https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=Nomeda+V. Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt] 2026-05-26T22:28:25Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Ra%C5%A1ytojos_%C5%A0atrijos_Raganos_memorialinis_muziejus&diff=47285 Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus 2020-11-05T13:45:10Z <p>Nomeda V.: ištaisytos spausdinimo klaidos, praleistos raidės</p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]]<br /> [[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus1.MKE.2008-05-28.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Šatrijos Raganos muziejaus I aukšto ekspozicijos kambarys]]<br /> [[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.MKE.2008-05-28.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''RAŠYTOJOS ŠATRIJOS RAGANOS MEMORIALINIS MUZIEJUS''', [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] padalinys, esantis [[Židikai|Židikuose]], Dariaus ir Girėno g. 2.<br /> <br /> == Istorija ==<br /> Rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] sesuo Sofija Pečkauskaitė iki pat mirties saugojo rašytojos asmeninius daiktus, baldus, dokumentus. 1970 m. į [[Mažeikių muziejus|Mažeikių kraštotyros muziejų]] pateko apie 700 eksponatų. 1974 m. gruodžio 28 d., name, kurį buvo nusipirkusi rašytoja (Mažeikių g. 2), atidaryta memorialinė ekspozicija. Muziejus užėmė keturis kambarius (beveik pusę namo). Čia buvo eksponuojami būdingiausi rašytojos gyvenimo ir kūrybos laikotarpius atspindintys dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, paveikslai, knygos, asmeniniai daiktai, rojalis ir kt. 1984 m. pavasarį šiame pastate kilo gaisras, eksponatai išvežti į Mažeikių muziejų. Tuometinė rajono valdžia nusprendė muziejų įkurdinti dabartiniame name (Dariaus ir Girėno g. 2), kurį padovanojo Mičiurino kolūkis. 1987 m. kovo 6 d., švenčiant rašytojos 110 gimimo metines, muziejus atidarytas. Vidutiniškai per metus muziejų aplanko apie 3000 žmonių, atvažiuoja 80 ekskursijų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.<br /> <br /> Nuo 2004 m. rudens, vyskupo J. Borutos iniciatyva, memorialinė ekspozicija įrengta ir Židikų klebonijoje, kambarėlyje, kuriame gyveno rašytoja M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana. <br /> <br /> Muziejaus prižiūrėtojais dirbo: Filomena Juodikienė (1987-1991, 1995-1997 m.), Adelė Jankauskienė (1991-1992 m.), Jūratė Miliauskytė (1992-1995 m.), Vitalija Juškevičiūtė (1997-1998 m.), Ona Gabalienė (nuo 1998 m. rudens iki šiol).<br /> <br /> == Ekspozicija ==<br /> <br /> Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos memorialiniame muziejuje pirmo aukšto pirmame kambaryje supažindinama su dvarininkaitės vaikyste, jaunystės metais, rodomos jos šeimos narių ir draugų nuotraukos, dokumentai ir užrašais iš bitininkystės kursų Varšuvoje, išlikę autentiški daiktai.<br /> <br /> Kita kambario dalis skirta studijų Šveicarijoje ir pedagoginės praktikos Marijampolės mergaičių progimnazijoje dokumentinei ekspozicijai. Po stiklu saugomas rašytojos Šatrijos Raganos laiško J. Tumui-Vaižgantui su autobiografiniais duomenimis nuorašas.<br /> <br /> Antrame kambaryje - daiktai, liesti ir naudoti Marijos Pečkauskiatės, paskutinius penkiolika gyvenimo metų praleidusios Židikuose. Baldai ir instrumentas, puošęs klebonijos interjerą, rašomasis stalas, prie kurio sukurta garsioji apysaka „Sename dvare“, išverstos pedagogikos knygos. Ant sienų - paveikslai, kabėję rašytojos kambarėliuose vikarijoje. Šatrijos Raganos pomėgį keliauti nesunku atspėti iš lagaminų ir kitų kelioninių atributų. Židikuose garsėjusi ne tiek savo kūriniais, kiek begalinio gerumo širdimi ir altruizmu, rašytoja kiekvieną žmogų stengdavosi pavaišinti bent arbatos puodeliu. Stalo įrankiai, indai tarsi dar tebedvelkia tuo šiltumu ir nuoširdumu. Šalia vitrina su rašytojos asmeniniais daiktais ir kantraus susitaikymo su silpna sveikata palydovais: termometru, tabletėmis, medicininėmis priemonėmis. Visą gyvenimą akcentuotas Marijos Pečkauskaitės gilus tikėjimas Dievu kukliai parodomas keliomis maldaknygėmis, rožančiais, giesmynėliais, prie kojų - suolelis atsiklaupti. Atidesnis lankytojas pastebės ir jos surinktų gamtos keistenybių kolekciją, šalia kurios keletas knygų su autorių dedikacijomis, dovanoti suvenyrai.<br /> <br /> Antrame muziejaus aukšte įkurtas atminties kambarys. Čia trumpai paminimi tie, kurie buvo šalia rašytojos. Artimiausi – sesuo Sofija Pečkauskaitė ir kunigas Kazimieras Bukontas; kolegė mokytoja - Janina Kairiukštytė-Tumėnienė; draugai - Pijus Bielskus ir seserys Martišauskaitės; buvę mokiniai - Gabrielė Sakelytė-Vaitkevičienė, Antanas Kazakauskas, Kazimiera Rubinaitė. Rašytojos pradėtus kultūros puoselėjimo darbus tęsė Klemensas Arlauskas ir Petras Spurgana. Jos širdies gailestingumo išgydytųjų vardu kalba Petronelė Andriekutė.<br /> <br /> Kūrybos kambarėlyje - rašytojos leidybinio kelio, kuris prasidėjo Užvenčio dvaro alėjose ir atvedė į mažą kambarėlį Židikų klebonijoje, bendrakeleivių portretai ir nesibaigianti tėkmė knygų, spausdinamų iki šių dienų.<br /> <br /> Pasitinkant 125-ąsias rašytojos gimimo metines, muziejaus ekspozicija atnaujinta ir praplėsta. Nuolat papildomas naujais leidiniais Šatrijos Raganos kūrybinis rinkinys, kaupiamos knygos apie pačią rašytoją.<br /> <br /> Lankytojams pageidaujant, muziejaus prižiūrėtoja palydi prie rašytojos [[Židikų kapinės|kapo]] Židikuose ir įleis į [[Židikų koplyčia|koplyčią]].<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Jūratė Miliauskytė. Paskutinieji Židikų istorijos dešimtmečiai: Muziejus. Kn. [[Židikai]]. - 2008. - 184 p. - P. 69 - 70. ISBN 978-9955-911-01-2.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.muziejai.lt/Mazeikiai/satrijos_raganos_muz.htm Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]<br /> * [http://www.travel.lt/turizmas/catalog/general.jsp?catId=&amp;caseId=E1F5BBEAFC0A11D89070746164617373&amp;locId=87A34968FC0911D89070746164617373&amp;inlanguage=lt Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]<br /> * [http://www.mazeikiai.lt/index.php?-1386121455 Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]<br /> * [http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/Satrijos_Raganos_muziejus.lt.htm Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]<br /> <br /> [[Kategorija: Kultūra]]<br /> [[Kategorija: Židikai]]<br /> [[Kategorija: Šatrijos Ragana]]</div> Nomeda V. https://mke.lt/index.php?title=Renavo_pagrindin%C4%97_mokykla&diff=47147 Renavo pagrindinė mokykla 2020-05-15T11:59:49Z <p>Nomeda V.: spausdinimo klaidos</p> <hr /> <div>{{Mokykla|<br /> foto = Renavo pagrindine mokykla. MKE.jpg|<br /> size = |<br /> pavad = {{PAGENAME}}|<br /> adresas = LT 89402 [[Sedos seniūnija|Sedos sen.]], [[Vadagiai|Vadagių]] k.|<br /> telfaxas = 8-443-43645 / 8-443-43645|<br /> tinklapis = http://renavas.w3.lt|<br /> direktorius = Vida Gureckienė|<br /> mokiniuskaicius = 73 (2011 m.); 130 (2003 m.)|<br /> mokytojuskaicius = 18 (2003 m.)|<br /> klkompl = 8 &lt;small&gt;(2008/2009 m.m.)&lt;/small&gt;|<br /> |}} <br /> <br /> [[Vaizdas:Renavo pagrindine mokykla1.MKE.jpg|thumb|310px|right|]]<br /> <br /> '''RENAVO PRADINĖ MOKYKLA''' yra [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], Vadagių k.<br /> <br /> Nuo 2016-09-01 Renavo pagrindinė mokykla reorganizuota į pradinę mokyklą. Nuo 2017-09-01 Renavo pradinė mokykla uždaroma.<br /> == Istorija ==<br /> Pirmoji mokykla Renave buvo atidaryta 1907 metais; joje mokėsi tik berniukai. Renavo mokyklos istorija prasideda 1911 m. Vienintelis dokumentas, likęs bažnyčioje, byloja apie tai, kad Renavo dvare 1910-1911 m. bus ministerijos atidaryta dviklasė mokykla. Mokyklą lankė apie 40 mokinių nuo 7 iki 20 metų amžiaus. Pirmoji mokinių karta egzaminus laikė 1914 m., pirmąją Pirmojo pasaulinio karo dieną. Karo metu mokykla buvo uždaryta, o vėliau atgaivinta 1919 m. 1919 – 1949 m. mokykloje dirbo 21 mokytojas. 1922-09-01 - 1928-06-19 mokytoja dirbo Teresė Ostrauskaitė (g. 1889-10-12 Telšiuose; buvo baigusi Telšių progimanzijos IV klases ir 1921 m. mokytojams skirtus metinius kursus, o 1928-06-19 švietimo ministro įsakymu, kaip neturinti mokslo cenzo, iš darbo atleista. Mirė 1982-11-25 Vadagiuose)&lt;ref&gt;Šverebas P. Vienos nuotraukos pėdsakais // Būdas žemaičių. - 1999. - Vasario 2. - Nr. 9. - P. 5.&lt;/ref&gt;. <br /> <br /> Nuo 1949 iki 2000 m. mokykla net 5 kartus keitė savo pavadinimą. 1949 m. mokykla perorganizuota į septynmetę, 1961 m. - į aštuonmetę. 1964 m. prie medinio pastato pristatomas mūrinis dviejų aukštų pastatas su aštuoniomis klasėmis. 1965 m. mokykloje pradėjo veikti biblioteka. 1985 m. mokykla pavadinta nepilna vidurine mokykla, 1988 m. perorganizuota į devynmetę. 1992 m. mokyklai perduotas kolūkio darželio pastatas, į kurį persikelia mokyklos biblioteka, pradinės klasės, medžio ir metalo dirbtuvės, valgykla. Nuo 1993 m. mokykla vadinasi pagrindine mokykla. Veikia 9 klasės. 1997 m. įkurtas mokyklos muziejus. 1999 m. mokykla tampa pagrindine su 10 klasių, o 2000 m. išleista pirmoji pagrindinės mokyklos dešimtokų laida.<br /> <br /> 2003 m. rugsėjo 1 d. Račalių pradinė mokykla tapo Renavo mokyklos skyriumi. Mokykloje mokėsi 10 mokinių. Jungtinei klasei vadovavo pradinių klasių vyr. mokytoja Regina Opulskienė. 2004 m. liepos 1 d. Račalių skyrius uždarytas, mokiniai pavėžėjami į artimiausias mokyklas.<br /> <br /> 2011 m. pavasarį išleista 50-oji laida. Mokyklai yra vadovavę 15 vadovų, ilgiausiai (17 metų) mokyklos direktoriumi buvo [[Alfonsas Dagys]]. Iš viso mokykloje dirbo 114 mokytojų. Penki mokytojai yra buvę šios mokyklos mokiniai: direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja Rasa Jurgaitienė, pradinių klasių mokytojos Vanda Juozapavičienė ir Vilma Butkuvienė, vokiečių kalbos mokytoja Rima Miliuvienė bei socialinė pedagogė, geografijos mokytoja Vida Strakšienė&lt;ref&gt;Vytautas Malūkas. Renavo pagrindinė mokykla pažymėjo amžiaus jubiliejų // Santarė. - 2011. - Spalio 29. - Nr. 123. - P. 7.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> Mokytojai su savo ugdytiniais dalyvavo įvairiose programose, projektuose, varžybose, olimpiadose. Mokiniai turėjo galimybę dainuoti, šokti, sportuoti, dalyvauti ekologinėje, gamtosauginėje, meninėje, paveldo saugojimo projektinėje veikloje. <br /> <br /> 2011 m. nugriautas senasis mokyklos pastatas, o jo vietoje įrengtas alpinariumas, nugriauta senoji daržinė. Mokykloje nebeliko krosnių, įrengtas centrinis šildymas elektra, perdengtas stogas, sudėti plastikiniai langai ir durys. 2005 m.rugsėjį mokyklai paskirtas geltonasis autobusiukas.<br /> <br /> {{reflist}}<br /> [[Kategorija:Mokyklos]]</div> Nomeda V. https://mke.lt/index.php?title=Raudonosios_knygos_augalai_Ma%C5%BEeiki%C5%B3_rajone&diff=47146 Raudonosios knygos augalai Mažeikių rajone 2020-05-15T11:48:46Z <p>Nomeda V.: matematiškai patikslintas rūšių skaičius</p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Serine kalnarute.MKE.jpg|thumb|right|210px|[[Šerinė kalnarūtė]]]]<br /> [[Vaizdas:Tusciaviduris rutenis1MKE.JPG|thumb|right|210px|[[Tuščiaviduris rūtenis]], baltažiedė forma]]<br /> [[Vaizdas:Melsvasis gencijonas1.MKE.JPG|thumb|right|210px|[[Melsvasis gencijonas]]]]<br /> [[Vaizdas:Mazoji geguzraibe.MKE.2007.jpg|thumb|right|210px|[[Mažoji gegužraibė]]]]<br /> <br /> '''RAUDONOSIOS KNYGOS AUGALAI MAŽEIKIŲ RAJONE'''. Iki 2007 m. rajone aptiktos 39 rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Pagrindinės retų augalų nykimo priežastys rajone yra šios: miškų kirtimas, intensyvėjantis žemės ūkis, natūralių pievų užaugimas sumedėjusia augalija. <br /> <br /> * 1(E) kategorija. Išnykstančios rūšys. Jų populiacijos yra ant išnykimo ribos ir jas įmanoma išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones.<br /> **[[Šerinė kalnarūtė]] – ''Asplenium trichomanes'' L.<br /> **[[Smulkiažiedė gegužraibė]] – ''Orchis ustulata'' L.<br /> *2(V) kategorija. Sparčiai nykstančios rūšys. Jų populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja. <br /> **[[Tuščiaviduris rūtenis]] – ''Corydalis cava'' (L.) Schweigg. et Körte <br /> **[[Raktažolė pelenėlė]] – ''Primula farinosa'' L. <br /> **[[Laplandinis karklas]] – ''Salix lapponum'' L.<br /> **[[Melsvasis gencijonas]] – ''Gentiana cruciata'' L. <br /> **[[Didžioji džioveklė]] – ''Orobanche elatior'' Sutton <br /> **[[Paprastoji tuklė]] – ''Pinguicula vulgaris'' L. <br /> **[[Įvairialapė usnis]] – ''Cirsium heterophyllum'' (L.) Hill <br /> **[[Dirvinis česnakas]] – ''Allium vineale'' L.<br /> **[[Širdinė dviguonė]] – ''Listera cordata'' (L.) R. Br.<br /> **[[Vienalapis gedutis]] - ''Malaxis monophyllos'' (L.) Sw.<br /> **[[Dėmėtoji gegūnė]] – ''Dactylorhiza maculata'' (L.) Soó <br /> **[[Siauralapė gegūnė]] – ''Dactylorhiza traunsteineri'' (Saut.) Soó<br /> **[[Mažoji gegužraibė]] – ''Orchis morio'' L. <br /> **[[Šalmuotoji gegužraibė]] – ''Orchis militaris'' L. <br /> **[[Vyriškoji gegužraibė]] – ''Orchis mascula'' (L.) L. <br /> **[[Plačialapė klumpaitė]] – ''Cypripedium calceolus'' L. <br /> **[[Pievinis plauretis]] – ''Gymnadenia conopsea'' (L.) R. Br. <br /> **[[Kupstinė kūlingė]] – ''Trichophorum cespitosum'' (L.) C. Hartm. <br /> **[[Melsvasis mėlitas]] – ''Sesleria caerulea'' (L.) Ard. <br /> *3(R) kategorija. Retos rūšys. Jų populiacijos labai mažos dėl rūšies biologinių savybių.<br /> **[[Didysis asiūklis]] – ''Equisetum telmateia'' Ehrh.<br /> **[[Mažažiedė lūgnė]] – ''Nuphar pumilum'' (Timm) DC.<br /> **[[Blyškioji džioveklė]] - ''Orobanche reticulata'' Wallr.<br /> **[[Totorinė maludė]] – ''Conioselinum tataricum'' Hoffm<br /> **[[Mėlynialapis karklas]] – ''Salix myrtilloides'' L.<br /> **[[Šiurkštusis katilėlis]] – ''Campanula cervicaria'' L. <br /> **[[Porinis česnakas]] – ''Allium scorodoprasum'' L.<br /> *4(I) kategorija. Retos, nepakankamai ištirtos rūšys.<br /> **[[Paprastoji vandens lelija]] – ''Nymphaea alba'' L.<br /> **[[Miškinė mėta]] – ''Mentha longifolia'' (L.) Huds. <br /> **[[Aukštoji gegūnė]] – ''Dactylorhiza fuchsii'' (Druce) Soó <br /> **[[Žalsvažiedė blandis]] – ''Platanthera chlorantha'' (Custer) Rchb. <br /> *5(Rs) kategorija. Išsaugotos rūšys. Anksčiau įrašytos į Lietuvos RK, dabar gausumas jau atstatytas.<br /> **[[Statusis atgiris]] – ''Huperzia selago'' (L.) Bernh. ex Schrank et Martius<br /> **[[Daugiametė blizgė]] – ''Lunaria rediviva'' L. <br /> **[[Plačialapis begalis]] – ''Laserpitium latifolium'' L. <br /> **[[Miškinė varnalėša]] – ''Arctium nemorosum'' Lej. <br /> **[[Meškinis česnakas]] – ''Allium ursinum'' L. <br /> **[[Baltijinė gegūnė]] – ''Dactylorhiza longifolia'' (Neuman) Aver. <br /> **[[Raudonoji gegūnė]] – ''Dactylorhiza incarnata'' (L.) Soó <br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Vėlavičienė N., Kinduris R. Džioveklės Mažeikių rajone// Žurnalas apie gamtą. - 2009. - Nr. 3. - P. 44-45. ISSN 1648-8938. <br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 31. ISBN 9986-767-02-1.<br /> * [http://mazeikiai2.idamas.lt/documents/raudonosios%20knygos%20augalai%20Mazeikiu%20raj.pdf Raudonosios knygos augalai Mažeikių rajone. Lankstinukas].<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Augalai]]</div> Nomeda V. https://mke.lt/index.php?title=Kruciai&diff=47145 Kruciai 2020-05-05T09:16:33Z <p>Nomeda V.: /* Istorinės žinios */</p> <hr /> <div>{{kaimai|<br /> pavadinimas = Kruciai|<br /> foto = Kruciai.MKE.2007-08-03.jpg|<br /> size = 260px|<br /> pavad = Buv. linų fabriko administracijos pastatas|<br /> seniunija = Tirkšlių|<br /> plot = 276,3 ha |<br /> gyv = 57 |<br /> koor = 56° 16' 60 š. pl., 22° 19' 00 r.il.|<br /> alt = 72 m |<br /> |}}<br /> '''KRUCIAI''', kaimas [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnijoje]], abipus Mažeikių-Sedos kelio. Šiaurine ir rytine dalimi teka [[Venta]], vakaruose ribojasi su [[Daubariai|Daubarių]] k, pietuose - su [[Tirkšliai|Tirkšliais]]. Yra Mažeikių miesto vandenvietė, Irenos ir Leopoldo Jurkūnų gėlių ūkis. R. ir P. Vaičikauskų sodyboje yra koplytstulpis.<br /> <br /> == Gyventojai ==<br /> <br /> Gyventojų skaičius: 1923 m. - 19 ūkių, 104 gyv., 2001 m. - 57 gyv. (30 vyr., 27 mot.). 2011 m. - 19 ūkių.<br /> <br /> Krucių k. 1945-02-26 gimė filologė lituanistė, 1992-1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narė [[Jurkūnaitė Gema|Gema Jurkūnaitė]].<br /> <br /> == Istorinės žinios ==<br /> <br /> Krucių kaimas (''Kruki, Kruce'') minimas keliuose [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuse. 1661 m. [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] dokumente nurodyta, kad yra vienas kiemas (dūmas)&lt;ref&gt; Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 249-252)&lt;/ref&gt;. <br /> 1738-06-17 inventoriuje surašyti 2 kiemai, kurie moka 25 zlotų ir 24 grašių mokestį&lt;ref&gt; Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 630&lt;/ref&gt;. 1775-07-24 jau buvo 3 kiemai, kurie privalo dvarui mokėti 119 činšo metinį mokestį ir atvežti 3 vežimus šieno &lt;ref&gt; Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3910, l. 6&lt;/ref&gt;. 1915-04-26 į Krucių k. atvyko vokiečių kariai, kurie iš vietos žmonių grobė arklius arba mainė į savuosius, pjovė kiaules ir karves, šėrė šienu ir avižomis savo arklius, pasisavino maisto produktus (kiaušinius, sviestą, pieną), varė naktimis žmones kasti apkasų. &lt;ref&gt;Auš. Karas Lietuvoje. Tirkšliai // Lietuvos ūkininkas. - 1915. - Liep. 9 (22). - Nr. 25. - P. 226. &lt;/ref&gt;. <br /> <br /> Kaimo teritorijoje apie 1960 m. buvo pastatyta plytinė, kuri 1963 m. rekonstruota į [[Mažeikių linų fabrikas|Mažeikių linų fabriką]]. Apie 1962 m. pradėta statyti tarpkolūkinė paukštidė. <br /> [[Vaizdas:Daubariai.MKE.2007-08-03.jpg|thumb|right|260px|Krucių k.]]<br /> [[Vaizdas:Kruciu kapines.MKE.2009-07-14.jpg|thumb|right|260px|[[Krucių kaimo I-osios kapinės]]]]<br /> <br /> Krucių kaime yra dvejos kapinės. Pirmosios yra apie 3 km į šiaurę nuo Tirkšlių, mažoje kalvelėje, apaugusioje pavieniais medžiais ir krūmais, o kitos yra Mažeikių miesto vandenvietės teritorijoje, mažoje kalvelėje.<br /> <br /> == Etimologija ==<br /> Kruciai - asmenvardžio Krucys daugiskaitinė forma.<br /> <br /> == Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==<br /> * Balzerio ūkis - sodyba Krucių k. Pavadinta pagal buv. savininko pavardę. Buvo išlikusi senovinė troba, kurios sienojuje įmūrytas akmuo su data - 1904 metai. Dabar senosios trobos vietoje jau Cecilijos ir Alberto Suchockių statytas namas. <br /> * Jurkūniškės - buv. Pranciškaus Jurkūno sodyba Krucių k.<br /> * Šilvės - retas pušynas; dabar čia yra Mažeikių miesto vandenvietė.<br /> <br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Krucių apylinkė]]<br /> * [[Krucių kaimo I-osios kapinės]]<br /> * [[Krucių kaimo II-osios kapinės]]<br /> <br /> == Etimologija ==<br /> Manoma, kad Krucių kaimo pavadinimas kilęs nuo žodžop krucifiksas.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 103 - 107. ISBN 9955-9934-0-5.<br /> * Vytautas Malūkas. Ant Ventos skardžio įsikūrusiame Krucių kaime dienomis namuose šeimininkauja moterys // Santarvė. - 2010. - Sausio 7. - Nr. 2. - P. 7-8.<br /> <br /> {{reflist}}<br /> &lt;small&gt;<br /> * Krucių k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1665. - 1 lap.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Tirkšlių seniūnijos kaimai]]<br /> [[Kategorija: Kruciai]]</div> Nomeda V.