Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Židikų koplyčia

2024-07-28T10:55:00Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia 2006 m. (su senąja "Angelo su trimitu" skulptūra)]]
[[Vaizdas:Zidiku koplycia.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia 2016 m. (su naująja "Angelo su trimitu" skulptūra)]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2008 m. koplyčią puošusi "Angelo su trimitu" skulptūra, neatlaikiusi laiko tėkmės, nukrito. 2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu" skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino tuometinis Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==
[[File:Sv. Onos atlaidai Zidikuose.jpg|thumb|right|Šv. Onos atlaidai Židikuose 2016 m.]]
Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravę:
* 2004 m. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ
* 2005 m. kun. Vytautas Tamašauskas
* 2006 m. kun Juozas Deveikis
* 2007 m. kan. Petras Smilgys
* 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis
* 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas
* 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas
* 2011 m. prel. J. Šiurys
* 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas
* 2013 m. kun. Olijandras Jurevičius
* 2014 m. kan. Andriejus Sabaliauskas
* 2015 m. prel. Juozas Šiurys
* 2016 m. kan. Andriejus Sabaliauskas
* 2017 m. g. kan. Vytautas Petrauskas
* 2018 m. g. kan. Boleslovas Jonauskas
* 2019 m. kan. Vygintas Gudeliūnas
* 2020 m. kun. Saulius Stumbra
* 2021 m. kun. Darius Vazinskas
* 2022 m. kun. Antanas Gutkauskas
* 2023 m. kan. Jonas Ačas

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys svečių iš Latvijos.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2024 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 28 d. Šv. Mišias aukojo Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos vikaras kun. Antanas Putramentas.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2021-07-25T11:48:43Z

Tadas12: /* Židikų parapijoje dirbę kunigai */

[[Vaizdas:Zidiku baznycios vidus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios vidus]]
[[Vaizdas:Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Zidiku baznycia.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčia 2017 m.]]
[[Vaizdas:Židikų klebonija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų klebonija]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė [[Židikų varpinė|varpinė]]. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės]] 60 metų mirties sukakčiai.

== Istorija ==
1636 m. [[Židikai|Židikuose]] buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanoti keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams, 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiais metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863 m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogdišenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti ''valandas''. Pasyvus buvo ir V. Bogdišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Išvykęs iš Židikų, šis kunigas nuo 1915 m. iki mirties 1932 m. klebonavo Pasvalio rajono Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje<ref>http://krincinomokykla.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=109&Itemid=110</ref>. Lietuviškos draugijos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaitei. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. 2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte ''Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012'', kurio metu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė - 50 000,00 Lt.<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:KfkB2O2AFHEJ:svlvvg.lt/wp-content/uploads/2010/09/tink-2013-01-07.doc+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt</ref>

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirbo kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą, išvykusį į Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapiją. 2016 m. liepą Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu kun. E. Jurgelevičius perkeltas į Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapiją. Nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. Židikų parapijos klebono pareigas eina kun. Antanas Šimkus, atvykęs iš Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos. Zakristijonu nuo 1981 m. dirba Kazimieras Malakauskas.

== Židikų parapijoje dirbę kunigai ==
* Jonas Vaškevičius (1853-1857)
* Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
* Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
* Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
* Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1915-1939)
* [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]] (1940-1945)
* Juozapas Našlėnas (1945-1949)
* Povilas Repšys (1949-1957)
* Juozapas Rutalė (1957-1969)
* Jonas Petrauskis (1969-1972)
* Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
* Domininkas Giedra (1975-1983)
* Antanas Gylys (1983-1991)
* Vytautas Gedvainis (1991-1992)
* Romualdas Žulpa (1992-1997)
* Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
* Vytautas Vaidila (1999-2009)
* Egidijus Jurgelevičius (2009-2016)
* Antanas Šimkus (2016-2018-07)
* Dainoras Židackas (nuo 2018-07). Aptarnauja [[Ukrinų bažnyčia|Ukrinų Šv. Antano Paduviečio]] ir [[Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia|Renavo Šv. Izidoriaus]] parapijas.

== Archyvas ==
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.
* Židikų filijinės bažnyčios gimimo metrikų aktų knyga 1802-1827 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 601.

== Nuorodos ==
*[https://www.facebook.com/zidiku.parapija/ Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos svetainė Facebook tinkle]
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=829&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku baznycios kairysis altorius.MKE.2009-07-26.jpg|bažnyčios kairysis, švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizdas:Zidiku baznycios desinysis altorius.MKE.2009-06-26.jpg|bažnyčios dešinysis, šv. Barboros altorius
</gallery>

{{reflist}}

* Dr. Parapijų reikalai. Židikai // Viltis. - 1914. - Liep. 16 (29). - Nr. 156. - P. 2.

[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Židikai]]

Židikų koplyčia

2021-07-25T11:46:04Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia 2006 m. (su senąja "Angelo su trimitu" skulptūra)]]
[[Vaizdas:Zidiku koplycia.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia 2016 m. (su naująja "Angelo su trimitu" skulptūra)]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2008 m. koplyčią puošusi "Angelo su trimitu" skulptūra, neatlaikiusi laiko tėkmės, nukrito. 2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu" skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino tuometinis Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==
[[File:Sv. Onos atlaidai Zidikuose.jpg|thumb|right|Šv. Onos atlaidai Židikuose 2016 m.]]
Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2013 m. kun. Olijandras Jurevičius, 2014 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2015 m. prel. Juozas Šiurys, 2016 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2017 m. g. kan. Vytautas Petrauskas., 2018 m. g. kan. Boleslovas Jonauskas, 2019 m. kan. Vygintas Gudeliūnas, 2020 m. kun. Saulius Stumbra.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys svečių iš Latvijos.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2021 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 25 d. Šv. Mišias aukojo [[Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios]] vikaras kun. Darius Vazinskas.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia

2018-11-03T17:28:21Z

Tadas12: /* Kunigai */

[[Vaizdas:Renavo baznycia1.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia]]
[[Vaizdas:Renavo baznycia2.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Renavo baznycia.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Renavo baznycios vidus.jpg|thumb|right|230px|Bažnyčios interjeras 2017 m. Didžiojo šeštadienio dieną. Dešiniajame altoriuje - Kristaus kapo imitacija]]

'''RENAVO ŠV. IZIDORIAUS BAŽNYČIA''' yra [[Renavas|Renave]], prie Sedos-Židikų kelio. Bažnyčios šventoriuje stovi medinė [[Renavo varpinė|varpinė]]. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939), kuris prisidėjo ir prie naujosios bažnyčios statybos, paaukodamas iš savo miško daug medžiagos <ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

Apie 1726 m. Gaureliuose pastayta koplyčia. 1763 m. Renavo dvaro inventoriuje minima laikina bažnyčia, 1773 m. - koplyčia. Apie 1780 m. kitoje vietoje pastatyta nauja kryžminio plano koplyčia, 1808 m. - aštuoniakampė koplyčia.

dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. Išmūrijus apie 2,5 m aukščio sienas, 1919 m. darbai nutrūko. Statyba tęsta 1929 m. Atsisakyta projekte numatytos išorinės puošybos, likusi sienų dalis betoninė. Bažnyčios statybai išleista 31795,6 Lt.
1933 m. birželio 12 d. naująją bažnyčią pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

Metrikų knygos buvo rašomos nuo 1815 m.

Vargonininkai: Antanas Spurganas, Bronius Vasiliauskas, Kazys Girdenis. Giedoriai: Zenonas Perminas, Janina Mitkienė, Juozas Jonušas, Leonas Budžys, Bronė Karpauskienė, Liuda Juškienė, Martynas Šedlickas, Ona Mitkienė.

== Kunigai ==
Renavo parapiją aptarnavusių kunigų ir kapelionų sąrašą sudarė istorikas [[Šverebas Povilas|Povilas Šverebas]], remdamasis Renavo bažnyčios gimimo ir mirimo knygų registracijos įrašais, Sedos bažnyčios ir Renavo koplyčios inventoriais, įvairių metų katalikų bažnyčios žinynais, Telšių vyskupijos kurijos duomenimis ir kt.

* Antanas Rodovičius (Radavičius), 1795-1814 m. 1816 m. paskirtas Renavo kapelionu. Nuliejo 1 varpą.
* Jonas Balutavičius, 1814-1822 m. Buvo Sedos vikaras, kunigas, 1815 m. buvo paskirtas „vicarius Rennoviensis". Į Renavą laikyti pamaldų atvykdavo švetadieniais iš Sedos.
* Juozapas Mickevičius, 1823-1839 m. Buvo Renavo kuratas. Baronas Antanas Röne skyrė kuratui išlaikymą ir pavedė pildyti metrikų knygas.
* Pranciškus Žameckis, 1845 m.
* Eligijus Montvila, 1852, 1853 m.
* Alfonsas Koreiva, 1857 m.
* Konstantinas Piesliakas, 1857-1860 m. Rėmė 1863 m. sukilimą, todėl 1863 m. ištremtas į Sibirą.
* Kasparas Somulevičius, 1861 m.
* Vincentas Kotauskas, 1862-1865 m.
* Jonas Gudavičius, 1865-1892 m. 1875 m. aiškinosi dėl pievų ribų. Ilgiausiai Renave išdirbęs kunigas.
* Juozapas Mika, 1892-1899 m.
* Juozapas Širvys, 1900-1910 m. Rūpinosi naujos bažnyčios statymo. Koplyčiai gavo cirkulą. Palaidotas Renave.
* Kazimieras Krapauskas, 1910 m. Renavo kuratas, 1909 m. pradėjo ruošti medžiagą naujai bažnyčiai statyti.
* Vincentas Rožauskas (Rožanskis), 1911-1920 m. 1919 m. pastatė naujos bažnyčios pamatus, bet darbai iki 1928 m. sustojo.
* Antanas Samavičius, 1920-1926 m. Perklojo senosios bažnyčios stogą.
* Motiejus Chodoravičius, 1926-1928 m. Įsteigė šv. Vincento draugijos skyrių.
* Justinas Urbonavičius, 1928-1931 m. 1928 m. paskirtas pirmuoju Renavo bažnyčios klebonu. Tais pačiais metais pastatytos bažnyčios sienos ir pertvarkyti bažnyčios planai.
* Juozas Dakinevičius-Daknys, 1931-1937 m. Atvyko iš Akmenės, nuo 1931 m. lapkričio mėn. Užbaigė bažnyčios statybą. Restauravo kapinių koplyčią, pastatė naują kleboniją. Išvystė katalikiškų draugijų veiklą.
* Stasys Šantaras (g. 1909-01-25 - m. 1976-06-19), 1937-1943 m. Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčios klebonas.
* Stasys Sakutis, 1939-1943 m.
* Konstantinas Petrikas, 1943-1946 m.
* Domininkas Skirmantas, 1946-1950 m.
* I. Kazakevičius, 1950-1951 m.
* Jonas Ivonauskas, 1951-1957 m.
* Brunas Bagužas, 1957-1961 m. Naujai skiedromis perklojo stogą, sudėjo langus.
* [[Mitkus Petras|Petras Mitkus]], bažnyčios klebonas nuo 1961-04-29 iki 1972-03-18. Bažnyčios skliautuose ištapė paveikslus. Sutvarkė šventorių.
* Juozapas Sidabras, 1972-1974 m.
* Adomas Mileris, 1975-1976 m. Suremontavo grindis.
* Liudvikas Dambrauskjas, 1976-1978 m.
* Domininkas Giedra, 1978-1978 m.
* Petras Serapinas, 1978-1984 m.
* Juozas Šiurys, 1984-1988 m. Perdažė bažnyčią, pastatė varpinę, sutvarkė paminklą.
* Algis Genutis, 1988-1991 m. Suremontavo kapinių koplyčios fasadą.
* Saulius Katkus, 1991-1992 m.
* Vytautas Gedvainis, 1992 m.
* Romualdas Žulpa, 1992-1997 m.
* Rimantas Gudlinkis, 1997-1999 m. Restauravo bažnyčios vidų.
* Vytautas Vaidila, 1999-2009 m., Židikų parapijos klebonas.
* Egidijus Jurgelevičius, 2009-2016 m. Sutvarkė šventoriaus takus.
* Antanas Šimkus, 2016-2018 m. Aptvėrė bažnyčios šventorių nauja metalo tvora, pradėjo bažnyčios fasadų remontą.
* Dainoras Židackas, nuo 2018 m. lapkričio 1 d., Židikų parapijos klebonas.

== Bažnyčios archyvas ==
Renavo bažnyčios archyvo išsaugojimu labai rūpinosi buvęs zakrastijonas Pranas Senkus, vėliau klebonas Vytautas Vaidila bei Joana Eidintienė.

XVIII a. apie Renavo bažnyčios esamus dokumentus, ar gimimo, mirimo, santuokos registracijos knygas neužsimenama. 1820 m. minima, kad saugomas 1817 m. inventorius, bei gimimo ir mirimo registracijos knygos nuo 1817 m. iki 1820 m. Po septynerių metų tas pats įrašas, bet registracijos pratęstos iki 1827 m. Po metų nebeminimi mirimo įrašai, o gimimams užvesta nauja knyga. Atsiranda 1823 m. inventorius bei bylų knyga, apimanti 1823-1829 m., kuri po trejų metų ar išnyksta, ar nebeįrašyta, kaip ir 1839 m. 1845 m. įrašyti tik gimimai. 1888 m.inventoriuje nurodoma, kad gimimai registruojami nuo 1828 m., o mirimai nuo 1886 m. Naujas inventorius, surašytas praėjus trejiems metams, mini 5 gimimų ir mirimo registracijos knygos. 1922 m. nurodytos visos likusios knygos bei kokiom kalbom rašytos. Metrikų knygos prasideda 1782 m. Lotyniškai jos rašytos iki 1827 m. Nuo 1828 - 1848 m. pildomos lenkiškai, po to iki 1917 m. rusiškai. Nuo 1917 -1919 m. vėl lotyniškai, o vėliau lietuviškai.

Išlikusios šios krikšto registracijos knygos: 1.1940-1942 m.; 2. 1937-1951 m.; 3. 1951-1965 m.
4. 1965-1978 m.; 5. 1997 10 04 - iki šių dienų. Vienas įrašas likęs iš 1985-06-02 dienos. Taip pat išlikę 1928-1929 m., 1930 m. 01-05 mėn., 06 29 -1931 02- 1931 10 23 d. krikšto registracijos juodraščiai.

Mirimo registracija prasideda nuo 1815 iki 1848 m. Lotyniškai pildytos tik pusmetį, iki 1849-05-12. Paskui įrašyta pastaba, jog nuo šios datos iki pat 1885 m. imtinai šių knygų visai nėra. Neaišku ar filijos kapelionui neleista vykdyti šių apeigų ar paprasčiausiai neišliko knygų. Rusiškai pradėta 1886 m. užvestoji registracija. Ji tęsta iki 1917-03-01. Po to rusų kalbą keičia lotynų, o 1919 m. pereita prie lietuvių. Išlikusios šios mirimo registracijos knygos: 1. 1937-1959 m.; 2. 1940-1942 m.; 3.1960-1987 m.; 4. 1996 - iki šių dienų. Atskiri mirties įrašų lapai išliko iš 1943 m.

Vedybų registracija pradėta vykdyti, matyt, gavus cirkulą, nes 1909 m. jau jos užvestos. Kalbų vartojimas analogiškas gimimo ir mirimo registracijoms. Vokiečių okupacijos metu per I-ąjį pasaulinį karą buvo pareikalauta bažnytines knygas pildyti vokiškai arba lotyniškai. Buvo paruoštos ir atspausdintos vokiečių kalba visos reikalingos knygos. Išlikusios šios santuokos registracijos knygos: 1. 1922-1931 m., 2. 1931-1952 m., 3. 1940-1942 m., 4. 1957-1987 m., 5. 1999 m. - iki šių dienų.

Pradėjus registruoti santuokas reikėjo ir užsakų knygos bei priešvestuvinių tyrimų bylos. 1922 m. jau buvo po 2 užsakų ir priešvestuvinių tyrimų bei 4 sąskaitų knygos.

Iki šių dienų išliko: bažnyčios inventoriai (1881, 1888, 1922, 1931 m.), perdavimo protokolai (1915, 1926, 1931, 1938 m.), naujos bažnyčios statymo dokumentacija (sueigų nutarimai, sutartys, kasos knyga, važtaraščiai, kvitai, pateisinamieji pinigų išleidimo raštai, apžiūros aktai), gaunami raštai (kūrijos, dekanato, įvairių organizacijų, pavienių žmonių prašymai, nurodymai), siunčiami raštai (atsakymai į paklausimus, ataskaitos, prašymai, paaiškinimai), katalikiškų draugijų (Šv.Vincento Pasauliečio, Angelo Sargo), brėžiniai (naujos klebonijos, ūkinių pastatų, žemės valdų), apie mokyklą (prašymas atidaryti, susirašinėjimas dėl naujos statybos), Ganytojiški laiškai bei pamokslai (Vyskupo šventiniai laiškai, rekomenduotini ir Renavo klebono pasirašytieji pamokslai), parapijiečių surašymai (1911 m., 1960 m.), dėl santuokos (metrikų išrašai, žinios apie atvykstančius ir išvykusius iš parapijos, leidimai vesti, tekėti už kitatikių). Be to saugoma viena byla dokumentacijos iš pokario laikų.
Joje yra bažnytinio komiteto sudėčių sąrašai, susirašinėjimai dėl parapijos turto, bažnyčios remonto, mokesčių, elektros apmokėjimo kvitai, važtaraščiai.

Bažnyčios archyve nuplėšta pradžia tebesaugoma ir pirmoji gimimo metrikos knyga. Trys lapelių fragmentai išlikę iš 1790 m., o nuosekliai tęsiama nuo 1791-08-29 gimimo registracijos.

Renavo bažnyčios archyvo chronologinės ribos apima nuo 1790 m. iki šių dienų. Dokumentai rašyti lotyniškai, lenkiškai, rusiškai, lietuviškai.

* Renavo Šv. Izidoriaus Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Isidori Renovensis): 1849-1905 m. gimimo, mirties metrikų knygos, priešsantuokinės apklausos knyga. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1595, ap. 1.

== Nuorodos ==
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=821&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčios panoramos]

{{reflist}}

* Dam. Dv. Parapijų reikalai. Renavas // Viltis. - 1914. - Liep. 18 (31). - Nr. 158. - P. 2.
* Bažnyčios konsekravimas // Žemaičių prietelius. - 1933. - Bir. 25. - Nr. 25 (395). - P. 5.


[[Kategorija: Bažnyčios]]

Židikų koplyčia

2018-07-29T11:16:12Z

Tadas12: /* Šv. Onos atlaidai */

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia 2006 m. (su senąja "Angelo su trimitu" skulptūra)]]
[[Vaizdas:Zidiku koplycia.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia 2016 m. (su naująja "Angelo su trimitu" skulptūra)]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2008 m. koplyčią puošusi "Angelo su trimitu" skulptūra, neatlaikiusi laiko tėkmės, nukrito. 2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu" skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino tuometinis Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==
[[File:Sv. Onos atlaidai Zidikuose.jpg|thumb|right|Šv. Onos atlaidai Židikuose 2016 m.]]
Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2013 m. Kun. Olijandras Jurevičius, 2014 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2015 m. prel. Juozas Šiurys, 2016 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2017 m. g. kan. Vytautas Petrauskas.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys svečių iš Latvijos.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2018 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 29 d. Šv. Mišias aukojo paskirtasis [[Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia|Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos]] administratorius garbės kanauninkas eduk. m. mgr. Boleslovas Jonauskas.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija

2018-03-14T13:05:14Z

Tadas12:

{{Mokykla|
foto = Zidiku mokykla.jpg|
size = |
pavad = {{PAGENAME}}|
adresas = [[Židikai]], Dariaus ir S. Girėno g. 14|
telfaxas = 8-443-43246/8-443-43092|
tinklapis = http://zidikumokykla.w3.lt|
direktorius = [[Širvinskienė Rima|Rima Širvinskienė]] (nuo 1993 m.)|
mokiniuskaicius = 167 (2015 m.) 240 (2008/2009 m.m.)|
mokytojuskaicius = 34|
klkompl = 14 (2008/2009 m.m.)|
|}}
[[Vaizdas:Zidiku prad. m-klos pazymejimas 1931 m..jpg|thumb|right|260px|Židikų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1931 m.]]
[[Vaizdas:Zidiku prad. m-kla.jpg|thumb|right|260px|Židikų Marijos Pečkauskaitės v. pradžios mokyklos pažymėjimas, 1940 m.]]
'''ŽIDIKŲ MARIJOS PEČKAUSKAITĖS GIMNAZIJA''' (nuo 2015-02-13; iki tolol - Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla) yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje. Tai seniausia rajono mokykla.

== Istorija ==

Pirmoji mokykla Židikuose įkurta 1865 m. apie ją žinių išlikę labai mažai. 1912-1913 m. mokykloje buvo dėstoma rusų kalba. Per savaitę du kartus į mokyklą ateidavo kunigas ir dėstė tikybą lietuviškai. Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu mokykla buvo uždaryta. Ji atkurta tik 1918 m.

1915-1930 m. Židikuose gyvenusi rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]] taip pat mokė vaikus, ji įkūrė slaptą mokyklelę, pirmąją Židikų apylinkėse kurioje buvo mokoma lietuviu kalba.

1918 m. sausio 5 d. Židikuose pradėjo veikti pradžios mokykla<ref>Mūsų mokyklos. Židikai // Lietuvos aidas. - 1918. - Saus. 12. - Nr. 6. - P. 3.</ref>. Į ją mokyti buvo paskirtas energingas, jaunas mokytojas Klemensas Juodka. 1927 m. mokykloje dirbo mokytojos Juzė Pučkorienė (atleista 1927-08-01), Jonas Vaitkevičius (1927-08-01 - 1927-09-01, ėjo vedėjo pareigas), nuo 1927-09-01 mokyklos vedėju paskirtas Vincentas Gustaitis, o mokytoja - Sofija Bertulytė<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>, <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>. Kristutytė, Bertulytė, Minašievaitė. Pirmąja mokyklos vedėja buvo paskirta mokytoja Ripalytė. Mokykla jau buvo perkelta į medinį pastatą valsčiaus kieme. 1927 m. mokykla buvo dviejų komplektų. Mokiniai mokyklą lankė nepastoviai.1928 m. buvo atidarytas trečias komplektas ir paskirtas dar vienas mokytojas - J. Gudynas.

1932 m. prie židikų pradinės mokyklos buvo priskirtas žydų tautybės komplektas. V ir VI skyrius lankė ir žydai. Žinoma, kad lietuviai ir žydai tarpusavyje gerai sugyveno. Mokykloje buvo dėstoma lietuvių kalba, aritmetika, geografija, gamta, fizika, chemija, kūno kultūra ir kiti. Per dieną būdavo penkios pamokos. Jos prasidėdavo 9 valandą.

Po II Pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos, Židikų mokykla nedirbo keletą metų. 1945 m. sausio mėnesį darbas vėl prasidėjo. Mokytojos V. Gerulskytė ir L. Labanauskienė dirbo ūkininko Olšausko ūkyje, o mokytoja E. Strikaitienė Petraičiuose. Mokinių skaičius buvo nedidelis.

1945 m. židikiškiai nusprendė įsteigti progimnaziją, bet tam nebuvo patalpų, tad nutarta progimnaziją atidaryti Sugaudžiuose. 1945 m. rugsėjo pirmąją prasidėjo pirmieji progimnazijos mokslo metai.

1948 m. progimnazija buvo performuota į septynmetę mokyklą. Vyresnės klasės mokėsi Sugaudžiuose, o pradinės - Židikuose. 1950 m. panaikinus Židikų valsčių, šio patalpas atidavė mokyklai. Visos klasės iš Sugaudžių buvo perkeltos į Židikus.

1951 m. pavasarį septynmetė mokykla išleido paskutinę laidą, o jau 1951 m. rudenį mokykla tapo vidurine. 1955 m. Židikų vidurinė mokykla išleido pirmąją laidą. 1965 m. mokykla persikėlė į naują pastatą, prie kurio 1974 m. pastatytas bendrabutis. 1989-1125 mokyklai gražintas Marijos Pečkauskaitės vardas.

2007 m. mokykloje, laimėjus projektą, buvo atliktas kapitalinis remontas - sudėti nauji, plastikiniai langai, apšiltintas stogas. Iš viso darbams prireikė apie 711 tūkst. litų. 2009 m. mokykloje atidengtas skulptoriaus Osvaldo Neniškio sukurtas rašytojos biustas, kurį pašventino vienas iš renginio globėjų, Telšių vyskupas Jonas Boruta.

2009 m. gruodžio 21 d. mokykloje lankėsi Europos parlamento narys, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės atstatymo akto signataras, profesorius Vytautas Landsbergis. 2011 m. mokykla buvo pripažinta konkurso „Saugiausia mokykla" nugalėtoja.

Mokykloje veikė folklorinis kolektyvas [[Žemaitukai|„Žemaitukai"]] (vad. Saulė Ragulienė).

2015 m. vasario 13 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas, o kovo 6 d. vyko gimnazijos inauguracijos iškilmės, kuriose dalyvavo Savivaldybės meras Antanas Tenys ir mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys ir Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Genoveita Krasauskienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, kiti garbūs svečiai. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kur vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas pašventino naują gimnazijos vėliavą. Po sveikinimų ant švietimo įstaigos sienos atidengta nauja – Marijos Pečkauskaitės gimnaziją – žyminti lenta.

== Bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis ==

===INTERREG IIIA===

2006 m. rugsėjo 29 d. vyko Židikų ir Vainodės (Latvija) vidurinių mokyklų mokytojų ir mokinių konferencija „Šalių istorija, kultūrinis paveldas“. Šios konferencijos pagrindiniai tikslai buvo pažinti abiejų šalių kutlūras, tradicijas, papročius. Taip pat virtualioje erdvėje pakeliauti po žymesnes Lietuvos ir Latvijos vietas. Ši konferencija vyko Vainodės vidurinėje mokykloje.

Konferencijos metu Židikų mokyklos atstovai truputį pramoko latviškai, o latvių mokiniai lietuviškai. Po pamokėlių vyko abiejų mokyklų etnobūrelių pasirodymai bei rudens gėrybių mugė. Po skanių pietų vyko sportinės varžybos, kuriose pralaimėjusių nebuvo - visi dalyvavę sportininkai buvo apdovanoti.

*Konferencijos darbotvarkė:
**Šalių pristatymas
**Kalbos pamokėlės
**Etnokultūros popietė
**Rudens gėrybių mugė
**Sportinės varžybos tarp židikiškių ir Vainodės moksleivių

== Projektai, kuriose dalyvauja mokykla ==

Židikų mokykla aktyviai dalyvauja projektuose „Pavasario diena Europoje“, „Drąsinkime ateitį“, „Lietuvių ir latvių kalbų pamokų ciklas pasienio regionuose“, „Ką mena Židikų senoliai“. Mokykla kiekvieną vasarą organizuoja vasaros stovyklą „Atgaja“ (2013 m. surengta jau šešioliktą vasarą).

== Mokiniai ==

Židikų M. Pečkauskaitės vidurinę mokyklą yra baigę Kazimieras Barkauskas (Kretingos miesto ligoninės chirurgas), Ričardas Grušas (Mažeikių muzikos mokyklos direktorius), Gediminas Januška (Fudji įmonės bendrasavininkis), Laima Liukinevičienė (ŠU docentė), [[Pocevičienė Laimutė|Laima Pocevičienė]] (Telšių "Žemaitės" teatro režisierė), Klemas Inta (politinis bei visuomenės veikėjas), Laimonas Inis (rašytojas) ir daugelis kitų.

2006 m. balandžio mėn. Karolina Brazdauskytė tapo tarptautinio piešinių konkurso, vykusio Vengrijoje, laureate.

===Mokyklos geriausieji===

*''Baigė mokyklą aukso medaliu'':
**Leonardas Lenkauskas (1956 m.)
**Rasa Sidabraitė (1978 m.)
**Evelina Andiuškaitė (1991 m.)

*''Baigė mokyklą sidabro medaliu'':
**Martina Rozgaitė (1960 m.)
**Edvardas Užkuras (1963 m.)
**Zuzana Butnoriūtė (1964 m.)
**Zina Krakytė (1986 m.)
**Regina Uikytė (1986 m.)
**Kęstutis Olšauskis (1986 m.)
**Alfonsas Norkus (1989 m.)
**Rasa Gabalytė (1991 m.)

*''Baigė mokyklą su pagyrimu'':
**Vilma Limantaitė (1995 m.)
**Aurimas Širvinskas (1995 m.)
**Aušra Valatkevičiūtė (1995 m.)
**Audronė Zonytė (2004 m.)
**Vitalij Kovaliov (2004 m.)
**Lina Simutytė (2009 m.)
**Kristina Klemenytė (2010 m.)

===Mokyklos Garbės galerija===

Mokykla dalyvauja projekte „Drąsinkime ateitį“, kurio metu buvę mokyklos mokiniai, kurie daugiausia pasiekė, pasakoja savo sėkmės istoriją, drąsinga jaunąją kartą. Židikų mokykla iš gausaus ją baigusių mokinių būrio išsirinko 13, mokinių manymu, sėkmingiausių buvusių mokinių:

* Kazimieras Barkauskas
* Gediminas Januška
* [[Kesminas Vytautas|Vytautas Kesminas]]
* Richardas Lenkauskas
* Laima Liukinevičienė
* Jūratė Navickaitė
* [[Pocevičienė Laimutė|Laimutė Pocevičienė]]
* Eugenija Rudnickaitė
* Evelina Tumasonienė
* Saulius Vainutis
* [[Grušas Ričardas|Ričardas Grušas]]
* Viktoras Strikaitis
* Povilas Vasiliauskas

===M. Pečkauskaitės mergaitė===

Kasmet, kovo 8-ąją, per M. Pečkauskaitės gimtadienį renkama ir apdovanojama mergaitė, kuri puoselėja rašytojos idėjas. Rinkimuose gali dalyvauti 9-11 klasių mergaitės, o jas uždaru balsavimu renka 7-12 klasių mokiniai. Ja gali tapti ne tik gerai besimokanti, bet ir besidominti muzika, menu, literatūra mergaitė. Sielos grožis, intelektas, gyvenimo būdas- prioritetai, į kuriuos kreipiamas ypatingas dėmesys.<ref>http://www.zidikai.lt/zidikuose-paminetas-satrijos-raganos-gimtadienis/</ref> Šį garbingą titulą yra gavusios:

* 1997 m. - Jurgita Baltaduonytė
* 1998 m. - Jūratė Jurgelytė
* 1999 m. - Simona Perminaitė
* 2000 m. - Jūratė Navickaitė
* 2001 m. - Simona Perminaitė
* 2002 m. - Marija Mockutė
* 2003 m. - Audronė Zonytė
* 2004 m. - Laisvė Jankauskaitė
* 2005 m. - Laisvė Jankauskaitė
* 2006 m. - Audronė Balsytė
* 2007 m. - Audronė Balsytė
* 2008 m. - Aušra Intaitė
* 2009 m. - Kristina Klemenytė
* 2011 m. - Ieva Kekytė
* 2012 m. - Emilija Muravjovaitė
* 2013 m. - Milda Sereikaitė
* 2014 m. - Reda Stankutė
* 2015 m. - Goda Vaitkutė
* 2016 m. - Deimantė Stankutė
* 2017 m. - Karolina Rozgaitė
* 2018 m. - Aistė Simėnaitė

== Mokyklos vadovai ==

* Juozas Garška (1940-1948)
* Algirdas Gailius (1949-1956)
* Irena Paulauskienė (1956-1958)
* Birutė Kekienė (1959-1964)
* Aleksandras Bašermanovas (1964-1969)
* [[Rimiškis Vytautas|Vytautas Rimiškis]] (1969-1975)
* [[Alfonsas Dagys]] (1975-1985)
* [[Perminas Paulius|Paulius Perminas]] (1985-1990)
* [[Meinorius Andrius|Andrius Meinorius]] (1990-1993)
* Rima Širvinskienė (nuo 1993 m.)

== Mokykloje dirbantys mokytojai ==
Mokykloje dirba 34 mokytojai, iš jų 3 - metodininkai.

* '''Pradinių klasių mokytojai''':

*Džiuljeta Vasiliauskienė (Priešmokyklinio amžiaus klasė)
*Bernadeta Jarmoškienė
*Vanda Jonauskienė
*Irena Jurdonienė
*Ramunė Šakinskienė

* '''5-12 klasių mokytojai''': (skliaustuose mokomas dalykas)

* Rūta Simutienė (Lietuvių kalbos mokytoja)
* Vytautas Bartkus (Lietuvių kalbos mokytojas)
* Jurgita Taučiūtė (Anglų kalbos mokytoja)
* Marijonas Staugas (Anglų kalbos mokytojas)
* Daiva Gontaitė (Vokiečių kalbos mokytoja)
* Rita Druskinytė (Rusų kalbos mokytoja)
* Aurelija Kasputytė (Fizikos ir matematikos mokytoja)
* Anicetas Ragulis (Matematikos mokytojas)
* Eugenija Uikienė (Matematikos ir ekonomikos mokytoja)
* Lidija Končiutė (Istorijos, politologijos ir pilietinio ugdymo mokytoja)
* Ona Vainutienė (Biologijos mokytoja)
* Justina Jonušaitė (Chemijos mokytoja)
* Natalija Dapšienė (Muzikos ir geografijos mokytoja)
* Inga Šilinskaitė (Dailės, technologijų mokytoja)
* Gražina Mitkuvienė (Kūno kultūros mokytoja ir Šaulių kuopos vadė)
* Andrius Šakinskas (Kūno kultūros mokytojas)
* Virginija Petkevičienė (Tikybos mokytoja)
* Angelė Makauskienė (Informatikos mokytoja)
* Daiva Želvienė (Biologijos ir geografijos mokytoja)
* Linas Petkevičius (Traktorininkų būrelio mokytojas)
* Rosita Nikitinienė (Soc. pedagogas ir Etikos mokytoja)
* Laima Bartkuvienė (Direktorės pavaduotoja popamokinei veiklai ir Matematikos mokytoja)
* Vanda Petrauskienė (Direktorės pavaduotoja ūkio reikalams ir Technoligijų mokytoja)
* Janina Limantienė (Direktorės pavaduotoja ugdymui ir Fizikos mokytoja)
* Rima Širvinskienė (Direktorė ir chemijos mokytoja)

== Mokyklos himnas ==

Židikų m. Pečkauskaitės vidurinės mokyklos himnui žodžius sukūrė buvusi mokyklos lietuvių k. mokytoja V. Juškevičiūtė, o muziką parašė muzikos mokyklos mokytojas J. Vaišvila.

: ''1 posmas'':

Ilgesio vaikų pilna

Auga mūsų mokykla.

Rudenėly lyg mama

Žinių taku vedina.

Gera būt draugų būry

Savo gėrio židiny —

Šviesą nešt gimtoj širdy

Žemaitijos pakrašty.

: ''Priedainis'':

Kur bebūtum sugrįžki vaikystėn

Nors akimirkai trapiai.

Kur sodinta kaštonų alėja Ir gluosnis po langais.

Lauks tavęs geros akys

Ir išdykėlė klaida.

Vėl užlies prisiminimų

Šilta banga.

: ''2 posmas'':

Iš garbingos praeities

Semsimės stiprybės vėl.

Pečkauskaitės atmintis

Iš kartos į kartą ves.

Auk mokykla ir gyvuok

Vis naujom kartom klestėk.

Aukuru liepsnok širdy

Žemaitijos pakrašty.

{{reflist}}
== Nuorodos ==

* [http://zidikumokykla.w3.lt Oficialus puslapis]
* [http://www.drasinkimeateiti.lt/SharerPortal.aspx?id=1125 Mokyklos puslapis projekte „Drąsinkime ateitį"]

[[Kategorija: Mokyklos]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija: Šatrijos Ragana]]

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

2018-03-12T18:22:49Z

Tadas12: /* Kunigai */ Pataisytas apsirikimas dėl nuo 2000 m. klebonavusių kunigų, pakoreguotos ankstesnių klebonų vėlesnės parapijos. Duomenys iš senojo ir dabartinio Telšių vyskupijos puslapių

[[Vaizdas:Sedos baznycia.MKE. 2006-09-02.jpg|thumb|right|230px|Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia, past. 1770 m.]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia.Didzioji.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia1.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia2.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia3.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia4.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia5.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia6.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
'''SEDOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA''' yra [[Seda|Sedoje]], Varduvos g. 1.

Bažnyčia medinė, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su 2 zakrastijomis, 5 bokšteliais. Vidus 3 navų, yra 5 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Jame yra Kryžiaus kelio stočių stogastulpiai, šiaurės rytų kampe - medinė varpinė (past. 1851 m.).

== Istorija ==

Pirmoji bažnyčia Sedoje pastatyta apie 1508 m. Ją pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartasevičius su žmona Elžbieta Juškaite ir aprūpino ją beneficija. 1528 m. minimas klebonas Boguslavas.

1830 m. išleistame „Žemaitijos vyskupystės aprašyme“ minima, kad Sedos parapija buvo įkurta 1508 m. Jono Bartoševičiaus dėka. Tą pačią datą mini S. Vaidotas-Žomalėniškis ir B. Kviklys – sovietinių enciklopedijų autoriai. Šių laikų lenkų istorikas Gžegožas Blaščykas pirmosios Sedos bažnyčios fundacijos data nurodo 1528 m. Vyskupas Motiejus Valančius pažymi, kad parapija, išlaikymą skyrus Jonui Bartoševičiui, įkurta 1538 m. 1538 m. bažnyčiai dovanotas [[Beržėnai|Beržėnų]] kaimas, įkurta parapinė mokykla.

Istorikas A. Baliulis, remdamasis išlikusiais bažnyčios aprūpinimo dokumentų nuorašais, atmeta paskutiniąją datą, teigdamas, kad parapija buvo įkurta iki 1538 m. Jo argumentai pagrįsti, nes J.Bartoševičius, kaip tuometis bažnyčios patronas, išduoda tik naują fundacijos aktą, kadangi senasis, kurį suteikė jo tėvai Vaclovas Bartoševičius ir Elžbieta Juškaitė, dingęs. Bet yra žinoma, kad 1535 m. balandžio 8 d. sudegė dalis Žemaičių vyskupijos archyvo, kuriame buvo saugoma daug pirmųjų bažnyčių fundacijos dokumentų. Daroma prielaida, kad Sedos parapijos įsteigimo dokumentai galėjo dingti tada. J.Bartoševičius, gal nežinodamas tikslios tėvų fundacijos datos, jos neminėjo visai – tik patvirtino, kokias valdas ir pajamas suteikia bažnyčiai išlaikyti. Aprašant padovanotą Drangeliškių žemę, nurodoma, kad joje stovi bažnyčia ir klebonija, o šia valda klebonas naudojasi nuo seno.

Sedos pirmoji bažnyčia buvo skirta Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Ėmimo į dangų, šv. Vaclovo, šv. Elžbietos ir Švč. Trejybės garbei. Bažnyčios pavadinimas patvirtina faktą, kad jos steigėjai – Vaclovas ir Elžbieta Bartoševičiai.

Tikslinant Sedos bažnyčios pastatymo datą, daug galėtų padėti pirmosios šventovės daiktai. Žinome, kad dabartinė šventovė pastatyta ar tik perstatyta 1770 m., o konsekruota 1774 m. Kertinis pamatų akmuo pašventintas 1769-04-24 kunigo Mykolo Jono Domaševičiaus <ref>Šverebas P. Kaltinis menas // Santarvė. - 1994. - lapkričio 3. - Nr. 127.</ref>. Pirmoji bažnyčia nesudegė, todėl atrodytų, kad į ją turėjo būti perkelti visi vertingiausi senieji reliktai. Nors į Sedos parapinę bažnyčią yra suvežtų daiktų iš Kęstaičių ir Šv. Jono Nepomuko bažnyčių, nugriautos Ketūnų ir apvogtos Grūstės koplyčių, jie siekia tik XVIII a. antrąją pusę. Bažnyčios centriniame bokštelyje kabojo 1792 m. Kristupo Lebrechto Bergene (Norvegija) nulietas varpas.

1816 m. išmūryti akmeniniai pamatai. 1823 m. uždengtas lentelių (1985 m. skardos) stogas. Po 1821 m. plytų grindys pakeistos į lentų (presbiterijoje ir chore išklotas ąžuolinis parketas). 1866 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus. 1911-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Sedoje M. Brenšteinas buvo suradęs seniausią naudojamą varpą visoje Lietuvos Didžiojoje kunigaikšystėje. Jis buvo nulietas XV a. pradžioje. Šio varpo tekstas buvo rašytas senąja vokeičių kalba. Šį faktą jis skelbė 1924 m. išleistoje knygoje, o duomenis mūsuose rinko, tikriausiai, 1913 m., nes yra minima, jog tais metais tyrinėtojas iškrito iš Sedos varpinės ir stipriai susižalojo. Vos vos išliko gyvas.

Sugaudus Sedos didžiajam varpui: „Gyvs eso, gyvs eso", nuskendėlis atsiliepia iš pelkių gelmių: „Skėndau brolau, skėndau brolau". Mirus žmogui skamba „Kūns žemie, dušė dongou".
<ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209.</ref>.

Sedos bažnyčia yra vėlyvojo baroko epochos žmogaus meninės išraiškos atspindys.

== Šventorius ==
Pietinėje bažnyčios pusėje, šventoriuje, yra akmeninis paminklas vienuolei tretininkei 1966 m. palaidotai Plecidai Milaitei, kuri visą savo amžių mokė vaikus poterių, puošusi bažnyčią.

Kryžius šventoriuje (iš K. Čerbulėno rinkinio) publikuotas: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 363. ISBN 5-415-00554-4.

== Kunigai ==
* Boguslavas, klebonas, minimas 1528 m.
* Jonas, klebonas 1547 m.
* [[Albertas Neverdauskas]], klebonas 1618 m.
* [[Martynas Leleikevičius]], klebonas 1629 m.
* [[Stanislovas Mitanas]], klebonas (1631-1635 m.).
* [[Krizostomas Vištartas]], klebonas (1636-1640 m.).
* [[Juozapas Budrikas]], klebonas (apie 1645-1647 m.).
* [[Jeronimas Semaška]], koadjutorius (1645-1646 m.), klebonas (1647-1649 m.).
* [[Domaševičius Jonas|Jonas Domaševičius]], nuo 1765 m. Sedos klebonas, dabartinės bažnyčios statytojas. 1769-04-24 pašventino bažnyčios kertinį akemnį. Tikėtina, kad jis nuo 1770 m. atkūrė Sedos parapinę mokyklą.
* [[Rovbickis Stanislovas|Stanislovas Rovbickis]], nuo 1809 m. Sedos kunigas, nuo 1815 m. parapijos klebonas iki 1836 m. 1817 m. pastatydino namą Sedos parapinei mokyklai.
* Leonas Montvydas, nuo 1836 m. Sedos klebonas. Buvo neabejingas lietuvių kalbai. Jis skyrė pinigų Konstantino Sirvydo lietuviškos knygos „Punktai sakymų" pakartotiniam išleidimui ir yra pasirašęs šios 1845 m. perspausdintos knygos pratarmę <ref>Misius K. Sedos mokyklai - 460. //Būdas žemaičių. - 1998. - Gruodžio 15. - Nr. 83. - P. 4. </ref>.
* Klemensas Sidaravičius, nuo 1835 m. vikaras, kunigas Sedoje. Apie 1838 m. perkeltas altarista prie [[Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Šv. Jono Nepomuko bažnytėlės]], tada vadintos koplyčia. Nuo 1866 m. iš Sedos iškeltas klebonu į [[Viekšnių bažnyčia|Viekšnius]].
* [[Rupertas Bortkevičius]], vikaras (1866-1876 m.).
* Antanas Braknys-Braknė (g. 1883-11-11 - m. 1972-02-16), 1910-1911 m. jis tarnavo vikaru Sedoje.
* Jonas Velutis, g. 1908-10-17 Užpaliuose, tarpukaryje buvo vikaru ar kapelionu Sedoje <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 394.</ref>.
* Motiejus Vilutis, Sedos kunigas <ref>Petras Katinas. „XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį. - 2006. - Vasario 22. - Nr. 4 (120).</ref>.
* Juozas Šiurys, 1984-06-27 -1988 m. klebonas, nuo 2012 m. Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas, prelatas, Telšių dekanato dekanas. Prieš tai ėjo Telšių vyskupo generalvikaro pareigas, kunigavo Šilutėje. Klebono teisėmis aptarnavo ir Renavo parapiją.
* Algio Genutis, 1988-1991 m. Dabar kanauninkas, nuo 2010 m. Šilalės klebonas.
* Saulius Katkus, 1991-2000 m. Perkeltas į Salantus. Nuo 2012 m. Švėkšnos klebonas.
* Stasys Šlepavičius, 2000-2007 m. Perkeltas į Nemakščius. Nuo 2016 m. Endriejavo klebonas.
* Olijandas Jurevičius, 2007-2013 m., atvyko iš Žemaičių Kalvarijos. Nuo 2013 m. Naujosios Akmenės klebonas, Akmenės dekanato dekanas.
* Nuo 2013 m. klebono pareigas eina kun. Modestas Ramanauskas, kuris taip pat yra Mažeikių dekanato dekanas.

== Kultūros paveldo objektai ==
Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, varpinėje ir šventoriuje yra šie valstybės saugomi kultūros paveldo objektai <ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 506, 681,</ref><ref> Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). - V., 1977. - P. 54.</ref>.
* Varpas I (D R736).
* Varpas II (D R737).
* Ornamentuoti kryžiai (3) (D R738).
* Ornamentuotas kryžius su vėjarode (D V1701).
* Stogastulpiai (14) su stacijomis (D V1702).
* Altoriai (5) su skulptūriniu dekoru (D V3723).
* Dvipusis paveikslas „Kristus tarp kankinimo įrankių" ir „Pieta" (MC 21127).
* Paveikslas „Šv. Barbora su apaštalu Simonu ir Judu Tadu" (MC 21128).
* Paveikslas „Šv. vyskupas Stanislovas" (MC 21129).
* Paveikslas „Šv. arkangelas Mykolas" (MC 21130) ir jo rėmai (MC 21131).

== Archyvas ==
* Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica Assumptionis Beatae Mariae Virginis Sedensis): 1641-1926 m. gimimo, santuokos, mirties metrikų ir priešsantuokinės apklausos knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1455, ap. 1.

{{reflist}}

* 1954 m. mokslinės ekspedicijos dalyvio A. Pilypaičio Sedos bažnyčios aprašymas // Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius: F.322-1155 .


[[Kategorija: Bažnyčios]]
[[Kategorija: Seda]]

Klemensas Arlauskas

2018-01-21T12:21:48Z

Tadas12: + kapo nuotrauka

[[Vaizdas:K. Arlausko kapas Ylakiuose.JPG|thumb|right|180px|kun. K. Arlausko kapas Ylakių bažnyčios šventoriuje]]
'''ARLAUSKAS KLEMENSAS''' (g. 1910-11-02 [[Paviliotė|Paviliotės]] k. - m. 1991-12-30 Ylakiuose; palaidotas Ylakių bažnyčios šventoriuje), kunigas.

Mokėsi Židikų, Palangos, Kretingos ir Mažeikių mokyklose, Kauno suaugusiųjų gimnazijoje. Buvo išvykęs į Italiją pas saleziečius, ruošėsi misijoms, bet pablogėjus sveikatai grįžo į Lietuvą ir įstojo į Telšių kunigų seminariją. Kunigu išventintas 1938-04-16. Vikaravo [[Viekšniai|Viekšniuose]], karo metais buvo kapelionu Kuršėnuose, 1944-1947 m. - Viekšnių vikaras, 1947-1949 m. - Pajūrio klebonas. 1949-02-06 suimtas, ištremtas į Taišetą, po to į Norilsko lagerius. Ten kasė anglį, slapčiomis aukojo Šv. Mišias, stiprino politinių kalinių dvasią. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Kunigavo Plungėje, Žarėnuose, Telšiuose, [[Tirkšliai|Tirškliuose]], Žvingiuose, nuo 1967 m. iki mirties - Ylakių altarista.

K. Arlauskas nuo vaikystės pažinojo rašytoją [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|M. Pečkauskaitę - Šatrijos Raganą]], dalyvavo jos rengiamuose vaidinimėliuose, religinėje vaikų organzizacijoje. Patarnaudavo rašytojos globėjui kun. [[Bukontas Kazimieras|Kazimierui Bukontui]]. Skaitė iš klebonijos gaunamas vaikų knygeles.

1978 m. Ylakiuose K. Arlauskas parašė atsiminimus apie Šatrijos Raganą. Vienas šių atsiminimų mašinraščio egzempliorius (74 psl.) saugomas rašytojos memorialiniame muziejuje Židikuose. Nežymiai patrumpinti atsiminimai išspausdinti knygoje „Atsiminimai apie Mariją Pečkauskaitę - Šatrijos Raganą (1997), serijoje „Žemaičių praietis".

== šaltiniai ==

* Laurinavičius J. Mažeikių eskizai. - Kaunas, 2001. - 88 p. - P. 63 - 64. ISBN 9955-9319-9-X.


== Nuorodos ==
*[http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=112&art=484&langID=1 Žemaičių vyskupystės muziejus: Kunigas jubiliatas Klemensas Arlauskas]

[[Kategorija: Kunigai]]

Vaizdas:K. Arlausko kapas Ylakiuose.JPG

2018-01-21T12:20:15Z

Tadas12: kun. K. Arlausko kapas Ylakių bažnyčios šventoriuje.

[[Klemensas Arlauskas|kun. K. Arlausko]] kapas Ylakių bažnyčios šventoriuje.

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2018-01-07T16:24:42Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku baznycios vidus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios vidus]]
[[Vaizdas:Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Zidiku baznycia.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčia 2017 m.]]
[[Vaizdas:Židikų klebonija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų klebonija]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė [[Židikų varpinė|varpinė]]. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės]] 60 metų mirties sukakčiai.

== Istorija ==
1636 m. [[Židikai|Židikuose]] buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanoti keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams, 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiais metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863 m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogdišenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti ''valandas''. Pasyvus buvo ir V. Bogdišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Išvykęs iš Židikų, šis kunigas nuo 1915 m. iki mirties 1932 m. klebonavo Pasvalio rajono Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje<ref>http://krincinomokykla.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=109&Itemid=110</ref>. Lietuviškos draugijos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaitei. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. 2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte ''Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012'', kurio metu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė - 50 000,00 Lt.<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:KfkB2O2AFHEJ:svlvvg.lt/wp-content/uploads/2010/09/tink-2013-01-07.doc+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt</ref>

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirbo kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą, išvykusį į Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapiją. 2016 m. liepą Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu kun. E. Jurgelevičius perkeltas į Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapiją. Nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. Židikų parapijos klebono pareigas eina kun. Antanas Šimkus, atvykęs iš Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos. Zakristijonu nuo 1981 m. dirba Kazimieras Malakauskas.

== Židikų parapijoje dirbę kunigai ==
* Jonas Vaškevičius (1853-1857)
* Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
* Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
* Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
* Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1915-1939)
* [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]] (1940-1945)
* Juozapas Našlėnas (1945-1949)
* Povilas Repšys (1949-1957)
* Juozapas Rutalė (1957-1969)
* Jonas Petrauskis (1969-1972)
* Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
* Domininkas Giedra (1975-1983)
* Antanas Gylys (1983-1991)
* Vytautas Gedvainis (1991-1992)
* Romualdas Žulpa (1992-1997)
* Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
* Vytautas Vaidila (1999-2009)
* Egidijus Jurgelevičius (2009-2016)
* Antanas Šimkus (nuo 2016 m.)

== Archyvas ==
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.
* Židikų filijinės bažnyčios gimimo metrikų aktų knyga 1802-1827 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 601.

== Nuorodos ==
*[https://www.facebook.com/zidiku.parapija/ Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos svetainė Facebook tinkle]
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=829&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku baznycios kairysis altorius.MKE.2009-07-26.jpg|bažnyčios kairysis, švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizdas:Zidiku baznycios desinysis altorius.MKE.2009-06-26.jpg|bažnyčios dešinysis, šv. Barboros altorius
</gallery>

{{reflist}}

* Dr. Parapijų reikalai. Židikai // Viltis. - 1914. - Liep. 16 (29). - Nr. 156. - P. 2.

[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Židikai]]

Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia

2017-11-12T10:41:00Z

Tadas12: /* Kunigai */

[[Vaizdas:Renavo baznycia1.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia]]
[[Vaizdas:Renavo baznycia2.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Renavo baznycia.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Renavo baznycios vidus.jpg|thumb|right|230px|Bažnyčios interjeras 2017 m. Didžiojo šeštadienio dieną. Dešiniajame altoriuje - Kristaus kapo imitacija]]

'''RENAVO ŠV. IZIDORIAUS BAŽNYČIA''' yra [[Renavas|Renave]], prie Sedos-Židikų kelio. Bažnyčios šventoriuje stovi medinė [[Renavo varpinė|varpinė]]. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939), kuris prisidėjo ir prie naujosios bažnyčios statybos, paaukodamas iš savo miško daug medžiagos <ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

Apie 1726 m. Gaureliuose pastayta koplyčia. 1763 m. Renavo dvaro inventoriuje minima laikina bažnyčia, 1773 m. - koplyčia. Apie 1780 m. kitoje vietoje pastatyta nauja kryžminio plano koplyčia, 1808 m. - aštuoniakampė koplyčia.

dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. Išmūrijus apie 2,5 m aukščio sienas, 1919 m. darbai nutrūko. Statyba tęsta 1929 m. Atsisakyta projekte numatytos išorinės puošybos, likusi sienų dalis betoninė. Bažnyčios statybai išleista 31795,6 Lt.
1933 m. birželio 12 d. naująją bažnyčią pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

Metrikų knygos buvo rašomos nuo 1815 m.

Vargonininkai: Antanas Spurganas, Bronius Vasiliauskas, Kazys Girdenis. Giedoriai: Zenonas Perminas, Janina Mitkienė, Juozas Jonušas, Leonas Budžys, Bronė Karpauskienė, Liuda Juškienė, Martynas Šedlickas, Ona Mitkienė.

== Kunigai ==
Renavo parapiją aptarnavusių kunigų ir kapelionų sąrašą sudarė istorikas [[Šverebas Povilas|Povilas Šverebas]], remdamasis Renavo bažnyčios gimimo ir mirimo knygų registracijos įrašais, Sedos bažnyčios ir Renavo koplyčios inventoriais, įvairių metų katalikų bažnyčios žinynais, Telšių vyskupijos kurijos duomenimis ir kt.

* Antanas Rodovičius (Radavičius), 1795-1814 m. 1816 m. paskirtas Renavo kapelionu. Nuliejo 1 varpą.
* Jonas Balutavičius, 1814-1822 m. Buvo Sedos vikaras, kunigas, 1815 m. buvo paskirtas „vicarius Rennoviensis". Į Renavą laikyti pamaldų atvykdavo švetadieniais iš Sedos.
* Juozapas Mickevičius, 1823-1839 m. Buvo Renavo kuratas. Baronas Antanas Röne skyrė kuratui išlaikymą ir pavedė pildyti metrikų knygas.
* Pranciškus Žameckis, 1845 m.
* Eligijus Montvila, 1852, 1853 m.
* Alfonsas Koreiva, 1857 m.
* Konstantinas Piesliakas, 1857-1860 m. Rėmė 1863 m. sukilimą, todėl 1863 m. ištremtas į Sibirą.
* Kasparas Somulevičius, 1861 m.
* Vincentas Kotauskas, 1862-1865 m.
* Jonas Gudavičius, 1865-1892 m. 1875 m. aiškinosi dėl pievų ribų. Ilgiausiai Renave išdirbęs kunigas.
* Juozapas Mika, 1892-1899 m.
* Juozapas Širvys, 1900-1910 m. Rūpinosi naujos bažnyčios statymo. Koplyčiai gavo cirkulą. Palaidotas Renave.
* Kazimieras Krapauskas, 1910 m. Renavo kuratas, 1909 m. pradėjo ruošti medžiagą naujai bažnyčiai statyti.
* Vincentas Rožauskas (Rožanskis), 1911-1920 m. 1919 m. pastatė naujos bažnyčios pamatus, bet darbai iki 1928 m. sustojo.
* Antanas Samavičius, 1920-1926 m. Perklojo senosios bažnyčios stogą.
* Motiejus Chodoravičius, 1926-1928 m. Įsteigė šv. Vincento draugijos skyrių.
* Justinas Urbonavičius, 1928-1931 m. 1928 m. paskirtas pirmuoju Renavo bažnyčios klebonu. Tais pačiais metais pastatytos bažnyčios sienos ir pertvarkyti bažnyčios planai.
* Juozas Dakinevičius-Daknys, 1931-1937 m. Atvyko iš Akmenės, nuo 1931 m. lapkričio mėn. Užbaigė bažnyčios statybą. Restauravo kapinių koplyčią, pastatė naują kleboniją. Išvystė katalikiškų draugijų veiklą.
* Stasys Šantaras (g. 1909-01-25 - m. 1976-06-19), 1937-1943 m. Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčios klebonas.
* Stasys Sakutis, 1939-1943 m.
* Konstantinas Petrikas, 1943-1946 m.
* Domininkas Skirmantas, 1946-1950 m.
* I. Kazakevičius, 1950-1951 m.
* Jonas Ivonauskas, 1951-1957 m.
* Brunas Bagužas, 1957-1961 m. Naujai skiedromis perklojo stogą, sudėjo langus.
* [[Mitkus Petras|Petras Mitkus]], bažnyčios klebonas nuo 1961-04-29 iki 1972-03-18. Bažnyčios skliautuose ištapė paveikslus. Sutvarkė šventorių.
* Juozapas Sidabras, 1972-1974 m.
* Adomas Mileris, 1975-1976 m. Suremontavo grindis.
* Liudvikas Dambrauskjas, 1976-1978 m.
* Domininkas Giedra, 1978-1978 m.
* Petras Serapinas, 1978-1984 m.
* Juozas Šiurys, 1984-1988 m. Perdažė bažnyčią, pastatė varpinę, sutvarkė paminklą.
* Algis Genutis, 1988-1991 m. Suremontavo kapinių koplyčios fasadą.
* Saulius Katkus, 1991-1992 m.
* Vytautas Gedvainis, 1992 m.
* Romualdas Žulpa, 1992-1997 m.
* Rimantas Gudlinkis, 1997-1999 m. Restauravo bažnyčios vidų.
* Vytautas Vaidila, 1999-2009 m., Židikų parapijos klebonas.
* Egidijus Jurgelevičius, 2009-2016 m. Sutvarkė šventoriaus takus.
* Antanas Šimkus, nuo 2016 m. Aptvėrė bažnyčios šventorių nauja metalo tvora.

== Bažnyčios archyvas ==
Renavo bažnyčios archyvo išsaugojimu labai rūpinosi buvęs zakrastijonas Pranas Senkus, vėliau klebonas Vytautas Vaidila bei Joana Eidintienė.

XVIII a. apie Renavo bažnyčios esamus dokumentus, ar gimimo, mirimo, santuokos registracijos knygas neužsimenama. 1820 m. minima, kad saugomas 1817 m. inventorius, bei gimimo ir mirimo registracijos knygos nuo 1817 m. iki 1820 m. Po septynerių metų tas pats įrašas, bet registracijos pratęstos iki 1827 m. Po metų nebeminimi mirimo įrašai, o gimimams užvesta nauja knyga. Atsiranda 1823 m. inventorius bei bylų knyga, apimanti 1823-1829 m., kuri po trejų metų ar išnyksta, ar nebeįrašyta, kaip ir 1839 m. 1845 m. įrašyti tik gimimai. 1888 m.inventoriuje nurodoma, kad gimimai registruojami nuo 1828 m., o mirimai nuo 1886 m. Naujas inventorius, surašytas praėjus trejiems metams, mini 5 gimimų ir mirimo registracijos knygos. 1922 m. nurodytos visos likusios knygos bei kokiom kalbom rašytos. Metrikų knygos prasideda 1782 m. Lotyniškai jos rašytos iki 1827 m. Nuo 1828 - 1848 m. pildomos lenkiškai, po to iki 1917 m. rusiškai. Nuo 1917 -1919 m. vėl lotyniškai, o vėliau lietuviškai.

Išlikusios šios krikšto registracijos knygos: 1.1940-1942 m.; 2. 1937-1951 m.; 3. 1951-1965 m.
4. 1965-1978 m.; 5. 1997 10 04 - iki šių dienų. Vienas įrašas likęs iš 1985-06-02 dienos. Taip pat išlikę 1928-1929 m., 1930 m. 01-05 mėn., 06 29 -1931 02- 1931 10 23 d. krikšto registracijos juodraščiai.

Mirimo registracija prasideda nuo 1815 iki 1848 m. Lotyniškai pildytos tik pusmetį, iki 1849-05-12. Paskui įrašyta pastaba, jog nuo šios datos iki pat 1885 m. imtinai šių knygų visai nėra. Neaišku ar filijos kapelionui neleista vykdyti šių apeigų ar paprasčiausiai neišliko knygų. Rusiškai pradėta 1886 m. užvestoji registracija. Ji tęsta iki 1917-03-01. Po to rusų kalbą keičia lotynų, o 1919 m. pereita prie lietuvių. Išlikusios šios mirimo registracijos knygos: 1. 1937-1959 m.; 2. 1940-1942 m.; 3.1960-1987 m.; 4. 1996 - iki šių dienų. Atskiri mirties įrašų lapai išliko iš 1943 m.

Vedybų registracija pradėta vykdyti, matyt, gavus cirkulą, nes 1909 m. jau jos užvestos. Kalbų vartojimas analogiškas gimimo ir mirimo registracijoms. Vokiečių okupacijos metu per I-ąjį pasaulinį karą buvo pareikalauta bažnytines knygas pildyti vokiškai arba lotyniškai. Buvo paruoštos ir atspausdintos vokiečių kalba visos reikalingos knygos. Išlikusios šios santuokos registracijos knygos: 1. 1922-1931 m., 2. 1931-1952 m., 3. 1940-1942 m., 4. 1957-1987 m., 5. 1999 m. - iki šių dienų.

Pradėjus registruoti santuokas reikėjo ir užsakų knygos bei priešvestuvinių tyrimų bylos. 1922 m. jau buvo po 2 užsakų ir priešvestuvinių tyrimų bei 4 sąskaitų knygos.

Iki šių dienų išliko: bažnyčios inventoriai (1881, 1888, 1922, 1931 m.), perdavimo protokolai (1915, 1926, 1931, 1938 m.), naujos bažnyčios statymo dokumentacija (sueigų nutarimai, sutartys, kasos knyga, važtaraščiai, kvitai, pateisinamieji pinigų išleidimo raštai, apžiūros aktai), gaunami raštai (kūrijos, dekanato, įvairių organizacijų, pavienių žmonių prašymai, nurodymai), siunčiami raštai (atsakymai į paklausimus, ataskaitos, prašymai, paaiškinimai), katalikiškų draugijų (Šv.Vincento Pasauliečio, Angelo Sargo), brėžiniai (naujos klebonijos, ūkinių pastatų, žemės valdų), apie mokyklą (prašymas atidaryti, susirašinėjimas dėl naujos statybos), Ganytojiški laiškai bei pamokslai (Vyskupo šventiniai laiškai, rekomenduotini ir Renavo klebono pasirašytieji pamokslai), parapijiečių surašymai (1911 m., 1960 m.), dėl santuokos (metrikų išrašai, žinios apie atvykstančius ir išvykusius iš parapijos, leidimai vesti, tekėti už kitatikių). Be to saugoma viena byla dokumentacijos iš pokario laikų.
Joje yra bažnytinio komiteto sudėčių sąrašai, susirašinėjimai dėl parapijos turto, bažnyčios remonto, mokesčių, elektros apmokėjimo kvitai, važtaraščiai.

Bažnyčios archyve nuplėšta pradžia tebesaugoma ir pirmoji gimimo metrikos knyga. Trys lapelių fragmentai išlikę iš 1790 m., o nuosekliai tęsiama nuo 1791-08-29 gimimo registracijos.

Renavo bažnyčios archyvo chronologinės ribos apima nuo 1790 m. iki šių dienų. Dokumentai rašyti lotyniškai, lenkiškai, rusiškai, lietuviškai.

* Renavo Šv. Izidoriaus Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Isidori Renovensis): 1849-1905 m. gimimo, mirties metrikų knygos, priešsantuokinės apklausos knyga. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1595, ap. 1.

== Nuorodos ==
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=821&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčios panoramos]

{{reflist}}

* Dam. Dv. Parapijų reikalai. Renavas // Viltis. - 1914. - Liep. 18 (31). - Nr. 158. - P. 2.
* Bažnyčios konsekravimas // Žemaičių prietelius. - 1933. - Bir. 25. - Nr. 25 (395). - P. 5.


[[Kategorija: Bažnyčios]]

Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia

2017-10-23T16:36:38Z

Tadas12: pataisyta klaida pavardėje

[[Vaizdas:Seda.Baznycia.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|right|230px|Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, past. 1783 m.]]
[[Vaizdas:Sedos baznytele.MKE.2009-07-25.jpg|thumb|right|230px|]]

'''SEDOS ŠV. JONO NEPOMUKO BAŽNYČIA''' yra [[Seda|Sedoje]], Vytauto g. Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienabokštė.

Sedos dvare 1781 m. pastatyta koplyčia, kuri 1783 m. paplatinta, paaukštinta, pertvarkyta į bažnyčią, pristatyta varpinė. 1791 m. bažnyčiai paskirti 2 margai žemės. Bažnyčią 1793 m. gegužės 28 d. konsekravo pavyskupis Tadas Juozapas Bukatas. XIX a. pirmojoje pusėje ji buvo mokinių bažnyčia. Po 1863 m. liko be kunigo. Per miestelio gaisrą 1886 m. sudegė kunigui skirtas namas. 1891 m. vėl apsigyveno kunigas. Bažnyčia buvo Sedos parapijos filija. Klebonas S. Paulukevičius ją 1900 m. savo lėšomis perstatė. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta, paversta sandėliu, o vėliau – malūnu. Apleistas pastatas 1988 m. rugsėjo mėn. grąžintas tikintiesiems. Klebono Algio Genučio ir parapijiečių pastangomis suremontuota. 1989 m. spalio 1 d. pašventinta.

Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčios klebonas Klemensas Sidabravičius (kitur rašoma Sidaravičius) buvo įsteigęs seminarijėlę ir 2-3 m. lotynų kalbos kursus. Seminarijoje mokėsi keli šimtai mokinių, mokytojavo Vadlūga, Aleknavičius <ref>Šverbas P. Seda poeto A. Baranausko gyvenime // Žemaičių saulutė. - 1995. - Balandžio 29. </ref>. 1924 m. pabaigoje kunigas Jonas Baltušis (g. 1851 - m. ?) apsigyveno Sedos (Mažeikių r.) altarijoje ir buvo paskirtas Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčios rektoriumi. 1925 m. jis persikėlė į Viduklę (Raseinių r.), kur gyveno kaip altarista.
[[Vaizdas:Sedos baznycia.Mazoji.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|left|200px|Didysis altorius]]
{{reflist}}
[[Kategorija: Bažnyčios]]
[[Kategorija: Seda]]

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2017-10-22T09:42:51Z

Tadas12: Pataisytos gramatinės klaidos

[[Vaizdas:Zidiku baznycios vidus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios vidus]]
[[Vaizdas:Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Zidiku baznycia.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčia 2017 m.]]
[[Vaizdas:Židikų klebonija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų klebonija]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė [[Židikų varpinė|varpinė]]. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės]] 60 metų mirties sukakčiai.

== Istorija ==
1636 m. [[Židikai|Židikuose]] buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanoti keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams, 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiais metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863 m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogdišenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti ''valandas''. Pasyvus buvo ir V. Bogdišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Jos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaitei. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. 2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte ''Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012'', kurio metu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė - 50 000,00 Lt.<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:KfkB2O2AFHEJ:svlvvg.lt/wp-content/uploads/2010/09/tink-2013-01-07.doc+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt</ref>

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirbo kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą, išvykusį į Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapiją. 2016 m. liepą Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu kun. E. Jurgelevičius perkeltas į Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapiją. Nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. Židikų parapijos klebono pareigas eina kun. Antanas Šimkus, atvykęs iš Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos. Zakristijonu nuo 1981 m. dirba Kazimieras Malakauskas.

== Židikų parapijoje dirbę kunigai ==
* Jonas Vaškevičius (1853-1857)
* Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
* Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
* Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
* Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1915-1939)
* [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]] (1940-1945)
* Juozapas Našlėnas (1945-1949)
* Povilas Repšys (1949-1957)
* Juozapas Rutalė (1957-1969)
* Jonas Petrauskis (1969-1972)
* Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
* Domininkas Giedra (1975-1983)
* Antanas Gylys (1983-1991)
* Vytautas Gedvainis (1991-1992)
* Romualdas Žulpa (1992-1997)
* Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
* Vytautas Vaidila (1999-2009)
* Egidijus Jurgelevičius (2009-2016)
* Antanas Šimkus (nuo 2016 m.)

== Archyvas ==
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.
* Židikų filijinės bažnyčios gimimo metrikų aktų knyga 1802-1827 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 601.

== Nuorodos ==
*[https://www.facebook.com/zidiku.parapija/ Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos svetainė Facebook tinkle]
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=829&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku baznycios kairysis altorius.MKE.2009-07-26.jpg|bažnyčios kairysis, švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizdas:Zidiku baznycios desinysis altorius.MKE.2009-06-26.jpg|bažnyčios dešinysis, šv. Barboros altorius
</gallery>

{{reflist}}

* Dr. Parapijų reikalai. Židikai // Viltis. - 1914. - Liep. 16 (29). - Nr. 156. - P. 2.

[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Židikai]]

Ukrinų pagrindinė mokykla

2017-09-18T17:42:17Z

Tadas12: Nuspręsta mokyklą uždaryti.

{{Mokykla|
foto = Ukrinu mokykla. MKE.jpg|
size = |
pavad = {{PAGENAME}}|
adresas = LT 89432 [[Židikų seniūnija|Židikų sen.]], [[Ukrinai|Ukrinų]] k.|
telfaxas = 8-443-90530|
tinklapis = [http://www.ukrinai.mazeikiai.lm.lt/]|
direktorius = Vanda Staškuvienė (nuo 1982-04-07 m.)|
mokiniuskaicius = 85 (2013 m.)|
mokytojuskaicius = 15 (2013 m.)|
klkompl = 7 (2008/2009 m.m.) |
|}}
[[Vaizdas:Ukrinu prad. m-klos pazymejimas 1934 m..jpg|thumb|right|260px|Ukrinų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1934 m.]]
'''UKRINIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA''' yra [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], [[Ukrinai|Ukrinų]] k. Nuo 2017-09-01 likviduojama.

== Istorija ==
Ukrinų k. gyventojas Juozas Inta jau 1919 m. rūpinosi mokyklos įsteigimu, buvo ieškoma mokytojų, surastos ir suremontuotos patalpos. Baigęs mokyklą Juozas dirbo pas tėvus žemės ūkio darbus, mokė valstiečių vaikus. Jo dėka iki 1917 metų dalis apylinkės jaunimo pramoko skaityti ir rašyti. Mokėdamas rusų kalbą užsiprenumeruodavo laikraščių, įsigydavo knygų. Sekė įvykius tarptautiniame gyvenime ir šalies viduje. Ukrinų k. nuo 1919 iki 1923 metų veikė pradinė mokykla, bet 1923 m. ji buvo perkelta į Bukončių k. Tačiau dėl mokyklos iškėlimo dalis tėvų visai neleido savo vaikų mokytis ir reikalavo mokyklą vėl įkurti Ukrinuose.<ref>Žemaitis. - 1925. - Bal. 19. - Nr. 4. - P. 2.</ref>.

1920 m. apylinkės gyventojams reikalaujant [[Bukončiai|Bukončių]] kaime buvo įsteigta pradinė mokykla. 1923 metais gyventojai patys suremontavo Ganusevičiaus ūkyje buvusį seną namelį Ukrinų kaime, prie bažnyčios, ir buvo įsteigta pradinė mokykla. Suolų nebuvo, patys ukriniškiai paskolino tris stalus, sunešė ilgus suolus. Pradžioje buvo tik viena klasė, kitais metais - jau I ir II klasė, o vėliau, nuo 1925 m., buvo visos keturios pradinės mokyklos klasės. Pirmosios mokytojos: E. Lileikaitė, Paltarokaitė ir Stančuikaitė. Prie pirmosios mokyklos organizavimo, aprūpinimo inventoriumi daug prisidėjo Ukrinų pradinės mokyklos mokytoja Stančikaitė.

1925 m. Pocaičių kaimo ūkininkas Ruika pastatė Ukrinų kaime namą, kurį išnuomojo valstybei ir čia 1925-1926 m. buvo perkelta Ukrinų pradinė mokykla. Patalpos jau buvo kiek pritaikytos mokyklai: įrengtos dvi klasės (visiems keturiems skyriams), mokytojų kambarys ir butas mokytojams. Nuo 1927-10-25 mokytoja dirbo Morta Slabaitė, baigusi Šiaulių mokytojų seminarijos du kursus <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 10. - P. 1129.</ref>. 1935-40-aisiais mokykla jau turėjo savo bibliotekėlę. Tai metais mokėsi apie 40 mokinių. Dirbo dažniausiai du mokytojai.

1930-1941 m. Ukrinų pradinei mokyklai vadovavo Zenonas Stirbys. Atsakydamas į klausimą: „Ką galite dirbti be mokyklos darbo?“ Zenonas Stirbys 1932 metais balandžio 21 dieną anketoje įrašė: „Jokio kito darbo negaliu dirbti". 1945 m. (tada jau mokytojavusį Leckavoje) išvežė į tolimąją Baškiriją. Tais metais ten ir mirė. Senesnių ukriniškių atmintyje šis žmogus išliko kaip labai mylėjęs vaikus, daug gero juos išmokęs.

Ilgai mokytojavo Ostachavičiūtė ir kiti. Nemaža dalis mokinių nebaigdavo 4 klasių, nes reikėjo užsidirbti pragyvenimui. Dažniausiai vaikai pramokdavo tik skaityti ir rašyti, skaičiuoti.

1940 m. respublikoje buvo įvedamas privalomas pradinis mokymas. Klases pripildė buvusių bežemių ir mažažemių valstiečių vaikai. Ankštos patalpos pasidarė ir Ukrinų pradinėje mokykloje. Todėl papildomai buvo įrengta kita klasė. Dirbo du mokytojai. Vienas su I-III ir kitas su II-IV klasėmis. Mokinių skaičius visoje mokykloje siekė 86. 1940-aisiais Juozas Inta vadovavo prie Bukončių pradinės mokyklos sudarytiems rusų kalbos kursams, 1941 m. pavasarį išrinktas Bukončių apylinkės tarybos sekretoriumi. 1941-1945 m. mokykloje dirbo mokytojai Gustaitis su žmona ir Kazimieras Pučinskas. 1946-1952 m. mokyklos vedėja buvo Skaržinskienė. Mokytojais dirbo Bardziliauskų šeima. 1952 m. atidaroma 5 klasė, 1953 m. - 6 klasė, 1954 m. - 7 klasė. 1957 m. rugsėjo 1 d. mokyklai pradėjo vadovauti [[Lenkevičius Jonas|Jonas Lenkevičius]]. Trejus metus prie mokyklos buvo triušių ferma. Mokykloje dirbo mokytojai Želvienė, Petrulevičienė, Miniotienė, Algis Paulauskas, Derutaitė ir kt. 1960 m. mokykla tapo aštuonmete.

1965 m. mokykla perkelta į naują mūrinį pastatą. 1966 m. išleista pirmoji aštuntokų laida. 1988 m. pristaytas priestatas, sporto salė, vestibiulis, rekonstruotas senasis pastatas, kuriame mokykla yra iki šiol. 2006 m. ES lėšomis padaryta dalinė apšiltinimo renovacija.

Nuo 1986 m. mokykla devynmetė, nuo 1993 m. - pagrindinė. 1993 m. mokėsi 92 mokiniai. 2003 m. Ukrinų bažnyčioje pašventinta mokyklos vėliava. K. Šiaulys parašė muziką mokyklos dainai.
Prieš ketverius metus mokykloje pagal lietuvių ir švedų projektą įsteigta organizacija „Gelbėk vaikus". Būrelyje nuolat yra apie 15 vaikų iš sunkiai besiverčiančių šeimų. Anglų kalbos vyr. mokytoja Vilma Urbonienė ir technologijų, etikos mokytoja Geleta Karčekovienė, bendraujančios ir dirbančios su vaikais, yra pastebėjusios, kad daugelis jų „pražysta" patekę mokytojų globon. Anot pedagogių, ne vienas mokinys turi gebėjimų, kurie galbūt niekada nebūtų prasiskleidę.

Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. prie mokyklos atidaryta mišri ikimokyklinio ugdymo grupė, kurią lanko 15 vaikų. Su šia grupe dirba Sonata Kasperavičienė ir Danutė Kučinskienė.<ref>Kęstutis Šiaulys. Ukriniškiams - dviguba Rugsėjo 1-oji // Santarvė. - 2011. - Rugs. 6. - Nr. 100. - P. 5.</ref>.

Mokykloje veikė kapela, šokių ansamblis, ateitininkų būrelis, dailės studija.

Pavaduotojas popamokinei veikali - Kęstutis Šiaulys, pavaduotojas ūkio reikalams - Albertas Veselis, sekretorė - Rasa Finikienė <ref>Vytautas Malūkas. Ukrinų mokyklai - 90 metų // Santarvė. - 2013. - Bal. 27. - Nr. 47. - P. 7.</ref>.

Prieš prasidedant 2017-2018 mokslo metams buvo planuojama mokyklą reorganizuoti į pradinę mokyklą. Vis dėlto, nesusirinkus reikiamam mokinių skaičiui, mokyklos steigėja Mažeikių rajono savivaldybės administracija nusprendė mokyklą uždaryti <ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/ukrinuose-islaikyti-mokyklos-nepavyko/ Ukrinuose išlaikyti mokyklos nepavyko</ref>.

== Mokiniai ==

* [[Grušas Ričardas|Ričardas Grušas]] (g. 1950 m.) - Mažeikių muzikos mokyklos direktorius.
* Vigilijus Eidimtas, verslininkas.
* Gediminas Januška, verslininkas.

== Direktoriai ==
* Skaržinskienė, 1946-1952 m.
* Kostas Šiaulys, 1954-1957 m.
* [[Lenkevičius Jonas|Jonas Lenkevičius]], 1957-09-01 - 1965
* Vytautas Jakutis
* Vanda Staškuvienė (nuo 1982-04-07 m.)

{{reflist}}
[[Kategorija:Mokyklos]]
[[Kategorija: Ukrinai]]

Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia

2017-08-22T15:19:15Z

Tadas12: /* Kunigai */

[[Vaizdas:Tirksliu baznycia.MKE.2008-07-30.jpg|thumb|right|260px|Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia, past. 1939 m.]]
[[Vaizdas:Tirksliu baznycia.MKE.2009-09-05.jpg|thumb|260px|right|]]
[[Vaizdas:Tirksliu baznycia1.MKE.2009-09-05.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Tirksliu baznycia2.MKE.2009-09-05.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Tirksliu baznycia. MKE..jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Tirksliu baznycia1 MKE.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Tirksliu baznycia3.MKE.2009-09-05.jpg|thumb|right|260px|Kunigas [[Kiela Antanas|Antanas Kiela]]]]
'''TIRKŠLIŲ KRISTAUS KARALIAUS BAŽNYČIA''' yra [[Tirkšliai|Tirkšlių]] mstl., Kapų g. 11. Mūrinė, vienabokštė, neogotikinė, stačiakampio plano, su apside. Pastatyta 1939 m.

1612 m. Tirkšlių bažnyčiai dovanota žemė. 1616 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza paragino Tirkšlių seniūną E. Fitingą pastatyti bažnyčią. Apie 1679 m. bažnyčia beneficijos neturėjo ir tik su dideliu vargu įgijo žemės gabalą. 1750 m. įsteigta parapinė mokykla. 1766 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ją pastatė Tirkšlių dvaro valdytojas už šio dvaro savininko, Rietavo tijūno, Tirkšlių seniūno [[Važinskis Feliksas|Felikso Važinskio]] lėšas. F. Važinskio sūnus, taip pat Feliskas, kartu su žmona Pranciška Turovskyte 1802 m. Tirkšlių bažnyčiai padovanojo dešimties balsų vargonus. 1830 m. Tirkšlių parapijai priklausė 3124 katalikai, prie bažnyčios gyveno 4 kunigai. 1841 m. buvo 3 kunigai, klebono pareigas ėjo kun. Simonas Einikis, parapijai priklausė 2 valakai ir 17 margų žemės, 1 baudžiauninkas, 6016 parapiečių. Tirkšlių klebonas Petras Lukauskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Tobolską, nuo 1871 m. gyveno Kazanėje.

1901 m. Tirkšlių vikaru paskirtas kunigas P. Dogelis. Tačiau už lietuvišką veiklą rusų valdžia jį nubaudė ir išsiuntė dviem metams į Kretingos vienuolyną.

1913 m. gegužės 2 d. sudarytame inventoriuje nurodoma, kad bažnyčia yra 16 sieksnių ilgio ir 13 sieksnių pločio, stogas dengtas skiedromis, nudažytas raudonais aliejiniais dažais. Virš jo, centre, yra bokštelis su metaliniu kryžiumi. Sienos apkaltos lentomis, nudažytos juodai. Yra 12 langų. Sienos iš vidaus dažytos pilka marmuro spalva, grindys medinės, vargonai išsiderinę. Bažnyčioje įrengti penki altoriai: pagrindinis - Švč. Trejybės, kairėje pusėje nuo ėjimo stovi Gelbėtojo, už jo - Šv. Felisko, dešinėje pusėje - Švč. Dievo Motinos, toliau - Šv. Antano.

== Bažnyčia po gaisro ==
1936 m. liepios 2 d. bažnyčia su varpine ir varpais sudegė. Iš ugnies pavyko išgelbėti Švč. Trejybės, Šv. Antano, Šv. Felikso, Švč. Mergelės Marijos paveikslus, Šv. Petro ir Šv. Povilo statulas ir 4 krucifeksus, dalį senojo parapijos archyvo. Visos išlikusios senienos klebono Antano Šimkaus dėka buvo sutvarkytos ir eksponuojamos kapinių koplyčioje (past. 1862 m.) ir pačioje bažnyčioje.

1937-03-12 kunigas [[Kiela Antanas|Antanas Kiela]] bendrovėje „Spindulys" ušsakė atspausdinti 5 tūkst. egz. atvirukų su naujosios Tirkšlių katalikų šventovės projektu. Atviruko kitoje pusėje toks tekstas: „1936 m. liepos 2 d. Tirkšlių parapiją palietė skaudi nelaimė: degant miesteliui sudegė didelė, graži, kapitaliai atremontuota bažnyčia. Tirkšliškiai be Dievo namų pasilikti negali. Daug neaimanavę, nusišluostę ašaras, pasitikėdami Dievo pagalba, kaimynų ir geraširdžių žmonių gausiomis aukomis, pasiryžo atstatyti".

Naująją bažnyčią suprojektavo Kauno inžinieriai Vaclovas Michnevičius ir Stasys Bukovskis, kuris 1936 m. gruodžio 18 d. pasirašo, kad vykdys ir techninę statybos priežiūrą. 1937 m. sausio 21 d. vyriausiasis Statybos ir sauskelių inspektorius, remdamasis Statybos tarybos 1937 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 862/11, patvirtina Tirkšlių parapijos mūrinės bažnyčios statybą<ref> Povilas Šverebas. Prieš karą pastatytai mūrinei Tirkšlių bažnyčiai - 70 metų // Santarvė. - 2009. - Rugpjūčio 29. - Nr. 96. - P. 8. </ref>. 1937-06-13 surašytas naujos bažnyčios statymo aktas, įdėtas į stiklinį butelį ir įmūrytas į bažnyčios pamatus. Prie akto dar pridėta lietuviškų pinigų - nuo vieno cento iki 1 lito nominalai. Bažnyčios pamatus pašventino iš Klaipėdos atvykęs kunigas [[Nikodemas Petkus|N.J. Petkus]] <ref>Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 24. </ref>.Statyba pradėta 1937 m. Meistras Jonas Narbutas 1938 m. padarė gelžbetoninius skliautus, laiptus, išmūrijo bokštą, padarė stogo ir bokšto medines konstrukcijas. 1938 m. Kaune buvo nupriktas didelis kiekis stiklo, 1939 m. Rygoje - čerpės, atgabenta Kristaus Karaliaus medinė skulptūra, sverinati 105 kg ir pagaminta Balzano mieste (Italija). 1939-09-10 buvo įsigyta prekių, reikalingų bažnyčios šventinimo iškilmėms. Bažnyčia pastatyta per du metus. Statyba rūpinosi kunigas Antanas Kiela (1899–1983). Jis 1950–1955 m. ištremtas į Rusiją. Klebonas Bronislovas Burneikis (1923–1991) pastatė kleboniją. 1939 m. naująją bažnyčią konsekravo vyskupas J. Staugaitis. 1937 m. parapijai priklausė 5122 katalikai.

Bažnyčios bokšte pritvirtintas 1297 kg sveriantis vienas varpas, nulietas 1939 m. Liepojos metalo apdirbimo fabrike. Ant jo liemens yra užrašas: „AUKA TIRKŠLIŲ R. K. BAŽNYČIAI // VLADISLOVO IR MARIJONOS JAUGŲ". Šį varpą bažnyčiai paaukojo tirkšliškiai Jaungai <ref>Žemaičių prietelius. - 1939. - Nr. 23.</ref>.Anksteni bažnyčios varpai 1918 m. buvo išvežti vokiečių vyriausybės nurodymu ir negrąžinti. Po 1915 m. buvo nupirkti 3 nedideli varpai, kurie 1936 m. sudegė per bažnyčios gaisrą.

1936-08-19 statybos technikas Jonas Sidabras perprojektavo 16 m ilgio ir 10 m pločio namą, pristatydamas prie jo dar 7 m. Perdirbtame name įrengtos laikinosios Tirkšlių bažnyčios patalpos. Jai statyti leidimas išduotas 1939-09-06. Tačiau laikonosiose patalpose parapijiečiai ilgai nesiglaudė, nes per labai trumpą laiką pastatyta naujoji bažnyčia. Iš senosios bažnytinės statybos yra likusi senovinio stiliaus klebonija.

1862 m. [[Geidžiai|Geidžiuose]] Važinsko lėšomis pastatyta [[Geidžių Šv. Onos bažnyčia|Šv. Onos koplyčia]], kur pamaldų atlaikyti atvykdavo kunigai iš Tirkšlių bažnyčios.

== Kunigai ==
1830 m. Tirkšlių bažnyčioje tarnavo 4kunigai, 1841 m. jau trys. Tirkšlių parapijai būdavo priskirti klebonas, vienas ar du vikarai ir altaristas arba rezidentas. Lietuvos nepriklausomybės metais 1918-1940 m. prie Tirkšlių bažnyčios dažniausiai gyvendavo 3 kunigai: klebonas, vikaras ir altaristas. Pvz.: 1935 m. Tirkšlių bažnyčioje dirbo klebonas [[Antanas Kiela]], vikaras Jonas Aleksiūnas (Aleksiejus) ir mansijonarijus (rezidentas) Karolis Pakeltis. Sovietmečiu dirbti Tirkšliuose nebuvo paskirtas ne vienas vikaras, miestelio sielovadoje dirbdavo klebonas, kuriam padėdavo čia gyvendavę altaristai. Paskutinis Tirkšlių bažnyčios vikaras, remiantis bažnyčios archyvo duomenimis, buvo kun. Jonas Daunoras, kuris parapijoje vikariavo 1945 m.

* [[Stanislovas Sutkevičius]], apie 1625 m.
* [[Krizostomas Vištartas]], klebonas 1640 m.
* [[Juozapas Budrikas]], klebonas 1645 m.
* Matas Butkevičius, klebonas. Minimas 1784 m. <ref>[http://lanka.vu.lt/F/TSUQNDMALKQPQRKT2RYCDRINS11X59BRTFNKHG8CQIFCUQ6N7Y-18819?func=full-set-set&set_number=152733&set_entry=000010&format=999]</ref>, <ref>Tirkšlių klebono Mato Butkevičiaus be testamento, palikto turto paveldėjimo dokumentai http://lanka.vu.lt/F/TSUQNDMALKQPQRKT2RYCDRINS11X59BRTFNKHG8CQIFCUQ6N7Y-19188?func=full-set-set&set_number=152736&set_entry=000011&format=999</ref>.
* [[Jamikavičius Antanas|Antanas Jamikavičius (Jonikas)]], 1820-1822, 1846-1850
* [[Pranciškus Jaselskis]], 1845-1850 m. ir 1855-1856 m. vikaras.
* Antanas Stapulionis (g. 1852 - m. 1917-09-14), vikaras XIX a. pab.
* [[Žukas Domininkas|Domininkas Žukas]], 1900 altarista
* [[Povilas Dogelis]], g. 1877 - m. 1949 m. Kunigu įšventintas 1899 m. Tirkšlių parapijos vikaras 1901-1902 m. Vėliau Kauno arkikatedros bazilikos klebonas, garbės kanauninkas. Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris. Steigiamojo Seimo atstovas.
* Dionyzas Imbrasas, 1902-06-13 - 1913-05-27
* [[Mykolas Ruseckas]], g, 1888 - m. 1950. Kunigu įšventintas 1914 m. Palonų bažnyčios statytojas, Rumšiškių, Lapių klebonas. 1914-1915 m. Tirkšlių bažnyčios vikaras.
* [[Feliksas Ereminas]], g. 1890 - m. 1962. Kunigu įšventintas 1915 m. 1926 m. įsteigė Velykių parapiją. Papilio bažnyčios statytojas. Vėliau Rozalimo, Daujėnų klebonas. Tirkšlių bažnyčios vikaras 1915-1916 m.
* Stanislovas Gaigalas, 1913-05-27 - 1919-03-17
* [[Jonas Andriejauskas]], g. 1891 - m. 1968. Kunigu įšventintas 1917 m. Tirkšlių parapijos vikaras (kamendorius) 1917-1919 m. <ref>Kunigų permainos Žemaičių vyskupijoje // Lietuvos aidas. - 1918. - Saus. 19. - Nr. 9. - P. 3</ref>. Iškeltas į Vabalninką kamendoriumi. Vėliau Raguvos klebonas, Anykščių altaristas. Garbės kanauninkas.
* [[Karolis Pakeltis]], g. 1874 - m. 1945 m. Kunigu įšventintas 1905 m. Tirkšlių parapijos vikaras 1913 m. Atkeltas iš Sedos. 1906-1912 m. Salantų vikaras. 1919-03-17 - 1932-05-10 Tirkšlių parapijos klebonas, 1932-1939 m. Tirkšlių parapijos mansijonarijus (rezidentas). Nuo 1939 m. Juozapavo kuratas. 1945 m. vėl dirbo Tirkšliuose. Palaidotas Tirkšlių kapinėse.
* J. Valantinavičius, vikras 1919 m.
* Pranas Viliūnas, g. 1882 - m. 1937. Kunigu įšventintas 1903m.1920 m. metė kunigystę ir įsijungė į Lietuvoje nelegalų komunistų judėjimą. 1937 m. sušaudytas per stalinines represijas. Tirkšlių bažnyčios vikaras 1920 m. Atkeltas iš Šilalės.
* Stanislovas Tamulevičius, Tirkšlių parapijos vikaras 1920-1921 m. Iškeltas į Subačių vikaru.
* Vaclovas Baliutavičius, g. 1892.Kunigu įšventintas 1918 m. Tirkšlių parapijos vikaras 1921-1924 m. 1924 m. iškeltas į Žemalę altaristu. Vėliau dirbo Janapolėje.
* Adomas Jereckas. Tirkšlių vikaras 1924 m. Atlektas iš Darbėnų. Vėliau buvo Čekiškės vikaras.
* Pranciškus Ramonas, g. 1894.Kunigu įšventinas 1918 m. Vikaras 1924-1925 m. 1939 m. paskirtas Mykoliškių klebonu.
* Aleksandras Narkevičius, g. 1891 m. Kunigu įšventintas 1917 m. Tirkšlių bažnyčios vikaras 1927-1928m. Vėliau Telšių katedros administratorius, Skaudvilės, Sedos klebonas. Tremtinys.
* Antanas Matulionis, g. 1899. Kunigu įšventintas 1925 m. Tirkšlių vikaras 1928-1933 m. Iš čia perkeltas į Rietavą. Vėliau dirbo Notėnuose, Pievenuose.
* J. Kurliandskis, Tirkšlių vikaras 1932-1933 m. Atlektas iš Mosėdžio. Iš Tirkšlių iškeltas į Alsėdžius vikaru.
* Juozapas Šukys, g. 1908- m. 1992. Kunigu įšventintas 1933 m. Tirkšlių vikaras 1933 m. Vėliau klebonavo Nevarėnuose, Palangoje, Telšiuose ir kitur.
* Pranciškus Šatkus, g. 1901 - m. 1986. Kunigu įšventintas 1931 m. Tirkšlių bažnyčios vikaras 1933 m. Vėliau klebonavo Stulgiuose, Kaunatave, Vaičaičiuose, Ylakiuose, Darbėnuose, Salantuose, Šateikiuose ir kitur.
* [[Kiela Antanas|Antanas Kiela]], 1932-05-10 - 1945-07-15
* Pranas Vasaris, g. 1915-03-29. Kunigu įšventintas Telšiuose 1940-05-23. Iki 1944 m. buvo Tirkšlių vikaras. Nuo 1950 gyveno Australijoje, Melburno lietuvių kapelionas <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 391.</ref>.
* Jonas Aleksiūnas (Aleksiejus), g. 1901 - m. 1987. Kunigu įšventintas 1930 m. Tirkšlių bažnyčios vikaras 1934-1936 m., 1945-07-15 - 1946-02-15 šios bažnyčios klebonas. Vėliau klebonavo Tryškiuose, Varniuose, Šakynoje, Ukmergėje, Josvainiuose, Meškuičiuose. Palaidotas Skaudvilės bažnyčios šventoriuje.
* Antanas Narkus, g. 1910. Kunigu įšventintas 1934 m. Vikaras 1936-1938 m. Vėliau dirbo Budriuose. Emigravo iš Lietuvos ir 1965 m. gyveno JAV.
* Antanas Krenčius, g. 1907. Kunigu įšventintas 1935 m. Vikaras 1938-1939 m. Ilgesnį savo pastoracinio darbo laikotarpį dirbo Vaitimėnuose. Manoma, kad prisaikdino partizanus Vaitimėnų girioje. Vėliau buvo ištremtas į Sibirą. Mirė Lietuvoje po 1956 m.
* Henrikas Radvilas, g. 1913 - m. 1944. Kunigu įšventintas 1938 m. Vikaras 1939-1940 m. Mirė 1944 m. nušautas vokiečių.
* Pranas Vaseris, g. 1915 - m. 1987. Kunigu įšventintas 1940 m. Vikaras 1940-1944 m. Vėliau Melburno lietuvių kapelionas. Žurnalų "Švyturys", "Tėviškės aidai" redaktorius. Išleido keturis apysakų ir apsakymų rinkinius.
* Jonas Kusas, g. 1916 - m. 1983. Kunigu įšventintas 1944 m. Vikaras 1944-1945 m. Vėliau klebonavo Pajūryje, Alsėdžiuose, Tūbinuose, Upynoje.
* Jonas Daunoras, g. 1911 - m. 1950. Kunigu įšventintas 1940 m. Vikaras 1945 m. Vėliau dirbo Kruopiuose. Nuo 1947 m. Pakutuvėnų klebonas. Mirė neaiškiomis aplinkybėmis.
* Juozapas Pletkus, 1946-02-16 - 1954-03-07
* Jeronimas Stalamiekas, 1954-03-06 - 1955-03-06
* Jonas Grigaitis, 1955-03-06 - 1956-05-15
* Juozapas Stasiulis, 1956-05-15 - 1958-06-29
* Kazimieras Gylys, 1958-06-29 - 1960-05-28
* Povilas Pukys, 1960-05-28 - 1963-06-27
* Anicetas Kerpauskas, 1963-06-27 - 1966-05-18
* Antanas Kaubrė, altarista.
* Bronislovas Burneikis, 1966-05-18 - 1980-01-07. Tirkšliuose pastatė kleboniją [http://www.kretvb.lt/lt/pages/burneikis_b].
* Vincentas Gauronskas, 1980-01-07 - 1985-05-14
* Ferdinandas Žilys, 1985-05-14 - 1986-05-10
* Ignacas Žeberskis, 1986-05-10 - 1990-03-10. Jis organizavo [[Lėlaičių koplyčia|Lėlaičių koplyčios]] kapitalinį remontą. Aptarnavo ir [[Žemalės bažnyčia|Žemalės bažnyčią]].
* Anupras Gauronskas, 1990-03-10 - 1991-01-06
* Antanas Šimkus, 1991-01-07 - 2002-09-26
* Antanas Beniušis, 2002-09-26 -2009-08-19
* Arūnas Bladžius, 2009-08-20 - 2016-08-11
* Petras Smilgys, nuo 2016-07-05

== Archyvas ==
Lietuvos istorijos archyve yra išlikusios šios Tirkšlių parapijos registracijos knygos (F.1453): gimimų registracijos 1705-1723, 1730-1753, 1764-1921 m., santuokų - 1817-1834, 1849-1890, 1896-1927 m., ušsakų - 1845-1853, 1908-1918 m., mirimų - 1819-1848, 1862-1885, 1891-1915 m.

{{reflist}}

* Tirkšlių bažnyčios inventoriai 1846-1906, 1894 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 696, ap. 2, b. 844, l. 1-32, lenkų, rusų k.
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1964. - T. 1. - P. 223-224.
* Povilas Šverebas. Tirkšlių bažnyčia ir jos archyvas // Lietuvos kraštotyros draugija. „Mūsų kraštas". - V. - 2004 m. - Nr.14. - P. 11-19.
* Dalia Ramonienė. Geidžių Šv. Onos bažnyčia. - Vilnius, 2005. - 56 p. ISBN 9955-62429-9.


[[Kategorija: Bažnyčios]]
[[Kategorija: Tirkšliai]]

Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

2017-08-22T15:17:06Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Ukrinu baznycia.MKE2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ir varpinė. Priešais bažnyčią - [[Gailevičius Steponas|Stepono Gailevičiaus]] akmeninis [[Ukrinų koplytstulpis|koplytstulpis]]]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycia1.MKE.2005-08-13.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycia.MKE.2005-08-13.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycia.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycios vidus1.jpg|thumb|left|230px|Bažnyčios interjeras 2014 m.]]

'''UKRINŲ ŠV. ANTANO PADUVIEČIO BAŽNYČIA''' yra [[Ukrinai|Ukrinuose]], [[Kvistė|Kvistės]] ([[Varduva|Varduvos]] kair.) dešiniajame krante.

Ukrinų bažnyčiai dvarininkas [[Pilsudskis Laurynas|Laurynas Pilsudskis]] 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Pilsudskiams priklausė [[Žemalės dvaras]]. Tikėtina, kad pats fundatorius Ukrinuose pastatydino ir pirmąją bažnytėlę, kurios didysis altorius buvo koncenkruotas, t.y. paaukotas Dievo garbei 1784 m. Ukrinų ir [[Bukončiai|Bukončių]] bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.

19 a. pradžioje Ukrinų bažnytėlė vadinama altarijos koplyčia, o prie jos gyvenęs kunigas - altarista. Nuo 1808 iki 1821 m. Ukrinų altarista buvo kun. Domininkas Varpučianskis, 1822-1841 m. - kun. Martynas Ruika. 1841-1842 m. caro valdžia atėmė bažnytines žemes. Ukrinų bažnyčia tapo Pikelių parapijos filija, o po 1853 m. Ukrinai priskirti naujai įsteigtai Židikų parapijai<ref> Misius K. Ukrinai // Grūstės valsčius. Būdo žemaičių istorinis priedas. - 1998. - Spalio 6. - Nr. 6. - P. 3. </ref>. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, medinė, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, trisiene apside. Įrengti 4 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra dviaukštė [[Ukrinų varpinė|varpinė]] (apatinis aukštas mūrinis, viršutinis – medinis), [[Ukrinų kapinės|kapinės]].

== Kultūros paveldo objektai ==
Ukrinų bažnyčios pastatų kompleksas 2003-12-30 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (G409 K). Į šį registrą taip pat įrašyti bažnyčioje esančios skulptūros<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas - V., 1973. - P. 684.</ref>: „Šv. Petras" (D V1737), „Šv. Povilas" (D V1738), „Mykolas Arkangelas" (D V1739), „Angelas su knyga" (D V1740 ) ir Altorius su skulptūriniu dekoru (D V4584)<ref> Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 365.</ref>.

== Archyvas ==

* Ukrinų Šv. Antano Paduviečio Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Antonii de Padua Ukrinensis): 1892-1927 m. gimimo ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1841, ap. 1.

== Kunigai ==
* Jonas Tėveinis, nuo 1901 m. Ukrinų klebonas, Truikinų (Aleksandrijos) (Skuodo r.), klebonas, nuo 1932 – Padvarių vienuolyno kapelionas.
* [[Povilas Morkys]], 1940-1948, klebonas.
* J. Jogminas, XX a. 4 deš.
* Romualdas Žulpa, 1992-1997
* Rimantas Gudlinkis, 1997-1999
* Vytautas Vaidila, 1999-2009
* Egidijus Jurgelevičius, 2009-2016
* Antanas Šimkus, nuo 2016 m.
Nuo 1891 m. zakristijonu buvo Jonas Čaplinskis. Čia dirbo 3 metus, slaptai mokė vaikus liet. skaityti ir rašyti. 1894 m. persikėlė į Alsėdžius (Plungės r.), dirbo vargonininko padėjėju. Ir čia slaptai mokė vaikus.

{{reflist}}

* Alsėdžių dekanato Ukrinų altarijos inventorius 1845 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 696, ap. 2, b. 842, l. 1-4, lenkų k.
* 1954 m. mokslinės ekspedicijos dalyvio A. Pilypaičio Ukrinų bažnyčios (Mažeikių raj.) aprašymas // Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius: F.322-1158.

[[Kategorija: Bažnyčios]]
[[Kategorija: Ukrinai]]

Vaizdas:Ukrinu baznycios vidus1.jpg

2017-08-22T15:13:56Z

Tadas12: Ukrinų šv. Antano Paduviečio bažnyčios interjeras 2014 m. Nuotraukos autorius: Tadas12. Nuotrauka taip pat naudojama Židikų šv. Jono Krikštytojo parapijos Facebook paskyroje.

Ukrinų šv. Antano Paduviečio bažnyčios interjeras 2014 m.

Nuotraukos autorius: Tadas12.

Nuotrauka taip pat naudojama Židikų šv. Jono Krikštytojo parapijos Facebook paskyroje.

Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia

2017-08-22T15:10:06Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Renavo baznycia1.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia]]
[[Vaizdas:Renavo baznycia2.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Renavo baznycia.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Renavo baznycios vidus.jpg|thumb|right|230px|Bažnyčios interjeras 2017 m. Didžiojo šeštadienio dieną. Dešiniajame altoriuje - Kristaus kapo imitacija]]

'''RENAVO ŠV. IZIDORIAUS BAŽNYČIA''' yra [[Renavas|Renave]], prie Sedos-Židikų kelio. Bažnyčios šventoriuje stovi medinė [[Renavo varpinė|varpinė]]. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939), kuris prisidėjo ir prie naujosios bažnyčios statybos, paaukodamas iš savo miško daug medžiagos <ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

Apie 1726 m. Gaureliuose pastayta koplyčia. 1763 m. Renavo dvaro inventoriuje minima laikina bažnyčia, 1773 m. - koplyčia. Apie 1780 m. kitoje vietoje pastatyta nauja kryžminio plano koplyčia, 1808 m. - aštuoniakampė koplyčia.

dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. Išmūrijus apie 2,5 m aukščio sienas, 1919 m. darbai nutrūko. Statyba tęsta 1929 m. Atsisakyta projekte numatytos išorinės puošybos, likusi sienų dalis betoninė. Bažnyčios statybai išleista 31795,6 Lt.
1933 m. birželio 12 d. naująją bažnyčią pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

Metrikų knygos buvo rašomos nuo 1815 m.

Vargonininkai: Antanas Spurganas, Bronius Vasiliauskas, Kazys Girdenis. Giedoriai: Zenonas Perminas, Janina Mitkienė, Juozas Jonušas, Leonas Budžys, Bronė Karpauskienė, Liuda Juškienė, Martynas Šedlickas, Ona Mitkienė.

== Kunigai ==
Renavo parapiją aptarnavusių kunigų ir kapelionų sąrašą sudarė istorikas [[Šverebas Povilas|Povilas Šverebas]], remdamasis Renavo bažnyčios gimimo ir mirimo knygų registracijos įrašais, Sedos bažnyčios ir Renavo koplyčios inventoriais, įvairių metų katalikų bažnyčios žinynais, Telšių vyskupijos kurijos duomenimis ir kt.

* Antanas Rodovičius (Radavičius), 1795-1814 m. 1816 m. paskirtas Renavo kapelionu. Nuliejo 1 varpą.
* Jonas Balutavičius, 1814-1822 m. Buvo Sedos vikaras, kunigas, 1815 m. buvo paskirtas „vicarius Rennoviensis". Į Renavą laikyti pamaldų atvykdavo švetadieniais iš Sedos.
* Juozapas Mickevičius, 1823-1839 m. Buvo Renavo kuratas. Baronas Antanas Röne skyrė kuratui išlaikymą ir pavedė pildyti metrikų knygas.
* Pranciškus Žameckis, 1845 m.
* Eligijus Montvila, 1852, 1853 m.
* Alfonsas Koreiva, 1857 m.
* Konstantinas Piesliakas, 1857-1860 m. Rėmė 1863 m. sukilimą, todėl 1863 m. ištremtas į Sibirą.
* Kasparas Somulevičius, 1861 m.
* Vincentas Kotauskas, 1862-1865 m.
* Jonas Gudavičius, 1865-1892 m. 1875 m. aiškinosi dėl pievų ribų. Ilgiausiai Renave išdirbęs kunigas.
* Juozapas Mika, 1892-1899 m.
* Juozapas Širvys, 1900-1910 m. Rūpinosi naujos bažnyčios statymo. Koplyčiai gavo cirkulą. Palaidotas Renave.
* Kazimieras Krapauskas, 1910 m. Renavo kuratas, 1909 m. pradėjo ruošti medžiagą naujai bažnyčiai statyti.
* Vincentas Rožauskas (Rožanskis), 1911-1920 m. 1919 m. pastatė naujos bažnyčios pamatus, bet darbai iki 1928 m. sustojo.
* Antanas Samavičius, 1920-1926 m. Perklojo senosios bažnyčios stogą.
* Motiejus Chodoravičius, 1926-1928 m. Įsteigė šv. Vincento draugijos skyrių.
* Justinas Urbonavičius, 1928-1931 m. 1928 m. paskirtas pirmuoju Renavo bažnyčios klebonu. Tais pačiais metais pastatytos bažnyčios sienos ir pertvarkyti bažnyčios planai.
* Juozas Dakinevičius-Daknys, 1931-1937 m. Atvyko iš Akmenės, nuo 1931 m. lapkričio mėn. Užbaigė bažnyčios statybą. Restauravo kapinių koplyčią, pastatė naują kleboniją. Išvystė katalikiškų draugijų veiklą.
* Stasys Šantaras (g. 1909-01-25 - m. 1976-06-19), 1937-1943 m. Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčios klebonas.
* Stasys Sakutis, 1939-1943 m.
* Konstantinas Petrikas, 1943-1946 m.
* Domininkas Skirmantas, 1946-1950 m.
* I. Kazakevičius, 1950-1951 m.
* Jonas Ivonauskas, 1951-1957 m.
* Brunas Bagužas, 1957-1961 m. Naujai skiedromis perklojo stogą, sudėjo langus.
* [[Mitkus Petras|Petras Mitkus]], bažnyčios klebonas nuo 1961-04-29 iki 1972-03-18. Bažnyčios skliautuose ištapė paveikslus. Sutvarkė šventorių.
* Juozapas Sidabras, 1972-1974 m.
* Adomas Mileris, 1975-1976 m. Suremontavo grindis.
* Liudvikas Dambrauskjas, 1976-1978 m.
* Domininkas Giedra, 1978-1978 m.
* Petras Serapinas, 1978-1984 m.
* Juozas Šiurys, 1984-1988 m. Perdažė bažnyčią, pastatė varpinę, sutvarkė paminklą.
* Algis Genutis, 1988-1991 m. Suremontavo kapinių koplyčios fasadą.
* Saulius Katkus, 1991-1992 m.
* Vytautas Gedvainis, 1992 m.
* Romualdas Žulpa, 1992-1997 m.
* Rimantas Gudlinkis, 1997-1999 m. Restauravo bažnyčios vidų.
* Vytautas Vaidila, 1999-2009 m., Židikų parapijos klebonas.
* Egidijus Jurgelevičius, 2009-2016 m. Sutvarkė šventoriaus takus.
* Antanas Šimkus, nuo 2016 m.

== Bažnyčios archyvas ==
Renavo bažnyčios archyvo išsaugojimu labai rūpinosi buvęs zakrastijonas Pranas Senkus, vėliau klebonas Vytautas Vaidila bei Joana Eidintienė.

XVIII a. apie Renavo bažnyčios esamus dokumentus, ar gimimo, mirimo, santuokos registracijos knygas neužsimenama. 1820 m. minima, kad saugomas 1817 m. inventorius, bei gimimo ir mirimo registracijos knygos nuo 1817 m. iki 1820 m. Po septynerių metų tas pats įrašas, bet registracijos pratęstos iki 1827 m. Po metų nebeminimi mirimo įrašai, o gimimams užvesta nauja knyga. Atsiranda 1823 m. inventorius bei bylų knyga, apimanti 1823-1829 m., kuri po trejų metų ar išnyksta, ar nebeįrašyta, kaip ir 1839 m. 1845 m. įrašyti tik gimimai. 1888 m.inventoriuje nurodoma, kad gimimai registruojami nuo 1828 m., o mirimai nuo 1886 m. Naujas inventorius, surašytas praėjus trejiems metams, mini 5 gimimų ir mirimo registracijos knygos. 1922 m. nurodytos visos likusios knygos bei kokiom kalbom rašytos. Metrikų knygos prasideda 1782 m. Lotyniškai jos rašytos iki 1827 m. Nuo 1828 - 1848 m. pildomos lenkiškai, po to iki 1917 m. rusiškai. Nuo 1917 -1919 m. vėl lotyniškai, o vėliau lietuviškai.

Išlikusios šios krikšto registracijos knygos: 1.1940-1942 m.; 2. 1937-1951 m.; 3. 1951-1965 m.
4. 1965-1978 m.; 5. 1997 10 04 - iki šių dienų. Vienas įrašas likęs iš 1985-06-02 dienos. Taip pat išlikę 1928-1929 m., 1930 m. 01-05 mėn., 06 29 -1931 02- 1931 10 23 d. krikšto registracijos juodraščiai.

Mirimo registracija prasideda nuo 1815 iki 1848 m. Lotyniškai pildytos tik pusmetį, iki 1849-05-12. Paskui įrašyta pastaba, jog nuo šios datos iki pat 1885 m. imtinai šių knygų visai nėra. Neaišku ar filijos kapelionui neleista vykdyti šių apeigų ar paprasčiausiai neišliko knygų. Rusiškai pradėta 1886 m. užvestoji registracija. Ji tęsta iki 1917-03-01. Po to rusų kalbą keičia lotynų, o 1919 m. pereita prie lietuvių. Išlikusios šios mirimo registracijos knygos: 1. 1937-1959 m.; 2. 1940-1942 m.; 3.1960-1987 m.; 4. 1996 - iki šių dienų. Atskiri mirties įrašų lapai išliko iš 1943 m.

Vedybų registracija pradėta vykdyti, matyt, gavus cirkulą, nes 1909 m. jau jos užvestos. Kalbų vartojimas analogiškas gimimo ir mirimo registracijoms. Vokiečių okupacijos metu per I-ąjį pasaulinį karą buvo pareikalauta bažnytines knygas pildyti vokiškai arba lotyniškai. Buvo paruoštos ir atspausdintos vokiečių kalba visos reikalingos knygos. Išlikusios šios santuokos registracijos knygos: 1. 1922-1931 m., 2. 1931-1952 m., 3. 1940-1942 m., 4. 1957-1987 m., 5. 1999 m. - iki šių dienų.

Pradėjus registruoti santuokas reikėjo ir užsakų knygos bei priešvestuvinių tyrimų bylos. 1922 m. jau buvo po 2 užsakų ir priešvestuvinių tyrimų bei 4 sąskaitų knygos.

Iki šių dienų išliko: bažnyčios inventoriai (1881, 1888, 1922, 1931 m.), perdavimo protokolai (1915, 1926, 1931, 1938 m.), naujos bažnyčios statymo dokumentacija (sueigų nutarimai, sutartys, kasos knyga, važtaraščiai, kvitai, pateisinamieji pinigų išleidimo raštai, apžiūros aktai), gaunami raštai (kūrijos, dekanato, įvairių organizacijų, pavienių žmonių prašymai, nurodymai), siunčiami raštai (atsakymai į paklausimus, ataskaitos, prašymai, paaiškinimai), katalikiškų draugijų (Šv.Vincento Pasauliečio, Angelo Sargo), brėžiniai (naujos klebonijos, ūkinių pastatų, žemės valdų), apie mokyklą (prašymas atidaryti, susirašinėjimas dėl naujos statybos), Ganytojiški laiškai bei pamokslai (Vyskupo šventiniai laiškai, rekomenduotini ir Renavo klebono pasirašytieji pamokslai), parapijiečių surašymai (1911 m., 1960 m.), dėl santuokos (metrikų išrašai, žinios apie atvykstančius ir išvykusius iš parapijos, leidimai vesti, tekėti už kitatikių). Be to saugoma viena byla dokumentacijos iš pokario laikų.
Joje yra bažnytinio komiteto sudėčių sąrašai, susirašinėjimai dėl parapijos turto, bažnyčios remonto, mokesčių, elektros apmokėjimo kvitai, važtaraščiai.

Bažnyčios archyve nuplėšta pradžia tebesaugoma ir pirmoji gimimo metrikos knyga. Trys lapelių fragmentai išlikę iš 1790 m., o nuosekliai tęsiama nuo 1791-08-29 gimimo registracijos.

Renavo bažnyčios archyvo chronologinės ribos apima nuo 1790 m. iki šių dienų. Dokumentai rašyti lotyniškai, lenkiškai, rusiškai, lietuviškai.

* Renavo Šv. Izidoriaus Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Isidori Renovensis): 1849-1905 m. gimimo, mirties metrikų knygos, priešsantuokinės apklausos knyga. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1595, ap. 1.

== Nuorodos ==
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=821&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčios panoramos]

{{reflist}}

* Dam. Dv. Parapijų reikalai. Renavas // Viltis. - 1914. - Liep. 18 (31). - Nr. 158. - P. 2.
* Bažnyčios konsekravimas // Žemaičių prietelius. - 1933. - Bir. 25. - Nr. 25 (395). - P. 5.


[[Kategorija: Bažnyčios]]

Vaizdas:Renavo baznycios vidus.jpg

2017-08-22T15:08:49Z

Tadas12: Renavo šv. Izidoriaus bažnyčios interjeras 2017 m. Didžiojo šeštadienio dieną. Nuotraukos autorius: Tadas12. Nuotrauka taip pat naudojama Židikų šv. Jono Krikštytojo parapijos Facebook paskyroje.

Renavo šv. Izidoriaus bažnyčios interjeras 2017 m. Didžiojo šeštadienio dieną.

Nuotraukos autorius: Tadas12.

Nuotrauka taip pat naudojama Židikų šv. Jono Krikštytojo parapijos Facebook paskyroje.

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2017-08-22T15:05:19Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku baznycios vidus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios vidus]]
[[Vaizdas:Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Zidiku baznycia.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčia 2017 m.]]
[[Vaizdas:Židikų klebonija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų klebonija]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė [[Židikų varpinė|varpinė]]. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės]] 60 metų mirties sukakčiai.

== Istorija ==
1636 m. [[Židikai|Židikuose]] buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanto keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiai metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pasšventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogidšenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti ''valandas''. Pasyvus buvo ir V. Bodišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Jos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaites. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. 2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte ''Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012'', kurio metu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė - 50 000,00 Lt.<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:KfkB2O2AFHEJ:svlvvg.lt/wp-content/uploads/2010/09/tink-2013-01-07.doc+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt</ref>

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirbo kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą, išvykusį į Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapiją. 2016 m. liepą Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu kun. E. Jurgelevičius perkeltas į Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapiją. Nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. Židikų parapijos klebono pareigas eina kun. Antanas Šimkus, atvykęs iš Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos. Zakristijonu nuo 1981 m. dirba Kazimieras Malakauskas.

== Židikų parapijoje dirbę kunigai ==
* Jonas Vaškevičius (1853-1857)
* Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
* Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
* Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
* Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1915-1939)
* [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]] (1940-1945)
* Juozapas Našlėnas (1945-1949)
* Povilas Repšys (1949-1957)
* Juozapas Rutalė (1957-1969)
* Jonas Petrauskis (1969-1972)
* Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
* Domininkas Giedra (1975-1983)
* Antanas Gylys (1983-1991)
* Vytautas Gedvainis (1991-1992)
* Romualdas Žulpa (1992-1997)
* Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
* Vytautas Vaidila (1999-2009)
* Egidijus Jurgelevičius (2009-2016)
* Antanas Šimkus (nuo 2016 m.)

== Archyvas ==
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.
* Židikų filijinės bažnyčios gimimo metrikų aktų knyga 1802-1827 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 601.

== Nuorodos ==
*[https://www.facebook.com/zidiku.parapija/ Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos svetainė Facebook tinkle]
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=829&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku baznycios kairysis altorius.MKE.2009-07-26.jpg|bažnyčios kairysis, švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizdas:Zidiku baznycios desinysis altorius.MKE.2009-06-26.jpg|bažnyčios dešinysis, šv. Barboros altorius
</gallery>

{{reflist}}

* Dr. Parapijų reikalai. Židikai // Viltis. - 1914. - Liep. 16 (29). - Nr. 156. - P. 2.

[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Židikai]]

Vaizdas:Zidiku baznycia.jpg

2017-08-22T15:04:00Z

Tadas12: Židikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia 2017 m. Nuotraukos autorius: Tadas12 Nuotrauka taip pat naudojama Židikų šv. Jono Krikštytojo parapijos Facebook paskyroje.

Židikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia 2017 m.

Nuotraukos autorius: Tadas12

Nuotrauka taip pat naudojama Židikų šv. Jono Krikštytojo parapijos Facebook paskyroje.

Židikų koplyčia

2017-08-22T14:56:57Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia 2006 m. (su senąja "Angelo su trimitu" skulptūra)]]
[[Vaizdas:Zidiku koplycia.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia 2016 m. (su naująja "Angelo su trimitu" skulptūra)]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2008 m. koplyčią puošusi "Angelo su trimitu" skulptūra, neatlaikiusi laiko tėkmės, nukrito. 2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu" skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino tuometinis Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==
[[File:Sv. Onos atlaidai Zidikuose.jpg|thumb|right|Šv. Onos atlaidai Židikuose 2016 m.]]
Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2013 m. Kun. Olijandras Jurevičius, 2014 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2015 m. prel. Juozas Šiurys, 2016 m. kan. Andriejus Sabaliauskas.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys svečių iš Latvijos.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2017 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 30 d. Šv. Mišias aukojo Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas, garbės kanauninkas Vytautas Petrauskas.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Vaizdas:Zidiku koplycia.jpg

2017-08-22T14:51:47Z

Tadas12: Židikų šv. Onos koplyčia 2016 m. Nuotraukoje koplyčia jau su 2012 m. pašventinta, nauja "Angelo su trimitu" skulptūra (aut. Antanas Murauskas). Nuotraukos autorius: Tadas12 Nuotrauka taip pat naudojama Židikų šv. Jono Krikštytojo parapijos...

Židikų šv. Onos koplyčia 2016 m. Nuotraukoje koplyčia jau su 2012 m. pašventinta, nauja "Angelo su trimitu" skulptūra (aut. Antanas Murauskas).

Nuotraukos autorius: Tadas12

Nuotrauka taip pat naudojama Židikų šv. Jono Krikštytojo parapijos paskyroje Facebook tinkle.

Židikų koplyčia

2017-08-22T10:46:25Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia (su senąja "Angelo su trimitu" skulptūra)]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2008 m. koplyčią puošusi "Angelo su trimitu" skulptūra, neatlaikiusi laiko tėkmės, nukrito. 2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu" skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==
[[File:Sv. Onos atlaidai Zidikuose.jpg|thumb|right|Šv. Onos atlaidai Židikuose 2016 m.]]
Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2013 m. Kun. Olijandras Jurevičius, 2014 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2015 m. prel. Juozas Šiurys, 2016 m. kan. Andriejus Sabaliauskas.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys sveičių iš Latvijos. Telšių vyskupas J. Boruta suteikė koplyčiai Šv. Onos titulą.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2017 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 30 d. Šv. Mišias aukojo Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas, garbės kanauninkas Vytautas Petrauskas.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikų koplyčia

2017-07-30T12:06:30Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu" skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==
[[File:Sv. Onos atlaidai Zidikuose.jpg|thumb|right|Šv. Onos atlaidai Židikuose 2016 m.]]
Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2013 m. Kun. Olijandras Jurevičius, 2014 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2015 m. prel. Juozas Šiurys, 2016 m. kan. Andriejus Sabaliauskas.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys sveičių iš Latvijos. Telšių vyskupas J. Boruta suteikė koplyčiai Šv. Onos titulą.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2017 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 30 d. Šv. Mišias aukojo Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas, garbės kanauninkas Vytautas Petrauskas.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikų seniūnija

2016-08-15T11:05:48Z

Tadas12: Seniūno statusas nebe laikinas

{{Seniunija|
pavadinimas = Židikų seniūnija|
zemelapis = Zidikaimap.jpg|
mapsize = 260px|
plotas = 197,70 km²|
centras = Židikai |
telef = (8~443) 43225 |
adresas = M. Pečkauskaitės g. 10, LT-89442, Židikai, Mažeikių raj. |
gyvent = 2923 (2006-07-01), 3044 (2004) |
tankumas = 14,78 žm./km²|
seniunas = Skirmutė Stasytė |
pav = Zidiku seniunija. MKE.jpg |
imagename = Židikų seniūnijos administracija |
|}}
[[Vaizdas:Pikeliai.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|[[Pikeliai]]]]
[[Vaizdas:Kviste Zidiku seniunijoje.MKE.2009-08-09.jpg|thumb|right|260px|[[Kvistė]] [[Pakvistis|Pakvisčio]] k.]]

'''ŽIDIKŲ SENIŪNIJA''' yra [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] vakariniame ir šiaurės vakariniame pakraštyje. Centras - [[Židikai]].

Pietuose ribojasi su [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnija]], rytuose - su [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės]] ir [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnija]], šiaurėje - su Latvijos respublika, vakaruose - su Skuodo raj. Kerta respublikinės reikšmės kelias Mažeikiai-Skuodas ir rajoniniai keliai Seda-Židikai-Pikeliai, Židikai-Ylakiai, Židikai-Vainuodė bei geležinkelis iš Mažeikių į Liepoją.

== Seniūnaitijos ==
2009 m. sausio 1 d. sudarytos šios seniūnaitijos:
* Židikų seniūnaitija. Jai priklauso Židikų mstl., Paviliotės k., Viliotės k., Petraičių k., Asteikių k., Senmiestės k., Liūliškių k., Sugaudžių k., Strygalės k. Gyventojų skaičius - 808.
* Ukrinų seniūnaitija. Jai priklauso Ukrinų k., Pocaičių k., Obeliškių k., Sudintų k., Repšių k., Šeirių k., Bukančių k., Kugių k., Kukių k. Iš viso 735 gyv.
* Pikelių seniūnaitija. Jai priklauso Pikelių mstl., Giniočių k., Juodeikėlių k., Juodeikių k., Griežės k., Dapšių k., Buciškės k. Iš viso 611 gyv.
* Račalių seniūnaitija. Jai priklauso Račalių k., Šilių k., Kražiškių k., Tvaskučių k., Pakvisčio k. Iš viso 346 gyv.
* Lūšės seniūnaitija. Jai priklauo Ritinės k., Parakalnio k., Dautarų k., Bataičių k., Miltenių k. Iš viso 288 gyv.

==Administracijos įstaigos ==
* Židikų seniūnija
* [[Lūšės medicinos punktas|Medicinos punktas Ritinėje]]
* [[Pikelių medicinos punktas]]
* [[Račalių medicinos punktas]]
* [[Ukrinų medicinos punktas]]
* [[Židikų pirminės sveikatos priežiūros centras]], VšĮ
* Pikelių Švč. Trejybės parapija
* Ukrinų Šv.Antano Paduviečio parapija
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapija
* Lūšės girininkija
* Juodeikių paštas
* Pikelių paštas
* Ukrinų paštas
* Židikų paštas
* Židikų ugniagesių komanda

==Švietimo ir kultūros įstaigos==
* Rašytojos Šatrijos Raganos (M.Pečkauskaitės) memorialinis muziejus
* [[Pikelių kultūros namai]]
* [[Ukrinų kultūros namai]]
* [[Židikų kultūros centras]]
* [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla]]
* [[Ukrinų pagrindinė mokykla]]
* [[Pikelių pagrindinė mokykla]]

==Verslo įmonės, ūkiai==
* Lankytinos R.Gabalienės, A.O. Golbenienės sodybos Pikeliuose
* Lankytina A.Pocienės sodyba Židikuose
* UAB Žemaitijos deguonis Ukrinų k.
* UAB „Ukrinų duona“
* Stepono Krikščiuko IĮ „Stepono baldai“
* UAB „Rapsoila“
* Individuali Vlado Semenavičiaus įmonė „Kibirkštis, Juodeikių k.
* AB Mažeikių elektrinė*

==Kultūros vertybės==
[[Vaizdas:Pikeliai. Koplystulpis1.MKE.JPG|thumb|right|260px|Koplytstulpis 1710 m. maro aukoms atminti, past. 1827 m.]]

* Paminklas pirmajai lietuviškai mokyklai Židikuose (įkūrė Šatrijos Ragana 1915 m.)
* [[Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] (1819 m., yra dailės paminklų)
* [[Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]] (1857 m., yra dailės paminklų) ir varpinė; šventoriuje – skulpt. S. Gailevičiaus kapas
* [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia]] (1752 m., yra dailės paminklų)
* Židikų miestelio senoji dalis (susidariusi iki XIX a.)
* Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas Židikuose
* Pikelių koplytstulpis su skulptūromis (1827 m.)
* Pikelių Vytauto Didžiojo paminklas
* Pikelių paminklas maro aukoms atminti
* [[Ukrinų koplytstulpis]] (1861 m., skulpt. S.Gailevičius)
* Saulės laikrodis Ukrinuose (skulpt. J.Meškelevičius)
* [[Dapšių piliakalnis]]
* Griežės paminklų kompleksas
* [[Bataičių senkapiai]]
* Juodeikėlių pilkapis
* [[Ritinės piliakalnis]]
* Kukių (Petrelių) senkapis
* Petraičių senkapis
* Šatrijos Raganos koplyčia Židikų kapinėse
* [[Ukrinų kapinės]] (S.Gailevičiaus skulptūros)

==Gamtos objektai==
* [[Žibininkų dubeniuotasis akmuo|Žibininkų akmuo su dubiniu]]
* [[Juodeikėlių dvikamienė liepa]]
* [[Skutulas|Skutulo slėnis]]
* [[Lūšis|Lūšės slėnis]]
* [[Kvistė|Kvistės slėnis]]
* Račalių ąžuolynas
* Dubulio slėnis ir Naudvario miškas
* [[Dautarų miškas|Dautarų miškas]] ir [[Dautarų pelkė|pelkė]]
* [[Gedvydas|Gedvydo pakrantės ir baseinas]]
* [[Varduvos tvenkinys]]
* [[Ąžuolijos miškas]]

==Kaimai==
[[Vaizdas:Bataiciai.Gamtovaizdis.MKE.2009-07-31.jpg|thumb|right|260px|[[Bataičiai|Bataičių]] k. gamtovaizdis]]
{|
|- valign=top
|
* [[Asteikiai]]
* [[Bataičiai]]
* [[Bučiškė]] (Buciškė)
* [[Bukančiai]]
* [[Dapšiai]]
* [[Dautarai]]
* [[Giniočiai]]
* [[Griežė]]
* [[Juodeikėliai]]
* [[Juodeikiai]]
* [[Kentaučiai]]
* [[Kražiškiai]]
* [[Kugiai]]
|
* [[Kukiai]]
* [[Liepkalnė]]
* [[Liūliškiai]]
* [[Lūšė]]
* [[Milteniai]]
* [[Obeliškiai]]
* [[Padarbai]]
* [[Pakvistis]]
* [[Palūšė]]
* [[Parakalnis]]
* [[Paviliotė]]
* [[Petraičiai]]
* [[Pikeliai]], miestelis
* [[Pocaičiai]]
|
* [[Račaliai]]
* [[Repšiai]]
* [[Ritinė]]
* [[Senmiestė]]
* [[Strygalė]]
* [[Sūdintai]]
* [[Sugaudžiai]]
* [[Šeiriai]]
* [[Šiliai]]
* [[Tvaskučiai]]
* [[Ukrinai]]
* [[Viliotė]]
* [[Žibininkai]]
|}

== Nuorodos ==
* [http://www.mazeikiai.lt/index.php?1541697591 Mažeikių rajono savivaldybė - Židikų seniūnija]
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDidik%C5%B3_seni%C5%ABnija Vikipedija], Židikų seniūnija

[[Kategorija:Židikų seniūnija]]

Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas

2016-08-15T11:01:29Z

Tadas12: Pasikeitė mokytojų sąrašas

[[Vaizdas:Zidiku muzikos mokykla. MKE.jpg|thumb|260px|right|Židikų kultūros centras ir Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas]]

'''MAŽEIKIŲ MUZIKOS MOKYKLOS ŽIDIKŲ FILIALAS''', '''Židikų muzikos mokyukla''', mokymo įstaiga [[Židikai|Židikuose]], kurioje galima išmokti groti muzikos instrumentais. Priklauso [[Mažeikių muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklai]].

== Trumpa istorija ==

Židikų filialas veiklą pradėjo kartu su kitų miestelių filialais 1986 m. Iš pradžių mokoma buvo [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla|Židikų vidurinėje mokykloje]], tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę filialas gavo patalpas buvusioje kolūkio raštinėje. Čia filialas dirba iki šiol.

Mokykla yra įsikūrusi M. Pečkauskaitės gatvėje 28, viename pastate su Židikų kultūros namais ir biblioteka.

2006-2007 m. metais filialą baigė septyni mokiniai. 2006-2007 mokslo metais mokėsi kiek daugiau kaip 30 vaikų.

Filialui vadovauja mokytoja E. Jedinkienė.

== Mokytojai ==

Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filiale šiuo metu dirba:

* Edita Jedinkienė (skyriaus vedėja, vyr. mokytoja)
* Andrius Dobrovolskis (vyr. mokytojas)
* Romantas Rankauskas (mokytojas)
* Ilona Čiapienė (vyr. mokytoja)

[[Kategorija:Mokyklos]]
[[Kategorija: Židikai]]

Židikų biblioteka

2016-08-15T10:57:30Z

Tadas12: Pasikeitė bibliotekos vadovas

{{Biblioteka
|Pavad = {{PAGENAME}}
|foto = [[Vaizdas:Zidiku muzikos mokykla. MKE.jpg|280px]]
|fotopav = Židikų biblioteka, [[Židikų kultūros centras|kultūros centras]] ir [[Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas|muzikos mokyklos filialas]]
|seniūnija = [[Židikų seniūnija]]
|adresas = [[Židikai]], Židikų p-tas, LT-89442
|telefonas =
|epaštas =
|vadovė = Benita Vaizgėlienė
|knygos = 8990 (2004 m.)
|skaitytojai = 251 (2010 m.)
|įkurta = 1939 m.
}}
'''ŽIDIKŲ BIBLIOTEKA''', [[Biblioteka|Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos]] filialas.

Teikia šias paslaugas: leidinių išdavimas į namus, leidinių užsakymas per tarpbibliotekinį abonementą, teikiamos informacijos, atsakymai į užklausas, konsultacijos, organizuojami renginiai ir parodos.

== Istorija ==
Pirmąją Židikų bibliotekos istoriją parašė buvusi Židikų bibliotekos darbuotoja Genė Pavlova 1980 m. 1992 m. buvo parengtas R. Valantytės ir I. Atkočaitienės darbas „Židikų bibliotekos fondo istorija ir nūdiena", kuris 1993-04-22 Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskelbtoje republikinėje apžiūroje laimėjo pirmąją vietą Šiaulių zonoje.

Biblioteka įkurta 1939 m. sausio 1 d., o pirmasis vedėjas paskirtas kovo 1 d. Patalpas bibliotekai parūpino valsčiaus savivaldybė. Biblioteka įkurdinta mūriniame name - miestelio pakraštyje. Ten buvo tik viena spinta knygoms sudėti. Specialiai kadrų bibliotekoms tuo metu niekas neruošė, todėl bibliotekų vedėjais daugiausia buvo pradžios mokyklos mokytojai. Pirmasis bibliotekos vedėjas Jonas Gudynas tuo metu buvo ir pradžios mokyklos mokytojas. Iš pradžių biblioteka dirbo tik vieną dieną per savaitę, o nuo 1940 m. lapkričio mėn. pradėjo dirbti visą savaitę. Koks pradinis bibliotekos fondas nežinoma, bet 1940 m. sausio mėnesį „Lietuvos aide“ rašyta, kad fonde buvo apie 1000 knygų. Įsteigus biblioteką, knygų fondą papildydavo Švietimo ministerija. Knygos buvo siunčiamos paštu arba vežamos traukiniu iš Kauno. Buvo planuota prie bibliotekos įsteigti skaityklą, tačiau 1940 m. lapkričio 1 d. Židikų bibliotekos vedėja Balčiūnaitė įrodinėjo, kad neturi galimybių įsteigti skaityklą, kadangi biblioteka buvo mokyklos raštinėje kambaryje su vienu langu. Bibliotekai siūlomas namas, bet jį reikia remontuoti, o svivaldybė atsisakė tai daryti

Užėjus vokiečiams, 1941 m. liepos 1 d. biblioteka uždaroma, tačiau nuo spalio 1 d. darbas anaujinamas. Paskiriama nauja vedėja Stefanija Bučienė. 1943 m. balandžio 1 d, biblioteka turėjo 2786 knygas ir 420 skaitytojų, per mėnesį vidutiniškai išduodanti 525 knygas, taip pat buvo ir skaitykla. 1943-1945 m. biblioteka praktiškai nedirbo.

1946 m.biblioteka buvo be darbuotojo, nedirbo, knygos buvo sudėtos kaip sandėlyje. Pirmaisiais pokario metais bibliotekos vedėjai dažnai keitėsi. 1947-1948 m. pasikeitė net keli vedėjai. Trūko kuro, bibliotekoje buvo šalta. Tik 1949 m., pradėjus dirbti Adelei Šukytei, imta tvarkyti knygų fondą. Tais metais buvo 2397 egz. knygų, įsteigta 14 kilnojamųjų bibliotekėlių. Iki bibliotekų centralizacijos 1960-1975 m. kasmet knygų buvo gaunama po keletą šimtų egzempliorių. Iki 1963 m. pasikeitė daug darbuotojų. Nuo 1963 m. iki 1984 m. bibliotekoje dirbo Genė Pavlova. Ji parengė bibliotekos katalogus ir kartotekas, aktyviai dalyvavo tuo metu organizuojamose apžiūrose.

Nuo 1984 m. iki šiol bibliotekoje dirba Regina Valantytė. 1992 m. biblioteka buvo Židikų seniūnijos pastate (patalpų plotas - 38 m²). 1994 m. lapkričio 8 d. biblioteka perkelta į naujas patalpas Židikų kultūros namų pastate. Patalpų plotas – 65 m². 2001 m. R. Valantytei paskirta Mažeikių rajono savivaldybės [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Šatrijos Raganos premija]] už rašytojos gyvenimo ir kūrybinių vertybių puoselėjimą, kultūrinę ir švietėjišką veiklą. 2002 m. buvo 300 skaitytojų, išduota 5071 vnt. literatūros. 2004 m. buvo 13596 vnt. spaudinių, 300 skaitytojų; skaitytojams išduota 6344 vnt. įvairios literatūros. 2010 m. bibliotekoje skaitė 251 skaitytojas, jie per metus apsilankė bibliotekoje 2316 kartų, jiems išduota 5528 vnt. knygų ir periodinių leidinių, fonde buvo 8990 vnt. dokumentų.

2011 m. pabaigoje Židikų biblioteką papildė beveik keturiasdešimt naujų, dovanotų knygų religine, moksline tematika, taip pat grožinė literatūra. Knygas bibliotekai padovanojo Židikų parapijos klebonas Egidijus Jergelevičius, buvęs Židikų klebonas Romualdas Žulpa, docentas Jurgis Stašaitis, skaitytojos Cicilija Dauginienė ir Daiva Bružienė.

== Knygų fondai ir skaitytojai ==

1992 m. bibliotekoje buvo 8846, 1995 m. - 9078, 2000 m. - 9124, 2001 m. - 8975 egz. įvairių spaudinių. Spaudinių daugiausiai gauta 1992 m. - 967 egz., iš jų 442 egz. naujų. Kasmet bibliotekai buvo užsakoma apie 50 pavadinimų periodinių leidinių, iš jų 13-14 pavadinimų rusų kalba. Nuo 1988 m., pabrangus periodinei spaudai, užsakoma apie 20 periodinių leidinių. Atsisakyta rusiškų leidinių, kurie faktiškai buvo neskaitomi. 1994 m. buvo prenumeruojami 22 žurnalai, 10 laikraščių, 1995 m. - 15 žurnalų ir 11 laikraščių. 1995 m. visas fondas pertvarkytas pagal universaliąją dešimtainę klasifikaciją (UDK). Bibliotekoje nuo 1985 m. buvo pildomas „Neigiamų atsakymų sąsiuvinis", kuriame registruoti pageidaujami, bet tuo metu bibliotekoje nebuvę dokumentai. 1996 m. iš bibliotekos bendro fondo atrinktas informacinis fondas, kuriame buvo 57 leidiniai. Tai įvairios enciklopedijos, žinynai, žodynai. 2001 m. šiame fonde buvo 111 leidinių. 1995 m. sutikslinti visi katalogai su nygų fondu ir sutvarkyti pagal UDK, o 1996 m. sutvarkytair sisteminė straipsnių kartoteka. Kasmet sisteminė straipsnių kartoteka papildoma naujomis kortelėmis. 1994 m. užrašytos 254, 1999 m. - 715, 201 m. - 340 naujų kortelių.

1992 m. gauta 111 pavadinimų 168 knygos vaikams. 1993 m. gauta 33 pavadinimų 33 knygos. 1994 m. vaikų litraūros fondas papildytas 49 knygomis, atrinktomis iš Viešosios bibliotekos mainų fondo. 1995 m. gautos 464 naujos knygos vaikams, užprenumeruoti 5 pavadinimų periodiniai leidiniai. 2001 m. vaikų fondas papildytas 104 gautomis naujomis knygomis. Bibliotekoje buvo pradėtas rašyti atsiliepimų apie perskaityas knygas sąsiuvinis, kuriame vaikai piešė knygųherojus, rašė savo mintis apie perskaitytas knygas (1990-1997 m.).

Skaitytojų skaičius: 1980 m. - 835, 1991 m. - 482, 1992 m. - 376, iš jų 94 vaikai, 1995 m. - 442 (149), 2000 m. - 450 (156), 2001 m. - 250 (72). 2001 m. skaitytojų sumažėjo, kadangi tais metais įvestas mokamas skaitytojo bilietas. 1992 m. biblioteka aptarnavo 7, 1995 m. - 33, 2000 m. - 88, 2001 m. - 31 neigalųjį ir senyvo amžiaus vartotoją, kuriems knygas į namus pristatė knygnešiai ir pati bibliotekininkė. 1993 m. buvo 3, 1995 m. - 7, 2000 m. - 10, 2001 m. - 7 knygnešiai.

Išduota įvairių spaudinių 1992 m. - 6658, 1995 m. - 8353, 2000 m. - 8286, 2001 m. - 5550 egz.

== Kraštotyra ==
1996 m. pradėta fiksuoti kraštotyros fondo apskaita. Tais metais bibliotekoje buvo sukaupta 67 spausdinti leidiniai ir 10 aplankų. 2001 m. jau buvo 90 spausdintų leidinių ir 11 aplankų. Paminėtini šie bibliotekos darbuotojų ir kitų autorių surinkti ir parengti kraštotyriniai darbai: G. Pavlovos ir B. Plastininos „Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana" (Mažeikiai, 1978. - 39 p.),V. Liupšytės-Giraitienės diplominis darbas „Rašytojos M.Pečkauskaitės-ŠatrijosRaganos pedagoginė veikla (Mažeikiai, 1979. - 166 p.), „Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialo metraštis. 1986-1996" (Židikai, 1996. - 34 p.), K. Arlausko „Atsiminimai apie rašytoją ir pedagogę Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą" (Ylakiai, 1978. - 75 p.), G. Pavlovos „Trumpa Židikų kaimo bibliotekos istorija" (Mažeikiai, 1980. - 27 p.), „Židikai 1920-1940 m. (Pagal M. Petrulevičienės pasakojimą)" (Židikai, 1990. - 10 p.), R. Valantytės ir Z. Čekauskaitės „Židikų miestelio istorija" (Mažeikiai, 1991. - 20 p.), I. Atkočaitienės ir R. Valantytės „Židikų bibliotekos fondo istorija ir nūdiena" (Židikai, 1992. - 83 p.), Z. Čekauskaitės ir R. Valantytės „Šatrijos Ragana - Žemaitijos rašytoja" (Mažeikiai, 1995. - 20 p.), Filomenos Onos Taujanskaitės scenos vaizdelis Šatrijos Raganos laiškų bei kūrinių motyvais „Marija" (Šaukotas, 1997. - 20 p.), Jono Vaišvilos „Židikų istorija" (Židikai, 1998. - 17 p.).

1992 m. pradėta sudarinėti kraštotyros kartoteka, kasmet ji papildoma naujomis kortelėmis. Tais pačiais metais užrašyti du atsiminimai apie rašytoją Šatrijos Raganą, pradėta rinkti informaciją apie Židikų bažnyčią, parašytas kraštotyros darbas „Židikų bibliotekos fondo istorija ir nūdiena". 1996 m. užrašyti [[Gramalienė Julija|J. Gramalienės]], J. Pocienės, S. Užkuro atsiminimai apie Šatrijos Raganą. 1997 m. užrašyti buvusio daraktoriaus S. Užkuro atsiminimai apie spaudos draudimo metus. Pradėta rinkti medžiaga apie nykstantį [[Viliotė|Viliotės]] kaimą. 1998 m. į magnetofono kasetę buvo įrašyti J. Gramalienės atsiminimai apie Židikus. 1999 m. pradėta rinkti medžiaga apie Senmiestės kaimą, įrašyti į magnetofono juostą gyventojų atsiminimai.

== Renginiai ==
Biblioteka renginius organizuoja kartu su Židikų kultūros namais, seniūnijos darbuotojais, Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos mokytojais, Židikų parapijos klebonu. Tai minėjimai, susitikimai su iškiliais žmonėmis, šventiniai vakarai, parodos. Bibliotekoje lankėsi poetai A. Bukontas, S. Šviesaitė, buvęs Židikų klebonas A. Gilys, literatūros kritikė V. Daujotytė, profesorius Algirdas Titas Antanaitis ir kt. Vaikams rengiamos knygų parodos, pasakų popietės, atvirų durų dienos, spektakliai, susitikimai.

== Vedėjai ==
* Jonas Gudynas, 1939-03-01 - 1940 m.
* Balčiūnaitė, 1940-1941 m.
* Stefanija Bučienė, 1941-10-01 - 1943 m.
* Adelė Šukytė, 1949 m.
* Genė Pavlova, 1963-1984 m.
* Regina Valantytė, 1984-2016 m.
* Benita Vaizgėlienė, nuo 2016 m.

== Šaltiniai ==

* Atkočaitienė I. Mažeikių rajono Židikų miestelio bibliotekos knygų fondo istorija // Lietuvos bibliotekų fondų istorija XX amžiuje: Teminis mokslo darbų rinkinys. – V., 1994. - P. 151-152.
* Atkočaitienė I. Šatrijos Raganos premija bibliotekininkei // Tarp knygų. – 2001. – Nr. 11. - P. 38.
* Atkočaitienė I, Valantytė R. Židikų bibliotekos istorija (1992-2001). – Mažeikiai, 2007. - 65 p.
* Židikų biblioteka gavo vertingų dovanų [http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/zidiku-biblioteka-gavo-vertingu-dovanu/]


[[Kategorija: Bibliotekos]]
[[Kategorija: Židikai]]

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2016-08-07T13:45:45Z

Tadas12: /* Istorija */

[[Vaizdas:Zidiku baznycios vidus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios vidus]]
[[Vaizdas:Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Židikų klebonija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų klebonija]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė [[Židikų varpinė|varpinė]]. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės]] 60 metų mirties sukakčiai.

== Istorija ==
1636 m. [[Židikai|Židikuose]] buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanto keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiai metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pasšventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogidšenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti ''valandas''. Pasyvus buvo ir V. Bodišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Jos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaites. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. 2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte ''Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012'', kurio metu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė - 50 000,00 Lt.<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:KfkB2O2AFHEJ:svlvvg.lt/wp-content/uploads/2010/09/tink-2013-01-07.doc+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt</ref>

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirbo kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą, išvykusį į Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapiją. 2016 m. liepą Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu kun. E. Jurgelevičius perkeltas į Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapiją. Nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. Židikų parapijos klebono pareigas eina kun. Antanas Šimkus, atvykęs iš Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos. Zakristijonu nuo 1981 m. dirba Kazimieras Malakauskas.

== Židikų parapijoje dirbę kunigai ==
* Jonas Vaškevičius (1853-1857)
* Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
* Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
* Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
* Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1915-1939)
* [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]] (1940-1945)
* Juozapas Našlėnas (1945-1949)
* Povilas Repšys (1949-1957)
* Juozapas Rutalė (1957-1969)
* Jonas Petrauskis (1969-1972)
* Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
* Domininkas Giedra (1975-1983)
* Antanas Gylys (1983-1991)
* Vytautas Gedvainis (1991-1992)
* Romualdas Žulpa (1992-1997)
* Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
* Vytautas Vaidila (1999-2009)
* Egidijus Jurgelevičius (2009-2016)
* Antanas Šimkus (nuo 2016 m.)

== Archyvas ==
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.
* Židikų filijinės bažnyčios gimimo metrikų aktų knyga 1802-1827 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 601.

== Nuorodos ==
*[https://www.facebook.com/zidiku.parapija/ Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos svetainė Facebook tinkle]
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=829&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku baznycios kairysis altorius.MKE.2009-07-26.jpg|bažnyčios kairysis, švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizdas:Zidiku baznycios desinysis altorius.MKE.2009-06-26.jpg|bažnyčios dešinysis, šv. Barboros altorius
</gallery>

{{reflist}}

* Dr. Parapijų reikalai. Židikai // Viltis. - 1914. - Liep. 16 (29). - Nr. 156. - P. 2.

[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Židikai]]

Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia

2016-08-07T13:15:23Z

Tadas12: Atnaujinta informacija apie parapijos kleboną

[[Vaizdas:Renavo baznycia1.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia]]
[[Vaizdas:Renavo baznycia2.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Renavo baznycia.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|]]

'''RENAVO ŠV. IZIDORIAUS BAŽNYČIA''' yra [[Renavas|Renave]], prie Sedos-Židikų kelio. Bažnyčios šventoriuje stovi medinė [[Renavo varpinė|varpinė]]. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939), kuris prisidėjo ir prie naujosios bažnyčios statybos, paaukodamas iš savo miško daug medžiagos <ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

Apie 1726 m. Gaureliuose pastayta koplyčia. 1763 m. Renavo dvaro inventoriuje minima laikina bažnyčia, 1773 m. - koplyčia. Apie 1780 m. kitoje vietoje pastatyta nauja kryžminio plano koplyčia, 1808 m. - aštuoniakampė koplyčia.

dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. Išmūrijus apie 2,5 m aukščio sienas, 1919 m. darbai nutrūko. Statyba tęsta 1929 m. Atsisakyta projekte numatytos išorinės puošybos, likusi sienų dalis betoninė. Bažnyčios statybai išleista 31795,6 Lt.
1933 m. birželio 12 d. naująją bažnyčią pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

Metrikų knygos buvo rašomos nuo 1815 m.

Vargonininkai: Antanas Spurganas, Bronius Vasiliauskas, Kazys Girdenis. Giedoriai: Zenonas Perminas, Janina Mitkienė, Juozas Jonušas, Leonas Budžys, Bronė Karpauskienė, Liuda Juškienė, Martynas Šedlickas, Ona Mitkienė.

== Kunigai ==
Renavo parapiją aptarnavusių kunigų ir kapelionų sąrašą sudarė istorikas [[Šverebas Povilas|Povilas Šverebas]], remdamasis Renavo bažnyčios gimimo ir mirimo knygų registracijos įrašais, Sedos bažnyčios ir Renavo koplyčios inventoriais, įvairių metų katalikų bažnyčios žinynais, Telšių vyskupijos kurijos duomenimis ir kt.

* Antanas Rodovičius (Radavičius), 1795-1814 m. 1816 m. paskirtas Renavo kapelionu. Nuliejo 1 varpą.
* Jonas Balutavičius, 1814-1822 m. Buvo Sedos vikaras, kunigas, 1815 m. buvo paskirtas „vicarius Rennoviensis". Į Renavą laikyti pamaldų atvykdavo švetadieniais iš Sedos.
* Juozapas Mickevičius, 1823-1839 m. Buvo Renavo kuratas. Baronas Antanas Röne skyrė kuratui išlaikymą ir pavedė pildyti metrikų knygas.
* Pranciškus Žameckis, 1845 m.
* Eligijus Montvila, 1852, 1853 m.
* Alfonsas Koreiva, 1857 m.
* Konstantinas Piesliakas, 1857-1860 m. Rėmė 1863 m. sukilimą, todėl 1863 m. ištremtas į Sibirą.
* Kasparas Somulevičius, 1861 m.
* Vincentas Kotauskas, 1862-1865 m.
* Jonas Gudavičius, 1865-1892 m. 1875 m. aiškinosi dėl pievų ribų. Ilgiausiai Renave išdirbęs kunigas.
* Juozapas Mika, 1892-1899 m.
* Juozapas Širvys, 1900-1910 m. Rūpinosi naujos bažnyčios statymo. Koplyčiai gavo cirkulą. Palaidotas Renave.
* Kazimieras Krapauskas, 1910 m. Renavo kuratas, 1909 m. pradėjo ruošti medžiagą naujai bažnyčiai statyti.
* Vincentas Rožauskas (Rožanskis), 1911-1920 m. 1919 m. pastatė naujos bažnyčios pamatus, bet darbai iki 1928 m. sustojo.
* Antanas Samavičius, 1920-1926 m. Perklojo senosios bažnyčios stogą.
* Motiejus Chodoravičius, 1926-1928 m. Įsteigė šv. Vincento draugijos skyrių.
* Justinas Urbonavičius, 1928-1931 m. 1928 m. paskirtas pirmuoju Renavo bažnyčios klebonu. Tais pačiais metais pastatytos bažnyčios sienos ir pertvarkyti bažnyčios planai.
* Juozas Dakinevičius-Daknys, 1931-1937 m. Atvyko iš Akmenės, nuo 1931 m. lapkričio mėn. Užbaigė bažnyčios statybą. Restauravo kapinių koplyčią, pastatė naują kleboniją. Išvystė katalikiškų draugijų veiklą.
* Stasys Šantaras (g. 1909-01-25 - m. 1976-06-19), 1937-1943 m. Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčios klebonas.
* Stasys Sakutis, 1939-1943 m.
* Konstantinas Petrikas, 1943-1946 m.
* Domininkas Skirmantas, 1946-1950 m.
* I. Kazakevičius, 1950-1951 m.
* Jonas Ivonauskas, 1951-1957 m.
* Brunas Bagužas, 1957-1961 m. Naujai skiedromis perklojo stogą, sudėjo langus.
* [[Mitkus Petras|Petras Mitkus]], bažnyčios klebonas nuo 1961-04-29 iki 1972-03-18. Bažnyčios skliautuose ištapė paveikslus. Sutvarkė šventorių.
* Juozapas Sidabras, 1972-1974 m.
* Adomas Mileris, 1975-1976 m. Suremontavo grindis.
* Liudvikas Dambrauskjas, 1976-1978 m.
* Domininkas Giedra, 1978-1978 m.
* Petras Serapinas, 1978-1984 m.
* Juozas Šiurys, 1984-1988 m. Perdažė bažnyčią, pastatė varpinę, sutvarkė paminklą.
* Algis Genutis, 1988-1991 m. Suremontavo kapinių koplyčios fasadą.
* Saulius Katkus, 1991-1992 m.
* Vytautas Gedvainis, 1992 m.
* Romualdas Žulpa, 1992-1997 m.
* Rimantas Gudlinkis, 1997-1999 m. Restauravo bažnyčios vidų.
* Vytautas Vaidila, 1999-2009 m., Židikų parapijos klebonas.
* Egidijus Jurgelevičius, 2009-2016 m. Sutvarkė šventoriaus takus.
* Antanas Šimkus, nuo 2016 m.

== Bažnyčios archyvas ==
Renavo bažnyčios archyvo išsaugojimu labai rūpinosi buvęs zakrastijonas Pranas Senkus, vėliau klebonas Vytautas Vaidila bei Joana Eidintienė.

XVIII a. apie Renavo bažnyčios esamus dokumentus, ar gimimo, mirimo, santuokos registracijos knygas neužsimenama. 1820 m. minima, kad saugomas 1817 m. inventorius, bei gimimo ir mirimo registracijos knygos nuo 1817 m. iki 1820 m. Po septynerių metų tas pats įrašas, bet registracijos pratęstos iki 1827 m. Po metų nebeminimi mirimo įrašai, o gimimams užvesta nauja knyga. Atsiranda 1823 m. inventorius bei bylų knyga, apimanti 1823-1829 m., kuri po trejų metų ar išnyksta, ar nebeįrašyta, kaip ir 1839 m. 1845 m. įrašyti tik gimimai. 1888 m.inventoriuje nurodoma, kad gimimai registruojami nuo 1828 m., o mirimai nuo 1886 m. Naujas inventorius, surašytas praėjus trejiems metams, mini 5 gimimų ir mirimo registracijos knygos. 1922 m. nurodytos visos likusios knygos bei kokiom kalbom rašytos. Metrikų knygos prasideda 1782 m. Lotyniškai jos rašytos iki 1827 m. Nuo 1828 - 1848 m. pildomos lenkiškai, po to iki 1917 m. rusiškai. Nuo 1917 -1919 m. vėl lotyniškai, o vėliau lietuviškai.

Išlikusios šios krikšto registracijos knygos: 1.1940-1942 m.; 2. 1937-1951 m.; 3. 1951-1965 m.
4. 1965-1978 m.; 5. 1997 10 04 - iki šių dienų. Vienas įrašas likęs iš 1985-06-02 dienos. Taip pat išlikę 1928-1929 m., 1930 m. 01-05 mėn., 06 29 -1931 02- 1931 10 23 d. krikšto registracijos juodraščiai.

Mirimo registracija prasideda nuo 1815 iki 1848 m. Lotyniškai pildytos tik pusmetį, iki 1849-05-12. Paskui įrašyta pastaba, jog nuo šios datos iki pat 1885 m. imtinai šių knygų visai nėra. Neaišku ar filijos kapelionui neleista vykdyti šių apeigų ar paprasčiausiai neišliko knygų. Rusiškai pradėta 1886 m. užvestoji registracija. Ji tęsta iki 1917-03-01. Po to rusų kalbą keičia lotynų, o 1919 m. pereita prie lietuvių. Išlikusios šios mirimo registracijos knygos: 1. 1937-1959 m.; 2. 1940-1942 m.; 3.1960-1987 m.; 4. 1996 - iki šių dienų. Atskiri mirties įrašų lapai išliko iš 1943 m.

Vedybų registracija pradėta vykdyti, matyt, gavus cirkulą, nes 1909 m. jau jos užvestos. Kalbų vartojimas analogiškas gimimo ir mirimo registracijoms. Vokiečių okupacijos metu per I-ąjį pasaulinį karą buvo pareikalauta bažnytines knygas pildyti vokiškai arba lotyniškai. Buvo paruoštos ir atspausdintos vokiečių kalba visos reikalingos knygos. Išlikusios šios santuokos registracijos knygos: 1. 1922-1931 m., 2. 1931-1952 m., 3. 1940-1942 m., 4. 1957-1987 m., 5. 1999 m. - iki šių dienų.

Pradėjus registruoti santuokas reikėjo ir užsakų knygos bei priešvestuvinių tyrimų bylos. 1922 m. jau buvo po 2 užsakų ir priešvestuvinių tyrimų bei 4 sąskaitų knygos.

Iki šių dienų išliko: bažnyčios inventoriai (1881, 1888, 1922, 1931 m.), perdavimo protokolai (1915, 1926, 1931, 1938 m.), naujos bažnyčios statymo dokumentacija (sueigų nutarimai, sutartys, kasos knyga, važtaraščiai, kvitai, pateisinamieji pinigų išleidimo raštai, apžiūros aktai), gaunami raštai (kūrijos, dekanato, įvairių organizacijų, pavienių žmonių prašymai, nurodymai), siunčiami raštai (atsakymai į paklausimus, ataskaitos, prašymai, paaiškinimai), katalikiškų draugijų (Šv.Vincento Pasauliečio, Angelo Sargo), brėžiniai (naujos klebonijos, ūkinių pastatų, žemės valdų), apie mokyklą (prašymas atidaryti, susirašinėjimas dėl naujos statybos), Ganytojiški laiškai bei pamokslai (Vyskupo šventiniai laiškai, rekomenduotini ir Renavo klebono pasirašytieji pamokslai), parapijiečių surašymai (1911 m., 1960 m.), dėl santuokos (metrikų išrašai, žinios apie atvykstančius ir išvykusius iš parapijos, leidimai vesti, tekėti už kitatikių). Be to saugoma viena byla dokumentacijos iš pokario laikų.
Joje yra bažnytinio komiteto sudėčių sąrašai, susirašinėjimai dėl parapijos turto, bažnyčios remonto, mokesčių, elektros apmokėjimo kvitai, važtaraščiai.

Bažnyčios archyve nuplėšta pradžia tebesaugoma ir pirmoji gimimo metrikos knyga. Trys lapelių fragmentai išlikę iš 1790 m., o nuosekliai tęsiama nuo 1791-08-29 gimimo registracijos.

Renavo bažnyčios archyvo chronologinės ribos apima nuo 1790 m. iki šių dienų. Dokumentai rašyti lotyniškai, lenkiškai, rusiškai, lietuviškai.

* Renavo Šv. Izidoriaus Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Isidori Renovensis): 1849-1905 m. gimimo, mirties metrikų knygos, priešsantuokinės apklausos knyga. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1595, ap. 1.

== Nuorodos ==
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=821&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčios panoramos]

{{reflist}}

* Dam. Dv. Parapijų reikalai. Renavas // Viltis. - 1914. - Liep. 18 (31). - Nr. 158. - P. 2.
* Bažnyčios konsekravimas // Žemaičių prietelius. - 1933. - Bir. 25. - Nr. 25 (395). - P. 5.


[[Kategorija: Bažnyčios]]

Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

2016-08-07T13:14:24Z

Tadas12: Atnaujinta informacija apie parapijos kleboną

[[Vaizdas:Ukrinu baznycia.MKE2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ir varpinė. Priešais bažnyčią - [[Gailevičius Steponas|Stepono Gailevičiaus]] akmeninis [[Ukrinų koplytstulpis|koplytstulpis]]]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycia1.MKE.2005-08-13.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycia.MKE.2005-08-13.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycia.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|230px|]]

'''UKRINŲ ŠV. ANTANO PADUVIEČIO BAŽNYČIA''' yra [[Ukrinai|Ukrinuose]], [[Kvistė|Kvistės]] ([[Varduva|Varduvos]] kair.) dešiniajame krante.

Ukrinų bažnyčiai dvarininkas [[Pilsudskis Laurynas|Laurynas Pilsudskis]] 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Pilsudskiams priklausė [[Žemalės dvaras]]. Tikėtina, kad pats fundatorius Ukrinuose pastatydino ir pirmąją bažnytėlę, kurios didysis altorius buvo koncenkruotas, t.y. paaukotas Dievo garbei 1784 m. Ukrinų ir [[Bukončiai|Bukončių]] bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.

19 a. pradžioje Ukrinų bažnytėlė vadinama altarijos koplyčia, o prie jos gyvenęs kunigas - altarista. Nuo 1808 iki 1821 m. Ukrinų altarista buvo kun. Domininkas Varpučianskis, 1822-1841 m. - kun. Martynas Ruika. 1841-1842 m. caro valdžia atėmė bažnytines žemes. Ukrinų bažnyčia tapo Pikelių parapijos filija, o po 1853 m. Ukrinai priskirti naujai įsteigtai Židikų parapijai<ref> Misius K. Ukrinai // Grūstės valsčius. Būdo žemaičių istorinis priedas. - 1998. - Spalio 6. - Nr. 6. - P. 3. </ref>. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, medinė, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, trisiene apside. Įrengti 4 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra dviaukštė [[Ukrinų varpinė|varpinė]] (apatinis aukštas mūrinis, viršutinis – medinis), [[Ukrinų kapinės|kapinės]].

== Kultūros paveldo objektai ==

Ukrinų bažnyčios pastatų kompleksas 2003-12-30 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (G409 K). Į šį registrą taip pat įrašyti bažnyčioje esančios skulptūros<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas - V., 1973. - P. 684.</ref>: „Šv. Petras" (D V1737), „Šv. Povilas" (D V1738), „Mykolas Arkangelas" (D V1739), „Angelas su knyga" (D V1740 ) ir Altorius su skulptūriniu dekoru (D V4584)<ref> Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 365.</ref>.

== Archyvas ==
* Ukrinų Šv. Antano Paduviečio Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Antonii de Padua Ukrinensis): 1892-1927 m. gimimo ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1841, ap. 1.

== Kunigai ==
* Jonas Tėveinis, nuo 1901 m. Ukrinų klebonas, Truikinų (Aleksandrijos) (Skuodo r.), klebonas, nuo 1932 – Padvarių vienuolyno kapelionas.
* J. Jogminas, XX a. 4 deš.
* Romualdas Žulpa, 1992-1997
* Rimantas Gudlinkis, 1997-1999
* Vytautas Vaidila, 1999-2009
* Egidijus Jurgelevičius, 2009-2016
* Antanas Šimkus, nuo 2016 m.
Nuo 1891 m. zakristijonu buvo Jonas Čaplinskis. Čia dirbo 3 metus, slaptai mokė vaikus liet. skaityti ir rašyti. 1894 m. persikėlė į Alsėdžius (Plungės r.), dirbo vargonininko padėjėju. Ir čia slaptai mokė vaikus.

{{reflist}}

* Alsėdžių dekanato Ukrinų altarijos inventorius 1845 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 696, ap. 2, b. 842, l. 1-4, lenkų k.
* 1954 m. mokslinės ekspedicijos dalyvio A. Pilypaičio Ukrinų bažnyčios (Mažeikių raj.) aprašymas // Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius: F.322-1158.

[[Kategorija: Bažnyčios]]
[[Kategorija: Ukrinai]]

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2016-08-07T13:13:35Z

Tadas12: Atnaujinta informacija apie parapijos kleboną

[[Vaizdas:Zidiku baznycios vidus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios vidus]]
[[Vaizdas:Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Židikų klebonija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų klebonija]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė [[Židikų varpinė|varpinė]]. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės]] 60 metų mirties sukakčiai.

== Istorija ==
1636 m. [[Židikai|Židikuose]] buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanto keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiai metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pasšventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogidšenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti ''valandas''. Pasyvus buvo ir V. Bodišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Jos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaites. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. 2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte ''Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012'', kurio metu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė - 50 000,00 Lt.<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:KfkB2O2AFHEJ:svlvvg.lt/wp-content/uploads/2010/09/tink-2013-01-07.doc+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt</ref>

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirbo kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą, išvykusį į Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapiją. 2016 m. liepą Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu kun. E. Jurgelevičius perkeltas į Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapiją. Nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. Židikų parapijos klebono pareigas eina kun. Antanas Šimkus, atvykęs iš Veiviržėnų Šv. apašalo evangelijos Mato parapijos. Zakristijonu nuo 1981 m. dirba Kazimieras Malakauskas.

== Židikų parapijoje dirbę kunigai ==
* Jonas Vaškevičius (1853-1857)
* Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
* Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
* Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
* Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1915-1939)
* [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]] (1940-1945)
* Juozapas Našlėnas (1945-1949)
* Povilas Repšys (1949-1957)
* Juozapas Rutalė (1957-1969)
* Jonas Petrauskis (1969-1972)
* Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
* Domininkas Giedra (1975-1983)
* Antanas Gylys (1983-1991)
* Vytautas Gedvainis (1991-1992)
* Romualdas Žulpa (1992-1997)
* Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
* Vytautas Vaidila (1999-2009)
* Egidijus Jurgelevičius (2009-2016)
* Antanas Šimkus (nuo 2016 m.)

== Archyvas ==
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.
* Židikų filijinės bažnyčios gimimo metrikų aktų knyga 1802-1827 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 601.

== Nuorodos ==
*[https://www.facebook.com/zidiku.parapija/ Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos svetainė Facebook tinkle]
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=829&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku baznycios kairysis altorius.MKE.2009-07-26.jpg|bažnyčios kairysis, švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizdas:Zidiku baznycios desinysis altorius.MKE.2009-06-26.jpg|bažnyčios dešinysis, šv. Barboros altorius
</gallery>

{{reflist}}

* Dr. Parapijų reikalai. Židikai // Viltis. - 1914. - Liep. 16 (29). - Nr. 156. - P. 2.

[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Židikai]]

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

2016-07-30T11:22:08Z

Tadas12: /* Kunigai */

[[Vaizdas:Sedos baznycia.MKE. 2006-09-02.jpg|thumb|right|230px|Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia, past. 1770 m.]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia.Didzioji.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia1.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia2.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia3.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia4.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia5.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Sedos baznycia6.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]
'''SEDOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA''' yra [[Seda|Sedoje]], Varduvos g. 1.

Bažnyčia medinė, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su 2 zakrastijomis, 5 bokšteliais. Vidus 3 navų, yra 5 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Jame yra Kryžiaus kelio stočių stogastulpiai, šiaurės rytų kampe - medinė varpinė (past. 1851 m.).

== Istorija ==

Pirmoji bažnyčia Sedoje pastatyta apie 1508 m. Ją pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartasevičius su žmona Elžbieta Juškaite ir aprūpino ją beneficija. 1528 m. minimas klebonas Boguslavas.

1830 m. išleistame „Žemaitijos vyskupystės aprašyme“ minima, kad Sedos parapija buvo įkurta 1508 m. Jono Bartoševičiaus dėka. Tą pačią datą mini S. Vaidotas-Žomalėniškis ir B. Kviklys – sovietinių enciklopedijų autoriai. Šių laikų lenkų istorikas Gžegožas Blaščykas pirmosios Sedos bažnyčios fundacijos data nurodo 1528 m. Vyskupas Motiejus Valančius pažymi, kad parapija, išlaikymą skyrus Jonui Bartoševičiui, įkurta 1538 m. 1538 m. bažnyčiai dovanotas [[Beržėnai|Beržėnų]] kaimas, įkurta parapinė mokykla.

Istorikas A. Baliulis, remdamasis išlikusiais bažnyčios aprūpinimo dokumentų nuorašais, atmeta paskutiniąją datą, teigdamas, kad parapija buvo įkurta iki 1538 m. Jo argumentai pagrįsti, nes J.Bartoševičius, kaip tuometis bažnyčios patronas, išduoda tik naują fundacijos aktą, kadangi senasis, kurį suteikė jo tėvai Vaclovas Bartoševičius ir Elžbieta Juškaitė, dingęs. Bet yra žinoma, kad 1535 m. balandžio 8 d. sudegė dalis Žemaičių vyskupijos archyvo, kuriame buvo saugoma daug pirmųjų bažnyčių fundacijos dokumentų. Daroma prielaida, kad Sedos parapijos įsteigimo dokumentai galėjo dingti tada. J.Bartoševičius, gal nežinodamas tikslios tėvų fundacijos datos, jos neminėjo visai – tik patvirtino, kokias valdas ir pajamas suteikia bažnyčiai išlaikyti. Aprašant padovanotą Drangeliškių žemę, nurodoma, kad joje stovi bažnyčia ir klebonija, o šia valda klebonas naudojasi nuo seno.

Sedos pirmoji bažnyčia buvo skirta Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Ėmimo į dangų, šv. Vaclovo, šv. Elžbietos ir Švč. Trejybės garbei. Bažnyčios pavadinimas patvirtina faktą, kad jos steigėjai – Vaclovas ir Elžbieta Bartoševičiai.

Tikslinant Sedos bažnyčios pastatymo datą, daug galėtų padėti pirmosios šventovės daiktai. Žinome, kad dabartinė šventovė pastatyta ar tik perstatyta 1770 m., o konsekruota 1774 m. Kertinis pamatų akmuo pašventintas 1769-04-24 kunigo Mykolo Jono Domaševičiaus <ref>Šverebas P. Kaltinis menas // Santarvė. - 1994. - lapkričio 3. - Nr. 127.</ref>. Pirmoji bažnyčia nesudegė, todėl atrodytų, kad į ją turėjo būti perkelti visi vertingiausi senieji reliktai. Nors į Sedos parapinę bažnyčią yra suvežtų daiktų iš Kęstaičių ir Šv. Jono Nepomuko bažnyčių, nugriautos Ketūnų ir apvogtos Grūstės koplyčių, jie siekia tik XVIII a. antrąją pusę. Bažnyčios centriniame bokštelyje kabojo 1792 m. Kristupo Lebrechto Bergene (Norvegija) nulietas varpas.

1816 m. išmūryti akmeniniai pamatai. 1823 m. uždengtas lentelių (1985 m. skardos) stogas. Po 1821 m. plytų grindys pakeistos į lentų (presbiterijoje ir chore išklotas ąžuolinis parketas). 1866 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus. 1911-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Sedoje M. Brenšteinas buvo suradęs seniausią naudojamą varpą visoje Lietuvos Didžiojoje kunigaikšystėje. Jis buvo nulietas XV a. pradžioje. Šio varpo tekstas buvo rašytas senąja vokeičių kalba. Šį faktą jis skelbė 1924 m. išleistoje knygoje, o duomenis mūsuose rinko, tikriausiai, 1913 m., nes yra minima, jog tais metais tyrinėtojas iškrito iš Sedos varpinės ir stipriai susižalojo. Vos vos išliko gyvas.

Sugaudus Sedos didžiajam varpui: „Gyvs eso, gyvs eso", nuskendėlis atsiliepia iš pelkių gelmių: „Skėndau brolau, skėndau brolau". Mirus žmogui skamba „Kūns žemie, dušė dongou".
<ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209.</ref>.

Sedos bažnyčia yra vėlyvojo baroko epochos žmogaus meninės išraiškos atspindys.

== Šventorius ==
Pietinėje bažnyčios pusėje, šventoriuje, yra akmeninis paminklas vienuolei tretininkei 1966 m. palaidotai Plecidai Milaitei, kuri visą savo amžių mokė vaikus poterių, puošusi bažnyčią.

Kryžius šventoriuje (iš K. Čerbulėno rinkinio) publikuotas: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 363. ISBN 5-415-00554-4.

== Kunigai ==
* Boguslavas, klebonas, minimas 1528 m.
* Jonas, klebonas 1547 m.
* [[Albertas Neverdauskas]], klebonas 1618 m.
* [[Martynas Leleikevičius]], klebonas 1629 m.
* [[Stanislovas Mitanas]], klebonas (1631-1635 m.).
* [[Krizostomas Vištartas]], klebonas (1636-1640 m.).
* [[Juozapas Budrikas]], klebonas (apie 1645-1647 m.).
* [[Jeronimas Semaška]], koadjutorius (1645-1646 m.), klebonas (1647-1649 m.).
* [[Domaševičius Jonas|Jonas Domaševičius]], nuo 1765 m. Sedos klebonas, dabartinės bažnyčios statytojas. 1769-04-24 pašventino bažnyčios kertinį akemnį. Tikėtina, kad jis nuo 1770 m. atkūrė Sedos parapinę mokyklą.
* [[Rovbickis Stanislovas|Stanislovas Rovbickis]], nuo 1809 m. Sedos kunigas, nuo 1815 m. parapijos klebonas iki 1836 m. 1817 m. pastatydino namą Sedos parapinei mokyklai.
* Leonas Montvydas, nuo 1836 m. Sedos klebonas. Buvo neabejingas lietuvių kalbai. Jis skyrė pinigų Konstantino Sirvydo lietuviškos knygos „Punktai sakymų" pakartotiniam išleidimui ir yra pasirašęs šios 1845 m. perspausdintos knygos pratarmę <ref>Misius K. Sedos mokyklai - 460. //Būdas žemaičių. - 1998. - Gruodžio 15. - Nr. 83. - P. 4. </ref>.
* Klemensas Sidaravičius, nuo 1835 m. vikaras, kunigas Sedoje. Apie 1838 m. perkeltas altarista prie [[Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Šv. Jono Nepomuko bažnytėlės]], tada vadintos koplyčia. Nuo 1866 m. iš Sedos iškeltas klebonu į [[Viekšnių bažnyčia|Viekšnius]].
* [[Rupertas Bortkevičius]], vikaras (1866-1876 m.).
* Antanas Braknys-Braknė (g. 1883-11-11 - m. 1972-02-16), 1910-1911 m. jis tarnavo vikaru Sedoje.
* Jonas Velutis, g. 1908-10-17 Užpaliuose, tarpukaryje buvo vikaru ar kapelionu Sedoje <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 394.</ref>.
* Motiejus Vilutis, Sedos kunigas <ref>Petras Katinas. „XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį. - 2006. - Vasario 22. - Nr. 4 (120).</ref>.
* Juozas Šiurys, 1984-06-27 -1988 m. klebonas, dabar Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas, prelatas, Telšių dekanato dekanas. Prieš tai ėjo Telšių vyskupo generalvikaro pareigas, kunigavo Šilutėje. Klebono teisėmis aptarnavo ir Renavo parapiją.
* Algio Genutis, 1988-1991 m. Dabar kanauninkas, Šilalės klebonas.
* Saulius Katkus, 1991-2000 m. Dabar Švėkšnos klebonas.
* Olijandas Jurevičius, 2000-2013 m., atvyko iš Žemaičių Kalvarijos. Dabar Naujosios Akmenės klebonas, Akmenės dekanato dekanas.
* Nuo 2013 m. klebono pareigas eina kun. Modestas Ramanauskas, kuris taip pat yra Mažeikių dekanato dekanas.

== Kultūros paveldo objektai ==
Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, varpinėje ir šventoriuje yra šie valstybės saugomi kultūros paveldo objektai <ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 506, 681,</ref><ref> Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). - V., 1977. - P. 54.</ref>.
* Varpas I (D R736).
* Varpas II (D R737).
* Ornamentuoti kryžiai (3) (D R738).
* Ornamentuotas kryžius su vėjarode (D V1701).
* Stogastulpiai (14) su stacijomis (D V1702).
* Altoriai (5) su skulptūriniu dekoru (D V3723).
* Dvipusis paveikslas „Kristus tarp kankinimo įrankių" ir „Pieta" (MC 21127).
* Paveikslas „Šv. Barbora su apaštalu Simonu ir Judu Tadu" (MC 21128).
* Paveikslas „Šv. vyskupas Stanislovas" (MC 21129).
* Paveikslas „Šv. arkangelas Mykolas" (MC 21130) ir jo rėmai (MC 21131).

== Archyvas ==
* Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica Assumptionis Beatae Mariae Virginis Sedensis): 1641-1926 m. gimimo, santuokos, mirties metrikų ir priešsantuokinės apklausos knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1455, ap. 1.

{{reflist}}

* 1954 m. mokslinės ekspedicijos dalyvio A. Pilypaičio Sedos bažnyčios aprašymas // Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius: F.322-1155 .


[[Kategorija: Bažnyčios]]
[[Kategorija: Seda]]

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2016-07-29T19:33:53Z

Tadas12: /* Nuorodos */

[[Vaizdas:Zidiku baznycios vidus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios vidus]]
[[Vaizdas:Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Židikų klebonija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų klebonija]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė [[Židikų varpinė|varpinė]]. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės]] 60 metų mirties sukakčiai.

== Istorija ==
1636 m. [[Židikai|Židikuose]] buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanto keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiai metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pasšventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogidšenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti ''valandas''. Pasyvus buvo ir V. Bodišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Jos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaites. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. 2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte ''Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012'', kurio metu iki 2013 m. rudens bus sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė - 50 000,00 Lt.<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:KfkB2O2AFHEJ:svlvvg.lt/wp-content/uploads/2010/09/tink-2013-01-07.doc+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt</ref>

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirba kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą. Zakristijonas - Kazimieras Malakauskas.

== Židikų parapijoje dirbę kunigai ==
* Jonas Vaškevičius (1853-1857)
* Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
* Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
* Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
* Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1915-1939)
* [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]] (1940-1945)
* Juozapas Našlėnas (1945-1949)
* Povilas Repšys (1949-1957)
* Juozapas Rutalė (1957-1969)
* Jonas Petrauskis (1969-1972)
* Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
* Domininkas Giedra (1975-1983)
* Antanas Gylys (1983-1991)
* Vytautas Gedvainis (1991-1992)
* Romualdas Žulpa (1992-1997)
* Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
* Vytautas Vaidila (1999-2009)
* Egidijus Jurgelevičius (nuo 2009 m.)

== Archyvas ==
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.
* Židikų filijinės bažnyčios gimimo metrikų aktų knyga 1802-1827 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 601.

== Nuorodos ==
*[https://www.facebook.com/zidiku.parapija/ Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos svetainė Facebook tinkle]
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=829&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku baznycios kairysis altorius.MKE.2009-07-26.jpg|bažnyčios kairysis, švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizdas:Zidiku baznycios desinysis altorius.MKE.2009-06-26.jpg|bažnyčios dešinysis, šv. Barboros altorius
</gallery>

{{reflist}}

* Dr. Parapijų reikalai. Židikai // Viltis. - 1914. - Liep. 16 (29). - Nr. 156. - P. 2.

[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Židikai]]

Židikai

2016-07-29T19:31:37Z

Tadas12:

{{kaimai|
pavadinimas = Židikai|
foto = Zidikai.MKE.2009-08-09.jpg|
herbas = [[Vaizdas:Zidiku herbas.png|center|180px|Židikų herbas]]|
size = 260px|
pavad = |
seniunija = Židikų|
gyv = 440 |
metai = 2011 m. |
koor = 56° 19' 30" š.pl., 22° 00' 50" r.il.|
alt = 116 m|
|}}
[[Vaizdas:Židikų seniūnija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų seniūnijos administracija ir paštas]]
[[Vaizdas:Zidiku muzikos mokykla. MKE.jpg|thumb|right|260px|[[Muzikos mokykla|Muzikos mokyklos]] Židikų filialas, kultūros centras ir biblioteka]]
'''ŽIDIKAI''' - miestelis Mažeikių rajone, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Atstumas nuo Židikų iki Mažeikių yra 21 km. Židikai taip pat yra ir [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijos]] centras.

== Gatvės ==
Židikų miestelyje yra šios gatvės: Asteikių (ilgis 0,300 km, žvyruota), Ąžuolyno (0,300 km, žvyruota), Dariaus ir Girėno (0,700 km, asfaltuota), Gėlių (0,320 km, žvyruota), Ylakių (0,630 km, asfaltuota/žvyruota), Liepų (0,100 km, žvyruota), Liūliškių (0,160 km, žvyruota), Lūšės (0,400 km, asfaltuota), M. Pečkauskaitės (0,600 km, asfaltuota), Mažeikių (0,900 km, asfaltuota), Paprūdžio (0,200 km, žvyruota), Perkūno (0,450 km, žvyruota), Pirties (0,100 km, žvyruota), Sklypų (0,450 km, žvyruota), Sodų (0,400 km, žvyruota), Topolių (0,300 km, žvyruota), Vėjų (0,400 km, žvyruota), Viliotės (0,250 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis -6,960 km.

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1595-1596 m. - 19 šeimų, 1614 m. - 46 ir 1690 m. - 76 šeimos, 1833 m. - 432, 1859 m. - 155, 1880 m. - 780, 1897 m. - 1243 gyv., 1902 m. dvare 15, miestelyje - 1336 gyv., 1909 m.- 575 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 20. </ref>, 1923 m. dvare - 1 sodyba, 88 gyv., miestelyyje - 119 sodybų, 893 gyv., 1959 m. - 429, 1970 m. - 418, 1979 - 577, 1987 m. - 502, 2001 m. - 524 gyv. (240 vyr., 284 mot.), 2011 m. - 440 gyv. (218 vyr., 222 mot.).

Iš Židikų kilęs generolas [[Gaurylius Konstantinas|Konstantinas Gaurylius]], 1891-10-20 gimė Lietuvos kariuomenės kapitonas, technikas [[Ezerskis Juozas|Juozas Ezerskis]]. 1955 m. gimė Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė [[Pocevičienė Laimutė|Laimutė Pocevičienė]].

== Istorija ==

Židikai įkurti 1568 m. vykdant valakų reformą. Židikų vardas kildinamas iš žodžių ''Žydi kaip laukas''. Iš pradžių kaimas priklasuė Skuodo rajonui, o 1568 m. Skuodo grafystė, o kartu ir Židikai padovanoti Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Iki 1595 m. įsteigtas [[Židikų dvaras]] ir miestelis. Tačiau 1596 m. J. K. Chodkevičiui už skolas Žemaičių vyskupystės kapitulai teko užstatyti kelis miestelius, tarp jų buvo ir Židikai. 1614 m. į Židikus atsikraustė Kražių jėzuitai. Tuo metu kaimas turėjo 37 valakus žemės, iš jų 11 miško. Architektūros istorikas A. Miškinis nurodo penkis 1614 m. surašytus Židikų inventorius. Tiktai viename iš jų senoji Židikų gyvenvietė vadinama miestu, o naujoji (dabartinis miestelis) - kaimu. Nuo tų pačių metų Židikų gyventojų prievolės buvo skirtos Kražių kolegijos išlaikymui.Dėl to, jog Židikai buvo ganėtinai nutolę nuo Kražių, dvaras neturėjo arimų, kuriuos apdirbtų lažiniai valstiečiai. Tai reiškia, jog Židikų dvaras praktiškai netiekdavo kolegijai maisto produktų. Valstiečiai mokėjo činšo mokestį.

Kražių kolegijos direktorius Kristupas Timinskis 1636 m. pastatė pirmąją bažnyčią Židikuose, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] parapijos filija. Faktiškai tai buvo aprūpinimo neturėjusi koplyčia. Manoma, kad jog ji buvo pastatyta senajame kaime. 1659 m. gegužės 18 d. ties Židikais įvyko švedų ir lietuvių mūšis. Švedai Židikus apiplėšė ir sudegino. 1673 m. Židikų miestelyje ir kaime surašytos apie 73 šeimos. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du dvasinius patarnavimus teikę kunigai jėzuitai. Apie 1688 m. Naujuosiuose Židikuose (A. Miškinio nuomone) buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1682 m. gegužės 12 d. Židikams buvo suteikta savaitinio turgaus ketvirtadieniais privilegija. Naujoji Židikų dalis oficialiai tapo miesteliu, o Senamiestė pradėta vadinti kaimu. Per LDK vidaus karą prieš Sapiegų įtaką, Žemaitijos seniūnas G. A. Oginskis 1697 m. apiplėšė Židikų dvarą, nors jis ir nepriklausė Sapiegoms. Manoma, kad buvo sudenginti ir [[Židikų dvaras|dvaro]] pastatai, nes 1704 m. pastatyti nauji. 1740 m. Židikų turgaus rinkliavos kainoraštyje įtrauka apie keturiasdešimt prekių rūšių.

Nuo XVIII a. vidurio į miestelį pradėjo keltis žydai. 1765 m. surašytos septynios [[Židikų žydų bendruomenė|žydų šeimos]]. 1789 m. birželio 24 d. Žemaičių vyskupas Steponas Giedraitis išleido privilegiją, kuria leido žydams statyti [[Židikų sinagoga|sinagogą]] ir turėti [[Židikų žydų kapinės|kapines]]. Medinė [[Židikų sinagoga|sinagoga]] buvo pastatyta šiaurinėje miestelio dalyje prie vieno skersgatvio.

1780 m. Židikuose buvo įsteigta muitinė, kuri kontroliavo pasienio ruožą nuo beveik Lenkimų iki Žeimelio. Jai priklausė skyriai Skuode, Margininkuose, Žagarėje ir Žeimelyje. Muitinė panaikinta po Žemaitijos įjungimo į Rusijos imperijos sudėtį.

1773 m. liepos 21 d. popiežius Klemensas XIV panaikino jėzuitų ordiną. Abiejų tautų respublikoje nutarta jėzuitų turėtus turtus pavesti valdyti Edukacinei komisijai, kuri už sutartą mokestį valstybės vardu jėzuitų turėtus dvarus duodavo valdyti įvairiems asmenims. Iki 1781 m. Židikų valdą už kasmetinį 20550 lenkiškų auksinų činšo mokestį paveldėjimo teise gavo valdyti tuometinis Žemaitijos kaštelionas Antanas Gelgaudas. 1785 m. balandžio 19 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas privačios nuosavybės teise su įpareigojimu švietimo reikalams padovanojo Židikus A. Gelgaudui. Po ATR padalijimų Rusijos valdžia [[Židikų dvaras|Židikų dvarą]] įvertino 85625 sidabro rubliais ir įpareigojo savininką A. Gelgaudą kiekvienais metais į valstybės iždą mokėti po 5137 sidabro rublius. Iki 1817 m. A. Gelgaudo sūnus Mykolas pasiskelbė Židikų savininku, tačiau apie 1826 m. pretenzijas į Židikus pareiškė ir jo brolis Liudvikas. Eksdivizinio teismo sprendimu 1828 m. abu Gelgaudai buvo laikomi nepasidalinto Židikų dvaro savininkais. Dėl valstybinių mokesčių įsiskolinimų 1828 m. Židikai perduoti Telšių apskrities bajorų globai. Faktiniu Židikų valdytoju jau 1837 m. tapo L. Gelgaudo dukros Onos vyras Jonas Puslovkis. Jam mirus 1865 m. Židikus paveldėjo jo dukros. Jos 1901 m. Židikų valdą pasidalino. Židikai atitetko Stefanijai Visockienei. 1904 m. Židikai atiteko jos broliui Stanislovui Puslovskiui, o šiam po metų mirus Židikus paveldėjo jo duktė Marija Tiškevičienė.

1774 m. Edukacinė komisija surašė [[Židikų dvaras|Židikų dvaro]] inventorių ir nustatė prievoles valstiečiams. 1826 m. sausio mėn. Židikų valstiečiai skundėsi Telšių bajorų globos įstaigai. Tų metų kovo mėn. Telšių žemės teisėjas F. Gadonas buvo atvykęs į Židikus tirti valstiečių skundo. Paaiškėjo, kad valstiečiai neišgali mokėti jiems užkrautų prievolių. Iki pat baudžiavos panaikinimo 1861 m. Židikų valstiečiai kentė sunkią baudžianinko dalią, skundėsi aukštesnėms instancijoms. Panaikinus baudžiavą, po keletos metų leista išsimokėtinai išsipirkti žemę. Dvaras turėjo samdyti darbininkus. Taip atsirado kumetynai.

1806 m. laikantis Rusijos įstatymų Židikuose atsirado naujos, aptvertos storlentėmis kapinės. Jose stovėjo koplyčia, dengta šiaudais. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. 1819 m. M. Gelgaudo skirtomis lėšomis pradėta statyti nauja, akmenų mūro bažnyčia. 1824 m. birželio 18 d. miestelyje kilo gaisras, kurio nuostoliai buvo ypač dideli. 1852 m. Židikai vėl degė. Nuostoliai tikriausiai buvę dideli, nes nuo tų metų miestelyje išnyko turgūs. Nors iki 1853 m. Židikų bažnyčia buvo tik [[Pikeliai|Pikelių]] filija, vis dėlto iki XIX a. su pertraukomis veikė parapinė mokykla. Apie 1845 m. Židikuose buvo 28 kiemai. Tais pačiais metais per Šv. Jono ir šv. apaštalų Simono ir Judo atlaidus miestelyje vykdavo mugės. 1883 m. dviejų dienų prekymetis nurodytas per Sekmines. 1853 m. Židikuose įsteigta parapija, 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. Apie 1861 m. suremontuota ir išpuošta bažnyčia, kurią 1862 m. gegužės 20 d. pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Jis taip pat 654 asmenims suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Anksčiau vyskupas Židikus vizitavo 1850 m. ir 1856 m.

1861 m. naikinant baudžiavą buvo įsteigti nauji administraciniai teritoriniai vienetei - valsčiai. Vieną valsčių sudarė kelios seniūnijos. Židikų valsčiuje 1885 m. buvo šešios seniūnijos.

Pirmoji parapinė mokykla Židikuose paminėta 1804 m., joje mokėsi 7 berniukai, 1815 m. - 26 berniukai ir 7 mergaitės<ref>Michał Ambros. Zarys statystyczny zskoł wydziału Wilenskiego // Ateneum Wilenskie. - Wilno, 1939. - T. 14. - P. 174-175.</ref>. Po 1863 m. sukilimo visos parapinės mokyklos buvo uždraustos, Židikų mokykla ne išimtis. 1865 m. miestelyje veiklą pradėjo valdinė pradžios mokykla - tai pirmoji mokykla Mažeikių rajone.

Apie 1873 m. Židikams vėl leista turėti turgų (antradieniais). Be katalikų bažnyčios ir koplyčios, 1885 m. miestelyje taip pat buvo žydų sinagoga, valsčiaus valdybos įstaiga, prieglauda, 14 krautuvių, 3 odo dirbimo dirbtuvėlės, 1879 m. įsteigta skolinimo-taupymo draugija (panašaus tipo draugijos veikė tik Plungėje ir Telšiuose). 1886-1889 m. veikė pagalbinė telegrafo stotis, 1890 m. įsteigta privati Levo Ucechovskio kaimo tipo vaistinė. 1897 m. Židikuose surašyti 1243 gyventojai, iš jų 914 žydai. Apie 1898 m. įkurta ''rusiškų knygų skaitykla'', tačiau didelio populiarumo ji nesulaukė, nes tik nedaugelis židikiškių mokėjo skaityti rusiškai, be to siekti priešintis rusinimui.

1905 m. Rusijoje kilo revoliucija, tų pačių metų rudenį ji pasiekė ir Lietuvą. Didžiajame Vilniaus Seime, regis, nedalyvavo nė vienas židikikis, mat tuo metu miestelyje vyko mitingas. 1905 m. buvo įsisteigusi Lietuvos socialdemokratų kuopelė. 1905 m. gruodžio 13 d. į miestelį buvo atvesta dvylika kazokų, kurie grąžino senąją tvarką Židikuose.

1907 m. mokytojauti Židikuose paskirta Liepojos gimnaziją baigusi Elena Mažeikaitė. 1905-1915 m. kultūrinė veikla Židikuose buvo apmirusi, kultūra nesirūpino ir miestelio klebonai. 1910 m. Židikuose nurodyti net šeši prekymečiai. Nuo 1913 m. balandžio 16 d. miestelyje atidarytas pašto telegrafo skyrius. Prie šio skyriaus tais pačiai metais pradėjo veikti valstybės taupomoji kasa<ref>Įvairios žinios. Židikai // Viltis. - 1913. - Rugpj. 30 (rugs. 12). - Nr. 101. - P. 4.</ref>. Anot valdžios statistikos 1913 m. Židikuose gyveno 1492 gyventojai. 1914 m. pr. buvo gubernatoriui paduotas prašymas įsteigti Židikuose vartotojų draugijos kratuvę, perimant prekybą iš žydų <ref>Š. Draugijų gyvenimas. Židikai // Viltis. - 1914. - Vasar. 4 (17). - Nr. 28. - P. 2.</ref>. 1914 m. miestelyje buvo valsčiaus namas, pradinė valsčiaus mokykla, bankas, pašto skyrius, Beresnevičiaus vaistinė, monopolis, keturios alinės <ref>Dam. Dveigys. Sodžius ir sodiečiai. Židikai // Viltis. - 1914. - Nr. 156. - Liep. 16 (29). - P. 2.</ref>. Iki 1915 m. Židikuose be bažnyčios jau buvo dviaukštis mūrinis namas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui apie 1915 m. gegužės 8 d. vokiečiai jau buvo netoli Židikų. Maždaug tuo laiku iš Židikų ir aplinkinių apylinkių išvaryti žydai. Tai buvo daroma dėl jų kolaboravimu su priešu. Po keletos dienų vokiečiai iš Židikų buvo prieversti trauktis, tikriausiai birželio mėn. miestelis galutinai atsidūrė vokiečių rankose. Po okupacijos Židikai buvo priskirti naujai sudarytai Sedos apskričiai. Buvusiuose valsčiuose šeimininkavo vokiečių žandarai. Židikiškius slėgė arklių ir kitokios rekvizicijos. 1918 m. sausio 5 d. Židikuose atidaryta oficiali pradžios mokykla. Mokytoju paskirtas Klemensas Juodka. Tais pačiais metai jis įstojo į Komunistų partiją.

Židikuose nuo 1915 iki pat savo mirties 1930 m. gyveno rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]]. Jos pastangomis miestelyje atsirado Blaivybės salė, pavasarininkų bibliotekėlė, 1917 m. suorganizuotas pirmas lietuviškas vakaras. M. Pečkauskaitė čia buvo įkūrusi ir lietuvišką mokyklą, kurioje pati ir mokė. Rašytoja palaidota Židikų kapinėse. 1941 m. jos palaikai buvo perkelti į naujai pastatytos koplyčios rūsį, čia jie tebėra ir dabar.

Pasibaigus karui jaunai Lietuvos valstybei kilo bolševikų grėsmė. Židikuose bolševikus slapta organizavo mokytojas K. Juodka. Vienas aktyvistų buvo V. Volodkevičius, jaunas felčeris A. Miknius. Bolševistines idėjas sklėdė iš Rusijos grįžę kariai. 1918 m. gruodį tautiškai susipratę ūkininkai Arlauskas, Momgaudis, Strikaitis ir kiti sudarė parapijos komitetą. Po 1918 m. gruodžio 16 d. Židikuose įvyko bolševikų suorganizuotas mitingas. Po kalbų švyko demonstracija per miestelį iki buvusios valsčiaus valdybos. Prie jo Židikuose paskelbta „darbininkų ir valstiečių valžia". Kitą dieną (ar šiek tiek vėliau) sudarytas Židikų revoliucinis komitetas, kurio pirmininku tapo A. Miknius. Taip pat sudaryta aštuonių asmennų valsčiaus milicija.

1919 m. sausio 1 d. bolševikų konferencija [[Seda|Sedoje]] paskelbė Žemaitijoje tarybų valdžią. Tai reiškė prisijungimą prie bolševikinės Rusijos. Tačiau jau sausio 4 d. susirinkusį Židikų valsčiaus komitetą puolė P. Plechavičiaus vadovaujamas būrys. Trys žmonės (tarp jų ir pirmininkas A. Miknius) žuvo. Netrukus bolševikų pastangos prisijungti prie Rusijos galutinai žlugo.

1922 balandžio 3 d. paskelbtas ''žemės reformos įstatymas''. Židikų dvaras pradėtas dalinti tik 1926 m. 1926 m. kovo 22 d. akte rašoma, jog visa Židikų dvaro žemė su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu laikoma valstybės nuosavybe. Lietuvos valstybė už paimtą žemę jos buvusiai savininkei M. Tiškevičienei atsilygino. Iš buvusių dvaro žemių paskirtos vietos turgavietei, miestelio parkui įveisti. Žemės taipogi skirta Židikų pradžios mokyklai, 80 arų sklypas atiteko Židikų šaulių būriui.

1920 m. Židikuose įsteigtas šv. Vincento Pauliečio draugijos globos skyrius. Regis tais pačiais metais skyriaus vardu pradėjo veikti senelių prieglauda. Nuo 1921 m. veikti pradėjo ambulatorija, kurioje per savaitę būdavo nemokamai priimami apylinkių gyventojai. Prie kultūrinio gyvenimo atgimimo Židikuose itin prisidėjo Šatrijos Ragana ir klebonas [[Bukantas Kazimieras|K. Bukantas]].

Tarpukariu Židikuose gyveno 948 gyventojai. Miestelyje dirbo keliolika parduotuvių, žydų liaudies bankas, smulkaus kredito draugija, Blaivybės draugija. Taip pat buvo keturių komplektų pradžios mokykla, sveikatos punktas su daktaru ir felčeriu, pavasarininkų bibliotekėlė, parapijos išlaikoma vargšų prieglauda, elektros jėgainė, rajono agronomas, pieno nugriebimo punktas, lentpjūvė, šaulių gaisrininkų komanda, vilnų karšykla, kooperatyvas, VII eilės pašto telegrafo įstaiga.

Židikuose veikė šaulių būrys, rūpinęsis ir kultūrine veikla. 1927 m. įsisteigė Lietuvių tautininkų sąjungos Židikų skyrius, o 1930 m. ''Jaunosios Lietuvos'' skyrius. Iki 1931 m. įsisteigė Vilniaus vadavimo sąjungos skyrius. 1928 m. vasario 16 d. mokyklos kieme atidengtas Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. 1930 m. pradėjo veikti privati elektros stotis. 1936 m. baigta grįsti Židikų Didžioji gatvė, įrengti plytelių šaligatviai. 1937 m. išgrįsta turgavietė. 1938 m. įsteigtas sveikatos punktas, 1939 m. veikti pradėjo valstybinė biblioteka. Jos pirmuoju vedėju tapo mokytojas J. Gudynas. 1939 m. rugpjūčio 7 d. naktį Židikų kooperatyvo patalpose kilo gaisras, persimetęs į šalią esančius pastatus. Nukentėjo didelė miestelio dalis, kuri iki 1945 m. taip ir liko neatstatyta.

1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo sparti krašto sovietizacija. Židikuose pakeisti valsčiaus valdybos tarnautojai, uždraustos visos nekomunistinės organizacijos. Be komunistų partijos suorganizuotos komjaunimo ir pionierių organizacijos. Židikų neaplenkė ir 1941 m. birželio 14 d. trėmimai. 1941 m. birželio 22 d. ėmė organizuotis Židikų partizanų būrys, kuriam vadovavo K. Ališauskas. Jau kitą dieną partizanai nuginklavo šešiolika raudonarmiečių. Per visas kovas žuvo aštuoni Židikų būrio partizanai. 1944 m. liepos mėn. į Židikus atvyko karininkas S. Baipšys. Pasitarus su vietos viršaičiu, policijos nuovados viršininku, agronomu, buvo nuspręsta gynybai nuo raudonųjų partizanų puldinėjimų slapta nuo vokiečių valdžios Židikų valsčiuje steigti savisaugos būrius. Liepos 6 d. Vaitkevičių namuose įvyko susirinkimas, į kurį buvo pakviesti veiklesni žmonės. Per savaitę valsčiuje suburti šeši savisaugos būriai. Artėjant Raudonajai armijai į Vakarus pasitraukė ir dalis židikiškių, tarp jų ir klebonas V. Martinkus.

Raudonoji Armija Židikus be didesnių kovų užėmė 1944 m. spalio 8 d. Miestelis nenukentėjo. Jau tų pačių metų gruodžio mėn. miestelyje buvo I-ojo Pabaltijo fronto užnugario apsaugos 33 pėstininkų pulko užkarda, suorganizuotas Židikų naikintojų būrys. O 1945 m. buvo įkurdinta Vidaus reikalų kariuomenės įgula. Židikų valsčiaus partizanai priklausė Lietuvos laisvės armijos Alkos rinktinei. Po 1948 m. nacionalizuota kun. V. Martinkaus statyta dviejų aukštų klebonija, ji paversta ligonine. 1950 m. akmenimis pradėtos grįsti gatvės, vasarą susprogdintas Nepriklausomybės paminklas. 1954 m. Židikų vidurinė mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą. 1956 m. buvusioje Blaivybės salėje įsikūrė kultūros namai, 1961 m. atidarytas lopšelis-darželis, 1963 m. kaip priestatas iškilo vidurinės mokyklos korpusas, 1967 m. pastatytas tipinis apylinkės tarybos pastatas, kuriame įsikūrė ir pašto įstaiga. 1969 m. pastatyti nauji kultūros namai, kuriuose įsikūrė ir kolūkio raštinė. 1969 m. Židikai paskelbti vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. 1972 m. pietinėje Židikų dalyje nutiestas aplinkelis. Po 1972 m. išasfaltuotos miestelio gatvės. 1975 m. pastatytas dviaukštis buitinių paslaugų paviljonas, tais pačiais metais prie mokyklos įrengtas 72 vietų bendrabutis, 0 1977 m. - 8 butų gyvenamasis namas mokytojams. Vėliau Židikuose pastatyta parduotuvė su valgykla, ambulatorija. 1974 m. gruodžio 27 d. atidarytas [[Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus|Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]]. 1987 m. kovo 6 d. muziejus perkeltas į naują pastatą. Židikuose taip pat veikė pirtis, mechaninės dirbtuvės.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę daugelis įmonių buvo privatizuota. Netrukus dauguma privatizuotų objektų žlugo. Židikams pavyko išsaugoti kultūros namus, buvusioje kolūkio valdybos raštinėje įsikūrė biblioteka, Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas. 1995 m. miestelis vietoj apylinkės tapo seniūnijos centru. 1998 m. liepos 26 d. minint Židikų 430-ąsias įkūrimo metines įsteigta Židikiškių bendrija.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

[[Vaizdas:Paminklas Židikuose pirmajai mokyklai.JPG|thumb|right|Paminklas Šatrijos Raganai, pirmosios lietuviškos mokyklos Židikuose įkūrėjai, atminti]]
Židikuose 2001 m. duomenimins gyveno 536 gyventojai. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, šis skaičius sumažėjo iki 440 gyventojų. Šiandien Židikuose veikia trys maisto prekių parduotuvės, [[Židikų pirminės sveikatos priežiūros centras|ambulatorija]], vaistinė (2015 m. gruodžio 31 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro<ref>http://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=166662984</ref>), stomatologinis kabinetas, gaisrinė, [[Židikų paštas|paštas]], degalinė, seniūnija, [[Židikų kultūros centras|kultūros centras]], [[Židikų biblioteka|biblioteka]], [[Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas]], [[Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija|Marijos Pečkauskaitės gimnazija]], [[Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]], yra [[Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], [[Židikų koplyčia|koplyčia]], [[Židikų kapinės|civilinės kapinės]], [[Židikų karių kapinės|karių kapinės]], Mažeikių Naftininkų kredito unijos filialas.

2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas<ref>Valstybės žinios. - 2007-12-28. - Nr. 137-5578</ref>.

2008 m. liepos 26 d. minint miestelio 440-ąsias įkūrimo metines pristatyta knyga-albumas [[Židikai (knyga)|„Židikai“]], pirmą kartą nuskambėjo židikiškio kompozitoriaus J. Vaišvilos sukurtas [[Židikų himnas]].

Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.

2016 m. liepos 5 d. prie Nepriklausomybės 10-mečio paminklo buvo atidengtos dvi 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų Židikų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentos. Jas pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Ant vienos lentos yra 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Židikų valsč. Vyties Kryžiaus kavalierių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Jonas Beniušis]], [[Viktoras Kazlauskas]], [[Aleksandras Plechavičius]] ir [[Povilas Plechavičius]], ant kitos savanorių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Adolfas Aleksandravičius]], [[Klemas Alšauskas]], [[Juozas Arlauskas]], [[Klemas Balius]], [[Vacys Buivydas]], [[Augustas Damulis]], [[Domas Dapšauskas]], [[Viktoras Drusutis]], [[Kostas Ežerskis]], [[Vladas Ežerskis]], [[Jokūbas Freimontas]], [[Alfonsas Gintalas]], [[Adomas Gruzdis]], [[Vincas Gurauskas]], [[Jonas Jarutis]], [[Jonas Jasevičius]], [[Napoleonas Jezerskis]], [[Jonas Jonušas]], [[Juozas Jonušas]], [[Zenonas Juška]], [[Česlovas Kontrymas]], [[Andrius Krapauskas]], [[Stasys Mickus]], [[Simas Mikulskis]], [[Albertas Mucenekas]], [[Aleksandras Narkys]], [[Vladas Navickas]], [[Stasys Petrūnas-Petrauskas]], [[Aleksandras Plechavičius]], [[Povilas Plechavičius]], [[Antanas Plečkaistis]], [[Stasys Pocevičius]], [[Petras Pocius]], [[Leonas Ramanauskas]], [[Prnas Skeivys]], [[Antanas Sutkus]], [[Juozas Šeputis]], [[Stepas Tallat-Kelpša]] ir [[Juozas Užčinas]].

== Architektūra ==

Židikų miestelio planas yra radialinis, jo struktūra pradėjo formuotis jau per Valakų reformą. Planas iš esmės susidarė iki XIX a. Senoji Židikų dalis- urbanistikos paminklas. Jo teritorijoje vyrauja XX a. pirmosios pusės pastatai, tačiau yra ir XX . antrosios pusės pastatų, statytų pagal tipinius projektus.

== Kultūros paveldo objektai ==
Plačiau žr. ''[[Židikų kultūros paveldo objektai]]''.

Į kultūros objektų sąrašą yra įrašyti šie Židikų miestelio paminklai:

* bažnyčioje, šventoriuje ir varpinėje - taurė (D R748), kielikas (D V1749), 14 stacijų (D V1750), skulptūros „Nukryžiuotasis" (D V1751), „Nukryžiuotasis" (D V4596), „Jonas Nepomukas" (D V1752), „Nežinoma šventoji su knyga" (D V1754), „Nežinoma šventoji su sudėtomis rankomis ant krūtinės" (D V1755), altorėlis su Nukryžiuotojo skulptūrine grupe ir Šv. Barboros skulptūra (D V1756), koplytstulpis su Pietos skulptūra (D V1757), altorėlis su paveikslu „Šv. Barbora" ir jo aptaisu (D V4595), paveikslas „Marija su kūdikiu" ir aptaisas (D V4597), altoriai (5) su skulptūriniu dekoru (D V3724);
* memorialinės vietos - rašytojas [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|M. Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos]] kapas [[Židikų kapinės|Židikų kapinėse]] (I R195), [[Židikų karių kapinės|tarybinių karių kapinės]] (I V434), [[Židikų žydų kapinės|žydų senosios kapinės]] (L 29);
* kiti - antkapinis kryžius ant J. Intos kapo Židikų kapinėse (D 131), skulptūrinė grupė „Kristaus pašarvojimas" kapinių koplytėlėje (D V4421), Židikų miestelio gatvių tinklas, aikštės planas (U V58), [[Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Šv. Jono krikštytojo bažnyčia]] (G403 K 1), namas, kuriame 1915-1930 m. gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana (S 856), bažnyčios statinių kompleksas (G403 K), [[Židikų varpinė|varpinė]] (G403 K 2).

== Sunaikintas paveldas ==
* Skulptūra Sopulingoji Dievo Motina (fragmentas). - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 39. ISBN 9986-9000-1-8.

== Etimologija ==
Pasak legendos, senovėje ponas Tiškevičius čia turėjęs didžiulius sodus, kurie pavasarį būdavę baltut baltutėliai, o rudenį vaisiaus nenešę. Todėl žmonės ir kalbėję, kad - žyd dyka <ref>Šverebas P. Po Mažeikių rajoną // Mūsų žodis. - 1991. - Spalio 5. - Nr. 80. - P. 4.</ref>.

Kitame padavime sakoma, kad Židikų miestelis seniau buvo ten, kur dabar yra Senmiestės kaimas. Čia ir šiandien dar yra vieta, kurioje matosi labai senų trobesių pamatų griuvėsiai, akmenys ir senkapiai. Pasak padavimo, čia senovėje buvo nemažas miestas ir graži katalikų bažnyčia. Švedų karo metais miestas buvo sugriautas ir sudegintas. Švedams miestą puolant, vietos ir apylinkės žmonės rinkosi į bažnyčią melstis, kad Dievas atitolintų didelę žmonijos rykštę - karą. Per pamaldas švedai užbarikadavo bažnyčios duris ir ją padegė, kurioje žuvo labai daug žmonių. Maža dalis žmonių iš bažnyčios pabėgo. Tarp jų ir tos bažnyčios klebonas. Švedai bėgančius iš bažnyčios žmones žudė. O kunigui, bėgančiam į mišką, kuris buvo apie 1 km nuo miesto, nukirto galvą. Toji vieta, kurioje įvyko ši žmogžudystė, buvo labai gražiai žydinti. Tarp gražiausių pievos žiedų žmonės radę kunigo lavoną.

Prietaringi gyventojai bijojo statytis namus švedų sugriauto miesto vietoje. Jie pradėjo statydintis toje vietoje, kur buvo radę kunigo lavoną. Miestui plečiantis, čia pat augęs miškas buvo kertamas ir statomi nauji trobesiai. Tat, po kiek laiko, vietoje miško, atsirado naujas miestelis, pavadintas Židikais. Šiuo vardu naujas miestas buvo pavadintas prisiminus kunigą, kuris baigė savo gyvenimą tarp žydinčių pievos gėlių. <ref>Ten, kur gyveno ir mirė Šatrijos Ragana. Židikai seniau ir dabar // Lietuvos aidas. - 1940. - Saus. 12. - Nr. 18. - P. 3.</ref>.

== Susiję straipsniai ==
* [[Židikai (knyga)]]
* [[Židikų himnas]]

{{reflist}}

* Židikų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6427. - 8 lap.
* Židikų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1907 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6943. - 20 lap.


== Nuorodos ==
*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Židikai Židikai Vikipedijoje]
*[http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Žėdėkā Apie Židikus žemaitiškai]
*[http://www.zidikai.lt/ Židikų mokyklos puslapis]
*[http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIV/888 Słownik Geograficzny Królestwa Polskiego (1880-1902), XIV, p. 888: "Żydyki", #2.]

<gallery>
Vaizdas:Židikų turgus. MKE.JPG|Židikų turgelis iki 2012 m. rekonstrukcijos
Vaizdas:Zidikai.Asteikiu gatve.MKE.2008-07-23.jpg|Asteikių gatvės vaizdas
Vaizdas:Mazeikiu nafta.Reaktoriai1.MKE.2008-06-20.jpg|Du nauji rekordinio dydžio reaktoriai keliauja į „Mažeikių Naftą“ pro Židikus 2008 m. birželio 20 d.
</gallery>
<gallery>
Vaizdas:Zidiku parkas.MKE. 2008-07-23.jpg|Židikų Marijos Pečkauskaitės parkas
Vaizdas:Dariaus ir Gireno gatve Zidikuose.MKE.jpg|S. Dariaus ir S. Girėno gatvė
Vaizdas:Luses gatve.jpg|[[Lūšė]]s gatvė
</gallery>

[[Kategorija:Židikai]]
[[Kategorija:Židikų seniūnijos kaimai]]

Židikų koplyčia

2016-07-24T14:23:03Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==
[[File:Sv. Onos atlaidai Zidikuose.jpg|thumb|right|Šv. Onos atlaidai Židikuose 2016 m.]]
Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2013 m. Kun. Olijandras Jurevičius, 2014 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2015 m. prel. Juozas Šiurys.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys sveičių iš Latvijos. Telšių vyskupas J. Boruta suteikė koplyčiai Šv. Onos titulą.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2016 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 24 d. Šv. Mišias aukojo Telšių vysk. Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos studijų prefekto padėjėjas kan. Andriejus Sabaliauskas.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikų koplyčia

2016-07-24T11:12:38Z

Tadas12: /* Šv. Onos atlaidai */

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==

Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2013 m. Kun. Olijandras Jurevičius, 2014 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2015 m. prel. Juozas Šiurys.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys sveičių iš Latvijos. Telšių vyskupas J. Boruta suteikė koplyčiai Šv. Onos titulą.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2016 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 24 d. Šv. Mišias aukojo Telšių vysk. Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos studijų prefekto padėjėjas kan. Andriejus Sabaliauskas.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikų koplyčia

2015-07-26T14:54:07Z

Tadas12: /* Šv. Onos atlaidai */

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==

Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2013 m. Kun. Olijandras Jurevičius, 2014 m. kan. Andriejus Sabaliauskas.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys sveičių iš Latvijos. Telšių vyskupas J. Boruta suteikė koplyčiai Šv. Onos titulą.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2015 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 26 d. Šv. Mišias aukojo Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijos klebonas prel. Juozas Šiurys.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikų seniūnija

2014-09-14T17:45:49Z

Tadas12:

{{Seniunija|
pavadinimas = Židikų seniūnija|
zemelapis = Zidikaimap.jpg|
mapsize = 260px|
plotas = 197,70 km²|
centras = Židikai |
telef = (8~443) 43225 |
adresas = M. Pečkauskaitės g. 10, LT-89442, Židikai, Mažeikių raj. |
gyvent = 2923 (2006-07-01), 3044 (2004) |
tankumas = 14,78 žm./km²|
seniunas = Skirmutė Stasytė (laikinai eina pareigas) |
pav = Zidiku seniunija. MKE.jpg |
imagename = Židikų seniūnijos administracija |
|}}
[[Vaizdas:Pikeliai.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|[[Pikeliai]]]]
[[Vaizdas:Kviste Zidiku seniunijoje.MKE.2009-08-09.jpg|thumb|right|260px|[[Kvistė]] [[Pakvistis|Pakvisčio]] k.]]

'''ŽIDIKŲ SENIŪNIJA''' yra [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] vakariniame ir šiaurės vakariniame pakraštyje. Centras - [[Židikai]].

Pietuose ribojasi su [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnija]], rytuose - su [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės]] ir [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnija]], šiaurėje - su Latvijos respublika, vakaruose - su Skuodo raj. Kerta respublikinės reikšmės kelias Mažeikiai-Skuodas ir rajoniniai keliai Seda-Židikai-Pikeliai, Židikai-Ylakiai, Židikai-Vainuodė bei geležinkelis iš Mažeikių į Liepoją.

== Seniūnaitijos ==
2009 m. sausio 1 d. sudarytos šios seniūnaitijos:
* Židikų seniūnaitija. Jai priklauso Židikų mstl., Paviliotės k., Viliotės k., Petraičių k., Asteikių k., Senmiestės k., Liūliškių k., Sugaudžių k., Strygalės k. Gyventojų skaičius - 808.
* Ukrinų seniūnaitija. Jai priklauso Ukrinų k., Pocaičių k., Obeliškių k., Sudintų k., Repšių k., Šeirių k., Bukančių k., Kugių k., Kukių k. Iš viso 735 gyv.
* Pikelių seniūnaitija. Jai priklauso Pikelių mstl., Giniočių k., Juodeikėlių k., Juodeikių k., Griežės k., Dapšių k., Buciškės k. Iš viso 611 gyv.
* Račalių seniūnaitija. Jai priklauso Račalių k., Šilių k., Kražiškių k., Tvaskučių k., Pakvisčio k. Iš viso 346 gyv.
* Lūšės seniūnaitija. Jai priklauo Ritinės k., Parakalnio k., Dautarų k., Bataičių k., Miltenių k. Iš viso 288 gyv.

==Administracijos įstaigos ==
* Židikų seniūnija
* [[Lūšės medicinos punktas|Medicinos punktas Ritinėje]]
* [[Pikelių medicinos punktas]]
* [[Račalių medicinos punktas]]
* [[Ukrinų medicinos punktas]]
* [[Židikų pirminės sveikatos priežiūros centras]], VšĮ
* Pikelių Švč. Trejybės parapija
* Ukrinų Šv.Antano Paduviečio parapija
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapija
* Lūšės girininkija
* Juodeikių paštas
* Pikelių paštas
* Ukrinų paštas
* Židikų paštas
* Židikų ugniagesių komanda

==Švietimo ir kultūros įstaigos==
* Rašytojos Šatrijos Raganos (M.Pečkauskaitės) memorialinis muziejus
* [[Pikelių kultūros namai]]
* [[Ukrinų kultūros namai]]
* [[Židikų kultūros centras]]
* [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla]]
* [[Ukrinų pagrindinė mokykla]]
* [[Pikelių pagrindinė mokykla]]

==Verslo įmonės, ūkiai==
* Lankytinos R.Gabalienės, A.O. Golbenienės sodybos Pikeliuose
* Lankytina A.Pocienės sodyba Židikuose
* UAB Žemaitijos deguonis Ukrinų k.
* UAB „Ukrinų duona“
* Stepono Krikščiuko IĮ „Stepono baldai“
* UAB „Rapsoila“
* Individuali Vlado Semenavičiaus įmonė „Kibirkštis, Juodeikių k.
* AB Mažeikių elektrinė*

==Kultūros vertybės==
[[Vaizdas:Pikeliai. Koplystulpis1.MKE.JPG|thumb|right|260px|Koplytstulpis 1710 m. maro aukoms atminti, past. 1827 m.]]

* Paminklas pirmajai lietuviškai mokyklai Židikuose (įkūrė Šatrijos Ragana 1915 m.)
* [[Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] (1819 m., yra dailės paminklų)
* [[Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]] (1857 m., yra dailės paminklų) ir varpinė; šventoriuje – skulpt. S. Gailevičiaus kapas
* [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia]] (1752 m., yra dailės paminklų)
* Židikų miestelio senoji dalis (susidariusi iki XIX a.)
* Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas Židikuose
* Pikelių koplytstulpis su skulptūromis (1827 m.)
* Pikelių Vytauto Didžiojo paminklas
* Pikelių paminklas maro aukoms atminti
* [[Ukrinų koplytstulpis]] (1861 m., skulpt. S.Gailevičius)
* Saulės laikrodis Ukrinuose (skulpt. J.Meškelevičius)
* [[Dapšių piliakalnis]]
* Griežės paminklų kompleksas
* [[Bataičių senkapiai]]
* Juodeikėlių pilkapis
* [[Ritinės piliakalnis]]
* Kukių (Petrelių) senkapis
* Petraičių senkapis
* Šatrijos Raganos koplyčia Židikų kapinėse
* [[Ukrinų kapinės]] (S.Gailevičiaus skulptūros)

==Gamtos objektai==
* [[Žibininkų dubeniuotasis akmuo|Žibininkų akmuo su dubiniu]]
* [[Juodeikėlių dvikamienė liepa]]
* [[Skutulas|Skutulo slėnis]]
* [[Lūšis|Lūšės slėnis]]
* [[Kvistė|Kvistės slėnis]]
* Račalių ąžuolynas
* Dubulio slėnis ir Naudvario miškas
* [[Dautarų miškas|Dautarų miškas]] ir [[Dautarų pelkė|pelkė]]
* [[Gedvydas|Gedvydo pakrantės ir baseinas]]
* [[Varduvos tvenkinys]]
* [[Ąžuolijos miškas]]

==Kaimai==
[[Vaizdas:Bataiciai.Gamtovaizdis.MKE.2009-07-31.jpg|thumb|right|260px|[[Bataičiai|Bataičių]] k. gamtovaizdis]]
{|
|- valign=top
|
* [[Asteikiai]]
* [[Bataičiai]]
* [[Bučiškė]] (Buciškė)
* [[Bukančiai]]
* [[Dapšiai]]
* [[Dautarai]]
* [[Giniočiai]]
* [[Griežė]]
* [[Juodeikėliai]]
* [[Juodeikiai]]
* [[Kentaučiai]]
* [[Kražiškiai]]
* [[Kugiai]]
|
* [[Kukiai]]
* [[Liepkalnė]]
* [[Liūliškiai]]
* [[Lūšė]]
* [[Milteniai]]
* [[Obeliškiai]]
* [[Padarbai]]
* [[Pakvistis]]
* [[Palūšė]]
* [[Parakalnis]]
* [[Paviliotė]]
* [[Petraičiai]]
* [[Pikeliai]], miestelis
* [[Pocaičiai]]
|
* [[Račaliai]]
* [[Repšiai]]
* [[Ritinė]]
* [[Senmiestė]]
* [[Strygalė]]
* [[Sūdintai]]
* [[Sugaudžiai]]
* [[Šeiriai]]
* [[Šiliai]]
* [[Tvaskučiai]]
* [[Ukrinai]]
* [[Viliotė]]
* [[Žibininkai]]
|}

== Nuorodos ==
* [http://www.mazeikiai.lt/index.php?1541697591 Mažeikių rajono savivaldybė - Židikų seniūnija]
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDidik%C5%B3_seni%C5%ABnija Vikipedija], Židikų seniūnija

[[Kategorija:Židikų seniūnija]]

Stanislava Valatkevičienė

2014-09-14T17:44:58Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Stanislava Valatkeviciene.MKE.2006-09-05.jpg|thumb|right|210px|Stanislava Valatkevičienė, 2006 m.]]
'''STANISLAVA VALATKEVIČIENĖ''' (g. 1952-01-29 Kapsūdžių k., Plungės raj.), [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijos]] seniūnė (nuo 2003 m. iki 2014 m.), rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] premijos laureatė (2008 m.).

1970 m. baigusi Plungės I-ąją vidurinę mokyklą, 1970-1974 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir filologiją. 1974-1980 m. mokytojavo [[Židikų vidurinė mokykla|Židikų vidurinėje mokykloje]], 1980-1986 m. buvo [[renavo pagrindinė mokykla|Renavo aštuonmetės mokyklos]] direktorė, 1987-2003 m. - [[Račaliai#Mokykla|Račalių pradinės mokyklos]] vedėja, 2001-2003 m. - [[Račalių kaimo bendruomenė|Račalių bendruomenės]] pirmininkė.

S. Valatkevičienė inicijavo M. Pečkauskaitės vardo parko įrengimą [[Židikai|Židikuose]], prisidėjo prie knygos apie Židikus rengimo, subūrė Židikų miestelio bendruomenę ir kt.

== Literatūra ==
* Malūkas V. Šatrijos Raganos premija - Židikų seniūnei // Santarvė. - 2008. - Kovo 1. - P. 1, 12.

== Nuorodos ==

*[http://www.vrk.lt/rinkimai/3/Kandidatai/Kandidatas4688/Kandidato4688Anketa.html Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija: Stanislava Valatkevičienė]

[[Kategorija: Biografijos]]

Židikų koplyčia

2014-07-28T07:46:01Z

Tadas12: /* Šv. Onos atlaidai */

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==

Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2013 m. Kun. Olijandras Jurevičius.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys sveičių iš Latvijos. Telšių vyskupas J. Boruta suteikė koplyčiai Šv. Onos titulą.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2014 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 27 d. Šv. Mišias aukojo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija

2013-08-21T13:31:58Z

Tadas12: /* M. Pečkauskaitės mergaitė */

{{Mokykla|
foto = Zidiku mokykla.jpg|
size = |
pavad = {{PAGENAME}}|
adresas = [[Židikai]], Dariaus ir S. Girėno g. 14|
telfaxas = 8-443-43246/8-443-43092|
tinklapis = http://zidikumokykla.w3.lt|
direktorius = [[Širvinskienė Rima|Rima Širvinskienė]] (nuo 1993 m.)|
mokiniuskaicius = 240|
mokytojuskaicius = 34|
klkompl = 14 (2008/2009 m.m.)|
|}}
[[Vaizdas:Zidiku prad. m-klos pazymejimas 1931 m..jpg|thumb|right|260px|Židikų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1931 m.]]
[[Vaizdas:Zidiku prad. m-kla.jpg|thumb|right|260px|Židikų Marijos Pečkauskaitės v. pradžios mokyklos pažymėjimas, 1940 m.]]
'''ŽIDIKŲ MARIJOS PEČKAUSKAITĖS VIDURINĖ MOKYKLA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje. Tai seniausia rajono mokykla.

== Istorija ==

Pirmoji mokykla Židikuose įkurta 1865 m. apie ją žinių išlikę labai mažai. 1912-1913 m. mokykloje buvo dėstoma rusų kalba. Per savaitę du kartus į mokyklą ateidavo kunigas ir dėstė tikybą lietuviškai. Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu mokykla buvo uždaryta. Ji atkurta tik 1918 m.

1915-1930 m. Židikuose gyvenusi rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]] taip pat mokė vaikus, ji įkūrė slaptą mokyklelę, pirmąją Židikų apylinkėse kurioje buvo mokoma lietuviu kalba.

1918 m. vasario 16 d. Židikuose atidaryta pirmoji legali lietuviška mokykla. Į ją mokyti buvo paskirtas energingas, jaunas mokytojas Klemensas Juodka. 1927 m. mokykloje dirbo mokytojos Juzė Pučkorienė (atleista 1927-08-01), Jonas Vaitkevičius (1927-08-01 - 1927-09-01, ėjo vedėjo pareigas), nuo 1927-09-01 mokyklos vedėju paskirtas Vincentas Gustaitis, o mokytoja - Sofija Bertulytė<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>, <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>. Kristutytė, Bertulytė, Minašievaitė. Pirmąja mokyklos vedėja buvo paskirta mokytoja Ripalytė. Mokykla jau buvo perkelta į medinį pastatą valsčiaus kieme. 1927 m. mokykla buvo dviejų komplektų. Mokiniai mokyklą lankė nepastoviai.1928 m. buvo atidarytas trečias komplektas ir paskirtas dar vienas mokytojas - J. Gudynas.

1932 m. prie židikų pradinės mokyklos buvo priskirtas žydų tautybės komplektas. V ir VI skyrius lankė ir žydai. Žinoma, kad lietuviai ir žydai tarpusavyje gerai sugyveno. Mokykloje buvo dėstoma lietuvių kalba, aritmetika, geografija, gamta, fizika, chemija, kūno kultūra ir kiti. Per dieną būdavo penkios pamokos. Jos prasidėdavo 9 valandą.

Po II Pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos, Židikų mokykla nedirbo keletą metų. 1945 m. sausio mėnesį darbas vėl prasidėjo. Mokytojos V. Gerulskytė ir L. Labanauskienė dirbo ūkininko Olšausko ūkyje, o mokytoja E. Strikaitienė Petraičiuose. Mokinių skaičius buvo nedidelis.

1945 m. židikiškiai nusprendė įsteigti progimnaziją, bet tam nebuvo patalpų, tad nutarta progimnaziją atidaryti Sugaudžiuose. 1945 m. rugsėjo pirmąją prasidėjo pirmieji progimnazijos mokslo metai.

1948 m. progimnazija buvo performuota į septynmetę mokyklą. Vyresnės klasės mokėsi Sugaudžiuose, o pradinės - Židikuose. 1950 m. panaikinus Židikų valsčių, šio patalpas atidavė mokyklai. Visos klasės iš Sugaudžių buvo perkeltos į Židikus.

1951 m. pavasarį septynmetė mokykla išleido paskutinę laidą, o jau 1951 m. rudenį mokykla tapo vidurine. 1955 m. Židikų vidurinė mokykla išleido pirmąją laidą. 1965 m. mokykla persikėlė į naują pastatą, prie kurio 1974 m. pastatytas bendrabutis. 1989-1125 mokyklai gražintas Marijos Pečkauskaitės vardas.

2007 m. mokykloje, laimėjus projektą, buvo atliktas kapitalinis remontas - sudėti nauji, plastikiniai langai, apšiltintas stogas. Iš viso darbams prireikė apie 711 tūkst. litų. 2009 m. mokykloje atidengtas skulptoriaus Osvaldo Neniškio sukurtas rašytojos biustas, kurį pašventino vienas iš renginio globėjų, Telšių vyskupas Jonas Boruta.

2009 m. gruodžio 21 d. mokykloje lankėsi Europos parlamento narys, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės atstatymo akto signataras, profesorius Vytautas Landsbergis. 2011 m. mokykla buvo pripažinta konkurso „Saugiausia mokykla" nugalėtoja.

Mokykloje veikė folklorinis kolektyvas [[Žemaitukai|„Žemaitukai"]] (vad. Saulė Ragulienė).

== Bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis ==

===INTERREG IIIA===

2006 m. rugsėjo 29 d. vyko Židikų ir Vainodės (Latvija) vidurinių mokyklų mokytojų ir mokinių konferencija „Šalių istorija, kultūrinis paveldas“. Šios konferencijos pagrindiniai tikslai buvo pažinti abiejų šalių kutlūras, tradicijas, papročius. Taip pat virtualioje erdvėje pakeliauti po žymesnes Lietuvos ir Latvijos vietas. Ši konferencija vyko Vainodės vidurinėje mokykloje.

Konferencijos metu Židikų mokyklos atstovai truputį pramoko latviškai, o latvių mokiniai lietuviškai. Po pamokėlių vyko abiejų mokyklų etnobūrelių pasirodymai bei rudens gėrybių mugė. Po skanių pietų vyko sportinės varžybos, kuriose pralaimėjusių nebuvo - visi dalyvavę sportininkai buvo apdovanoti.

*Konferencijos darbotvarkė:
**Šalių pristatymas
**Kalbos pamokėlės
**Etnokultūros popietė
**Rudens gėrybių mugė
**Sportinės varžybos tarp židikiškių ir Vainodės moksleivių

== Projektai, kuriose dalyvauja mokykla ==

Židikų mokykla aktyviai dalyvauja projektuose „Pavasario diena Europoje“, „Drąsinkime ateitį“, „Lietuvių ir latvių kalbų pamokų ciklas pasienio regionuose“, „Ką mena Židikų senoliai“. Mokykla kiekvieną vasarą organizuoja vasaros stovyklą „Atgaja“ (2013 m. surengta jau šešioliktą vasarą).

== Mokiniai ==

Židikų M. Pečkauskaitės vidurinę mokyklą yra baigę Kazimieras Barkauskas (Kretingos miesto ligoninės chirurgas), Ričardas Grušas (Mažeikių muzikos mokyklos direktorius), Gediminas Januška (Fudji įmonės bendrasavininkis), Laima Liukinevičienė (ŠU docentė), [[Pocevičienė Laimutė|Laima Pocevičienė]] (Telšių "Žemaitės" teatro režisierė), Klemas Inta (politinis bei visuomenės veikėjas), Laimonas Inis (rašytojas) ir daugelis kitų.

2006 m. balandžio mėn. Karolina Brazdauskytė tapo tarptautinio piešinių konkurso, vykusio Vengrijoje, laureate.

===Mokyklos geriausieji===

*''Baigė mokyklą aukso medaliu'':
**Leonardas Lenkauskas (1956 m.)
**Rasa Sidabraitė (1978 m.)
**Evelina Andiuškaitė (1991 m.)

*''Baigė mokyklą sidabro medaliu'':
**Martina Rozgaitė (1960 m.)
**Edvardas Užkuras (1963 m.)
**Zuzana Butnoriūtė (1964 m.)
**Zina Krakytė (1986 m.)
**Regina Uikytė (1986 m.)
**Kęstutis Olšauskis (1986 m.)
**Alfonsas Norkus (1989 m.)
**Rasa Gabalytė (1991 m.)

*''Baigė mokyklą su pagyrimu'':
**Vilma Limantaitė (1995 m.)
**Aurimas Širvinskas (1995 m.)
**Aušra Valatkevičiūtė (1995 m.)
**Audronė Zonytė (2004 m.)
**Vitalij Kovaliov (2004 m.)
**Lina Simutytė (2009 m.)
**Kristina Klemenytė (2010 m.)

===Mokyklos Garbės galerija===

Mokykla dalyvauja projekte „Drąsinkime ateitį“, kurio metu buvę mokyklos mokiniai, kurie daugiausia pasiekė, pasakoja savo sėkmės istoriją, drąsinga jaunąją kartą. Židikų mokykla iš gausaus ją baigusių mokinių būrio išsirinko 13, mokinių manymu, sėkmingiausių buvusių mokinių:

* Kazimieras Barkauskas
* Gediminas Januška
* [[Kesminas Vytautas|Vytautas Kesminas]]
* Richardas Lenkauskas
* Laima Liukinevičienė
* Jūratė Navickaitė
* [[Pocevičienė Laimutė|Laimutė Pocevičienė]]
* Eugenija Rudnickaitė
* Evelina Tumasonienė
* Saulius Vainutis
* [[Grušas Ričardas|Ričardas Grušas]]
* Viktoras Strikaitis
* Povilas Vasiliauskas

===M. Pečkauskaitės mergaitė===

Kasmet, kovo 8-ąją, per M. Pečkauskaitės gimtadienį renkama ir apdovanojama mergaitė, kuri puoselėja rašytojos idėjas. Rinkimuose gali dalyvauti 9-11 klasių mergaitės, o jas uždaru balsavimu renka 7-12 klasių mokiniai. Ja gali tapti ne tik gerai besimokanti, bet ir besidominti muzika, menu, literatūra mergaitė. Sielos grožis, intelektas, gyvenimo būdas- prioritetai, į kuriuos kreipiamas ypatingas dėmesys.<ref>http://www.zidikai.lt/zidikuose-paminetas-satrijos-raganos-gimtadienis/</ref> Šį garbingą titulą yra gavusios:

* 1997 m. - Jurgita Baltaduonytė
* 1998 m. - Jūratė Jurgelytė
* 1999 m. - Simona Perminaitė
* 2000 m. - Jūratė Navickaitė
* 2001 m. - Simona Perminaitė
* 2002 m. - Marija Mockutė
* 2003 m. - Audronė Zonytė
* 2004 m. - Laisvė Jankauskaitė
* 2005 m. - Laisvė Jankauskaitė
* 2006 m. - Audronė Balsytė
* 2007 m. - Audronė Balsytė
* 2008 m. - Aušra Intaitė
* 2009 m. - Kristina Klemenytė
* 2011 m. - Ieva Kekytė
* 2012 m. - Emilija Muravjovaitė
* 2013 m. - Milda Sereikaitė

== Mokyklos vadovai ==

* Juozas Garška (1940-1948)
* Algirdas Gailius (1949-1956)
* Irena Paulauskienė (1956-1958)
* Birutė Kekienė (1959-1964)
* Aleksandras Bašermanovas (1964-1969)
* Vytautas Rimiškis (1969-1975)
* Alfonsas Dagys (1975-1985)
* [[Perminas Paulius|Paulius Perminas]] (1985-1990)
* [[Meinorius Andrius|Andrius Meinorius]] (1990-1993)
* Rima Širvinskienė (nuo 1993 m.)

== Mokykloje dirbantys mokytojai ==
Mokykloje dirba 34 mokytojai, iš jų 3 - metodininkai.

* '''Pradinių klasių mokytojai''':

*Džiuljeta Vasiliauskienė (Priešmokyklinio amžiaus klasė)
*Bernadeta Jarmoškienė
*Vanda Jonauskienė
*Irena Jurdonienė
*Ramunė Šakinskienė

* '''5-12 klasių mokytojai''': (skliaustuose mokomas dalykas)

* Rūta Simutienė (Lietuvių kalbos mokytoja)
* Vytautas Bartkus (Lietuvių kalbos mokytojas)
* Jurgita Taučiūtė (Anglų kalbos mokytoja)
* Marijonas Staugas (Anglų kalbos mokytojas)
* Daiva Gontaitė (Vokiečių kalbos mokytoja)
* Rita Druskinytė (Rusų kalbos mokytoja)
* Aurelija Kasputytė (Fizikos ir matematikos mokytoja)
* Anicetas Ragulis (Matematikos mokytojas)
* Eugenija Uikienė (Matematikos ir ekonomikos mokytoja)
* Lidija Končiutė (Istorijos, politologijos ir pilietinio ugdymo mokytoja)
* Ona Vainutienė (Biologijos mokytoja)
* Justina Jonušaitė (Chemijos mokytoja)
* Natalija Dapšienė (Muzikos ir geografijos mokytoja)
* Inga Šilinskaitė (Dailės, technologijų mokytoja)
* Gražina Mitkuvienė (Kūno kultūros mokytoja ir Šaulių kuopos vadė)
* Andrius Šakinskas (Kūno kultūros mokytojas)
* Virginija Petkevičienė (Tikybos mokytoja)
* Angelė Makauskienė (Informatikos mokytoja)
* Daiva Želvienė (Biologijos ir geografijos mokytoja)
* Linas Petkevičius (Traktorininkų būrelio mokytojas)
* Rosita Nikitinienė (Soc. pedagogas ir Etikos mokytoja)
* Laima Bartkuvienė (Direktorės pavaduotoja popamokinei veiklai ir Matematikos mokytoja)
* Vanda Petrauskienė (Direktorės pavaduotoja ūkio reikalams ir Technoligijų mokytoja)
* Janina Limantienė (Direktorės pavaduotoja ugdymui ir Fizikos mokytoja)
* Rima Širvinskienė (Direktorė ir chemijos mokytoja)

== Mokyklos himnas ==

Židikų m. Pečkauskaitės vidurinės mokyklos himnui žodžius sukūrė buvusi mokyklos lietuvių k. mokytoja V. Juškevičiūtė, o muziką parašė muzikos mokyklos mokytojas J. Vaišvila.

: ''1 posmas'':

Ilgesio vaikų pilna

Auga mūsų mokykla.

Rudenėly lyg mama

Žinių taku vedina.

Gera būt draugų būry

Savo gėrio židiny —

Šviesą nešt gimtoj širdy

Žemaitijos pakrašty.

: ''Priedainis'':

Kur bebūtum sugrįžki vaikystėn

Nors akimirkai trapiai.

Kur sodinta kaštonų alėja Ir gluosnis po langais.

Lauks tavęs geros akys

Ir išdykėlė klaida.

Vėl užlies prisiminimų

Šilta banga.

: ''2 posmas'':

Iš garbingos praeities

Semsimės stiprybės vėl.

Pečkauskaitės atmintis

Iš kartos į kartą ves.

Auk mokykla ir gyvuok

Vis naujom kartom klestėk.

Aukuru liepsnok širdy

Žemaitijos pakrašty.

{{reflist}}
== Nuorodos ==

* [http://zidikumokykla.w3.lt Oficialus puslapis]
* [http://www.drasinkimeateiti.lt/SharerPortal.aspx?id=1125 Mokyklos puslapis projekte „Drąsinkime ateitį"]

[[Kategorija:Mokyklos]]
[[Kategorija: Židikai]]

Židikų koplyčia

2013-08-12T20:06:45Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.<ref>http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-zidikus-sugrizo-angelas/</ref>

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==

Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys sveičių iš Latvijos. Telšių vyskupas J. Boruta suteikė koplyčiai Šv. Onos titulą.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2013 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 28 d. Šv. Mišias aukojo Sedos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas kun. Olijandras Jurevičius.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2013-08-12T20:04:12Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku baznycios vidus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios vidus]]
[[Vaizdas:Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Židikų klebonija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų klebonija]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė [[Židikų varpinė|varpinė]]. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės]] 60 metų mirties sukakčiai.

== Istorija ==
1636 m. [[Židikai|Židikuose]] buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanto keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiai metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pasšventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogidšenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti ''valandas''. Pasyvus buvo ir V. Bodišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Jos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaites. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. 2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte ''Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012'', kurio metu iki 2013 m. rudens bus sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė - 50 000,00 Lt.<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:KfkB2O2AFHEJ:svlvvg.lt/wp-content/uploads/2010/09/tink-2013-01-07.doc+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt</ref>

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirba kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą. Zakristijonas - Kazimieras Malakauskas.

== Židikų parapijoje dirbę kunigai ==
* Jonas Vaškevičius (1853-1857)
* Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
* Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
* Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
* Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1915-1939)
* [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]] (1940-1945)
* Juozapas Našlėnas (1945-1949)
* Povilas Repšys (1949-1957)
* Juozapas Rutalė (1957-1969)
* Jonas Petrauskis (1969-1972)
* Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
* Domininkas Giedra (1975-1983)
* Antanas Gylys (1983-1991)
* Vytautas Gedvainis (1991-1992)
* Romualdas Žulpa (1992-1997)
* Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
* Vytautas Vaidila (1999-2009)
* Egidijus Jurgelevičius (nuo 2009 m.)

== Archyvas ==
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.

== Nuorodos ==
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=829&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku baznycios kairysis altorius.MKE.2009-07-26.jpg|bažnyčios kairysis, švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizdas:Zidiku baznycios desinysis altorius.MKE.2009-06-26.jpg|bažnyčios dešinysis, šv. Barboros altorius
</gallery>

{{reflist}}
[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Židikai]]

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2013-08-12T20:03:36Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku baznycios vidus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios vidus]]
[[Vaizdas:Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Židikų klebonija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų klebonija]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė [[Židikų varpinė|varpinė]]. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės]] 60 metų mirties sukakčiai.

== Istorija ==
1636 m. [[Židikai|Židikuose]] buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanto keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiai metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pasšventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogidšenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti ''valandas''. Pasyvus buvo ir V. Bodišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Jos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaites. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. [[2013]] m. bažnyčia atrinkta dalyvauti [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] lėšomis finansuojamame projekte ''Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012'', kurio metu iki 2013 m. rudens bus sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė - 49 980,60 Lt.<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:KfkB2O2AFHEJ:svlvvg.lt/wp-content/uploads/2010/09/tink-2013-01-07.doc+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt</ref>

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirba kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą. Zakristijonas - Kazimieras Malakauskas.

== Židikų parapijoje dirbę kunigai ==
* Jonas Vaškevičius (1853-1857)
* Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
* Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
* Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
* Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1915-1939)
* [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]] (1940-1945)
* Juozapas Našlėnas (1945-1949)
* Povilas Repšys (1949-1957)
* Juozapas Rutalė (1957-1969)
* Jonas Petrauskis (1969-1972)
* Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
* Domininkas Giedra (1975-1983)
* Antanas Gylys (1983-1991)
* Vytautas Gedvainis (1991-1992)
* Romualdas Žulpa (1992-1997)
* Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
* Vytautas Vaidila (1999-2009)
* Egidijus Jurgelevičius (nuo 2009 m.)

== Archyvas ==
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.

== Nuorodos ==
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=829&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku baznycios kairysis altorius.MKE.2009-07-26.jpg|bažnyčios kairysis, švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizdas:Zidiku baznycios desinysis altorius.MKE.2009-06-26.jpg|bažnyčios dešinysis, šv. Barboros altorius
</gallery>

{{reflist}}
[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Židikai]]

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2013-08-11T12:51:12Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku baznycios vidus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios vidus]]
[[Vaizdas:Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Židikų klebonija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų klebonija]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA''' yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė [[Židikų varpinė|varpinė]]. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės]] 60 metų mirties sukakčiai.

== Istorija ==
1636 m. [[Židikai|Židikuose]] buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanto keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiai metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pasšventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogidšenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti ''valandas''. Pasyvus buvo ir V. Bodišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Jos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaites. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirba kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą. Zakristijonas - Kazimieras Malakauskas.

== Židikų parapijoje dirbę kunigai ==
* Jonas Vaškevičius (1853-1857)
* Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
* Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
* Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
* Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1915-1939)
* [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]] (1940-1945)
* Juozapas Našlėnas (1945-1949)
* Povilas Repšys (1949-1957)
* Juozapas Rutalė (1957-1969)
* Jonas Petrauskis (1969-1972)
* Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
* Domininkas Giedra (1975-1983)
* Antanas Gylys (1983-1991)
* Vytautas Gedvainis (1991-1992)
* Romualdas Žulpa (1992-1997)
* Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
* Vytautas Vaidila (1999-2009)
* Egidijus Jurgelevičius (nuo 2009 m.)

== Archyvas ==
* Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.

== Nuorodos ==
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=829&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku baznycios kairysis altorius.MKE.2009-07-26.jpg|bažnyčios kairysis, švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizdas:Zidiku baznycios desinysis altorius.MKE.2009-06-26.jpg|bažnyčios dešinysis, šv. Barboros altorius
</gallery>

{{reflist}}
[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Židikai]]

Židikų koplyčia

2013-07-28T13:53:36Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==

Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys sveičių iš Latvijos. Telšių vyskupas J. Boruta suteikė koplyčiai Šv. Onos titulą.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2013 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 28 d. Šv. Mišias aukojo Sedos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas kun. Olijandras Jurevičius.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikų kapinės

2013-03-30T12:54:27Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku kapines.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|210px|Židikų kapinės]]
[[Vaizdas:Zidiku kapines1.MKE.2006-0-09.jpg|thumb|right|210px|]]
[[Vaizdas:Lenkausko kapas Židikuose MKE.JPG|thumb|right|210px|L. Lenkausko kapas]]
'''ŽIDIKŲ KAPINĖS''' yra [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], [[Židikai|Židikų]] miestelio vakarinėje dalyje, prie kelio į Vainuodę. Aptvertos mūro tvora.

== Kultūros paveldo objektai ==
Kapinių centrinėje dalyje yra negotikinė [[Židikų koplyčia|koplyčia]], kurioje palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana]] (1878 - 1930)<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 26.</ref>. Kapas 1993-02-01 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (I R195).

Vakarinėje dalyje, apie 6 m į pietvakarius nuo koplyčios pietinio kampo, tarp kapų, yra J. Intos kapas, ant kurio pastatytas liaudies skulptoriaus [[Gailevičius Steponas|Stepono Gailevičiaus]] (1815 - 1885) sukurtas vertingas savitos stilistikos akmeninis kryžius <ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 506; A. Širmulis. Prakalbinti akmenys // Kultūros barai. - Vilnius, 1971. - Nr. 10. - P. 59 - 63.</ref>. Stiebas 33 x 15 cm, aukštis (iki kryžmos) - 93 cm, visas aukštis - 170 cm, kryžmos plotis - 95 cm. Prie pat žemės priekinėje stiebo plokštumoje, apačioje įrašas: „1861 / SP IONAS (daugiau nesimato, užkritę žemėmis) INTAS IR / BARBORA". 2002-09-23 paminklą aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Giedrė Radvilavičienė.

Antkapinis kryžius tašytas iš granito, montuotas. Kryžiaus viršus ir kryžmės galai papuošti apvaliais akmenimis, kurie įtvirtinti metalinių strypų pagalba (likęs tik viršutinis akmuo). Priekinė kryžiaus plokštuma dekoruota kontūrine juostele, einančia stiebo ir šakų perimetru, pasibaigiančia ties kryžiaus šakų galais reljefinėmis voliutomis, stiebo apačioje komponuotas palmetės reljefas. Po juo iškalta data ir memorialinis įrašas (dalies teksto nesimato, užpiltas žemėmis). Kryžmos centre pritvirtinta lieta metalinė Nukryžiuotojo figūrėlė. Nugarinė kryžiaus pusė dekoruota tokia pat juostele, užsibaigiančia vienodomis reljefinėmis voliutomis tiek šakų galuose, tiek stiebo apačioje. Pačioje kryžiaus stiebo apačioje komponuotas besimeldžiančio žmogaus į viršų iškeltomis rankomis reljefas. Žmogaus siluetas pavaizduotas profiliu. Kryžmos centre komponuota Apvaizdos akis, po ja - iškilus širdies formos reljefas. Reljefų paviršius nešlifuotas.

Dabar nelikę dekoratyvių apvalių akmenų, užbaigiančių kryžiaus šakų galus. Kryžius susmegęs į žemę, dalis teksto, esančio stiebo apačioje nebeperskaitoma, nes užpilta žemėmis. Akmens paviršius apaugęs kerpėmis.

Šis paminklas turi meninę vertę, 1993-01-26 įrašytas į LR kultūros paveldo objektų registrą (D 131).

Kapinėse dar yra medinė koplytėlė su skulptūrine grupe „Kristaus pašarvojimas" <ref>Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 347.</ref>. 1993-04-28 įrašyta į LR kultūros paveldo objektų registrą (D V4421).

== Sunaikintas paveldas ==
* Koplytėlė kapinėse. - Iš K. Čerbulėno rinkinio, 1938 m., publikuota: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 91. ISBN 5-415-00554-4.

== Palaidoti žymesni žmonės ==
* [[Bukontas Kazimieras|Kazimieras Bukontas]] (1872 - 1961), kunigas
* [[Domarkas Kazimieras|Kazimieras Domarkas]] (1864 - 1902), knygų platintojas.
* [[Lenkauskas Leonardas|Leonardas Lenkauskas]], poetas
* [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana]] (1878 - 1930), rašytoja

{{reflist}}
== Nuorodos ==
*[http://www.tradicija.lt/Ypatumai/Zidiku_kryziai_b.htm Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės]: Židikų kapinių vartai, kryžiai, koplytstulpis ir stogastulpis
*[http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Paveikslai/sp38.jpg I. Intos antkapinis kryžius. 1861 m. Granitas. Mažeikių rajono Židikų kapinės]

<gallery>
Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|Kapinių koplyčia
</gallery>

[[Kategorija: Kapinės]]
[[Kategorija: Židikai]]

Židikų koplyčia

2013-03-30T12:53:27Z

Tadas12:

[[Vaizdas:Zidiku koplycia. MKE.jpg|right|thumb|180px|Židikų koplyčia]]
'''ŽIDIKŲ ŠV. ONOS KOPLYČIA''', [[Židikai|Židikų]] miestelio [[Židikų kapinės|kapinėse]] esanti koplyčia, kurioje yra palaidota rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]].

== Istorija ==
Koplyčia buvo pastatyta 1940-1941 m. tuomečio kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tais pačiais metais kovo 6 d. minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

2012 m. liepos 26 d. prieš šv. Onos atlaidus ant koplyčios atstatyta "Angelo su trimitu skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną yra aukojamos Šv. Mišios.

== Šv. Onos atlaidai ==

Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu yra aukojamos dvejos Šv. Mišios - pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos Šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, Šv. Mišias aukoja kunigas svečias.

Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias. Pagrindines Šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. Vytautas Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys.

Į Šv. Onos atlaidus kiekvienais metais suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenę žmonės, tikintieji, žmonės, kurių artimieji yra palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus burys sveičių iš Latvijos. Telšių vyskupas J. Boruta suteikė koplyčiai Šv. Onos titulą.

Prieš 2011 m. šv. Onos atlaidus [[Židikai|Židikuose]] Telšių vyskupas suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2012 m. šv. Onos atlaidai [[Židikai|Židikuose]] vyko liepos 29 d. Šv. Mišias aukojo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas.

{{reflist}}

[[Kategorija:Kulto pastatai]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija:Koplyčios]]

Židikai

2013-03-30T12:52:39Z

Tadas12:

{{kaimai|
pavadinimas = Židikai|
foto = Zidikai.MKE.2009-08-09.jpg|
herbas = [[Vaizdas:Zidiku herbas.png|center|180px|Židikų herbas]]|
size = 260px|
pavad = |
seniunija = Židikų|
gyv = 524 |
metai = |
koor = 56° 19' 30" š.pl., 22° 00' 50" r.il.|
alt = 116 m|
|}}
[[Vaizdas:Židikų seniūnija. MKE.JPG|thumb|right|260px|Židikų seniūnijos administracija ir paštas]]
[[Vaizdas:Zidiku muzikos mokykla. MKE.jpg|thumb|right|260px|[[Muzikos mokykla|Muzikos mokyklos]] Židikų filialas, kultūros centras ir biblioteka]]
'''ŽIDIKAI''' - miestelis Mažeikių rajone, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Atstumas nuo Židikų iki Mažeikių yra 21 km. Židikai taip pat yra ir [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijos]] centras.

== Gatvės ==
Židikų miestelyje yra šios gatvės: Asteikių (ilgis 0,300 km, žvyruota), Ąžuolyno (0,300 km, žvyruota), Dariaus ir Girėno (0,700 km, asfaltuota), Gėlių (0,320 km, žvyruota), Ylakių (0,630 km, asfaltuota/žvyruota), Liepų (0,100 km, žvyruota), Liūliškių (0,160 km, žvyruota), Lūšės (0,400 km, asfaltuota), M. Pečkauskaitės (0,600 km, asfaltuota), Mažeikių (0,900 km, asfaltuota), Paprūdžio (0,200 km, žvyruota), Perkūno (0,450 km, žvyruota), Pirties (0,100 km, žvyruota), Sklypų (0,450 km, žvyruota), Sodų (0,400 km, žvyruota), Topolių (0,300 km, žvyruota), Vėjų (0,400 km, žvyruota), Viliotės (0,250 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis -6,960 km.

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1595-1596 m. - 19 šeimų, 1614 m. - 46 ir 1690 m. - 76 šeimos, 1833 m. - 432, 1859 m. - 155, 1880 m. - 780, 1897 m. - 1243 gyv., 1902 m. dvare 15, miestelyje - 1336 gyv., 1923 m. dvare - 1 sodyba, 88 gyv., miestelyyje - 119 sodybų, 893 gyv., 1959 m. - 429, 1970 m. - 418, 1979 - 577, 1987 m. - 502, 2001 m. - 524 gyv. (240 vyr., 284 mot.).

Iš Židikų kilęs generolas [[Gaurylius Konstantinas|Konstantinas Gaurylius]], 1891-10-20 gimė Lietuvos kariuomenės kapitonas, technikas [[Ezerskis Juozas|Juozas Ezerskis]]. 1955 m. gimė Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė [[Pocevičienė Laimutė|Laimutė Pocevičienė]].

== Istorija ==

Židikai įkurti 1568 m. vykdant valakų reformą. Židikų vardas kildinamas iš žodžių ''Žydi kaip laukas''. Iš pradžių kaimas priklasuė Skuodo rajonui, o 1568 m. Skuodo grafystė, o kartu ir Židikai padovanoti Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Iki 1595 m. įsteigtas [[Židikų dvaras]] ir miestelis. Tačiau 1596 m. J. K. Chodkevičiui už skolas Žemaičių vyskupystės kapitulai teko užstatyti kelis miestelius, tarp jų buvo ir Židikai. 1614 m. į Židikus atsikraustė Kražių jėzuitai. Tuo metu kaimas turėjo 37 valakus žemės, iš jų 11 miško. Architektūros istorikas A. Miškinis nurodo penkis 1614 m. surašytus Židikų inventorius. Tiktai viename iš jų senoji Židikų gyvenvietė vadinama miestu, o naujoji (dabartinis miestelis) - kaimu. Nuo tų pačių metų Židikų gyventojų prievolės buvo skirtos Kražių kolegijos išlaikymui.Dėl to, jog Židikai buvo ganėtinai nutolę nuo Kražių, dvaras neturėjo arimų, kuriuos apdirbtų lažiniai valstiečiai. Tai reiškia, jog Židikų dvaras praktiškai netiekdavo kolegijai maisto produktų. Valstiečiai mokėjo činšo mokestį.

Kražių kolegijos direktorius Kristupas Timinskis 1636 m. pastatė pirmąją bažnyčią Židikuose, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] parapijos filija. Faktiškai tai buvo aprūpinimo neturėjusi koplyčia. Manoma, kad jog ji buvo pastatyta senajame kaime. 1659 m. gegužės 18 d. ties Židikais įvyko švedų ir lietuvių mūšis. Švedai Židikus apiplėšė ir sudegino. 1673 m. Židikų miestelyje ir kaime surašytos apie 73 šeimos. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du dvasinius patarnavimus teikę kunigai jėzuitai. Apie 1688 m. Naujuosiuose Židikuose (A. Miškinio nuomone) buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1682 m. gegužės 12 d. Židikams buvo suteikta savaitinio turgaus ketvirtadieniais privilegija. Naujoji Židikų dalis oficialiai tapo miesteliu, o Senamiestė pradėta vadinti kaimu. Per LDK vidaus karą prieš Sapiegų įtaką, Žemaitijos seniūnas G. A. Oginskis 1697 m. apiplėšė Židikų dvarą, nors jis ir nepriklausė Sapiegoms. Manoma, kad buvo sudenginti ir [[Židikų dvaras|dvaro]] pastatai, nes 1704 m. pastatyti nauji. 1740 m. Židikų turgaus rinkliavos kainoraštyje įtrauka apie keturiasdešimt prekių rūšių.

Nuo XVIII a. vidurio į miestelį pradėjo keltis žydai. 1765 m. surašytos septynios [[Židikų žydų bendruomenė|žydų šeimos]]. 1789 m. birželio 24 d. Žemaičių vyskupas Steponas Giedraitis išleido privilegiją, kuria leido žydams statyti [[Židikų sinagoga|sinagogą]] ir turėti [[Židikų žydų kapinės|kapines]]. Medinė [[Židikų sinagoga|sinagoga]] buvo pastatyta šiaurinėje miestelio dalyje prie vieno skersgatvio.

1780 m. Židikuose buvo įsteigta muitinė, kuri kontroliavo pasienio ruožą nuo beveik Lenkimų iki Žeimelio. Jai priklausė skyriai Skuode, Margininkuose, Žagarėje ir Žeimelyje. Muitinė panaikinta po Žemaitijos įjungimo į Rusijos imperijos sudėtį.

1773 m. liepos 21 d. popiežius Klemensas XIV panaikino jėzuitų ordiną. Abiejų tautų respublikoje nutarta jėzuitų turėtus turtus pavesti valdyti Edukacinei komisijai, kuri už sutartą mokestį valstybės vardu jėzuitų turėtus dvarus duodavo valdyti įvairiems asmenims. Iki 1781 m. Židikų valdą už kasmetinį 20550 lenkiškų auksinų činšo mokestį paveldėjimo teise gavo valdyti tuometinis Žemaitijos kaštelionas Antanas Gelgaudas. 1785 m. balandžio 19 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas privačios nuosavybės teise su įpareigojimu švietimo reikalams padovanojo Židikus A. Gelgaudui. Po ATR padalijimų Rusijos valdžia [[Židikų dvaras|Židikų dvarą]] įvertino 85625 sidabro rubliais ir įpareigojo savininką A. Gelgaudą kiekvienais metais į valstybės iždą mokėti po 5137 sidabro rublius. Iki 1817 m. A. Gelgaudo sūnus Mykolas pasiskelbė Židikų savininku, tačiau apie 1826 m. pretenzijas į Židikus pareiškė ir jo brolis Liudvikas. Eksdivizinio teismo sprendimu 1828 m. abu Gelgaudai buvo laikomi nepasidalinto Židikų dvaro savininkais. Dėl valstybinių mokesčių įsiskolinimų 1828 m. Židikai perduoti Telšių apskrities bajorų globai. Faktiniu Židikų valdytoju jau 1837 m. tapo L. Gelgaudo dukros Onos vyras Jonas Puslovkis. Jam mirus 1865 m. Židikus paveldėjo jo dukros. Jos 1901 m. Židikų valdą pasidalino. Židikai atitetko Stefanijai Visockienei. 1904 m. Židikai atiteko jos broliui Stanislovui Puslovskiui, o šiam po metų mirus Židikus paveldėjo jo duktė Marija Tiškevičienė.

1774 m. Edukacinė komisija surašė [[Židikų dvaras|Židikų dvaro]] inventorių ir nustatė prievoles valstiečiams. 1826 m. sausio mėn. Židikų valstiečiai skundėsi Telšių bajorų globos įstaigai. Tų metų kovo mėn. Telšių žemės teisėjas F. Gadonas buvo atvykęs į Židikus tirti valstiečių skundo. Paaiškėjo, kad valstiečiai neišgali mokėti jiems užkrautų prievolių. Iki pat baudžiavos panaikinimo 1861 m. Židikų valstiečiai kentė sunkią baudžianinko dalią, skundėsi aukštesnėms instancijoms. Panaikinus baudžiavą, po keletos metų leista išsimokėtinai išsipirkti žemę. Dvaras turėjo samdyti darbininkus. Taip atsirado kumetynai.

1806 m. laikantis Rusijos įstatymų Židikuose atsirado naujos, aptvertos storlentėmis kapinės. Jose stovėjo koplyčia, dengta šiaudais. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. 1819 m. M. Gelgaudo skirtomis lėšomis pradėta statyti nauja, akmenų mūro bažnyčia. 1824 m. birželio 18 d. miestelyje kilo gaisras, kurio nuostoliai buvo ypač dideli. 1852 m. Židikai vėl degė. Nuostoliai tikriausiai buvę dideli, nes nuo tų metų miestelyje išnyko turgūs. Nors iki 1853 m. Židikų bažnyčia buvo tik [[Pikeliai|Pikelių]] filija, vis dėlto iki XIX a. su pertraukomis veikė parapinė mokykla. Apie 1845 m. Židikuose buvo 28 kiemai. Tais pačiais metais per Šv. Jono ir šv. apaštalų Simono ir Judo atlaidus miestelyje vykdavo mugės. 1883 m. dviejų dienų prekymetis nurodytas per Sekmines. 1853 m. Židikuose įsteigta parapija, 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. Apie 1861 m. suremontuota ir išpuošta bažnyčia, kurią 1862 m. gegužės 20 d. pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Jis taip pat 654 asmenims suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Anksčiau vyskupas Židikus vizitavo 1850 m. ir 1856 m.

1861 m. naikinant baudžiavą buvo įsteigti nauji administraciniai teritoriniai vienetei - valsčiai. Vieną valsčių sudarė kelios seniūnijos. Židikų valsčiuje 1885 m. buvo šešios seniūnijos.

Pirmoji parapinė mokykla Židikuose paminėta 1804 m., joje mokėsi 7 berniukai, 1815 m. - 26 berniukai ir 7 mergaitės<ref>Michał Ambros. Zarys statystyczny zskoł wydziału Wilenskiego // Ateneum Wilenskie. - Wilno, 1939. - T. 14. - P. 174-175.</ref>. Po 1863 m. sukilimo visos parapinės mokyklos buvo uždraustos, Židikų mokykla ne išimtis. 1865 m. miestelyje veiklą pradėjo valdinė pradžios mokykla - tai pirmoji mokykla Mažeikių rajone.

Apie 1873 m. Židikams vėl leista turėti turgų (antradieniais). Be katalikų bažnyčios ir koplyčios, 1885 m. miestelyje taip pat buvo žydų sinagoga, valsčiaus valdybos įstaiga, prieglauda, 14 krautuvių, 3 odo dirbimo dirbtuvėlės, 1879 m. įsteigta skolinimo-taupymo draugija (panašaus tipo draugijos veikė tik Plungėje ir Telšiuose). 1886-1889 m. veikė pagalbinė telegrafo stotis, 1890 m. įsteigta privati Levo Ucechovskio kaimo tipo vaistinė. 1897 m. Židikuose surašyti 1243 gyventojai, iš jų 914 žydai. Apie 1898 m. įkurta ''rusiškų knygų skaitykla'', tačiau didelio populiarumo ji nesulaukė, nes tik nedaugelis židikiškių mokėjo skaityti rusiškai, be to siekti priešintis rusinimui.

1905 m. Rusijoje kilo revoliucija, tų pačių metų rudenį ji pasiekė ir Lietuvą. Didžiajame Vilniaus Seime, regis, nedalyvavo nė vienas židikikis, mat tuo metu miestelyje vyko mitingas. 1905 m. buvo įsisteigusi Lietuvos socialdemokratų kuopelė. 1905 m. gruodžio 13 d. į miestelį buvo atvesta dvylika kazokų, kurie grąžino senąją tvarką Židikuose.

1907 m. mokytojauti Židikuose paskirta Liepojos gimnaziją baigusi Elena Mažeikaitė. 1905-1915 m. kultūrinė veikla Židikuose buvo apmirusi, kultūra nesirūpino ir miestelio klebonai. 1910 m. Židikuose nurodyti net šeši prekymečiai. Nuo 1913 m. balandžio 16 d. miestelyje atidarytas pašto telegrafo skyrius. Prie šio skyriaus tais pačiai metais pradėjo veikti valstybės taupomoji kasa. Anot valdžios statistikos 1913 m. Židikuose gyveno 1492 gyventojai. Iki 1915 m. Židikuose be bažnyčios jau buvo dviaukštis mūrinis namas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui apie 1915 m. gegužės 8 d. vokiečiai jau buvo netoli Židikų. Maždaug tuo laiku iš Židikų ir aplinkinių apylinkių išvaryti žydai. Tai buvo daroma dėl jų kolaboravimu su priešu. Po keletos dienų vokiečiai iš Židikų buvo prieversti trauktis, tikriausiai birželio mėn. miestelis galutinai atsidūrė vokiečių rankose. Po okupacijos Židikai buvo priskirti naujai sudarytai Sedos apskričiai. Buvusiuose valsčiuose šeimininkavo vokiečių žandarai. Židikiškius slėgė arklių ir kitokios rekvizicijos. 1918 m. sausio 5 d. Židikuose atidaryta oficiali pradžios mokykla. Mokytoju paskirtas Klemensas Juodka. Tais pačiais metai jis įstojo į Komunistų partiją.

Židikuose nuo 1915 iki pat savo mirties 1930 m. gyveno rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]]. Jos pastangomis miestelyje atsirado Blaivybės salė, pavasarininkų bibliotekėlė, 1917 m. suorganizuotas pirmas lietuviškas vakaras. M. Pečkauskaitė čia buvo įkūrusi ir lietuvišką mokyklą, kurioje pati ir mokė. Rašytoja palaidota Židikų kapinėse. 1941 m. jos palaikai buvo perkelti į naujai pastatytos koplyčios rūsį, čia jie tebėra ir dabar.

Pasibaigus karui jaunai Lietuvos valstybei kilo bolševikų grėsmė. Židikuose bolševikus slapta organizavo mokytojas K. Juodka. Vienas aktyvistų buvo V. Volodkevičius, jaunas felčeris A. Miknius. Bolševistines idėjas sklėdė iš Rusijos grįžę kariai. 1918 m. gruodį tautiškai susipratę ūkininkai Arlauskas, Momgaudis, Strikaitis ir kiti sudarė parapijos komitetą. Po 1918 m. gruodžio 16 d. Židikuose įvyko bolševikų suorganizuotas mitingas. Po kalbų švyko demonstracija per miestelį iki buvusios valsčiaus valdybos. Prie jo Židikuose paskelbta „darbininkų ir valstiečių valžia". Kitą dieną (ar šiek tiek vėliau) sudarytas Židikų revoliucinis komitetas, kurio pirmininku tapo A. Miknius. Taip pat sudaryta aštuonių asmennų valsčiaus milicija.

1919 m. sausio 1 d. bolševikų konferencija [[Seda|Sedoje]] paskelbė Žemaitijoje tarybų valdžią. Tai reiškė prisijungimą prie bolševikinės Rusijos. Tačiau jau sausio 4 d. susirinkusį Židikų valsčiaus komitetą puolė P. Plechavičiaus vadovaujamas būrys. Trys žmonės (tarp jų ir pirmininkas A. Miknius) žuvo. Netrukus bolševikų pastangos prisijungti prie Rusijos galutinai žlugo.

1922 balandžio 3 d. paskelbtas ''žemės reformos įstatymas''. Židikų dvaras pradėtas dalinti tik 1926 m. 1926 m. kovo 22 d. akte rašoma, jog visa Židikų dvaro žemė su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu laikoma valstybės nuosavybe. Lietuvos valstybė už paimtą žemę jos buvusiai savininkei M. Tiškevičienei atsilygino. Iš buvusių dvaro žemių paskirtos vietos turgavietei, miestelio parkui įveisti. Žemės taipogi skirta Židikų pradžios mokyklai, 80 arų sklypas atiteko Židikų šaulių būriui.

1920 m. Židikuose įsteigtas šv. Vincento Pauliečio draugijos globos skyrius. Regis tais pačiais metais skyriaus vardu pradėjo veikti senelių prieglauda. Nuo 1921 m. veikti pradėjo ambulatorija, kurioje per savaitę būdavo nemokamai priimami apylinkių gyventojai. Prie kultūrinio gyvenimo atgimimo Židikuose itin prisidėjo Šatrijos Ragana ir klebonas [[Bukantas Kazimieras|K. Bukantas]].

Tarpukariu Židikuose gyveno 948 gyventojai. Miestelyje dirbo keliolika parduotuvių, žydų liaudies bankas, smulkaus kredito draugija, Blaivybės draugija. Taip pat buvo keturių komplektų pradžios mokykla, sveikatos punktas su daktaru ir felčeriu, pavasarininkų bibliotekėlė, parapijos išlaikoma vargšų prieglauda, elektros jėgainė, rajono agronomas, pieno nugriebimo punktas, lentpjūvė, šaulių gaisrininkų komanda, vilnų karšykla, kooperatyvas, VII eilės pašto telegrafo įstaiga.

Židikuose veikė šaulių būrys, rūpinęsis ir kultūrine veikla. 1927 m. įsisteigė Lietuvių tautininkų sąjungos Židikų skyrius, o 1930 m. ''Jaunosios Lietuvos'' skyrius. Iki 1931 m. įsisteigė Vilniaus vadavimo sąjungos skyrius. 1928 m. vasario 16 d. mokyklos kieme atidengtas Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. 1930 m. pradėjo veikti privati elektros stotis. 1936 m. baigta grįsti Židikų Didžioji gatvė, įrengti plytelių šaligatviai. 1937 m. išgrįsta turgavietė. 1938 m. įsteigtas sveikatos punktas, 1939 m. veikti pradėjo valstybinė biblioteka. Jos pirmuoju vedėju tapo mokytojas J. Gudynas. 1939 m. rugpjūčio 7 d. naktį Židikų kooperatyvo patalpose kilo gaisras, persimetęs į šalią esančius pastatus. Nukentėjo didelė miestelio dalis, kuri iki 1945 m. taip ir liko neatstatyta.

1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo sparti krašto sovietizacija. Židikuose pakeisti valsčiaus valdybos tarnautojai, uždraustos visos nekomunistinės organizacijos. Be komunistų partijos suorganizuotos komjaunimo ir pionierių organizacijos. Židikų neaplenkė ir 1941 m. birželio 14 d. trėmimai. 1941 m. birželio 22 d. ėmė organizuotis Židikų partizanų būrys, kuriam vadovavo K. Ališauskas. Jau kitą dieną partizanai nuginklavo šešiolika raudonarmiečių. Per visas kovas žuvo aštuoni Židikų būrio partizanai. 1944 m. liepos mėn. į Židikus atvyko karininkas S. Baipšys. Pasitarus su vietos viršaičiu, policijos nuovados viršininku, agronomu, buvo nuspręsta gynybai nuo raudonųjų partizanų puldinėjimų slapta nuo vokiečių valdžios Židikų valsčiuje steigti savisaugos būrius. Liepos 6 d. Vaitkevičių namuose įvyko susirinkimas, į kurį buvo pakviesti veiklesni žmonės. Per savaitę valsčiuje suburti šeši savisaugos būriai. Artėjant Raudonajai armijai į Vakarus pasitraukė ir dalis židikiškių, tarp jų ir klebonas V. Martinkus.

Raudonoji Armija Židikus be didesnių kovų užėmė 1944 m. spalio 8 d. Miestelis nenukentėjo. Jau tų pačių metų gruodžio mėn. miestelyje buvo I-ojo Pabaltijo fronto užnugario apsaugos 33 pėstininkų pulko užkarda, suorganizuotas Židikų naikintojų būrys. O 1945 m. buvo įkurdinta Vidaus reikalų kariuomenės įgula. Židikų valsčiaus partizanai priklausė Lietuvos laisvės armijos Alkos rinktinei. Po 1948 m. nacionalizuota kun. V. Martinkaus statyta dviejų aukštų klebonija, ji paversta ligonine. 1950 m. akmenimis pradėtos grįsti gatvės, vasarą susprogdintas Nepriklausomybės paminklas. 1954 m. Židikų vidurinė mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą. 1956 m. buvusioje Blaivybės salėje įsikūrė kultūros namai, 1961 m. atidarytas lopšelis-darželis, 1963 m. kaip priestatas iškilo vidurinės mokyklos korpusas, 1967 m. pastatytas tipinis apylinkės tarybos pastatas, kuriame įsikūrė ir pašto įstaiga. 1969 m. pastayti nauji kultūros namai, kuriuose įsikūrė ir kolūkio raštinė. 1969 m. Židikai paskelbti vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. 1972 m. pietinėje Židikų dalyje nutiestas aplinkelis. Po 1972 m. išasfaltuotos miestelio gatvės. 1975 m. pastatytas dviaukštis buitinių paslaugų paviljonas, tais pačiais metais prie mokyklos įrengtas 72 vietų bendrabutis, 0 1977 m. - 8 butų gyvenamasis namas mokytojams. Vėliau Židikuose pastatyta parduotuvė su valgykla, ambulatorija. 1974 m. gruodžio 27 d. atidarytas [[Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus|Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]]. 1987 m. kovo 6 d. muziejus perkeltas į naują pastatą. Židikuose taip pat veikė pirtis, mechaninės dirbtuvės.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę daugelis įmonių buvo privatizuota. Netrukus dauguma privatizuotų objektų žlugo. Židikams pavyko išsaugoti kultūros namus, buvusioje kolūkio valdybos raštinėje įsikūrė biblioteka, Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas. 1995 m. miestelis vietoj apylinkės tapo seniūnijos centru. 1998 m. liepos 26 d. minint Židikų 430-ąsias įkūrimo metines įsteigta Židikiškių bendrija.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

[[Vaizdas:Paminklas Židikuose pirmajai mokyklai.JPG|thumb|right|Paminklas Šatrijos Raganai, pirmosios lietuviškos mokyklos Židikuose įkūrėjai, atminti]]
Židikuose 2001 m. duomenimins gyvena 536 gyventojai. Šiandien Židikuose veikia trys maisto prekių parduotuvės, [[Židikų pirminės sveikatos priežiūros centras|ambulatorija]], vaistinė, stomatologinis kabinetas, gaisrinė, [[Židikų paštas|paštas]], degalinė, seniūnija, [[Židikų kultūros centras|kultūros centras]], [[Židikų biblioteka|biblioteka]], [[Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas]], [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla|Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla]], [[Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]], yra [[Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], [[Židikų koplyčia|koplyčia]], [[Židikų kapinės|civilinės kapinės]], [[Židikų karių kapinės|karių kapinės]], Mažeikių Naftininkų kredito unijos filialas.

2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas<ref>Valstybės žinios. - 2007-12-28. - Nr. 137-5578</ref>.

2008 m. liepos 26 d. minint miestelio 440-ąsias įkūrimo metines pristatyta knyga-albumas [[Židikai (knyga)|„Židikai“]], pirmą kartą nuskambėjo židikiškio kompozitoriaus J. Vaišvilos sukurtas [[Židikų himnas]].

Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.

== Architektūra ==

Židikų miestelio planas yra radialinis, jo struktūra pradėjo formuotis jau per Valakų reformą. Planas iš esmės susidarė iki XIX a. Senoji Židikų dalis- urbanistikos paminklas. Jo teritorijoje vyrauja XX a. pirmosios pusės pastatai, tačiau yra ir XX . antrosios pusės pastatų, statytų pagal tipinius projektus.

== Kultūros paveldo objektai ==
Plačiau žr. ''[[Židikų kultūros paveldo objektai]]''.

Į kultūros objektų sąrašą yra įrašyti šie Židikų miestelio paminklai:

* bažnyčioje, šventoriuje ir varpinėje - taurė (D R748), kielikas (D V1749), 14 stacijų (D V1750), skulptūros „Nukryžiuotasis" (D V1751), „Nukryžiuotasis" (D V4596), „Jonas Nepomukas" (D V1752), „Nežinoma šventoji su knyga" (D V1754), „Nežinoma šventoji su sudėtomis rankomis ant krūtinės" (D V1755), altorėlis su Nukryžiuotojo skulptūrine grupe ir Šv. Barboros skulptūra (D V1756), koplytstulpis su Pietos skulptūra (D V1757), altorėlis su paveikslu „Šv. Barbora" ir jo aptaisu (D V4595), paveikslas „Marija su kūdikiu" ir aptaisas (D V4597), altoriai (5) su skulptūriniu dekoru (D V3724);
* memorialinės vietos - rašytojas [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|M. Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos]] kapas [[Židikų kapinės|Židikų kapinėse]] (I R195), [[Židikų karių kapinės|tarybinių karių kapinės]] (I V434), [[Židikų žydų kapinės|žydų senosios kapinės]] (L 29);
* kiti - antkapinis kryžius ant J. Intos kapo Židikų kapinėse (D 131), skulptūrinė grupė „Kristaus pašarvojimas" kapinių koplytėlėje (D V4421), Židikų miestelio gatvių tinklas, aikštės planas (U V58), [[Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Šv. Jono krikštytojo bažnyčia]] (G403 K 1), namas, kuriame 1915-1930 m. gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana (S 856), bažnyčios statinių kompleksas (G403 K), [[Židikų varpinė|varpinė]] (G403 K 2).

== Sunaikintas paveldas ==
* Skulptūra Sopulingoji Dievo Motina (fragmentas). - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 39. ISBN 9986-9000-1-8.

== Etimologija ==
Pasak legendos, senovėje ponas Tiškevičius čia turėjęs didžiulius sodus, kurie pavasarį būdavę baltut baltutėliai, o rudenį vaisiaus nenešę. Todėl žmonės ir kalbėję, kad - žyd dyka <ref>Šverebas P. Po Mažeikių rajoną // Mūsų žodis. - 1991. - Spalio 5. - Nr. 80. - P. 4.</ref>.

Kitame padavime sakoma, kad Židikų miestelis seniau buvo ten, kur dabar yra Senmiestės kaimas. Čia ir šiandien dar yra vieta, kurioje matosi labai senų trobesių pamatų griuvėsiai, akmenys ir senkapiai. Pasak padavimo, čia senovėje buvo nemažas miestas ir graži katalikų bažnyčia. Švedų karo metais miestas buvo sugriautas ir sudegintas. Švedams miestą puolant, vietos ir apylinkės žmonės rinkosi į bažnyčią melstis, kad Dievas atitolintų didelę žmonijos rykštę - karą. Per pamaldas švedai užbarikadavo bažnyčios duris ir ją padegė, kurioje žuvo labai daug žmonių. Maža dalis žmonių iš bažnyčios pabėgo. Tarp jų ir tos bažnyčios klebonas. Švedai bėgančius iš bažnyčios žmones žudė. O kunigui, bėgančiam į mišką, kuris buvo apie 1 km nuo miesto, nukirto galvą. Toji vieta, kurioje įvyko ši žmogžudystė, buvo labai gražiai žydinti. Tarp gražiausių pievos žiedų žmonės radę kunigo lavoną.

Prietaringi gyventojai bijojo statytis namus švedų sugriauto miesto vietoje. Jie pradėjo statydintis toje vietoje, kur buvo radę kunigo lavoną. Miestui plečiantis, čia pat augęs miškas buvo kertamas ir statomi nauji trobesiai. Tat, po kiek laiko, vietoje miško, atsirado naujas miestelis, pavadintas Židikais. Šiuo vardu naujas miestas buvo pavadintas prisiminus kunigą, kuris baigė savo gyvenimą tarp žydinčių pievos gėlių. <ref>Ten, kur gyveno ir mirė Šatrijos Ragana. Židikai seniau ir dabar // Lietuvos aidas. - 1940. - Saus. 12. - Nr. 18. - P. 3.</ref>.

== Susiję straipsniai ==
* [[Židikai (knyga)]]
* [[Židikų himnas]]

{{reflist}}

== Nuorodos ==

*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Židikai Židikai Vikipedijoje]
*[http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Žėdėkā Apie Židikus žemaitiškai]
*[http://www.zidikai.mazeikiai.lm.lt/ Židikų mokyklos puslapis]
*[http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIV/888 Słownik Geograficzny Królestwa Polskiego (1880-1902), XIV, p. 888: "Żydyki", #2.]

{{reflist}}

<gallery>
Vaizdas:Židikų turgus. MKE.JPG|Židikų turgelis iki 2012 m. rekonstrukcijos
Vaizdas:Zidikai.Asteikiu gatve.MKE.2008-07-23.jpg|Asteikių gatvės vaizdas
Vaizdas:Mazeikiu nafta.Reaktoriai1.MKE.2008-06-20.jpg|Du nauji rekordinio dydžio reaktoriai keliauja į „Mažeikių Naftą“ pro Židikus 2008 m. birželio 20 d.
</gallery>
<gallery>
Vaizdas:Zidiku parkas.MKE. 2008-07-23.jpg|Židikų Marijos Pečkauskaitės parkas
Vaizdas:Dariaus ir Gireno gatve Zidikuose.MKE.jpg|S. Dariaus ir S. Girėno gatvė
Vaizdas:Luses gatve.jpg|[[Lūšė]]s gatvė
</gallery>

[[Kategorija:Židikai]]
[[Kategorija:Židikų seniūnijos kaimai]]