Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Mūsų Reivyčiai

2012-12-03T21:40:49Z

Rolandas247:

[[Vaizdas:MusuReivyciai.MKE.jpg|thumb|right|260px|„Mūsų Reivyčiai"]]
'''MŪSŲ REIVYČIAI''', [[Reivyčių bendruomenė|Reivyčių bendruomenės]] leidinys - laikraštis Reivyčių gyventojams ir visiems geros valios žmonėms.

Pirmasis numeris išleistas 2005 m. vasario 25 d. Leidinio rengėjai: Rasa Jacevičienė, fotografijos Sonatos Brasienės, maketavo UAB „Laikmena" (Mažeikiai), spausdino AB Spaustuvė „Titnagas" (Šiauliai). Antrasis numeris išleistas 2005 m. kovo mėn., trečiasis - 2005 m. gegužės mėn., ketvirtasis - 2005 m. liepos mėn. Antro-ketvirto numerių tiražas - 500 egz. Laikraštis spausdinamas dviem spalvomis, keturių puslapių apimties.

Projektą remia Atviros Lietuvos fondo administruojama Baltijos-Amerikos partnerystės programa, kurią finansuoja JAV Tarptautinės plėtros agentūra ir Atviros visuomenės institutas.

[[Kategorija: Spauda]]

Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė

2012-06-15T10:07:31Z

Rolandas247: /* Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato */

[[Vaizdas:Cerkve.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė, vėliau perdaryta į Mažeikių gimnazijos Šv. Aloyzo bažnytėlę. Kairėje matosi stačiatikių kryžius, buv. stačiatikių kapinių dalis, dešinėje - senasis gimnazijos pastatas, kurio vietoj dabar yra sporto salė]]
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]
'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS APSIREIŠKIMO APAŠTALAMS STAČIATIKIŲ CERKVĖ'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato ir veikė 1894-1926 m.; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konsekruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia]], pastatas nugriautas 1951 (?) m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas).

== Istorija ==

1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvėje]] tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.

1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.

== Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato ==
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių.

1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilovskis, statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].

[[Kategorija: Kulto pastatai]]

Pranas Požerskis

2012-06-08T17:35:51Z

Rolandas247:

'''POŽERSKIS PRANAS''' (g. 1927-02-14 [[Viekšniai|Viekšniuose]] - m. 2011-12-26; perlaidotas 2012-06-06 Viekšnių kapinėse), Lietuvos aeroklubo garbės narys, sklandytojas ir lakūnas.

Sulaukęs dešimties, pradėjo statyti lėktuvų modelius. Būdamas penkiolikos metų ėmėsi statyti mokomojo tipo sklandytuvą. Tam gavo leidimą naudotis senu klebonijos pastatu, kurį pavertė aviacijos dirbtuvėmis. Medienos sklandytuvo statybai parūpino tėvas, turėję savo lentpjūvę. Sklandytuvą padarė per vienerius metus ir pavadino jį PP-1 „Viekšnietis". Buvo įkūręs sklandymo būrelį, kurį lankė 19 žmonių. Po II pasaulinio karo pasitraukė į Angliją.

[[Kategorija: Biografijos]]

Aptarimas:Aukso paukštė

2012-04-30T20:40:00Z

Rolandas247: Naujas puslapis: Apačioje - sakinys su klaida: "Turinys pateikiamas pagal © Mažeikių krašto '''encopedijos''' licenciją."

Viktoras Kontrimas

2012-01-18T20:08:50Z

Rolandas247: /* Kiti staripsniai */

'''KONTRIMAS VIKTORAS (VYTAUTAS)''' (g. 1880 — m. 1941-10-23, žuvo tremtyje), dvarininkas, Birbiliškės dvaro valdytojas.

Tėvas - [[Kontrimas Pranciškus|Pranciškus Kontrimas]]. Viktoras Kontrimas nebaigė gimnazijos ir grįžo pas tėvą padėti valdyti Birbiliškės dvarą. 1941-06-14 abu ištremti.

== Kiti straipsniai ==
* [[Kontrimai]]

== Šaltiniai ==
<small>
* Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 69, 91, 103.
* Gulago aukos: 1941 06 14—22 tremtinių sąrašas // Vienybė. — 1990. — Liep. 19, 21, 24, 26.
* Lietuvos gyventojų genocidas: 1939—1941. — Vilnius, 1992. — T. 1. — 803 p. — P. 317.
* 1941—1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. — Vilnius, 1993. — Kn. 1. — P. 38—55.

[[Kategorija: Dvarininkai]]