėjo vadovauti Bronius Mitkevičius, nuo 1952-05-15 - Fricas Labrencas. <br /> 1955 m. Kultūros namai persikėlė į Pergalės g. 9 (dabartinė Vasario 16-osios g. 9). Direktoriumi dirbo Vytautas Adomaitis.<br /> <br /> 1957 m. užsimezga draugystė tarp Latvijos Saldaus ir Estijos Paidės rajonų saviveiklininkų. <br /> 1965 m. gruodžio 17 d. mišriam chorui buvo suteiktas Pavyzdinio choro vardas „Draugystė“.<br /> 1967 m. Šiaulių zonos meno saviveiklos apžiūroje kultūros namų dramos kolektyvas apdovanotas I-ojo laipsnio diplomu.<br /> 1969 m. rugsėjo 16 d. dramos kolektyvui (vad. Gediminas Ulba) už ilgametę veiklą ir kūrybinius laimėjimus vystant saviveiklinį teatro meną suteikiamas Liaudies teatro vardas. <br /> 1976 m. organizuojama teatralizuota DERLIAUS ŠVENTĖ.<br /> <br /> 1978 m. pirmą kartą organizuojama pučiamųjų instrumentų orkestrų „ŽEMAIČIŲ DŪDŲ ŠVENTĖ“. Šventė tęstinė, organizuojama kas treji metai, kuri tęsiasi dar ir iki šiol. Joje dalyvauja ne tik daugelis Lietuvos miestų mėgėjų ir profesionalūs orkestrai, šokėjai, bet ir užsienio šalių miestų partnerių kolektyvai, ruošę bendrą repertuarą.<br /> <br /> 1986 m. pirmą kartą Mažeikiuose organizuojama respublikinė PYNĖJŲ ŠVENTĖ. Tais pačiais metais įvyksta ir sporto bei meno šventė. Joje be sportininkų dalyvavo rajono kultūros namų ir mokyklų šokėjai.<br /> 1994 m. sausio 1 d. Mažeikių ir Vokietijos Haveibergo rajonai pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį.<br /> 1994 m. birželio mėn. organizuojama AMATŲ IR MENO šventė. Joje dalyvauja amatininkai iš visos respublikos, svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Moldovos respublikų. Šventė taip pat rengiama kas treji metai.<br /> 1996 m. rugsėjo mėn. gražinus kultūros namų pastatą savininkui, šie perkeliami į buvusios „Oruvos“ gamyklos patalpas. Rajono tarybos sprendimu Rajoninių kultūros namų pavadinimas pakeistas į Rajono savivaldybės kultūros centrą.<br /> <br /> Lapkričio mėn. įvyksta pirmas renginys naujose patalpose – tai prisiminimų vakaras-koncertas „Kultūros namams 50“.<br /> 1999 m. prie kultūros centro veikia 19 meno kolektyvų. <br /> 1999 m. „Draugystės“ choro iniciatyva surengtas pirmasis sakralinės muzikos festivalis Mažeikių Švč.Jėzaus Širdies bažnyčioje.<br /> 2000-ųjų balandžio 17-27 d.d. Italijos ir Lietuvos kultūros draugijų kvietimu choras giedojo audiencijos pas Popiežių Joną-Paulių II-ąjį metu Vatikane. Dalyvavo dvejuose liturginėse mišiose šventykloje Romėnų Panteone.<br /> 2002 metais įsteigta [[Mažeikių krašto kultūros premija]]. Šią I-ąją premiją pirmoji pelnė Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė.<br /> 2003-aisiais metais Savivaldybės kultūros centras už masinių renginių organizavimą ir muzikinės kultūros propagavimą buvo apdovanotas Lietuvos Kultūros ministerijos diplomu.<br /> 2003-ųjų metų birželio 7 d. buvo įteikta II-oji Krašto kultūros premija Kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovui ir Muzikos mokyklos direktoriui Ričardui Grušui. <br /> 2003-ųjų metų gruodžio 28 d. Viekšniuose pirmą kartą buvo organizuotas mažųjų parapijų bažnytinių chorų festivalis „Širdim į širdį“.<br /> 2004-ųjų metų lapkrity Savivaldybės kultūros centre įvyko pirmasis jaunimo roko grupių festivalis „Geras“, kuriame be mažeikiškių kolektyvų dalyvavo ir svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos, Kretingos ir kitų Lietuvos miestų.<br /> 2004-ųjų gruodžio 14 d. vyko mero Padėkos vakaras. Jo metu, profesoriui Sauliui Sondeckiui buvo suteiktas pirmasis Mažeikių miesto garbės piliečio vardas.<br /> <br /> 2004-ųjų pabaigoje iš AB „Mažeikių nafta“ 7,5 tūkst. m2 nupirktas Naftininkų kultūros centro pastatas ir perduotas Savivaldybės kultūros centrui.<br /> <br /> Nuo 2003 metų Lietuvos liaudies kultūros centras inicijuoja nominaciją „Geriausias kultūros centras“. Vadovaujantis patvirtintais nuostatais, respublikinės nominacijų komisijos sprendimu 2004 m. geriausiu kultūros centru rajonų tarpe pripažintas Mažeikių savivaldybės kultūros centras.<br /> <br /> 2005-aisiais m. Kultūros centro pop grupė „Lietutis“ balandžio 8 d. Vilniuje vykusiame tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Pop kopėčios 2005“ užėmė I-ąją vietą, o mažųjų grupė „Drugelis“ - II-ąją.<br /> <br /> 2010 m. birželio mėn. prie kultūros centro atidengtas reklaminis stulpas iš medžio, akmens ir metalo su viršuje esančiu angelu. Tai mažeikiškių kalvių Stankų dovana kultūros centrui ir visam miestui praėjusios kalvių šventės proga. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 12 d. ant kultūros centro sienos atidengta memorialinė lenta Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui atminti, kurioje užrašas „Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, prisidėjusiam kuriant ir statant Mažeikių miestą&quot;. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos Prezidentas A. M. Brazauskas daug prisidėjo, kad Mažeikiuose būtų pastatyti Naftininkų kultūros rūmai, jis dalyvavo simboliškai įleidžiant kapsulę, o 2005 m. jie atitektų Mažeikių rajono savivaldybei.<br /> <br /> == Kolektyvai ==<br /> * [[Alksna|„Alksna“]], folkloro ansamblis. <br /> * [[Alksniukai|„Alksniokā“]], vaikų folkloro ansamblis.<br /> * [[Atmintis|„Atmintis“]], Mažeikių tremtinių ir politinių kalinių choras.<br /> * [[Bočiai|„Bočiai“]], Mažeikių [[Bočių bendrija|„Bočių&quot; bendrijos]] ansamblis.<br /> * „Ciongs“, Kantri šokių kolektyvas.<br /> * Dainos studija<br /> * [[Draugystė|„Draugystė“]], mišrus choras.<br /> * [[Drugelis|„Drugelis“]], mažųjų šou grupė.<br /> * [[Gunda|„Gunda“]], kapela.<br /> * „Kūmutės“, moterų liaudiškų šokių grupė.<br /> * [[Lietutis|„Lietutis“]], vaikų šou grupė.<br /> * „Linksmoji pusiaukelė“, kamerinis vokalinis ansamblis.<br /> * [[Jurginėlis|„Jurginėlis“]], tautinių šokių kolektyvas.<br /> * Juozo Vaičkaus skrajojamasis teatras.<br /> * [[Sidabrinė gija|„Sidabrinė gija“]], pagyvenusių žmonių ansamblis.<br /> * [[Vamzdiec|„Vamzdiec“]], humoro grupė.<br /> * „Trijulė“, vokalinis ansamblis.<br /> * [[Visavi|„Visavi“]], teatro trupė.<br /> * „Virventa“, instrumentinis vokalinis ansamblis.<br /> <br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Mažeikių rajoninių kultūros namų dramos kolektyvas]]<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Eidimtienė M. Į jubiliejų vedė nenutrūkstamų darbų grandinė // Būdas žemaičių. - 2006. - Vasario 24. - Nr. 21. - P. 8.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mkultura.lt/modules/news/ Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras]<br /> <br /> [[Kategorija:Kultūros centrai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97s_kult%C5%ABros_centras&diff=48167 2026-07-15T09:29:02Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{tvarkomas}}<br /> [[Vaizdas:Mazeikiu kulturos centras.MKE.2006-05-12.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras]]<br /> '''MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS''', Mažeikių kultūros namai (1946-). Direktorius Remigijus Jokubauskas (nuo 2020-11-12 iki dabar). Iki jo – Raimundas Radavičius (nuo 2015-04-01 – 2020-11-12), prieš tai [[Kinčienė Krista|Krista Kinčienė]] (nuo 1975-03-07 – 2015-04-01).<br /> <br /> == Istorija ==<br /> 1946 metais sausio 20 d. Laisvės g. 38 buvo įsteigti Mažeikių kultūros namai. Kadangi salės neturėjo, tad ją nuomojo iš ten įsikūrusio kino teatro „Žvaigždė“ (dabar čia yra [[Mažeikių centrinis paštas|Mažeikių paštas]]). Tuo metu kultūros namuose buvo du darbo kambariai, dirbo tik trys žmonės: direktorius, instruktorius, meno reikalų vedėjas. Pirmuoju kultūros namų direktoriumi paskirtas Edvardas Karanauskas.<br /> <br /> Prie kultūros namų veikė muzikos ratelis, orkestrantų-dainininkų ir vaidintojų grupė.<br /> 1946 metais surengta pirmoji Mažeikių apskrities Dainų šventė. Joje dalyvavo septyni moksleivių chorai.<br /> 1946 m. sausio 10-13 dienomis Kaune vykusioje respublikinėje meno saviveiklos olimpiadoje už Kimantaitės-Čiurlionienės „Kuproto oželio“ vaidinimą mažeikiškiams buvo pripažinta III-oji vieta. 1949 m. Kultūros namams pradėjo vadovauti Bronius Mitkevičius, nuo 1952-05-15 - Fricas Labrencas. <br /> 1955 m. Kultūros namai persikėlė į Pergalės g. 9 (dabartinė Vasario 16-osios g. 9). Direktoriumi dirbo Vytautas Adomaitis.<br /> <br /> 1957 m. užsimezga draugystė tarp Latvijos Saldaus ir Estijos Paidės rajonų saviveiklininkų. <br /> 1965 m. gruodžio 17 d. mišriam chorui buvo suteiktas Pavyzdinio choro vardas „Draugystė“.<br /> 1967 m. Šiaulių zonos meno saviveiklos apžiūroje kultūros namų dramos kolektyvas apdovanotas I-ojo laipsnio diplomu.<br /> 1969 m. rugsėjo 16 d. dramos kolektyvui (vad. Gediminas Ulba) už ilgametę veiklą ir kūrybinius laimėjimus vystant saviveiklinį teatro meną suteikiamas Liaudies teatro vardas. <br /> 1976 m. organizuojama teatralizuota DERLIAUS ŠVENTĖ.<br /> <br /> 1978 m. pirmą kartą organizuojama pučiamųjų instrumentų orkestrų „ŽEMAIČIŲ DŪDŲ ŠVENTĖ“. Šventė tęstinė, organizuojama kas treji metai, kuri tęsiasi dar ir iki šiol. Joje dalyvauja ne tik daugelis Lietuvos miestų mėgėjų ir profesionalūs orkestrai, šokėjai, bet ir užsienio šalių miestų partnerių kolektyvai, ruošę bendrą repertuarą.<br /> <br /> 1986 m. pirmą kartą Mažeikiuose organizuojama respublikinė PYNĖJŲ ŠVENTĖ. Tais pačiais metais įvyksta ir sporto bei meno šventė. Joje be sportininkų dalyvavo rajono kultūros namų ir mokyklų šokėjai.<br /> 1994 m. sausio 1 d. Mažeikių ir Vokietijos Haveibergo rajonai pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį.<br /> 1994 m. birželio mėn. organizuojama AMATŲ IR MENO šventė. Joje dalyvauja amatininkai iš visos respublikos, svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Moldovos respublikų. Šventė taip pat rengiama kas treji metai.<br /> 1996 m. rugsėjo mėn. gražinus kultūros namų pastatą savininkui, šie perkeliami į buvusios „Oruvos“ gamyklos patalpas. Rajono tarybos sprendimu Rajoninių kultūros namų pavadinimas pakeistas į Rajono savivaldybės kultūros centrą.<br /> <br /> Lapkričio mėn. įvyksta pirmas renginys naujose patalpose – tai prisiminimų vakaras-koncertas „Kultūros namams 50“.<br /> 1999 m. prie kultūros centro veikia 19 meno kolektyvų. <br /> 1999 m. „Draugystės“ choro iniciatyva surengtas pirmasis sakralinės muzikos festivalis Mažeikių Švč.Jėzaus Širdies bažnyčioje.<br /> 2000-ųjų balandžio 17-27 d.d. Italijos ir Lietuvos kultūros draugijų kvietimu choras giedojo audiencijos pas Popiežių Joną-Paulių II-ąjį metu Vatikane. Dalyvavo dvejuose liturginėse mišiose šventykloje Romėnų Panteone.<br /> 2002 metais įsteigta [[Mažeikių krašto kultūros premija]]. Šią I-ąją premiją pirmoji pelnė Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė.<br /> 2003-aisiais metais Savivaldybės kultūros centras už masinių renginių organizavimą ir muzikinės kultūros propagavimą buvo apdovanotas Lietuvos Kultūros ministerijos diplomu.<br /> 2003-ųjų metų birželio 7 d. buvo įteikta II-oji Krašto kultūros premija Kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovui ir Muzikos mokyklos direktoriui Ričardui Grušui. <br /> 2003-ųjų metų gruodžio 28 d. Viekšniuose pirmą kartą buvo organizuotas mažųjų parapijų bažnytinių chorų festivalis „Širdim į širdį“.<br /> 2004-ųjų metų lapkrity Savivaldybės kultūros centre įvyko pirmasis jaunimo roko grupių festivalis „Geras“, kuriame be mažeikiškių kolektyvų dalyvavo ir svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos, Kretingos ir kitų Lietuvos miestų.<br /> 2004-ųjų gruodžio 14 d. vyko mero Padėkos vakaras. Jo metu, profesoriui Sauliui Sondeckiui buvo suteiktas pirmasis Mažeikių miesto garbės piliečio vardas.<br /> <br /> 2004-ųjų pabaigoje iš AB „Mažeikių nafta“ 7,5 tūkst. m2 nupirktas Naftininkų kultūros centro pastatas ir perduotas Savivaldybės kultūros centrui.<br /> <br /> Nuo 2003 metų Lietuvos liaudies kultūros centras inicijuoja nominaciją „Geriausias kultūros centras“. Vadovaujantis patvirtintais nuostatais, respublikinės nominacijų komisijos sprendimu 2004 m. geriausiu kultūros centru rajonų tarpe pripažintas Mažeikių savivaldybės kultūros centras.<br /> <br /> 2005-aisiais m. Kultūros centro pop grupė „Lietutis“ balandžio 8 d. Vilniuje vykusiame tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Pop kopėčios 2005“ užėmė I-ąją vietą, o mažųjų grupė „Drugelis“ - II-ąją.<br /> <br /> 2010 m. birželio mėn. prie kultūros centro atidengtas reklaminis stulpas iš medžio, akmens ir metalo su viršuje esančiu angelu. Tai mažeikiškių kalvių Stankų dovana kultūros centrui ir visam miestui praėjusios kalvių šventės proga. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 12 d. ant kultūros centro sienos atidengta memorialinė lenta Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui atminti, kurioje užrašas „Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, prisidėjusiam kuriant ir statant Mažeikių miestą&quot;. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos Prezidentas A. M. Brazauskas daug prisidėjo, kad Mažeikiuose būtų pastatyti Naftininkų kultūros rūmai, jis dalyvavo simboliškai įleidžiant kapsulę, o 2005 m. jie atitektų Mažeikių rajono savivaldybei.<br /> <br /> == Kolektyvai ==<br /> * [[Alksna|„Alksna&quot;]], folklorinis ansamblis. <br /> * [[Alksniukai|Alksniokā]], vaikų folklorinis ansamblis.<br /> * [[Atmintis|„Atmintis&quot;]], Mažeikių tremtinių ir politinių kalinių choras.<br /> * [[Bočiai|„Bočiai&quot;]], Mažeikių [[Bočių bendrija|„Bočių&quot; bendrijos]] ansamblis.<br /> * [[Draugystė|„Draugystė&quot;]], mišrus choras.<br /> * [[Drugelis|„Drugelis&quot;]], mažųjų šou grupė.<br /> * [[Gunda|„Gunda&quot;]], kapela.<br /> * [[Lietutis|„Lietutis&quot;]], vaikų šou grupė.<br /> * [[Jurginėlis|„Jurginėlis&quot;]], tautinių šokių kolektyvas.<br /> * [[Sidabrinė gija|„Sidabrinė gija&quot;]], pagyvenusių žmonių ansamblis.<br /> * [[Vamzdiec|„Vamzdiec&quot;]], humoro grupė.<br /> * [[Visavi|„Visavi&quot;]], teatro trupė.<br /> <br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Mažeikių rajoninių kultūros namų dramos kolektyvas]]<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Eidimtienė M. Į jubiliejų vedė nenutrūkstamų darbų grandinė // Būdas žemaičių. - 2006. - Vasario 24. - Nr. 21. - P. 8.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mkultura.lt/modules/news/ Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras]<br /> <br /> [[Kategorija:Kultūros centrai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97s_kult%C5%ABros_centras&diff=48166 2026-07-15T09:27:50Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{tvarkomas}}<br /> [[Vaizdas:Mazeikiu kulturos centras.MKE.2006-05-12.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras]]<br /> '''MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS''', Mažeikių kultūros namai (1946-). Direktorius Remigijus Jokubauskas (nuo 2020-11-12 iki dabar). Iki jo – Raimundas Radavičius (nuo 2015-04-01 – 2020-11-12), prieš tai [[Kinčienė Krista|Krista Kinčienė]] (nuo 1975-03-07 - 2015-04-01).<br /> <br /> == Istorija ==<br /> 1946 metais sausio 20 d. Laisvės g. 38 buvo įsteigti Mažeikių kultūros namai. Kadangi salės neturėjo, tad ją nuomojo iš ten įsikūrusio kino teatro „Žvaigždė“ (dabar čia yra [[Mažeikių centrinis paštas|Mažeikių paštas]]). Tuo metu kultūros namuose buvo du darbo kambariai, dirbo tik trys žmonės: direktorius, instruktorius, meno reikalų vedėjas. Pirmuoju kultūros namų direktoriumi paskirtas Edvardas Karanauskas.<br /> <br /> Prie kultūros namų veikė muzikos ratelis, orkestrantų-dainininkų ir vaidintojų grupė.<br /> 1946 metais surengta pirmoji Mažeikių apskrities Dainų šventė. Joje dalyvavo septyni moksleivių chorai.<br /> 1946 m. sausio 10-13 dienomis Kaune vykusioje respublikinėje meno saviveiklos olimpiadoje už Kimantaitės-Čiurlionienės „Kuproto oželio“ vaidinimą mažeikiškiams buvo pripažinta III-oji vieta. 1949 m. Kultūros namams pradėjo vadovauti Bronius Mitkevičius, nuo 1952-05-15 - Fricas Labrencas. <br /> 1955 m. Kultūros namai persikėlė į Pergalės g. 9 (dabartinė Vasario 16-osios g. 9). Direktoriumi dirbo Vytautas Adomaitis.<br /> <br /> 1957 m. užsimezga draugystė tarp Latvijos Saldaus ir Estijos Paidės rajonų saviveiklininkų. <br /> 1965 m. gruodžio 17 d. mišriam chorui buvo suteiktas Pavyzdinio choro vardas „Draugystė“.<br /> 1967 m. Šiaulių zonos meno saviveiklos apžiūroje kultūros namų dramos kolektyvas apdovanotas I-ojo laipsnio diplomu.<br /> 1969 m. rugsėjo 16 d. dramos kolektyvui (vad. Gediminas Ulba) už ilgametę veiklą ir kūrybinius laimėjimus vystant saviveiklinį teatro meną suteikiamas Liaudies teatro vardas. <br /> 1976 m. organizuojama teatralizuota DERLIAUS ŠVENTĖ.<br /> <br /> 1978 m. pirmą kartą organizuojama pučiamųjų instrumentų orkestrų „ŽEMAIČIŲ DŪDŲ ŠVENTĖ“. Šventė tęstinė, organizuojama kas treji metai, kuri tęsiasi dar ir iki šiol. Joje dalyvauja ne tik daugelis Lietuvos miestų mėgėjų ir profesionalūs orkestrai, šokėjai, bet ir užsienio šalių miestų partnerių kolektyvai, ruošę bendrą repertuarą.<br /> <br /> 1986 m. pirmą kartą Mažeikiuose organizuojama respublikinė PYNĖJŲ ŠVENTĖ. Tais pačiais metais įvyksta ir sporto bei meno šventė. Joje be sportininkų dalyvavo rajono kultūros namų ir mokyklų šokėjai.<br /> 1994 m. sausio 1 d. Mažeikių ir Vokietijos Haveibergo rajonai pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį.<br /> 1994 m. birželio mėn. organizuojama AMATŲ IR MENO šventė. Joje dalyvauja amatininkai iš visos respublikos, svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Moldovos respublikų. Šventė taip pat rengiama kas treji metai.<br /> 1996 m. rugsėjo mėn. gražinus kultūros namų pastatą savininkui, šie perkeliami į buvusios „Oruvos“ gamyklos patalpas. Rajono tarybos sprendimu Rajoninių kultūros namų pavadinimas pakeistas į Rajono savivaldybės kultūros centrą.<br /> <br /> Lapkričio mėn. įvyksta pirmas renginys naujose patalpose – tai prisiminimų vakaras-koncertas „Kultūros namams 50“.<br /> 1999 m. prie kultūros centro veikia 19 meno kolektyvų. <br /> 1999 m. „Draugystės“ choro iniciatyva surengtas pirmasis sakralinės muzikos festivalis Mažeikių Švč.Jėzaus Širdies bažnyčioje.<br /> 2000-ųjų balandžio 17-27 d.d. Italijos ir Lietuvos kultūros draugijų kvietimu choras giedojo audiencijos pas Popiežių Joną-Paulių II-ąjį metu Vatikane. Dalyvavo dvejuose liturginėse mišiose šventykloje Romėnų Panteone.<br /> 2002 metais įsteigta [[Mažeikių krašto kultūros premija]]. Šią I-ąją premiją pirmoji pelnė Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė.<br /> 2003-aisiais metais Savivaldybės kultūros centras už masinių renginių organizavimą ir muzikinės kultūros propagavimą buvo apdovanotas Lietuvos Kultūros ministerijos diplomu.<br /> 2003-ųjų metų birželio 7 d. buvo įteikta II-oji Krašto kultūros premija Kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovui ir Muzikos mokyklos direktoriui Ričardui Grušui. <br /> 2003-ųjų metų gruodžio 28 d. Viekšniuose pirmą kartą buvo organizuotas mažųjų parapijų bažnytinių chorų festivalis „Širdim į širdį“.<br /> 2004-ųjų metų lapkrity Savivaldybės kultūros centre įvyko pirmasis jaunimo roko grupių festivalis „Geras“, kuriame be mažeikiškių kolektyvų dalyvavo ir svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos, Kretingos ir kitų Lietuvos miestų.<br /> 2004-ųjų gruodžio 14 d. vyko mero Padėkos vakaras. Jo metu, profesoriui Sauliui Sondeckiui buvo suteiktas pirmasis Mažeikių miesto garbės piliečio vardas.<br /> <br /> 2004-ųjų pabaigoje iš AB „Mažeikių nafta“ 7,5 tūkst. m2 nupirktas Naftininkų kultūros centro pastatas ir perduotas Savivaldybės kultūros centrui.<br /> <br /> Nuo 2003 metų Lietuvos liaudies kultūros centras inicijuoja nominaciją „Geriausias kultūros centras“. Vadovaujantis patvirtintais nuostatais, respublikinės nominacijų komisijos sprendimu 2004 m. geriausiu kultūros centru rajonų tarpe pripažintas Mažeikių savivaldybės kultūros centras.<br /> <br /> 2005-aisiais m. Kultūros centro pop grupė „Lietutis“ balandžio 8 d. Vilniuje vykusiame tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Pop kopėčios 2005“ užėmė I-ąją vietą, o mažųjų grupė „Drugelis“ - II-ąją.<br /> <br /> 2010 m. birželio mėn. prie kultūros centro atidengtas reklaminis stulpas iš medžio, akmens ir metalo su viršuje esančiu angelu. Tai mažeikiškių kalvių Stankų dovana kultūros centrui ir visam miestui praėjusios kalvių šventės proga. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 12 d. ant kultūros centro sienos atidengta memorialinė lenta Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui atminti, kurioje užrašas „Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, prisidėjusiam kuriant ir statant Mažeikių miestą&quot;. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos Prezidentas A. M. Brazauskas daug prisidėjo, kad Mažeikiuose būtų pastatyti Naftininkų kultūros rūmai, jis dalyvavo simboliškai įleidžiant kapsulę, o 2005 m. jie atitektų Mažeikių rajono savivaldybei.<br /> <br /> == Kolektyvai ==<br /> * [[Alksna|„Alksna&quot;]], folklorinis ansamblis. <br /> * [[Alksniukai|Alksniokā]], vaikų folklorinis ansamblis.<br /> * [[Atmintis|„Atmintis&quot;]], Mažeikių tremtinių ir politinių kalinių choras.<br /> * [[Bočiai|„Bočiai&quot;]], Mažeikių [[Bočių bendrija|„Bočių&quot; bendrijos]] ansamblis.<br /> * [[Draugystė|„Draugystė&quot;]], mišrus choras.<br /> * [[Drugelis|„Drugelis&quot;]], mažųjų šou grupė.<br /> * [[Gunda|„Gunda&quot;]], kapela.<br /> * [[Lietutis|„Lietutis&quot;]], vaikų šou grupė.<br /> * [[Jurginėlis|„Jurginėlis&quot;]], tautinių šokių kolektyvas.<br /> * [[Sidabrinė gija|„Sidabrinė gija&quot;]], pagyvenusių žmonių ansamblis.<br /> * [[Vamzdiec|„Vamzdiec&quot;]], humoro grupė.<br /> * [[Visavi|„Visavi&quot;]], teatro trupė.<br /> <br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Mažeikių rajoninių kultūros namų dramos kolektyvas]]<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Eidimtienė M. Į jubiliejų vedė nenutrūkstamų darbų grandinė // Būdas žemaičių. - 2006. - Vasario 24. - Nr. 21. - P. 8.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mkultura.lt/modules/news/ Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras]<br /> <br /> [[Kategorija:Kultūros centrai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Apolinaras_Stonkus&diff=48165 2026-06-20T09:06:30Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>'''STONKUS APOLINARAS''' (g. 1960-09-19 [[Maigai|Maiguose]] – m. 2026-06-20, [[Krakiai|Krakiuose]]), pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas, Mažeikių švietimo skyriaus vedėjas.<br /> <br /> 1968–1979 m. mokėsi [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių vidurinėje mokykloje]], 1979–1984 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (baigė Istorijos fakultetą, specialybė – tarybinės teisės ir visuomenės mokslo mokytojas). 1984–1986 m. [[Plinkšių pagrindinė mokykla|Plinkšių aštuonmetės mokyklos]] mokytojas, 1986–1988 m. [[Krakių pagrindinė mokykla|Krakių devynmetės mokyklos]] mokytojas, pionierių vadovas, 1988–1992 m. [[Moksleivių namai|Mažeikių raj. pionierių ir moksleivių namų]] metodininkas, 1992–1993 m. [[Balėnų pagrindinė mokykla|Balėnų devynmetės mokyklos]] direktorius, 1993–1998 m. verslininkas (dirbo privačioje įmonėje), Mažeikių raj. moksleivių namų būrelio vadovas. 1998–2004 m. [[Tirkšlių vidurinė mokykla|Tirkšlių vidurinės mokyklos]] direktorius. Nuo 2004 m. balandžio 8 d. Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.<br /> <br /> Nuo 1998 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių rajono skyriaus narys. 2003–2004 m. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys. Mažeikių rajono mokyklų direktorių tarybos narys. „Stabdyk nusikalstamumą“ rajono tarybos narys. 1988 m. Mažeikių rajono švietimo muziejaus steigėjas.<br /> <br /> 2012 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas kandidatu į Lietuvos Seimo rinkimus Mažeikių rinkimų apygardoje Nr. 38.<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas23864/Kandidato23864Anketa.html Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: Apolinaras Stonkus]<br /> * [http://www.vrk.lt/rinkimai/404_lt/Kandidatai/Kandidatas25550/Kandidato25550Anketa.html 2009 m. birželio 7 d. rinkimai į Europos Parlamentą: Apolinaras Stonkus]<br /> <br /> [[Kategorija: Politikai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Apolinaras_Stonkus&diff=48164 2026-06-20T09:04:59Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>'''STONKUS APOLINARAS''' (1960-09-19 [[Maigai|Maiguose]] – 2026-06-20, [[Krakiai|Krakiuose]]), pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas, Mažeikių švietimo skyriaus vedėjas.<br /> <br /> 1968–1979 m. mokėsi [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių vidurinėje mokykloje]], 1979–1984 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (baigė Istorijos fakultetą, specialybė – tarybinės teisės ir visuomenės mokslo mokytojas). 1984–1986 m. [[Plinkšių pagrindinė mokykla|Plinkšių aštuonmetės mokyklos]] mokytojas, 1986–1988 m. [[Krakių pagrindinė mokykla|Krakių devynmetės mokyklos]] mokytojas, pionierių vadovas, 1988–1992 m. [[Moksleivių namai|Mažeikių raj. pionierių ir moksleivių namų]] metodininkas, 1992–1993 m. [[Balėnų pagrindinė mokykla|Balėnų devynmetės mokyklos]] direktorius, 1993–1998 m. verslininkas (dirbo privačioje įmonėje), Mažeikių raj. moksleivių namų būrelio vadovas. 1998–2004 m. [[Tirkšlių vidurinė mokykla|Tirkšlių vidurinės mokyklos]] direktorius. Nuo 2004 m. balandžio 8 d. Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.<br /> <br /> Nuo 1998 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių rajono skyriaus narys. 2003–2004 m. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys. Mažeikių rajono mokyklų direktorių tarybos narys. „Stabdyk nusikalstamumą“ rajono tarybos narys. 1988 m. Mažeikių rajono švietimo muziejaus steigėjas.<br /> <br /> 2012 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas kandidatu į Lietuvos Seimo rinkimus Mažeikių rinkimų apygardoje Nr. 38.<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas23864/Kandidato23864Anketa.html Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: Apolinaras Stonkus]<br /> * [http://www.vrk.lt/rinkimai/404_lt/Kandidatai/Kandidatas25550/Kandidato25550Anketa.html 2009 m. birželio 7 d. rinkimai į Europos Parlamentą: Apolinaras Stonkus]<br /> <br /> [[Kategorija: Politikai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48162 2026-05-30T15:33:20Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame [[Naikiai|Naikių]] kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas [[Vytautas Urbonavičius]].&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.<br /> <br /> Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.<br /> <br /> Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.<br /> <br /> Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.<br /> <br /> Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją]]. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 [[Moksleivių namai|Mažeikių moksleivių namų]] Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal [[Pikeliai|Pikelių]] apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą [[Varduva|Varduvos upės]] dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos. <br /> <br /> Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant [[Daubarių piliakalniai|Daubarių piliakalnio]] paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[5]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus [[Antanas Dargis|Antano Dargio]] muzikinėje studijoje [[Sekmadienis|„Sekmadienis“]], 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. <br /> <br /> Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant [[Pikeliai|Pikelių]], [[Žemalė|Žemalės]], [[Židikai|Židikų]], [[Seda|Sedos]], [[Renavas|Renavo]] apylinkes, [[Tirkšliai|Tirkšlius]], [[Purpliai|Purplius]], [[Krakiai|Krakius]] ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.<br /> <br /> Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] vietose.<br /> <br /> 2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internete nebeišlikęs). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono [[Krakiai|Krakių kaimą]] ir jo apylinkes: [[Naikiai|Naikius]], [[Miliai|Milius]] ir [[Maigai|Maigus]]. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[1]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.<br /> <br /> Algirdas Vilkas įkūrė „Mediawiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki mirties. Pirmasis tekstas buvo apie [[Venta|Ventos upę]], paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[10]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;, feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.<br /> <br /> Įvardijamas kaip vienas žymiausių Lietuvos arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[2]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.<br /> <br /> Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.<br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.<br /> * [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.<br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> * 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 1997. – 24 p.: iliustr. <br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr.<br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Straipsniai ==<br /> * Algirdas Vilkas. Lietuvos vorų (Arachnida, Araneae) sąrašas. Iš Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys. – Vilnius, 1992, p. 101–112. [https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/21-volume-12-1992?download=7:nrlis-12as-tomas-1992m-pranesimai-ir-aprasymai Prieiga per internetą].<br /> * Algirdas Vilkas. Lietuviškas vorų vardynas [Onomastics of Lithuanian Spiders]. Lietuvos entomologų darbai (Lietuvos entomologų draugijos 30-mečiui). – Vilnius, 1996, p. 259–263.<br /> * Jonas Rimantas Stonis, Dalius Dapkus, Albina Auksoriūtė, Algirdas Vilkas. Žirgelių (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas. Iš Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys. – Vilnius, 2009, p. 155–165. [https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=97:vol-21-p-155-165-stonis-j-r-dapkus-d-auksoriute-a-vilkas-a-zirgeliu-insecta-odonata-taksonominis-lietuvisku-vardu-sarasas Prieiga per internetą]. <br /> * Algirdas Vilkas. Naujos ir retos Lietuvos faunos vorų rūšys užregistruotos 2007–2009 metais. Iš Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys. – Vilnius, 2009, p. 166–169. [https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=98:vol-21-p-166-169-vilkas-a-a-new-and-rare-for-the-lithuanian-fauna-species-of-spiders-registered-in-2007-2009 Prieiga per internetą].<br /> * Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Albina Auksoriūtė, Darius Baužys, Algirdas Vilkas. Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptinkamų Straubliuočių būrio, Blakių pobūrio (Insecta: Hemiptera: Heteroptera) vabzdžių vardai. Iš Lietuvos zoologijos darbai 20(3). – Vilnius, 2010, p. 264–274. [https://www.researchgate.net/publication/254326951_Sunorminti_Ir_Nauji_Lietuvoje_Aptinkamu_Straubliuociu_Burio_Blakiu_Poburio_Insecta_Hemiptera_Heteroptera_Vabzdziu_Vardai#fullTextFileContent Prieiga per internetą].<br /> <br /> {{reflist}}<br /> * &lt;small&gt; Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> * Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.<br /> * Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.<br /> * Vaida Galdikė. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.<br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> * Gražina Veršinskienė. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.<br /> * Neringa Švelnienė. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.<br /> * Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.<br /> * Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.<br /> * Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> * Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].<br /> * Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48161 2026-05-30T15:32:03Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame [[Naikiai|Naikių]] kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas [[Vytautas Urbonavičius]].&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.<br /> <br /> Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.<br /> <br /> Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.<br /> <br /> Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.<br /> <br /> Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją]]. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 [[Moksleivių namai|Mažeikių moksleivių namų]] Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal [[Pikeliai|Pikelių]] apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą [[Varduva|Varduvos upės]] dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos. <br /> <br /> Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant [[Daubarių piliakalniai|Daubarių piliakalnio]] paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[5]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus [[Antanas Dargis|Antano Dargio]] muzikinėje studijoje [[Sekmadienis|„Sekmadienis“]], 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. <br /> <br /> Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant [[Pikeliai|Pikelių]], [[Žemalė|Žemalės]], [[Židikai|Židikų]], [[Seda|Sedos]], [[Renavas|Renavo]] apylinkes, [[Tirkšliai|Tirkšlius]], [[Purpliai|Purplius]], [[Krakiai|Krakius]] ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.<br /> <br /> Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] vietose.<br /> <br /> 2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internete nebeišlikęs). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono [[Krakiai|Krakių kaimą]] ir jo apylinkes: [[Naikiai|Naikius]], [[Miliai|Milius]] ir [[Maigai|Maigus]]. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[1]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.<br /> <br /> Algirdas Vilkas įkūrė „Mediawiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki mirties. Pirmasis tekstas buvo apie [[Venta|Ventos upę]], paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[10]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;, feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.<br /> <br /> Įvardijamas kaip vienas žymiausių Lietuvos arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[2]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.<br /> <br /> Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.<br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.<br /> * [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.<br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> * 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 1997. – 24 p.: iliustr. <br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr.<br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Straipsniai ==<br /> * Algirdas Vilkas. Lietuvos vorų (Arachnida, Araneae) sąrašas. Iš Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys. – Vilnius, 1992, p. 101–112. [https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/21-volume-12-1992?download=7:nrlis-12as-tomas-1992m-pranesimai-ir-aprasymai Prieiga per internetą].<br /> * Algirdas Vilkas. Lietuviškas vorų vardynas [Onomastics of Lithuanian Spiders]. Lietuvos entomologų darbai (Lietuvos entomologų draugijos 30-mečiui). – Vilnius, 1996, p. 259–263.<br /> * Jonas Rimantas Stonis, Dalius Dapkus, Albina Auksoriūtė, Algirdas Vilkas. Žirgelių (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas. Iš Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys. – Vilnius, 2009, p. 155–165. [https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=97:vol-21-p-155-165-stonis-j-r-dapkus-d-auksoriute-a-vilkas-a-zirgeliu-insecta-odonata-taksonominis-lietuvisku-vardu-sarasas Prieiga per internetą]. <br /> * Algirdas Vilkas. Naujos ir retos Lietuvos faunos vorų rūšys užregistruotos 2007–2009 metais. Iš Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys. – Vilnius, 2009, p. 166–169. [https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=98:vol-21-p-166-169-vilkas-a-a-new-and-rare-for-the-lithuanian-fauna-species-of-spiders-registered-in-2007-2009 Prieiga per internetą].<br /> * Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Albina Auksoriūtė, Darius Baužys, Algirdas Vilkas. Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptinkamų Straubliuočių būrio, Blakių pobūrio (Insecta: Hemiptera: Heteroptera) vabzdžių vardai. Iš Lietuvos zoologijos darbai 20(3). – Vilnius, 2010, p. 264–274. [https://www.researchgate.net/publication/254326951_Sunorminti_Ir_Nauji_Lietuvoje_Aptinkamu_Straubliuociu_Burio_Blakiu_Poburio_Insecta_Hemiptera_Heteroptera_Vabzdziu_Vardai#fullTextFileContent Prieiga per internetą].<br /> <br /> {{reflist}}<br /> * &lt;small&gt; Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> * Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.<br /> * Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.<br /> * Vaida Galdikė. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.<br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> * Gražina Veršinskienė. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.<br /> * Neringa Švelnienė. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.<br /> * Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.<br /> * Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.<br /> * Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> * Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].<br /> * Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:Algirdas_Vilkas.jpg&diff=48160 2026-05-30T15:29:31Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div></div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ra%C5%A1ytojos_Marijos_Pe%C4%8Dkauskait%C4%97s-%C5%A0atrijos_Raganos_premija&diff=48152 2026-05-10T08:43:20Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>'''RAŠYTOJOS MARIJOS PEČKAUSKAITĖS-ŠATRIJOS RAGANOS PREMIJA''' – Mažeikių rajono savivaldybės skiriamas apdovanojimas Mažeikių rajono kultūros, meno, švietimo veikėjams, literatams, visuomenininkams, pradėtas teikti 1998 m. rašytojos 120 gimimo metinių proga. Premija skiriama už rašytojos [[Marija Pečkauskaitė|M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] atminimo puoselėjimą, labdaringos, altruistinės veiklos tęsimą, aktyvų dalyvavimą rajono bendruomenės kultūrinėje veikloje, literatūrinius pasiekimus, šviečiamąją veiklą.<br /> <br /> Rašytojos M. Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos premijos dydis – 1000 eurų. Premija įteikiama kasmet kovo mėnesio pirmąją savaitę, minint rašytojos gimimo (1877-03-08) sukaktį.<br /> <br /> [[Vaizdas:Satrijos Raganos premija.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos premijos įteikimas Sniegenai Chriščinavičienei 2011 m. kovo 9 d. Premiją įteikia rajono mero pavaduotojas [[Norkus Rimantas|Rimantas Norkus]] ir kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė]]<br /> [[Vaizdas:Premijos laureatai.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos premijos laureatai: [[Jonauskienė Aldona|Aldona Jonauskienė]], [[Januška Martynas|Martynas Januška]], [[Undžienė Dangira|Dangira Undžienė]], [[Skabickienė Laima|Laima Skabickienė]], [[Valantytė Regina|Regina Valantytė]], [[Jurgelienė Svetlana|Svetlana Jurgelienė]] ir [[Chriščinavičienė Sniegena|Sniegena Chriščinavičienė]]]]<br /> [[Vaizdas:Copy of IMG 3486x resize.JPG|thumb|right|260px|Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos premijos laureatai 2022 m.]]<br /> Premija paskirta šiems asmenims:<br /> * 1997 m. [[Juodikienė Filomena|Filomena Juodikienė]], buvusi lietuvių kalbos mokytoja, ilgus metus dirbusi Židikų Šatrijos Raganos muziejuje, pirmoji pradėjusi rinkti medžiagą apie rašytoją.<br /> * 1998 m. [[Januška Martynas|Martynas Januška]], [[Merkelio Račkausko gimnazija|M. Račkausko gimnazijos]] mokytojas.<br /> * 2000 m. [[Skabickienė Laima|Laima Skabickienė]], M. Račkausko gimnazijos mokytoja.<br /> * 2001 m. [[Valantytė Regina|Regina Valantytė]], [[Židikų biblioteka|Židikų bibliotekos]] bibliotekininkė.<br /> * 2002 m. [[Cholodinskienė Adelė|Adelė Cholodinskienė]], [[Mažeikių muziejus|muziejaus]] direktorė.<br /> * 2003 m. [[Jonauskienė Aldona|Aldona Jonauskienė]], Viešosios bibliotekos direktorė.<br /> * 2004 m. [[Širvinskienė Rima|Rima Širvinskienė]], Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė.<br /> * 2005 m. [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.<br /> * 2006 m. [[Miliauskytė Jūratė|Jūratė Miliauskytė]], muziejininkė.<br /> * 2007 m. [[Undžienė Dangira|Dangira Undžienė]], Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.<br /> * 2008 m. [[Valatkevičienė Stanislava|Stanislava Valatkevičienė]], [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijos]] seniūnė.<br /> * 2009 m. [[Auryla Paulius|Paulius Auryla]], Telšių krašto ateitininkų vadas, katechetas, Viekšnių bendruomenės narys, Mažeikių rajono savivaldybės narys.<br /> * 2010 m. [[Jurgelienė Svetlana|Svetlana Jurgelienė]], [[Židikų kultūros centras|Židikų kultūros centro]] direktorė.<br /> * 2011 m. [[Chriščinavičienė Sniegena|Sniegena Chriščinavičienė]], [[Viekšnių biblioteka|Viekšnių bibliotekos]] bibliotekininkė, tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis&quot; narė.<br /> * 2012 m. [[Marcinkevičienė Ona Irena|Ona Irena Marcinkevičienė]], bendrovės „Verslo sala“ direktorė.<br /> * 2013 m. [[Viesulienė Bronislava|Bronislava Viesulienė]], [[Caritas|Mažeikių „Caritas“]] vadovė.<br /> * 2014 m. [[Bronislovas Kerys]], bibliotekininkas, kraštotyrininkas.<br /> * 2015 m. [[Gražina Vainutienė]], Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė.<br /> * 2016 m. [[Alma Krapauskienė]], tautodailininkė, eilių autorė, Tirkšlių vidurinės mokyklos geografijos mokytoja.<br /> * 2017 m. [[Virginija Katkuvienė]], mokytoja, Žemaitijos skautų organizacijos „Medeinos“ draugovės vadovė.<br /> * 2018 m. [[Ona Venslovienė]], [[Mažeikių trečiojo amžiaus universitetas|Mažeikių trečiojo amžiaus universiteto]] (TAU) viena iš pagrindinių įkūrėjų ir pirmoji rektorė.<br /> * 2019 m. [[Rūta Končiutė-Mačiulienė]], Mažeikių raj. Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.<br /> [[Kategorija: Kultūra]]<br /> * 2020 m. [[Jūratė Norvaišienė]], AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių regiono pardavimų padalinio direktorė. <br /> * 2021 m. [[Genoveita Gricienė]], aktyvistė, pedagogė, Mažeikių r. savivaldybės tarybos narė.<br /> * 2022 m. [[Romualda Žilinskienė]], ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai ekspertė, prozininkė ir publicistė.<br /> * 2023 m. [[Danutė Komovienė]], ilgametė pedagogė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Carito“ reikalų vedėja. <br /> * 2024 m. [[Airida Lementauskienė]], Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro režisierė, Vytauto Klovos muzikos mokyklos teatrinio meno mokytoja metodininkė.<br /> * 2026 m. [[Krista Kinčienė]], ilgametė kultūros namų, vėliau Mažeikių kultūros centro, klubo „Mano namai“ vadovė.<br /> <br /> [[Kategorija: Šatrijos Ragana]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_kra%C5%A1to_kult%C5%ABros_premija&diff=48151 2026-05-10T08:38:43Z

<p>Vakaris jočeris: /* Laureatai (įteikimo metai) */</p> <hr /> <div>'''MAŽEIKIŲ KRAŠTO KULTŪROS PREMIJA''' - viena iš priemonių skatinti žmones, savo veikla padedančius ugdyti krašto kultūrą. Nuostatai patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2001-12-20 sprendimu Nr. 225. Skiriama kasmet tik vienam asmeniniui ir tik vieną kartą. Neatsiradus pretendentams ar neatitinkant reikalavimų ji gali būti ir neskiriama. Mažeikių Krašto kultūros premijos laureatą renka rajono Tarybos patvirtinta 7 asmenų komisija. Premijos laureatas nustatomas atviru balsavimu. Premijos laureatu pripažįstamas pretendentas, gavęs daugiausia balsų. Jeigu du pretendentai gauna vienodai balsų, sprendžiamojo balso teisę turi komisijos pirmininkas. Laureatas išrenkamas ne vėliau kaip iki kovo 10 d. Laureato išrinkimas įforminamas komisijos posėdžio protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Premijos ir rajono savivaldybės padėkos rašto įteikimas bei įrašymas į Krašto kultūros premijos laureatų knygą vyksta birželio mėnesį tradicinės miesto šventės metu.<br /> <br /> Laureatas apdovanojamas 1448 eurų pinigine premija, Mažeikių rajono savivaldybės padėkos raštu, įrašomas į Krašto kultūros premijos laureatų knygą. Krašto kultūros premijos pretendentu gali būti kiekvienas Mažeikių krašto gyventojas arba iš šio krašto kilęs asmuo: ieškantis ir įgyvendinantis naujas, originalias kūrybos ir kultūrinės veiklos formas; puoselėjantis ir propaguojantis krašto etnokultūrą; dirbantis kultūrinį švietėjišką darbą; aktyviai dalyvaujantis krašto visuomeninėje kultūrinėje veikloje; tiekiantis paramą krašto kultūros institucijoms, meno kolektyvams, remiantis<br /> krašto žmonių kultūrines iniciatyvas bei saviraišką.<br /> <br /> == Laureatai (įteikimo metai)==<br /> * 2002 m. - [[Krista Kinčienė]], [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] direktorė.<br /> * 2003 m. - [[Ričardas Grušas]], [[Muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] direktorius.<br /> * 2004 m. - [[Jolanta Tendienė]], [[Choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] direktorė, tautinių šokių ansamblio [[Kauškutis|,,Kauškutis&quot;]] vadovė.<br /> * 2005 m. - [[Povilas Šverebas]], [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] direktorės pavaduotojas, istorikas.<br /> * 2006 m. - [[Jonas Strazdauskas]], fotografas. <br /> * 2007 m. - [[Gintautas Alekna]], operatorius, fotografas, ekspedicijų tremtinių keliais organizatorius, vadovas ir dalyvis.<br /> * 2008 m. - [[Aleksandras Novakas]], dailės mokytojas metodininkas.<br /> * 2009 m. - [[Česlovas Pečetauskas]], tautodailininkas, meninės kalvystės Mažeikiuose pradininkas.<br /> * 2011 m. - [[Algirdas Grinkevičius]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] mokytojas, muzikinio skyriaus vedėjas, šou grupės „[[Lietutis]]“ vadovas.<br /> * 2012 m. - [[Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas. <br /> * 2013 m. - [[Martynas Januška]], [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] lietuvių kalbos mokytojas ekspertas.<br /> * 2014 m. - [[Jelena Legenzovienė]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] mokytoja ekspertė.<br /> * 2015 m. - [[Algirdas Vilkas]], [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytojas ekspertas, Mažeikių raj. savivaldybės kultūros centro folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]] įkūrėjas ir vadovas.<br /> * 2016 m. - [[Ildifonsas Venalis]], ilgametis pedagogas, meno kolektyvų dalyvis, aktyvus visuomenininkas.<br /> * 2017 m. - [[Virgilijus Mikuckis]]<br /> * 2018 m. - [[Kęstutis Dvaržeckis]], Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyriaus bei orkestro [[Griaustinis|„Griaustinis“]] vadovas.<br /> * 2019 m. - [[Ramunė Zelbienė]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] baletmeisterė.<br /> * 2020 m. - [[Vytautas Ramanauskas]], [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] vyr. muziejininkas, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas.<br /> * 2021 m. - [[Antanas Viskantas]], tautodailininkas, kryždirbys.<br /> * 2022 m. - [[Rimantas Mikalauskas]], pedagogas, meno kolektyvo vadovas.<br /> * 2023 m. - [[Džeraldas Bidva]], Baltijos šalių orkestro „Kremerata Baltica“ narys, koncertmeisteris ir pirmasis smuikas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteris ir pirmasis smuikas.<br /> * 2024 m. - [[Virginijus Tamošiūnas]], [[Dailės mokykla|Mažeikių dailės mokyklos]] mokytojui metodininkas, tapytojas.<br /> * 2025 m. - [[Gintautas Griškėnas]], Mažeikių rajono [[Sedos kultūros centras|Sedos kultūros centro]] direktorius, folkloro ansamblio „Rėmolee“ įkūrėjas ir vadovas.<br /> * 2026 m. - [[Augustas Petkus]], Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcinio centro direktorius, Tarptautinio jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Baltic<br /> Voice“ direktorius.<br /> <br /> <br /> [[Kategorija: Kultūra]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_kra%C5%A1to_kult%C5%ABros_premija&diff=48150 2026-05-10T08:38:14Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>'''MAŽEIKIŲ KRAŠTO KULTŪROS PREMIJA''' - viena iš priemonių skatinti žmones, savo veikla padedančius ugdyti krašto kultūrą. Nuostatai patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2001-12-20 sprendimu Nr. 225. Skiriama kasmet tik vienam asmeniniui ir tik vieną kartą. Neatsiradus pretendentams ar neatitinkant reikalavimų ji gali būti ir neskiriama. Mažeikių Krašto kultūros premijos laureatą renka rajono Tarybos patvirtinta 7 asmenų komisija. Premijos laureatas nustatomas atviru balsavimu. Premijos laureatu pripažįstamas pretendentas, gavęs daugiausia balsų. Jeigu du pretendentai gauna vienodai balsų, sprendžiamojo balso teisę turi komisijos pirmininkas. Laureatas išrenkamas ne vėliau kaip iki kovo 10 d. Laureato išrinkimas įforminamas komisijos posėdžio protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Premijos ir rajono savivaldybės padėkos rašto įteikimas bei įrašymas į Krašto kultūros premijos laureatų knygą vyksta birželio mėnesį tradicinės miesto šventės metu.<br /> <br /> Laureatas apdovanojamas 1448 eurų pinigine premija, Mažeikių rajono savivaldybės padėkos raštu, įrašomas į Krašto kultūros premijos laureatų knygą. Krašto kultūros premijos pretendentu gali būti kiekvienas Mažeikių krašto gyventojas arba iš šio krašto kilęs asmuo: ieškantis ir įgyvendinantis naujas, originalias kūrybos ir kultūrinės veiklos formas; puoselėjantis ir propaguojantis krašto etnokultūrą; dirbantis kultūrinį švietėjišką darbą; aktyviai dalyvaujantis krašto visuomeninėje kultūrinėje veikloje; tiekiantis paramą krašto kultūros institucijoms, meno kolektyvams, remiantis<br /> krašto žmonių kultūrines iniciatyvas bei saviraišką.<br /> <br /> == Laureatai (įteikimo metai)==<br /> * 2002 m. - [[Krista Kinčienė]], [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] direktorė.<br /> * 2003 m. - [[Ričardas Grušas]], [[Muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] direktorius.<br /> * 2004 m. - [[Jolanta Tendienė]], [[Choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] direktorė, tautinių šokių ansamblio [[Kauškutis|,,Kauškutis&quot;]] vadovė.<br /> * 2005 m. - [[Povilas Šverebas]], [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] direktorės pavaduotojas, istorikas.<br /> * 2006 m. - [[Jonas Strazdauskas]], fotografas. <br /> * 2007 m. - [[Gintautas Alekna]], operatorius, fotografas, ekspedicijų tremtinių keliais organizatorius, vadovas ir dalyvis.<br /> * 2008 m. - [[Aleksandras Novakas]], dailės mokytojas metodininkas.<br /> * 2009 m. - [[Česlovas Pečetauskas]], tautodailininkas, meninės kalvystės Mažeikiuose pradininkas.<br /> * 2011 m. - [[Algirdas Grinkevičius]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] mokytojas, muzikinio skyriaus vedėjas, šou grupės „[[Lietutis]]“ vadovas.<br /> * 2012 m. - [[Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas. <br /> * 2013 m. - [[Martynas Januška]], [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] lietuvių kalbos mokytojas ekspertas.<br /> * 2014 m. - [[Jelena Legenzovienė]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] mokytoja ekspertė.<br /> * 2015 m. - [[Algirdas Vilkas]], [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytojas ekspertas, Mažeikių raj. savivaldybės kultūros centro folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]] įkūrėjas ir vadovas.<br /> * 2016 m. - [[Ildifonsas Venalis]], ilgametis pedagogas, meno kolektyvų dalyvis, aktyvus visuomenininkas.<br /> * 2017 m. - [[Virgilijus Mikuckis]]<br /> * 2018 m. - [[Kęstutis Dvaržeckis]], Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyriaus bei orkestro [[Griaustinis|„Griaustinis“]] vadovas.<br /> * 2019 m. - [[Ramunė Zelbienė]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] baletmeisterė.<br /> * 2020 m. - [[Vytautas Ramanauskas]], [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] vyr. muziejininkas, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas.<br /> * 2021 m. - [[Antanas Viskantas]], tautodailininkas, kryždirbys.<br /> * 2022 m. - [[Rimantas Mikalauskas]], pedagogas, meno kolektyvo vadovas.<br /> * 2023 m. - [[Džeraldas Bidva]], Baltijos šalių orkestro „Kremerata Baltica“ narys, koncertmeisteris ir pirmasis smuikas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteris ir pirmasis smuikas.<br /> * 2024 m. - [[Virginijus Tamošiūnas]], [[Dailės mokykla|Mažeikių dailės mokyklos]] mokytojui metodininkas, tapytojas.<br /> * 2025 m. - [[Gintautas Griškėnas]], Mažeikių rajono [[Sedos kultūros centras|Sedos kultūros centro]] direktorius, folkloro ansamblio „Rėmolee“ įkūrėjas ir vadovas.<br /> * 2026 m. – [[Augustas Petkus]], Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcinio centro direktorius, Tarptautinio jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Baltic<br /> Voice“ direktorius.<br /> <br /> <br /> [[Kategorija: Kultūra]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Biblioteka&diff=48135 2026-02-25T06:45:21Z

<p>Vakaris jočeris: /* Istorija ir dabartis */</p> <hr /> <div>{{tvarkomas}}<br /> [[Vaizdas:Viesoji biblioteka.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|230px|Biblioteka]]<br /> [[Vaizdas:Biblioteka.JPG|thumb|right|230px|]]<br /> <br /> '''BIBLIOTEKA, Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka''', yra [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] <br /> <br /> == Istorija ir dabartis ==<br /> Švietimo ministerijos nurodymu 1922 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose įsteigtas centralinis knygynas, turėjęs atlikti viešosios bibliotekos funkcijas. Knygynui patalpas Stoties gatvėje nemokamai suteikė kooperacijos sąjunga. 1922 m. spalio 5 d. Lietuvos švietimo ministerijos įsakymu Nr.79, nuo 1922 m. spalio 1 d įsteigtas Valstybinio knygyno Mažeikių skyrius, o jo vedėju paskirtas [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (režisieriaus [[Vaičkus Juozas|Juozo Vaičkaus]] brolis). Ši data laikoma Viešosios bibliotekos įkūrimo data. Tuo metu bibliotekoje buvo 361 knyga, iš jų 25 rusų ir lenkų kalbomis, 83 skaitytojai. Skaitytojai turėjo palikti 10 litų užstatą.<br /> <br /> 1923-01-01 biblioteka turėjo 193 knygas, prenumeravo 20-ties pavadinimo periodinių leidinių, buvo apie 80 skaitytojų. Lėšų knygoms pirkti skirdavusi Švietimo ministerija, tačiau jos buvusios nepaprastai menkos. Nesulaukdamas asignavimų iš ministerijos, bibliotekos vedėjas griebdavosi įvairių priemonių. Savo iniciatyva pirkti knygų jis kartkartėmis važiuodavo į Kauną. Be to, vedėjas dažnai rengdavo visuoemenei vakarus - spektaklius, o gautą pelną skirdavo knygoms įsigyti. Pirmaisiais metais buvo įsigytas ir daugiatomis Brokhauzo-Efrono enciklopedinis žodynas, kuris bibliotekoje išliko iki šiol. Paramą teikė ir knygų skaitytojai. 1923 m. jie bibliotekai paaukojo 11 vnt. vertingos literatūros.<br /> <br /> 1930 m. paskutiniaisias A. Vaičkaus vedėjavimo metais buvo 3454 vnt.knygų, skaitytojų registruota per pustrečio šimto. 1926 m. jie perskaitė 15,5 tūkst. egz. leidinių. Bibliotekos vedėjas Petras Vainoras domėjosi filatelija, jis sudarė knygų katalogą, susitemino literatūrą, padėjo pirmuosius bibliografinio darbo pagrindus. 1939 m. biblioteką aplankė 13716 žmonių. Išduota ledinių: moksleiviams - 5270, darbininkams - 3287, amatininkams - 1272, tarnautojams - 719, ūkininkams - 524, mokytojams - 460. Į namus knygas skaityti ėmė 6903 žmonės, iš jų 3131 vyras ir 3772 moterys; iš viso jie perskaitė 7062 vnt. knygų &lt;ref&gt;Knygų daugiau skaitė moksleivija ir darbininkija // XX amžius. - 1940. - Bal. 6. - Nr. 77. - P. 14.&lt;/ref&gt;. <br /> <br /> Karo metais biblioteka buvo įsikūrusi netoli dabartinių prekybos namų „Durbė&quot;, tačiau 1944 m. per rusų lėktuvų borbordavimą Mažeikius, pastatas buvo sugriautas. 1945 m. įsikūrė toje pačioje gatvėje, pastate, kur dabar yra paštas. Bibliotekai buvo skirti trys kambariai, kuriuose įsikūrė skaitykla, skaitytojų aptarnavimo skyrius ir knygų fondai. Pirmą kartą atėjus į bibliotelą, reikėdavo palikti užstatą - dvi savo knygas, ir tik tada atėjusįjį registruodavo kaip skaitytoją. Knygos buvo sunumeruotos pagal spintoje laikomas jų katalogines korteles. Išsirinkus iš katalogo norimą knygą, reikėjo užrašyti jos numerį, ir bibliotekininkė Marija Tomkevičienė iš fondo atnešdavo knygą. Bibliotekos vedėja buvo Ieva Kripaitienė.&lt;ref&gt; Bernarda Plastinina. Visą gyvenimą paedagogas ir kraštotyrininkas praleido su knyga // Santarvė. - 2009. - Kovo 14. - P. 8, 10.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> 1974-01-01 bibliotekoje dirbo 7 darbuotojai, iš jų 4 su aukštuoju arba specialiuoju viduriniu išsilavinimu, buvo 43173 knygų, 4100 skaitytojų. 1974 m. Laisvės ir tuometinės Pergalės (dabar - Vasario 16-osios) gatvių kampe pastatytas trijų aukštų pastatas, kuriame 1975 m. įsikūrė rajoninė ir rajoninė vaikų bibliotekos. Naujose patalpose atidaryta skaitykla (113 kv.m.), du abonementai ir muzikinė skaitykla, knygrišykla, pasakų kambarys vaikams, metodinis skyrius ir kt. Po metų, perėjus prie centralizuotos sistems, rajoninė biblioteka tapo Centrine su veikiančia 21 kaimo ir 2 miesto filialais. 1995 m. biblioteka pavadinta savivaldybės Viešąja biblioteka.<br /> <br /> 2012 m. bibliotekai priklauso 25 filialai, iš jų 20 yra kaimuose ir 5 mieste. Bibliotekoje dirba 26 darbuotojai, iš jų - 16 bibliotekininkų. Veikia lėlių teatras „Vyturiai ir pelėdžiukai&quot;, Nevyriausybinių organizacijų informacijos paramos centras. Mažeikių viešoji biblioteka yra viena pirmaujančių šalyje pagal katalogus ir duomenų bazes: katalogų yra du, o duomenų bazių - keturios. Nuo 1998 metų parengta 40 projektų, gautos lėšos panaudotos renginiams, konferencijoms, parodoms rengti, bibliotekoms kompiuterizuoti ir interneto prieeigai įrengti, vaizdo ir garso įrangai, multimedijai įsigyti, žaislotekoms įrengti. 2003 m. bibliotekoje pradėta diegti LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema). 2006 m. 5diegtas LIBIS skaitytoj7 aptarnavimo posistemis, skaitytojams išduodami nauji pažymėjimai (magnetinės kortelės), kurie leidžia naudotis visų šalies bibliotekų paslaugomis. 2012 m. Viešojoje bibliotekoje buvo 77,5 tūkst. leidinių, rajono bibliotekose - daugiau nei 273 tūkst. <br /> <br /> 2014 m. prasidėjo bibliotekos modernizavimo darbai vykdant projektą „Mažeikių rajono savivaldybės bibliotekos atnaujinimas (modernizavimas)&quot;, įgyvendinimo pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai&quot; VP3-1.1-VRM-01-R priemonę „Regioniniųekonomikos augimo centrų plėtra&quot;. Projekto vertė 2 mln. litų, iš jų 1,85 mln. Lt skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Valstybės biudžeto lėšų. Projekto vykdytoja Mažeikių rajono savivaldybė šiam projektui įgyvendinti skiria 150 tūkst. litų. Konkursą rangos darbams atlikti laimėjo UAB „Stakreta&quot;.<br /> <br /> Nuo 2023-01-01 Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka pavadinta Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka. 2022 m. lapkričio 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. T1-316 „Dėl Henriko Nagio vardo suteikimo Mažeikių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ir Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos nuostatų patvirtinimo“. 2022 m. gruodžio 29 d. Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.<br /> <br /> ==Renovacija==<br /> Pradėta 2014 m. Bibliotekos administracija laikinai buvo iškelta į Laisvės g. 30a pastatą. Bendra projekto vertė - daugiau nei 633 tūkst. eurų. Po renovacijos biblioteka atidaryta 2016 m. vasario 15 d. Atidarymo šventės metu prie biblioteko atidengta skulptoriaus [[Paulius Daujotas|Pauliaus Daujoto]] skulptūra „Laisvam žodžiui&quot;. Ant jos pagrindo iškalti rašytojo [[Romualdas Granauskas|Romualdo Granausko]] žodžiai „Kalboje gyvena tautos dvasia&quot;. Skulptūros atsiradimu pasirūpino laikraščio [[Santarvė|„Santarvė&quot;]] leidėjas Alvydas Balčiūnas, bendrovės direktorius Arūnas Jarmoška, įmonės „Kustata&quot; direktorius Kostas Baranauskis, [[Elmaga|„Elmagos&quot;]] direktorius Vitas Žąsinas, „Mažeikių statybos kompanijos&quot; direktorius Kęstutis Songaila&quot;&lt;ref&gt;Neringa Švelnienė. Lankytojams duris vėl atvėrė viešoji biblioteka // Santarvė.- 2016. - Vasar. 18. - Nr. 19. - P.1, 7.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> == Direktoriai ==<br /> * [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (1922 - 1930-11-06)<br /> * Petras Vainoras (1930-1940)<br /> * A. Kulikauskas, O. Lukštaraupienė (1941-1944)<br /> * Emilija Striaupytė (1944-1950)<br /> * Ieva Kripaitienė (1950-1966)<br /> * Vida Žilinskienė (1972-1979)<br /> * [[Jonauskienė Aldona|Aldona Drazdauskaitė-Jonauskienė]] (1980-2015)<br /> * Irena Atkočaitienė (2015-2016)<br /> * [[Alina Bernotienė]] (nuo 2016-08-16)<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Mažeikių centrinė biblioteka, 1922-1992: bukletas. - Mažeikiai: Mažeikių raj. CB, 1992. - 1 lap. sulankst. į 8 p. <br /> <br /> {{reflist}}<br /> &lt;small&gt;<br /> * Jonauskienė A. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. Kn.: Mažeikiai. Praeitis, dabartis ir perspektyvos. - 1997. P. 136 - 143.<br /> * Vytautas Malūkas. Mažeikių viešoji biblioteka pasitinka 90-ies metų jubiliejų // Santarvė. - 2012. - Spal. 4. - Nr. 114. - P. 2.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mrvb.lt/lt/ Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka], tinklalapis<br /> <br /> [[Kategorija:Kultūra]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48134 2026-02-24T19:36:58Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. <br /> <br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2011 m. ansamblis išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę „Alksniokā“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika ir pasakojimai. <br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta Mažeikių kultūros centro fokloro ansamblio „Alksna“ ir Mažeikių kultūros centro vaiko fokloro ansamblio „Alksniokā“ kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.<br /> Alksniukų atliekami muzikiniai kūriniai taip pat skamba 2019 m. Arūno Lunio sudarytoje kompaktinėje plokštelėje „Mažeikiū krašta tradėcėne muzikontā“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> <br /> * Vuo bova tēp: leidinys apie Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Alksniokā“ veiklą, skirtas 10-ies metų veiklos jubiliejaus proga / parengė Petrikienė Dainora, Kaleckienė Jolanta. – Mažeikiai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, 2018. – 38 p.: iliustr. <br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem – nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. – 2011, birželio 2, p. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; – tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių, 2012, rugsėjo 11, p. 5, 6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka Facebook paskyra]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== Instagram paskyra]<br /> * [https://www.mazeikiai.lt/savivalda/administracine-informacija/veiklos-sritys/kultura-ir-kulturos-paveldas/etnine-kultura/mazeikiu-kulturos-centro-vaiku-folkloro-ansamblis-alksnioka Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48133 2026-02-24T19:33:39Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. <br /> <br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2011 m. ansamblis išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę „Alksniokā“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika ir pasakojimai. <br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta Mažeikių kultūros centro fokloro ansamblio „Alksna“ ir Mažeikių kultūros centro vaiko fokloro ansamblio „Alksniokā“ kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.<br /> Alksniukų atliekami muzikiniai kūriniai taip pat skamba 2019 m. Arūno Lunio sudarytoje kompaktinėje plokštelėje „Mažeikiū krašta tradėcėne muzikontā“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> <br /> * Vuo bova tēp: leidinys apie Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Alksniokā“ veiklą, skirtas 10-ies metų veiklos jubiliejaus proga / parengė Petrikienė Dainora, Kaleckienė Jolanta. - Mažeikiai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, 2018. - 38 p.: iliustr. <br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka Facebook paskyra]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== Instagram paskyra]<br /> * [https://www.mazeikiai.lt/savivalda/administracine-informacija/veiklos-sritys/kultura-ir-kulturos-paveldas/etnine-kultura/mazeikiu-kulturos-centro-vaiku-folkloro-ansamblis-alksnioka Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48132 2026-02-24T19:30:27Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. <br /> <br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2011 m. ansamblis išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę „Alksniokā“. Programoje – dainos, instrumentinė muzika ir pasakojimai.<br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta Mažeikių kultūros centro fokloro ansamblio „Alksna“ ir Mažeikių kultūros centro vaiko fokloro ansamblio „Alksniokā“ kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.<br /> Alksniukų atliekami muzikiniai kūriniai taip pat skamba Arūno Lunio sudarytoje kompaktinėje plokštelėje „Mažeikiū krašta tradėcėne muzikontā“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> <br /> * Vuo bova tēp: leidinys apie Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Alksniokā“ veiklą, skirtas 10-ies metų veiklos jubiliejaus proga / parengė Petrikienė Dainora, Kaleckienė Jolanta. - Mažeikiai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, 2018. - 38 p.: iliustr. <br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka Facebook paskyra]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== Instagram paskyra]<br /> * [https://www.mazeikiai.lt/savivalda/administracine-informacija/veiklos-sritys/kultura-ir-kulturos-paveldas/etnine-kultura/mazeikiu-kulturos-centro-vaiku-folkloro-ansamblis-alksnioka Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48131 2026-02-24T18:51:32Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka Facebook paskyra]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== Instagram paskyra]<br /> * [https://www.mazeikiai.lt/savivalda/administracine-informacija/veiklos-sritys/kultura-ir-kulturos-paveldas/etnine-kultura/mazeikiu-kulturos-centro-vaiku-folkloro-ansamblis-alksnioka Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniukai&diff=48130 2026-02-24T18:48:46Z

<p>Vakaris jočeris: Vakaris jočeris pervadino puslapį Alksniukai į Alksniokā: Tikslus ansamblio pavadinimas</p> <hr /> <div>#PERADRESAVIMAS [[Alksniokā]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48129 2026-02-24T18:48:46Z

<p>Vakaris jočeris: Vakaris jočeris pervadino puslapį Alksniukai į Alksniokā: Tikslus ansamblio pavadinimas</p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka FACEBOOK]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== INSTAGRAM]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48128 2026-02-24T18:45:01Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka FACEBOOK]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== INSTAGRAM]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48127 2026-02-24T18:34:16Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''', [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus 2009 metais „Alksniokų&quot; ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> 2012 m. kovo 11 d. kolektyvui įteikta 2011 metų [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Alksna]]<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka FACEBOOK]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== INSTAGRAM]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48126 2026-02-24T18:33:26Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''', [[Kultūros centras|Mažeikių savivaldybės kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus 2009 metais „Alksniokų&quot; ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> 2012 m. kovo 11 d. kolektyvui įteikta 2011 metų [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Alksna]]<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka FACEBOOK]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== INSTAGRAM]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48125 2026-02-24T18:31:48Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''', [[Kultūros centras|Mažeikių savivaldybės kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus 2009 metais „Alksniokų&quot; ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> 2012 m. kovo 11 d. kolektyvui įteikta 2011 metų [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Alksna]]<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YouTube: Alksniokaa, Samogitian folk group from Mazeikiai, Lithuania]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube: Alksniokaa. Samogitian folk group from Mazeikiai, Lithuania]<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka FACEBOOK]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== INSTAGRAM]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Biblioteka&diff=48124 2026-02-24T18:22:36Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{tvarkomas}}<br /> [[Vaizdas:Viesoji biblioteka.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|230px|Biblioteka]]<br /> [[Vaizdas:Biblioteka.JPG|thumb|right|230px|]]<br /> <br /> '''BIBLIOTEKA, Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka''', yra [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] <br /> <br /> == Istorija ir dabartis ==<br /> Švietimo ministerijos nurodymu 1922 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose įsteigtas centralinis knygynas, turėjęs atlikti viešosios bibliotekos funkcijas. Knygynui patalpas Stoties gatvėje nemokamai suteikė kooperacijos sąjunga. 1922 m. spalio 5 d. Lietuvos švietimo ministerijos įsakymu Nr.79, nuo 1922 m. spalio 1 d įsteigtas Valstybinio knygyno Mažeikių skyrius, o jo vedėju paskirtas [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (režisieriaus [[Vaičkus Juozas|Juozo Vaičkaus]] brolis). Ši data laikoma Viešosios bibliotekos įkūrimo data. Tuo metu bibliotekoje buvo 361 knyga, iš jų 25 rusų ir lenkų kalbomis, 83 skaitytojai. Skaitytojai turėjo palikti 10 litų užstatą.<br /> <br /> 1923-01-01 biblioteka turėjo 193 knygas, prenumeravo 20-ties pavadinimo periodinių leidinių, buvo apie 80 skaitytojų. Lėšų knygoms pirkti skirdavusi Švietimo ministerija, tačiau jos buvusios nepaprastai menkos. Nesulaukdamas asignavimų iš ministerijos, bibliotekos vedėjas griebdavosi įvairių priemonių. Savo iniciatyva pirkti knygų jis kartkartėmis važiuodavo į Kauną. Be to, vedėjas dažnai rengdavo visuoemenei vakarus - spektaklius, o gautą pelną skirdavo knygoms įsigyti. Pirmaisiais metais buvo įsigytas ir daugiatomis Brokhauzo-Efrono enciklopedinis žodynas, kuris bibliotekoje išliko iki šiol. Paramą teikė ir knygų skaitytojai. 1923 m. jie bibliotekai paaukojo 11 vnt. vertingos literatūros.<br /> <br /> 1930 m. paskutiniaisias A. Vaičkaus vedėjavimo metais buvo 3454 vnt.knygų, skaitytojų registruota per pustrečio šimto. 1926 m. jie perskaitė 15,5 tūkst. egz. leidinių. Bibliotekos vedėjas Petras Vainoras domėjosi filatelija, jis sudarė knygų katalogą, susitemino literatūrą, padėjo pirmuosius bibliografinio darbo pagrindus. 1939 m. biblioteką aplankė 13716 žmonių. Išduota ledinių: moksleiviams - 5270, darbininkams - 3287, amatininkams - 1272, tarnautojams - 719, ūkininkams - 524, mokytojams - 460. Į namus knygas skaityti ėmė 6903 žmonės, iš jų 3131 vyras ir 3772 moterys; iš viso jie perskaitė 7062 vnt. knygų &lt;ref&gt;Knygų daugiau skaitė moksleivija ir darbininkija // XX amžius. - 1940. - Bal. 6. - Nr. 77. - P. 14.&lt;/ref&gt;. <br /> <br /> Karo metais biblioteka buvo įsikūrusi netoli dabartinių prekybos namų „Durbė&quot;, tačiau 1944 m. per rusų lėktuvų borbordavimą Mažeikius, pastatas buvo sugriautas. 1945 m. įsikūrė toje pačioje gatvėje, pastate, kur dabar yra paštas. Bibliotekai buvo skirti trys kambariai, kuriuose įsikūrė skaitykla, skaitytojų aptarnavimo skyrius ir knygų fondai. Pirmą kartą atėjus į bibliotelą, reikėdavo palikti užstatą - dvi savo knygas, ir tik tada atėjusįjį registruodavo kaip skaitytoją. Knygos buvo sunumeruotos pagal spintoje laikomas jų katalogines korteles. Išsirinkus iš katalogo norimą knygą, reikėjo užrašyti jos numerį, ir bibliotekininkė Marija Tomkevičienė iš fondo atnešdavo knygą. Bibliotekos vedėja buvo Ieva Kripaitienė.&lt;ref&gt; Bernarda Plastinina. Visą gyvenimą paedagogas ir kraštotyrininkas praleido su knyga // Santarvė. - 2009. - Kovo 14. - P. 8, 10.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> 1974-01-01 bibliotekoje dirbo 7 darbuotojai, iš jų 4 su aukštuoju arba specialiuoju viduriniu išsilavinimu, buvo 43173 knygų, 4100 skaitytojų. 1974 m. Laisvės ir tuometinės Pergalės (dabar - Vasario 16-osios) gatvių kampe pastatytas trijų aukštų pastatas, kuriame 1975 m. įsikūrė rajoninė ir rajoninė vaikų bibliotekos. Naujose patalpose atidaryta skaitykla (113 kv.m.), du abonementai ir muzikinė skaitykla, knygrišykla, pasakų kambarys vaikams, metodinis skyrius ir kt. Po metų, perėjus prie centralizuotos sistems, rajoninė biblioteka tapo Centrine su veikiančia 21 kaimo ir 2 miesto filialais. 1995 m. biblioteka pavadinta savivaldybės Viešąja biblioteka.<br /> <br /> 2012 m. bibliotekai priklauso 25 filialai, iš jų 20 yra kaimuose ir 5 mieste. Bibliotekoje dirba 26 darbuotojai, iš jų - 16 bibliotekininkų. Veikia lėlių teatras „Vyturiai ir pelėdžiukai&quot;, Nevyriausybinių organizacijų informacijos paramos centras. Mažeikių viešoji biblioteka yra viena pirmaujančių šalyje pagal katalogus ir duomenų bazes: katalogų yra du, o duomenų bazių - keturios. Nuo 1998 metų parengta 40 projektų, gautos lėšos panaudotos renginiams, konferencijoms, parodoms rengti, bibliotekoms kompiuterizuoti ir interneto prieeigai įrengti, vaizdo ir garso įrangai, multimedijai įsigyti, žaislotekoms įrengti. 2003 m. bibliotekoje pradėta diegti LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema). 2006 m. 5diegtas LIBIS skaitytoj7 aptarnavimo posistemis, skaitytojams išduodami nauji pažymėjimai (magnetinės kortelės), kurie leidžia naudotis visų šalies bibliotekų paslaugomis. 2012 m. Viešojoje bibliotekoje buvo 77,5 tūkst. leidinių, rajono bibliotekose - daugiau nei 273 tūkst. <br /> <br /> 2014 m. prasidėjo bibliotekos modernizavimo darbai vykdant projektą „Mažeikių rajono savivaldybės bibliotekos atnaujinimas (modernizavimas)&quot;, įgyvendinimo pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai&quot; VP3-1.1-VRM-01-R priemonę „Regioniniųekonomikos augimo centrų plėtra&quot;. Projekto vertė 2 mln. litų, iš jų 1,85 mln. Lt skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Valstybės biudžeto lėšų. Projekto vykdytoja Mažeikių rajono savivaldybė šiam projektui įgyvendinti skiria 150 tūkst. litų. Konkursą rangos darbams atlikti laimėjo UAB „Stakreta&quot;.<br /> <br /> Nuo 2023-01-01 Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka pavadinta Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka. 2022 m. lapkričio 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. T1-316 „Dėl Henriko Nagio vardo suteikimo Mažeikių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ir Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos nuostatų patvirtinimo“. 2022 m. gruodžio 29 d. Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.<br /> <br /> „Stacėjės: Kryžiaus kelio stotys Mažeikių rajono Tirkšlių kapinių koplyčioje“ – pirmasis Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos leidinys, išleistas 2025 m. Tekstų autorius Gabrielius Juškevičius. Sudarytoja Rūta Končiutė-Mačiulienė. 46 p. leidinys išspausdintas Vilniuje, „Petro ofsete“. Knyga skatina naujai pažvelgti į Kristaus kančią, saugoti ir puoselėti žemaičių kalbą.<br /> <br /> ==Renovacija==<br /> Pradėta 2014 m. Bibliotekos administracija laikinai buvo iškelta į Laisvės g. 30a pastatą. Bendra projekto vertė - daugiau nei 633 tūkst. eurų. Po renovacijos biblioteka atidaryta 2016 m. vasario 15 d. Atidarymo šventės metu prie biblioteko atidengta skulptoriaus [[Paulius Daujotas|Pauliaus Daujoto]] skulptūra „Laisvam žodžiui&quot;. Ant jos pagrindo iškalti rašytojo [[Romualdas Granauskas|Romualdo Granausko]] žodžiai „Kalboje gyvena tautos dvasia&quot;. Skulptūros atsiradimu pasirūpino laikraščio [[Santarvė|„Santarvė&quot;]] leidėjas Alvydas Balčiūnas, bendrovės direktorius Arūnas Jarmoška, įmonės „Kustata&quot; direktorius Kostas Baranauskis, [[Elmaga|„Elmagos&quot;]] direktorius Vitas Žąsinas, „Mažeikių statybos kompanijos&quot; direktorius Kęstutis Songaila&quot;&lt;ref&gt;Neringa Švelnienė. Lankytojams duris vėl atvėrė viešoji biblioteka // Santarvė.- 2016. - Vasar. 18. - Nr. 19. - P.1, 7.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> == Direktoriai ==<br /> * [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (1922 - 1930-11-06)<br /> * Petras Vainoras (1930-1940)<br /> * A. Kulikauskas, O. Lukštaraupienė (1941-1944)<br /> * Emilija Striaupytė (1944-1950)<br /> * Ieva Kripaitienė (1950-1966)<br /> * Vida Žilinskienė (1972-1979)<br /> * [[Jonauskienė Aldona|Aldona Drazdauskaitė-Jonauskienė]] (1980-2015)<br /> * Irena Atkočaitienė (2015-2016)<br /> * [[Alina Bernotienė]] (nuo 2016-08-16)<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Mažeikių centrinė biblioteka, 1922-1992: bukletas. - Mažeikiai: Mažeikių raj. CB, 1992. - 1 lap. sulankst. į 8 p. <br /> <br /> {{reflist}}<br /> &lt;small&gt;<br /> * Jonauskienė A. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. Kn.: Mažeikiai. Praeitis, dabartis ir perspektyvos. - 1997. P. 136 - 143.<br /> * Vytautas Malūkas. Mažeikių viešoji biblioteka pasitinka 90-ies metų jubiliejų // Santarvė. - 2012. - Spal. 4. - Nr. 114. - P. 2.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mrvb.lt/lt/ Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka], tinklalapis<br /> <br /> [[Kategorija:Kultūra]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Biblioteka&diff=48123 2026-02-24T18:22:07Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{tvarkomas}}<br /> [[Vaizdas:Viesoji biblioteka.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|230px|Biblioteka]]<br /> [[Vaizdas:Biblioteka.JPG|thumb|right|230px|]]<br /> <br /> '''BIBLIOTEKA, Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka''', yra [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] <br /> <br /> == Istorija ir dabartis ==<br /> Švietimo ministerijos nurodymu 1922 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose įsteigtas centralinis knygynas, turėjęs atlikti viešosios bibliotekos funkcijas. Knygynui patalpas Stoties gatvėje nemokamai suteikė kooperacijos sąjunga. 1922 m. spalio 5 d. Lietuvos švietimo ministerijos įsakymu Nr.79, nuo 1922 m. spalio 1 d įsteigtas Valstybinio knygyno Mažeikių skyrius, o jo vedėju paskirtas [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (režisieriaus [[Vaičkus Juozas|Juozo Vaičkaus]] brolis). Ši data laikoma Viešosios bibliotekos įkūrimo data. Tuo metu bibliotekoje buvo 361 knyga, iš jų 25 rusų ir lenkų kalbomis, 83 skaitytojai. Skaitytojai turėjo palikti 10 litų užstatą.<br /> <br /> 1923-01-01 biblioteka turėjo 193 knygas, prenumeravo 20-ties pavadinimo periodinių leidinių, buvo apie 80 skaitytojų. Lėšų knygoms pirkti skirdavusi Švietimo ministerija, tačiau jos buvusios nepaprastai menkos. Nesulaukdamas asignavimų iš ministerijos, bibliotekos vedėjas griebdavosi įvairių priemonių. Savo iniciatyva pirkti knygų jis kartkartėmis važiuodavo į Kauną. Be to, vedėjas dažnai rengdavo visuoemenei vakarus - spektaklius, o gautą pelną skirdavo knygoms įsigyti. Pirmaisiais metais buvo įsigytas ir daugiatomis Brokhauzo-Efrono enciklopedinis žodynas, kuris bibliotekoje išliko iki šiol. Paramą teikė ir knygų skaitytojai. 1923 m. jie bibliotekai paaukojo 11 vnt. vertingos literatūros.<br /> <br /> 1930 m. paskutiniaisias A. Vaičkaus vedėjavimo metais buvo 3454 vnt.knygų, skaitytojų registruota per pustrečio šimto. 1926 m. jie perskaitė 15,5 tūkst. egz. leidinių. Bibliotekos vedėjas Petras Vainoras domėjosi filatelija, jis sudarė knygų katalogą, susitemino literatūrą, padėjo pirmuosius bibliografinio darbo pagrindus. 1939 m. biblioteką aplankė 13716 žmonių. Išduota ledinių: moksleiviams - 5270, darbininkams - 3287, amatininkams - 1272, tarnautojams - 719, ūkininkams - 524, mokytojams - 460. Į namus knygas skaityti ėmė 6903 žmonės, iš jų 3131 vyras ir 3772 moterys; iš viso jie perskaitė 7062 vnt. knygų &lt;ref&gt;Knygų daugiau skaitė moksleivija ir darbininkija // XX amžius. - 1940. - Bal. 6. - Nr. 77. - P. 14.&lt;/ref&gt;. <br /> <br /> Karo metais biblioteka buvo įsikūrusi netoli dabartinių prekybos namų „Durbė&quot;, tačiau 1944 m. per rusų lėktuvų borbordavimą Mažeikius, pastatas buvo sugriautas. 1945 m. įsikūrė toje pačioje gatvėje, pastate, kur dabar yra paštas. Bibliotekai buvo skirti trys kambariai, kuriuose įsikūrė skaitykla, skaitytojų aptarnavimo skyrius ir knygų fondai. Pirmą kartą atėjus į bibliotelą, reikėdavo palikti užstatą - dvi savo knygas, ir tik tada atėjusįjį registruodavo kaip skaitytoją. Knygos buvo sunumeruotos pagal spintoje laikomas jų katalogines korteles. Išsirinkus iš katalogo norimą knygą, reikėjo užrašyti jos numerį, ir bibliotekininkė Marija Tomkevičienė iš fondo atnešdavo knygą. Bibliotekos vedėja buvo Ieva Kripaitienė.&lt;ref&gt; Bernarda Plastinina. Visą gyvenimą paedagogas ir kraštotyrininkas praleido su knyga // Santarvė. - 2009. - Kovo 14. - P. 8, 10.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> 1974-01-01 bibliotekoje dirbo 7 darbuotojai, iš jų 4 su aukštuoju arba specialiuoju viduriniu išsilavinimu, buvo 43173 knygų, 4100 skaitytojų. 1974 m. Laisvės ir tuometinės Pergalės (dabar - Vasario 16-osios) gatvių kampe pastatytas trijų aukštų pastatas, kuriame 1975 m. įsikūrė rajoninė ir rajoninė vaikų bibliotekos. Naujose patalpose atidaryta skaitykla (113 kv.m.), du abonementai ir muzikinė skaitykla, knygrišykla, pasakų kambarys vaikams, metodinis skyrius ir kt. Po metų, perėjus prie centralizuotos sistems, rajoninė biblioteka tapo Centrine su veikiančia 21 kaimo ir 2 miesto filialais. 1995 m. biblioteka pavadinta savivaldybės Viešąja biblioteka.<br /> <br /> 2012 m. bibliotekai priklauso 25 filialai, iš jų 20 yra kaimuose ir 5 mieste. Bibliotekoje dirba 26 darbuotojai, iš jų - 16 bibliotekininkų. Veikia lėlių teatras „Vyturiai ir pelėdžiukai&quot;, Nevyriausybinių organizacijų informacijos paramos centras. Mažeikių viešoji biblioteka yra viena pirmaujančių šalyje pagal katalogus ir duomenų bazes: katalogų yra du, o duomenų bazių - keturios. Nuo 1998 metų parengta 40 projektų, gautos lėšos panaudotos renginiams, konferencijoms, parodoms rengti, bibliotekoms kompiuterizuoti ir interneto prieeigai įrengti, vaizdo ir garso įrangai, multimedijai įsigyti, žaislotekoms įrengti. 2003 m. bibliotekoje pradėta diegti LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema). 2006 m. 5diegtas LIBIS skaitytoj7 aptarnavimo posistemis, skaitytojams išduodami nauji pažymėjimai (magnetinės kortelės), kurie leidžia naudotis visų šalies bibliotekų paslaugomis. 2012 m. Viešojoje bibliotekoje buvo 77,5 tūkst. leidinių, rajono bibliotekose - daugiau nei 273 tūkst. <br /> <br /> 2014 m. prasidėjo bibliotekos modernizavimo darbai vykdant projektą „Mažeikių rajono savivaldybės bibliotekos atnaujinimas (modernizavimas)&quot;, įgyvendinimo pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai&quot; VP3-1.1-VRM-01-R priemonę „Regioniniųekonomikos augimo centrų plėtra&quot;. Projekto vertė 2 mln. litų, iš jų 1,85 mln. Lt skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Valstybės biudžeto lėšų. Projekto vykdytoja Mažeikių rajono savivaldybė šiam projektui įgyvendinti skiria 150 tūkst. litų. Konkursą rangos darbams atlikti laimėjo UAB „Stakreta&quot;.<br /> <br /> Nuo 2023-01-01 Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka pavadinta Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka. 2022 m. lapkričio 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. T1-316 „Dėl Henriko Nagio vardo suteikimo Mažeikių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ir Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos nuostatų patvirtinimo“. 2022 m. gruodžio 29 d. Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.<br /> <br /> „Stacėjės: Kryžiaus kelio stotys Mažeikių rajono Tirkšlių kapinių koplyčioje“ – pirmasis Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos leidinys, išleistas 2025 metais. Tekstų autorius Gabrielius Juškevičius. Sudarytoja Rūta Končiutė-Mačiulienė. 46 p. leidinys išspausdintas Vilniuje, „Petro ofsete“. Knyga skatina naujai pažvelgti į Kristaus kančią, saugoti ir puoselėti žemaičių kalbą.<br /> <br /> ==Renovacija==<br /> Pradėta 2014 m. Bibliotekos administracija laikinai buvo iškelta į Laisvės g. 30a pastatą. Bendra projekto vertė - daugiau nei 633 tūkst. eurų. Po renovacijos biblioteka atidaryta 2016 m. vasario 15 d. Atidarymo šventės metu prie biblioteko atidengta skulptoriaus [[Paulius Daujotas|Pauliaus Daujoto]] skulptūra „Laisvam žodžiui&quot;. Ant jos pagrindo iškalti rašytojo [[Romualdas Granauskas|Romualdo Granausko]] žodžiai „Kalboje gyvena tautos dvasia&quot;. Skulptūros atsiradimu pasirūpino laikraščio [[Santarvė|„Santarvė&quot;]] leidėjas Alvydas Balčiūnas, bendrovės direktorius Arūnas Jarmoška, įmonės „Kustata&quot; direktorius Kostas Baranauskis, [[Elmaga|„Elmagos&quot;]] direktorius Vitas Žąsinas, „Mažeikių statybos kompanijos&quot; direktorius Kęstutis Songaila&quot;&lt;ref&gt;Neringa Švelnienė. Lankytojams duris vėl atvėrė viešoji biblioteka // Santarvė.- 2016. - Vasar. 18. - Nr. 19. - P.1, 7.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> == Direktoriai ==<br /> * [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (1922 - 1930-11-06)<br /> * Petras Vainoras (1930-1940)<br /> * A. Kulikauskas, O. Lukštaraupienė (1941-1944)<br /> * Emilija Striaupytė (1944-1950)<br /> * Ieva Kripaitienė (1950-1966)<br /> * Vida Žilinskienė (1972-1979)<br /> * [[Jonauskienė Aldona|Aldona Drazdauskaitė-Jonauskienė]] (1980-2015)<br /> * Irena Atkočaitienė (2015-2016)<br /> * [[Alina Bernotienė]] (nuo 2016-08-16)<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Mažeikių centrinė biblioteka, 1922-1992: bukletas. - Mažeikiai: Mažeikių raj. CB, 1992. - 1 lap. sulankst. į 8 p. <br /> <br /> {{reflist}}<br /> &lt;small&gt;<br /> * Jonauskienė A. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. Kn.: Mažeikiai. Praeitis, dabartis ir perspektyvos. - 1997. P. 136 - 143.<br /> * Vytautas Malūkas. Mažeikių viešoji biblioteka pasitinka 90-ies metų jubiliejų // Santarvė. - 2012. - Spal. 4. - Nr. 114. - P. 2.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mrvb.lt/lt/ Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka], tinklalapis<br /> <br /> [[Kategorija:Kultūra]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48122 2026-02-12T20:13:00Z

<p>Vakaris jočeris: /* Šaltiniai */</p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame Naikių kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas Vytautas Urbonavičius.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.<br /> <br /> Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.<br /> <br /> Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.<br /> <br /> Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.<br /> <br /> Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 Mažeikių moksleivių namų Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal Pikelių apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą Varduvos upės dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos. <br /> <br /> Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant Daubarių piliakalnio paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[5]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. <br /> <br /> Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant Pikelių, Žemalės, Židikų, Sedos, Renavo apylinkes, Tirkšlius, Purplius, Krakius ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.<br /> <br /> Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su Jaunųjų gamtininkų stoties darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose Mažeikių rajono vietose.<br /> <br /> 2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internetinis adresas www. tinklalapis.lt/krakiai nebepasiekiamas). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono Krakių kaimą ir jo apylinkes: Naikius, Milius ir Maigus. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[1]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.<br /> <br /> Algirdas Vilkas įkūrė „Medio Wiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki 2025 m. Pirmasis tekstas buvo apie Ventos upę, paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[10]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;, feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.<br /> <br /> Įvardijamas kaip vienas žymiausių arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[2]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.<br /> <br /> Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.<br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.<br /> * [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.<br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> * 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 1997. – 24 p.: iliustr.<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;1. Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> 2. Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.<br /> <br /> 3. Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.<br /> <br /> 4. Vaida Galdikė. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.<br /> <br /> 5. Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> 6. Gražina Veršinskienė. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.<br /> <br /> 7. Neringa Švelnienė. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.<br /> <br /> 8. Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.<br /> <br /> 9. Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.<br /> <br /> 10. Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> 11. Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].<br /> <br /> 12. Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.&lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris