<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&amp;feedformat=atom&amp;user=Nijol%C4%97</id>
	<title>Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&amp;feedformat=atom&amp;user=Nijol%C4%97"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://mke.lt/Specialus:Ind%C4%97lis/Nijol%C4%97"/>
	<updated>2026-05-27T09:09:06Z</updated>
	<subtitle>Naudotojo indėlis</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.45.1</generator>
	<entry>
		<id>https://mke.lt/index.php?title=Paprastoji_pakalnut%C4%97&amp;diff=26538</id>
		<title>Paprastoji pakalnutė</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://mke.lt/index.php?title=Paprastoji_pakalnut%C4%97&amp;diff=26538"/>
		<updated>2009-12-04T13:32:13Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Nijolė: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;{{augalai                  | {{PAGENAME}} |Paprastoji pakalnute.MKE.2008-06-01.jpg|{{PAGENAME}} &amp;lt;BR&amp;gt;(&#039;&#039;Convallaria majalis&#039;&#039;)}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox division         | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox classe           |Lelijainiai |Liliopsida}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox orde (plante)    |Smidriečiai|Asparagales}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox famille          |Pelžiediniai|Ruscaceae}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox genre            | Pakalnutė |Convallaria}} &lt;br /&gt;
{{Taxobox binomial animal  | {{PAGENAME}}|Convallaria majalis|L. }}&lt;br /&gt;
{{Taxobox fin}}&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&#039;&#039;&#039;PAPRASTOJI PAKALNUTĖ&#039;&#039;&#039; (&#039;&#039;Convallaria majalis&#039;&#039;), [[pelžiediniai|pelžiedinių]] (&#039;&#039;Ruscaceae&#039;&#039;) šeimos daugiametis augalas su šliaužiančiu šakniastiebiu, kuris gausiai apaugęs šaknimis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Aukštis 15-25 cm. Stiebas belapis. Lapai pamatiniai, dideli, lancetiški. Žiedai balti, kvapūs, nusvirę, sukrauti daugiažiedėse, vienašalėse kekėse. Žydi gegužės - birželio mėn. Vaisius - rutuliška, raudona uoga su melsvomis sėklomis. Gerai dauginasi šakniastiebiais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Savybės ir panaudojimas ==&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paprastoji pakalnutė - nuodingas vaistinis augalas. Dažnai auginamas kaip dekoratyvinis augalas darželiuose, kapinėse. Apsinuodijus šiuo augalu, smarkiai išsiskiria šlapimas, sutrinka širdies darbas, virškinimas. Svaigsta galva, pykina, sutrinka spalvų regėjimas, padažnėja pulsas. Laimei, sunkių apsinuodijimų suvalgius nuodingo augalo dalis (pvz.,uogas) pasitaiko retai, kadangi širdį veikiantys glikozidai per virškinamąjį traktą sunkiau įsisavinami.&lt;br /&gt;
Pakalnutės preparatais gerinama širdies veikla esant lengvam širdies nepakankamumui, gydomos neurozės. Gydydymą pakalnutės preparatais skiria tik gydytojas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kontraindikacijos: Pakalnutės preparatai nevartojami nėštumo ir žindymo metu, neskiriami vaikams. Nevartojami, kai jau vartotas kitas vaistas turintis širdį veikiančių glikozidų. Nevartojami esant sunkiam širdies nepakankamumui (III-IV) laipsnio, bradikardijai ar ventrikulinei tachikardijai, esant sutrikusiai elektrolitų pusiausvyrai (pvz., didelis kalcio kiekis, mažas kalio kiekis kraujyje). &lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vaistų sąveika: Pavojinga vaistų sąveika gali kilti vartojant tuo pat metu vaistus, kurie veikia širdies ritmą. Prieš gydymą dėl vaistų sąveikos reikia pasitarti su gydytoju.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pakalnutės eterinis aliejus labai vertinamas parfumerijos pramonėje.&lt;br /&gt;
Šį augalą noriai ėda dėmėtieji elniai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Paplitimas Mažeikių rajone ==&lt;br /&gt;
Auga miškuose, auginama gėlynuose.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Šaltiniai ==&lt;br /&gt;
&amp;lt;small&amp;gt;&lt;br /&gt;
* Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.&lt;br /&gt;
&amp;lt;/small&amp;gt;&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Kategorija:Pelžiediniai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Nijolė</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://mke.lt/index.php?title=Paprastoji_pu%C5%A1is&amp;diff=26537</id>
		<title>Paprastoji pušis</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://mke.lt/index.php?title=Paprastoji_pu%C5%A1is&amp;diff=26537"/>
		<updated>2009-12-04T13:24:32Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Nijolė: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;{{augalai                  |{{PAGENAME}}||{{PAGENAME}} (&#039;&#039;Pinus sylvestris&#039;&#039;)}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox division         |Pušūnai |Pinophyta}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox classe           |Pušainiai |Pinopsida}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox orde (plante)    |Pušiečiai |Pinales}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox famille          |Pušiniai |Pinaceae}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox genre            |Pušis |Pinus}} &lt;br /&gt;
{{Taxobox binomial animal  |{{PAGENAME}}|Pinus sylvestris|Linnaeus, 1753}}&lt;br /&gt;
{{Taxobox fin}}&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&#039;&#039;&#039;PAPRASTOJI PUŠIS&#039;&#039;&#039; (&#039;&#039;Pinus sylvestris&#039;&#039;), [[pušiniai|pušinių]] (&#039;&#039;Pinaceae&#039;&#039;) šeimos medis.&lt;br /&gt;
Paprastoji pušis žydi gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. &lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Savybės ir panaudojimas ==&lt;br /&gt;
Vertingomis savybėmis pasižymi ne tik pušies spygliai, pumpurai, bet ir sakai. Pušies spygliuose yra daug vitamino C, karotino ir kitų medžiagų.&lt;br /&gt;
Pušies pumpurų preparatai pasižymi atsikosėjimą gerinančiu, priešmikrobiniu, šlapimą ir tulžį varančiu poveikiu.&lt;br /&gt;
Vartojama sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Pušų vonios stiprina nervus, atpalaiduoja po įtempto darbo. Spyglių nuoviras geriamas nuo skorbuto, o pavilgai dedami ant negyjančių žaizdų. Eterinis aliejus, gautas iš pušies ūglių, vartojamas kaip atsikosėjimą gerinanti, antiseptinė, dezinfekuojanti, spazmolitinė, priešuždegiminė priemonė, įeina į įvairių kompleksinių preparatų sudėtį. Sausas pušų ekstraktas panaudojamas ruošiant vonias. Pušų vonios tonizuoja, suteikia jėgų. Spyglių ekstraktas vartojamas širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklos sutrikimams gydyti, sergant egzema, žvyneline liga. Pušų sakai vartojami terpentinui, kanifolijai ir dervai gauti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kontraindikacijos: Nevartoti sergant inkstų, kepenų ligomis, esant alergijai pušų žiedadulkėms. Vonios netinka esant padidintam kraujospūdžiui.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Nuoviro ruošimas ir vartojimas: 10 g. smulkių pušų pumpurų užpilami stikline vandens, indas uždengiamas ir kaitinamas 30 min. verdančio vandens vonelėje. Paliekama 10 min. atvėsti, nukošiama. Geriama po 1 arbat. šaukštelį 3-4 kartus per dieną po valgio.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Šaltiniai ==&lt;br /&gt;
&amp;lt;small&amp;gt;&lt;br /&gt;
* Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.&lt;br /&gt;
&amp;lt;/small&amp;gt;&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Kategorija: Pušiniai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Nijolė</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://mke.lt/index.php?title=Pelkin%C4%97_puriena&amp;diff=24952</id>
		<title>Pelkinė puriena</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://mke.lt/index.php?title=Pelkin%C4%97_puriena&amp;diff=24952"/>
		<updated>2009-10-09T12:58:39Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Nijolė: Naujas puslapis: Jos mėgsta drėgmę. Kone kiekvienoje lankoje, prie kiekvieno upelio pavasarį pamatysi geltonuojančias purienas. Pavasario polaidžio užlietas pievas nugula violetinio atspalvio...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;Jos mėgsta drėgmę. Kone kiekvienoje lankoje, prie kiekvieno upelio pavasarį pamatysi geltonuojančias purienas.&lt;br /&gt;
Pavasario polaidžio užlietas pievas nugula violetinio atspalvio stiebai, kai tik pašildo saulė, iškelia iš vandens kietai sugniaužtus žiedų pumpurus. Iškilusios iš vandens, pražydusios, jos išskleidžia jau kitus – ryškiai žalius lapus. Tris kartus per sezoną jos išaugina naujus lapus. Vasariški lapai būna tamsiai žali, sugebantys apsisaugoti nuo kaitrių spindulių. Jei per šilta, į tūteles susisuka, taip drėgmę taupo, mažiau jos išgarina. Todėl vasarą purienos be balų išsiverčia, lietumi, rasa kaip daugelis augalų atsigaivina.&lt;br /&gt;
Joms žmonės daug vardų sugalvojo: lapūgai, lukšiai, puronai, purslynės, purvės, žąsytkojės, žąsytmiriai... Ne šiaip sau jos žąsytmirėmis pramintos. Purienos nuodingos. Jeigu maži, nieko neišmanantys žąsiukai turlendamiesi po balas užsimano paragauti purienų, liūdnai jiems baigiasi.&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Nijolė</name></author>
	</entry>
</feed>